4e048089-9f23-4c84-9836-9fddcb3db15d · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1- 1520- 917/2016Teisminio proceso Nr. 01-1-03148-16-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.2.4.5.; 2.1.15.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               2016 m. spalio 14 d.              Kaunas             Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei, Editai Ugianskienei, Sandrai Poškienei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, nukentėjusiajam G.

M., nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ J. M., nukentėjusiojo atstovui A. Z., Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams Vygintui AukÅ¡tuoliui, Galinai PaciÅ«nienei,kaltinamajam E. Å ., nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 3 kurse, nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini) (arba (duomenys neskelbtini)), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas;kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.

          Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,             n u s t a t ė : kaltinamasis E. Å . nesunkiai sutrikdė sveikatÄ , o bÅ«tent: 2016 m. sausio 19 dienÄ apie 14.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) prie Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro pastato, nukentėjusiajam G. M. tyčia kumščiu sudavė 8 smÅ«gius į galvos sritį, 3 smÅ«gius į deÅ¡inį petį, bei spyrė į galvos sritį, tačiau nukentėjusiajam G. M. užsidengus rankomis galvÄ , įspyrė į kairę rankÄ bei vienÄ kartÄ spyrė į kairę Å¡launį, tokiais veiksmais padarydamas G.

M. pakauÅ¡io srities sumuÅ¡imÄ minkÅ¡tųjų audinių patinimu deÅ¡inio peties srities, deÅ¡inio žasto iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus, kairės Å¡launies apatinės dalies vidinio pavirÅ¡iaus sumuÅ¡imus su poodinėmis ir gilesnių minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvomis, kairės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ su poodine ir gilesnių minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva bei II delnakaulio lūžiu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Teisme apklausiamas kaltinamasis E. Å . pripažino savo kaltę pilnai ir parodė, kad iÅ¡ esmės su kaltinamuoju aktu sutinka, jo neginčija.

Prokurorės nurodytos aplinkybės yra teisingos. Brolis jam skundėsi, kad G. M. tyčiojasi, todėl užstojo brolį. Teisme pirmÄ kartÄ .Teismas, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., balsu perskaitė kaltinamojo E. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad kaltę pilnai pripažįsta, jo brolis Ž. Å . gim. (duomenys neskelbtini) m. jam dažnai pasiguosdavo, kad Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro bendraklasis G. M. iÅ¡ jo tyčiojasi, Å¡aiposi, vadina „asilu, ožiu, duchu, verksniu“, taip pat žino, kad ir kitus bendraklasius skriaudė. 2016 m. sausio mėn. 19 d. jam paskambino brolis Ž. ir paprašė, kad jis atvažiuotų ir apgintų nuo G., tiksliai kÄ tuomet G. darė Ž. pasakyti negali.

Atvažiavo prie Ž. mokyklos automobiliu BMW, mėlynos spalvos, valstybinių numerių nežino, jį vairavo draugas V. B.. Jis pasikvietė į kiemÄ Å½., pasiaiÅ¡kinti kas čia vyksta ir atėjęs Ž. pasakė, kad G. prie jo lenda, neleidžia mokytis, prasivardžiuoja, grasina po mokyklos susidoroti. Jis iÅ¡ Ž. telefono paskambino G. ir pasakė, kad ateitu į laukÄ pasikalbėti. Bet Å¡is atsakė į laukÄ neateis ir jie telefonu, atrodė, viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kino, bei susitaikė (Ž. su G.).

Po Å¡io pokalbio jis iÅ¡važiavo su V. į namus. Praėjus apie 5 min., jam vėl paskambino Ž. ir pasakė, kad G. vėl grasina jam. Ž. girdėjo, kaip G. kalbėjo su bendraklasiais ir sakė, jog žino kur Ž. gyvena ir kad padegs jo „chatÄ â€œ, kad pats yra „asilas“, nes Ž. nedavė į galvÄ . Tada jis (E.) atvažiavo atgal prie mokymo centro ir paskambino Ž., kad jis su G.iÅ¡eitų į kiemÄ . Jie atėjo abu. Jis priėjo prie G. paklausė jo, kam čia grasina ir kieno „chata“ degs.

