4e054fc2-3cdc-462a-b20d-c06103e2871e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2187-629/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08145-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. V. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VÄ® Registrų centrui ir RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė :

I. V. (toliau – pareiÅ¡kėja) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama solidariai iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, neiÅ¡mokėtÄ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalį už 2 mėnesius po pareigybės panaikinimo nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2010 m. sausio 5 d. bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.PareiÅ¡kėja nurodė, kad RokiÅ¡kio apylinkės teismo hipotekos skyriuje karjeros valstybės tarnautoja dirbo nuo 1998 m. sausio 5 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. 2009 m. lapkričio 6 d. pareiÅ¡kėjos eita pareigybė buvo panaikinta, todėl buvo iÅ¡mokėta 2 mėnesių iÅ¡eitinė iÅ¡moka (už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2010 m. sausio 5 d.).

Nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 6 d. pradėjo dirbti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos RokiÅ¡kio skyriaus vyriausiÄ ja specialiste (personalui), iÅ¡eitinė iÅ¡moka jai nebuvo mokama. PareiÅ¡kėjos nuomone, Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) prieÅ¡taraujančiu įstatymu sumažintus jos darbo užmokestį, jai turi bÅ«ti grÄ Å¾inta sumažinto darbo užmokesčio dalis ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalis, kaip turtinė žala, kuriÄ patyrė dėl neteisėtų valstybės veiksmų.Teisingumo ministerija atsiliepime (b. l. 10–11) prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Centrinė hipotekos įstaiga (dabar – VÄ® Registrų centras) atsiliepime (b. l. 13–15) prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigė, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimui turėtų bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 str. 2 d. nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pažymėjo, kad teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjos skundÄ , turėtų remtis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog įstatymui leidėjui, o ne teismui yra nustatyta pareiga sukurti praradimų kompensavimo mechanizmÄ visiems valstybės tarnautojams, kuriems ginčo laikotarpiu buvo mažinamas atlyginimas.Trečiasis suinteresuotas asmuo RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas atsiliepime (b. l. 20–22) prašė teismo pareiÅ¡kėjos reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja, atsakovių, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 73, 78).Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojos darbo užmokesčio dalies ir neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės dalies priteisimo.Trečiasis suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centras pareiÅ¡kėjos reikalavimui praÅ¡o taikyti ir DK 27 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ .

IeÅ¡kinio senatį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (taikytina iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 48 str. 1 d., ginčo (administracinės bylos) Å¡alys yra pareiÅ¡kėjas ir atsakovas. Taigi Å¡iuo atveju senaties terminÄ taikyti praÅ¡o ne ginčo, o administracinės bylos proceso Å¡alis, todėl Å¡is terminas netaikytinas.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. dirbo RokiÅ¡kio apylinkės teismo hipotekos skyriuje (A lygis, 10 kategorija), jai buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo pirmininko 2009 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. PKP-22 buvo atleista iÅ¡ RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų, iÅ¡mokant jai 4 mėnesių nustatyto vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas (22 kalendorines dienas) (b. l. 27).Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.

įsigaliojus VTÄ® 1 priedo pakeitimams buvo sumažinti 11 ir aukÅ¡tesnių pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, be to, 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymui, buvo sumažinti priedų už kvalifikacines klases dydžiai, todėl pareiÅ¡kėja gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei iki tol.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Taigi Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiÅ¡kiÄ pareigÄ â€“ paÅ¡alinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė Å¡ios pareigos įvykdymo bÅ«dÄ â€“ įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi bÅ«ti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Teismas atkreipia dėmesį, jog VTÄ® 25 str., 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 str. pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 str. pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 str. pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikti pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ .

Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Apibendrinant nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. balandžio 30 d. Vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektÄ , kurio pagrindu Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d.

Minėto įstatymo preambulėje inter alia nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebÅ«tų buvę patirta, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.

Taigi Å¡iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatuoja, kad RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismui GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme ir pareiÅ¡kėjai nesuformulavus teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti jai neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio nepriemokÄ teismo sprendimu.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas, laikosi vieningos pozicijos, kad reikalavimas priteisti nesumokėtÄ valstybės pareigÅ«no (Å¡iuo atveju teisėjo) atlyginimo dalį plačiÄ ja prasme kyla iÅ¡ darbo (tarnybos), o ne civilinių teisinių santykių, ir Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanų priteisimÄ skolininkui praleidus terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę, netaikytinos (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1058/2009; 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-40/2010; 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-22/2010, 2011 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1307-10 ir kt.), todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo atmetamas.PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti jai iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalį, nes jai buvo paskirta 4 mėnesių nustatyto vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, o faktiÅ¡kai iÅ¡mokėta tik už 2 mėnesius.

Teismas atkreipia dėmesį, jog VTÄ® 41 str. 4 d. (redakcija, galiojusi pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ tarnybos metu) buvo nustatyta, kad iÅ¡eitinė iÅ¡moka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėja skunde nurodė, jog nuo 2010 m. sausio 6 d. pradėjo dirbti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos RokiÅ¡kio skyriaus vyriausiÄ ja specialiste, taigi darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai pagristai buvo nutrauktas iÅ¡eitinės iÅ¡mokos mokėjimas ir iÅ¡mokėtos tik dvi iÅ¡mokos vietoj keturių.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos I. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja             Milda Vainienė