G. jam sakė, kad jis taip nesakė, tada jam sudavė du smÅ«gius rankomis ir vienÄ spyrė koja. Po to jam pasakė bėk iÅ¡ čia ir jis nubėgo. Jis su broliu atsisveikino ir nuvažiavo namo. Dar davė Ž. balionėlį aÅ¡arinių dujų, kad apsisaugotu nuo G.. Atvažiavo V. automobiliu, daugiau, be V. , nieko nebuvo. Nežino kodėl yra sakoma, kad buvo du automobiliai. Po Å¡io įvykio G. toliau tyčiojosi iÅ¡ jo brolio, apie savaitę dar jį vadino „ožiu“. (b.l. 83-85).Å iuos parodymus teisme kaltinamasis pilnai patvirtino.

Papildomai E. Š. paaiškino, kad sutinka su byloje esančia specialisto išvada, galėjo dėl buvusio susijaudinimo įvykio metu tiksliai nesuskaičiuoti visų suduotų smūgių. Prieš posėdį nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė. Naujų nusikalstamų veikų daryti nežada. Su nukentėjusiuoju ir jo motina sutarė dėl žalos atlyginimo dalimis per kelis mėnesius. Nedirba, bet eis įsidarbinti, materialiai padeda ir išlaiko tėvai. Dėl įvykio gailisi.Kaltinamajam E. Š. pilnai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, proceso dalyviai, privalomai nurodyti BPK 273 str. 1 d. sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be E. Å . parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais:- 2016-01-27 nukentėjusiojo G. M. parodymais nustatyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėn. pradėjo mokytis Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre 9-oje klasėje. 2016 sausio 19 d. per istorijos pamokÄ , tarp A. G. ir Ž. Å . kilo konfliktas. A., sulankstęs popierių, metė į Ž.. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie vienas kitÄ pradėjo gÄ sdinti, sakė, kad pasikvies draugus.

Tada Ž. išėjo iÅ¡ pamokos rankose „maigydamas“ telefonÄ . Eidamas iÅ¡ klasės jis (G.) pradėjo juoktis, tada Ž. pasakė: nesijuok nes ir tau tas pats bus. Ž. daugiau į pamokas negrįžo. Dar tÄ dienÄ , likus dviem pamokoms, per langÄ pamatė prie paradinių durų 9 asmenis, jie buriavosi prie mokyklos, suprato, kad jie kažko laukia. Ž. tuo metu buvo mokykloje ir pasakė, kad jis su A. iÅ¡eitu į laukÄ pakalbėti. Jie suprato, kad kažkas negerai, todėl į laukÄ nėjo.

Per muzikos pamokÄ , kuri buvo prieÅ¡paskutinė Ž. sugrįžo ir bandė juos toliau su A. įkalbėti, kad eitu į laukÄ ir pradėjo grasinti, kad juos sumuÅ¡ iÅ¡siveÅ¡ į miÅ¡kÄ , suspardys. Kas tai padarys, jis neminėjo. Jis Ž. atsakė, kad jam irgi bus blogai, „degs tavo chata“, buvo labai įpykęs ir pasakė, kad nueis pakalbėti. A. pasakė, kad bėgtu pro kitÄ pusę iÅ¡ mokymo centro. A. išėjo namo, o jis per pertraukÄ išėjo į laukÄ . Ž. ėjo kartu su juo.

Jie nuėjo už mokyklos kampo, ten buvo du automobiliai, viso buvo 9 žmonės su Ž.

10. Jie buvo visi vyresni, maždaug 19-20 metų, tarp jų buvo Ž. Å . brolis, tai sužinojo iÅ¡ draugų, be to jis buvo panaÅ¡us į Ž. Å .. Ž. brolis jo paklausė: ar jo „chata degs“? kažkas iÅ¡ ten buvusių padavė Ž. broliui žiebtuvėlį ir tada jis sudavė jam kumščiu apie 8 smÅ«gius į galvos sritį, 3 smÅ«gius į deÅ¡inį petį . Po to spyrė į galvos sritį, bet jis rankomis dengėsi galvÄ todėl jam pataikė į kairę rankÄ , dar vienÄ kartÄ spyrė į kairę Å¡launį.

Jį mušė tik Ž. brolis, kiti aplinkui tik stovėjo žiÅ«rėjo ir juokėsi. Jį primušęs Ž. brolis pasakė, „bėk“ ir jis taip padarė. Jis grįžo į paskutinę pamokÄ , klasiokai matė, kad jis sumuÅ¡tas, bet jis jiems pasakė, kad tai nesvarbu. Po pamokų grįžo į namus. KitÄ dienÄ 2016-01-20 atėjus į mokyklÄ jo klasės auklėtoja pastebėjo, kad ranka iÅ¡tinusi, tada socialinis darbuotojas A. R. nuvežė jį į Kauno klinikų traumatologinį punktÄ .

Ten, perÅ¡vietus rankÄ , nustatė plaÅ¡takos lūžį. Po to kreipėsi į TMI. Å iuo metu su Ž. nebendrauja. Å is konfliktas tarp jo ir Ž. ne pirmas, buvo ir anksčiau, tik pasistumdydavo. Vienas iÅ¡ minėtų automobilių buvo raudonas BMW, o kito negali nurodyti nei markės, nei spalvos, valstybinių numerių nežino.( b.l. 57-58,);         - 2016-02-17 liudytojo Ž. Å . parodymais nustatyta, kad 2016 m. tiksliai dienos pasakyti negali, per ekonomikos (pirmÄ ) pamokÄ , jo bendraklasis G.

M., pradėjo prie jo lįsti, smaugė, tyčiojosi iÅ¡ jo, vadino „bomžu“. Sakė, kad jis rÅ«bus traukia iÅ¡ nakvynės prieglaudos, nakvynės namų. Jis į G. nekreipė dėmesio, nes Å¡is taip jį vadino ne pirmÄ kartÄ . G. vis lindo prie jo, neleido raÅ¡yti, sakė sutryps jam galvÄ , jeigu toliau raÅ¡ys. Ekonomikos mokytoja tuo metu buvo pagalbiniame kambarėlyje ir nematė kas vyko klasėje. G. toliau prie jo kabinėjosi ir per istorijos (ketvirtÄ ) pamokÄ . Priėjęs jam spjovė į knygÄ , tada jis jau neiÅ¡kentęs G. pasiuntė „eiti namo“, pavadino necenzÅ«riniu žodžiu „pyderu“.

Jam sėdint prie stalo G. jį pastÅ«mė. Jis nieko nedarė toliau sėdėjo, tada G. pradėjo jam trankyti su knyga per galvÄ . Pamokoje buvo istorijos mokytojas, bet jis nieko nedarė, vedė toliau pamokÄ , jam atrodė, kad mokytojas bijojo G.. Pasibaigus pamokai, jis paskambino broliui E. Å ., jam 19 metų, ir pasakė, kad G. lenda prie jo, kad jį stumdė. Brolis atvažiavo pas jį į mokyklÄ , prieÅ¡ muzikos pamokÄ . Per pertraukÄ , brolis paprašė, kad G. ateitu pasikalbėti. Tada G. pradėjo jo (Ž.) atsipraÅ¡inėti, sakė, kad jį (Ž.) gins, kad jam padės. Jis E. pasakė, kad G. jo atsiprašė, tada brolis iÅ¡važiavo.

Broliui iÅ¡važiavus atėjo G. ir vėl pradėjo iÅ¡ jo tyčiotis, vadino, ne tik jį, įvairiais žodžiais, „mižniumi“ , bet ir jo brolį. Dar grasino, kad padegs jo namus. Tada jis vėl paskambino broliui ir pasakė, kad G. vėl grasina. Brolis vėl atvažiavo ir paprašė, kad G. ateitu pasikalbėti. Jis kartu su G. išėjo į laukÄ , prie valgyklos, tiksliau, nuoÅ¡aliau nuo mokyklos. Brolis G. paklausė kieno namai degs. Tarp brolio ir G. kilo žodinis konfliktas ir to konflikto metu E. spyrė G., o G. norėdamas užsidengti galvÄ , pakėlė rankÄ ir tada E. pataikė jam į rankÄ .

Dar sudavė kelis smÅ«gius į kÅ«nÄ , ir brolis liepė G. bėgti į mokyklÄ . G. grįžo į pamokÄ , jis irgi grįžo paskui. Brolis buvo atvažiavęs vienas, tiksliau jį atvežė jo draugas V., pavardės nežino, BMW automobiliu (mėlynos spalvos), valstybinių numerių nežino. Jie buvo dviese, antro automobilio nebuvo. Po Å¡io įvykio su G. daugiau nebendrauja. ( b.l. 28-30);         - 2016-02-17 liudytojo A. G. parodymais nustatyta, kad nuo 2015 m. spalio mėn. pradėjo mokytis Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre 9-oje klasėje. 2016 sausio mėn. tikslios dienos neprisimena, per istorijos pamokÄ , tarp jo ir Ž.

Å . kilo konfliktas. Jis metė į Ž. popierių, o Ž. į jį metė knygÄ . Jie tarpusavyje apsižodžiavo, tada Ž. nuėjo paskambinti savo broliui, nes jis kažko iÅ¡sigando. Po pamokos atvažiavo jo brolis. Matė pro langÄ , kad atvažiavo du automobiliai, buvo apie 10 žmonių, pačio Ž. brolio nematė. Tada jį kvietė pakalbėti Ž. brolis paskambinęs telefonu, grasino nuvežti į miÅ¡kÄ , todėl jis iÅ¡sigando ir nėjo kalbėtis. G. pradėjo juoktis, tai pamatęs Ž. paklausė Å¡io: gal tu nori eiti? G. atsakė, taip noriu.

G. kartu su Ž. nuėjo į laukÄ . Nežino, kada jie išėjo, nes jau buvo išėjęs į namus pro kitas mokyklos duris, vengdamas susitikti su Ž. brolio draugais. Kas tarp jų vyko nematė, tik iÅ¡ G. žino, kad jį sumušė Ž. brolis. G. su Ž. nebendrauja, pasitaiko dar kartais konfliktų. Viskas vyko per istorijos pamokÄ , kas vyko per ekonomikos pamokÄ jis nematė. Jaunuoliai, kurie buvo su Ž. broliu atvyko dviem automobiliais BMW, kokios spalvos neprisimena, valstybinių numerių nežino. (b.l. 34- 35);        - 2016-05-12 liudytojo J.

P. parodymais nustatyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėn. pradėjo mokytis Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre 9-oje klasėje. 2016 sausio mėn. dienos tiksliai neprisimena, per vienÄ iÅ¡ pamokų, irgi neprisimena per kokiÄ pamokÄ , tarp G. ir Ž. kilo konfliktas. Vienas su kitu apsižodžiavo, kÄ jie sakė neprisimena. G. sudavė ranka du smÅ«gius per galvÄ Å½., Ž. atsistojo ir bandė iÅ¡eiti klasės. Kiek žino jis paskambino tėvams, o vėliau, gal po kelių dienų, G. Ž. pradėjo grasinti, kad padegs jo namus.

Tada jis, atrodė, paskambino broliui ir vėliau Ž., bei G. išėjo iÅ¡ klasės, iÅ¡ mokyklos ribų. Kur jie eina, nesakė. Kas vyko toliau, ne klasės ribose, jis nieko nematė. Ä® klasę grižus jiems abiems, G. pasiskundė, kad jo ranka sulaužyta, jis sakė, kad atvažiavo Ž. brolis ir jį sumušė. Ž. nieko neaiÅ¡kino. G. ir jam (J.) grasino, kad jį padegs, taip norėjo pasirodyti prieÅ¡ klasę. (b.l. 43-44);        - 2016-05-12 liudytojo E. L. parodymais nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio mėn. 4 dienos, pradėjo mokytis Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre 9-oje klasėje. 2016 sausio mėn. dienos neprisimena ir per kuriÄ pamokÄ taip pat, tarp A. ir Ž. kilo konfliktas.

Ž. kažkÄ metė į A., A. jam atrodo metė kažkÄ atgal Ž., galėjo mesti sÄ siuvinį. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. KÄ jie vienas ant kito sakė jis negirdėjo. Per kitÄ pamokÄ Å½. paskambino savo broliui ir jis girdėjo, kaip Ž. broliui pasakė „atvažiuok“. Ž. pamokoje laukė savo brolio ir žino, kad atvažiavus Ž. broliui, G. nuėjo pasikalbėti su Å¡iuo, iÅ¡ mokyklos pastato. Jis nuėjo su klasioke G., pavardės nežino iki mokyklos tvoros, kur sutiko G. ir Å¡is pasakė, kad geriau ten, t. y. už mokyklos, jie neiti.

Tada jie su G. nuėjo į kavinę. Pamatė, kad už mokyklos stovėjo bÅ«relis žmonių, apie 6-7 vaikinai, pilnamečiai. Automobilį matė vienÄ , BMW sidabrinės spalvos, valstybinių numerių nežino. IÅ¡ kavinės jie su G. grįžo į pamokÄ . Į pamokÄ grįžo ir G., kuris prasėdėjo pamokÄ nulenkęs galvÄ . Kas vyko lauke, G. nepasakojo. Apie tai, kad jis buvo sumuÅ¡tas sužinojo tik kitÄ dienÄ , kai jis atėjo į mokyklÄ . (b.l 39-40);       - 2016-04-15 liudytojo V.

B. parodymais nustatyta, kad jis turi automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. Automobilį turi nuo 2015 m., gruodžio mėn. 2016 m. sausio mėn. tiksliai dienos pasakyti negalėjo, jis kartu su E. Š. važinėjo jo automobiliu, kai E. paskambino brolis Ž. ir pasakė, kad prie jo „lenda“ bendraklasis, kurio vardo ir pavardės nežino. Kad Ž. užgaulioja ir iš jo šaiposi. E. jo paprašė, kad jį nuvežtu iki mokyklos, nes jam reikia pasikalbėti su Ž. bendraklasiu.

Jiems atvažiavus prie mokyklos E. su Ž. bendraklasiu pasikalbėjo telefonu ir kaip suprato, jie susitaikė, todėl su E. iÅ¡važiavo. Jiems jau nuvažiavus nuo mokyklos, po kokių 5 min. E. vėl paskambino Ž. ir pasakė, kad bendraklasis grasina padegti namus. Tada jie grįžo atgal prie mokyklos. E. paskambino Ž. ir po kurio atėjo Å¡is su savo bendraklasiu. Jie su E. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Jis liko stovėti prie automobilio, o E. nuėjo prie brolio ir jo bendraklasio. Girdėjo, kad jie aiÅ¡kinosi, kas nori padegti namus ir tuo metu pamatė kaip E. sudavė du smÅ«gius iÅ¡ rankos ir vienÄ kartÄ spyrė, daugiau smÅ«gių, kad suduotu E. nematė.

Ir pasakė, kad G. bėgtu iÅ¡ čia. Å is pabėgo, Ž. taip pat grįžo į mokyklÄ . Atvykę buvo tik jie dviese, jokių kitų paÅ¡alinių asmenų nebuvo, nebuvo ir kito automobilio BMW. Daugiau neturi kÄ pasakyti. (b.l. 48-50);        - 2016-03-05 nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ J. M. parodymais nustatyta, kad apie 2016-01-19, tikslaus laiko pasakyti negalėjo, jai paskambino sÅ«nus, bei pasakė, kad jis yra iÅ¡vežtas į gydymo įstaigÄ ir jam muÅ¡tynių metu buvo sulaužyta ranka.

Taip pat, kad tai padarė nepažystami asmenys ir jis tuo metu ginė draugÄ nuo jų, kurio ji nepažysta (žino, kad iÅ¡ to paties mokymo centro). Dar pasakė, kad rankÄ skaudÄ ir jÄ sugipsavo. Taip pat, jog apie tai buvo praneÅ¡ta policijai ir pareiÅ¡kimÄ parašė mokymo centro socialinis darbuotojas. Daugiau nieko pasakyti negalėjo, nes nežinojo. (b.l. 54);          - 2016-01-20 liudytojo A. R. parodymais nustatyta, kad Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre dirba socialiniu pedagogu ir jam G. papasakojo, jog 2016-01-19, mokyklos patalpose, pertraukos metu tarp mokinių A. ir Ž.

įvyko konfliktas. Jie apsimėtė popieriniais rutuliukais. G. iÅ¡ konflikto nusijuokė ir iÅ¡eidamas iÅ¡ klasės Ž. pasakė Å¡iam, kad jam bus blogai, kaip ir A.. 2016-01-20 Ž. pykosi su kitais mokiniais ir pasakė G., kad Å¡is iÅ¡eitų į laukÄ pakalbėti, o A. pabėgo, nes iÅ¡sigando. Kiti klasės mokiniai matė pro langÄ , kad buvo atvažiavę 2 BMW automobiliai (vienas tamsiai raudonos spalvos, kito nepamena), bei buvo apie 10 nepažystamų asmenų, vienas iÅ¡ jų Ž. brolis.

Å ie buvo panaÅ¡Å«s į narkomanus, bei iÅ¡ kalėjimo paleistus žmones. Apie 14:00 val. G. išėjo savo noru pas juos pasikalbėti. Kai atėjo, jie pasakė: „dabar, pydere, tau pyzda“ ir visi puolė muÅ¡ti. G. stovėjo, rankomis užsidengęs veidÄ , nematė kas jį mušė. Paskui kažkuris pasakė: „dabar, bėk, debile“ ir G. ramiai nuėjo į pamokas. Mokymo centro mokiniai nematė Å¡ių muÅ¡tynių, nes tai vyko prie sporto salės, nuo mokyklos nesimato. Tiek jam papasakojo G..

Jis aiÅ¡kinosi mokykloje apie šį įvykį, bei atvežė G. į traumatologinį punktÄ , taip pat dėl Å¡io įvykio kreipėsi į policijÄ . (b.l. 27);  - 2016-01-20 A. R. pareiÅ¡kimu nustatyta, kad užfiksuota praneÅ¡imas apie nusikalstamÄ veikÄ bei pirminiai jo parodymai.( b.l. 6);- 2016-01-20 daiktų dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. R. pateikė VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų kopijÄ , kurioje nurodyta, kad G. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) yra nustatytas kairės plaÅ¡takos II delnakaulio lūžis, bei pavirÅ¡iniai sužalojimai, apimantys kitus kÅ«no sričių derinius, deÅ¡inio peties, kairės Å¡launies, galvos. (b.l. 12-13);- 2016-01-20 apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad užfiksuota įvykio vietos apžiÅ«ra, kuri yra Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro kiemas.

Jame nurodyta, kad matomas 3-jų aukštų pastatas, kurio teritorija yra aptverta, galimai, metaline tvora. Ant jo pakabinta lentelė su užrašu „ Taikos per. 133“. Už kairės pastato pusės matosi apsnigta stovėjimo aikštelė, ji ištrypta, bet pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta. ( b.l. 7-9);- VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G170/2016(02) nustatyta, kad G. M. konstatuota: pakaušio srities sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, dešinio paties srities, dešinio žasto išorinio paviršiaus, kairės šlaunies apatinės dalies vidinio paviršiaus sumušimai su poodinėmis ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvomis, kairės plaštakos sumušimas su poodine ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruva, bei II delnakaulio lūžiu.

Tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Visi Å¡ie sužalojimai padaryti smÅ«giuojant kietais, bukais, riboto pavirÅ¡iaus daiktais, tai galėjo bÅ«ti ranka, koja ar panaÅ¡ių savybių daiktas. Pagal sužalojimų lokalizacijÄ , galima iÅ¡skirti mažiausiai penkis smÅ«gius, tačiau tikėtina, jog galėjo bÅ«ti ženkliai daugiau. Sužalojimų visuma nebÅ«dinga griuvimui. Visi sužalojimai yra padaryti vienu metu, Å¡vieži, iki vienos paros ir atitinka užduotyje nurodyta traumos laikÄ .( b.l. 62-63).Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo.Baudžiamojoje byloje iÅ¡tyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimai dėl nusikalstamos veikos įvykdymo E. Å . pasitvirtino.

Taigi, Å¡ioje byloje teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai iÅ¡tyrus ir teismui įvertinus įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje E. Å . nukentėjusiajam G. M. tyčia kumščiu sudavė 8 smÅ«gius į galvos sritį, 3 smÅ«gius į deÅ¡inį petį, bei spyrė į galvos sritį, tačiau nukentėjusiajam G. M. užsidengus rankomis galvÄ , įspyrė į kairę rankÄ bei vienÄ kartÄ spyrė į kairę Å¡launį, tokiais veiksmais padarydamas G. M. pakauÅ¡io srities sumuÅ¡imÄ minkÅ¡tųjų audinių patinimu deÅ¡inio peties srities, deÅ¡inio žasto iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus, kairės Å¡launies apatinės dalies vidinio pavirÅ¡iaus sumuÅ¡imus su poodinėmis ir gilesnių minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvomis, kairės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ su poodine ir gilesnių minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva bei II delnakaulio lūžiu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kaip tai ir buvo nustatyta teismo med. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G170/2016(02) (b. l. 62-63).

Kaltinamasis E. Å . veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, tai yra, jog suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam G. M. daro pavojingÄ poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymÄ , taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Apibendrinus visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, jog kaltinamasis E. Å . padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Â BK 138 str. 1 d. ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Dėl civilinių ieškinių.BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinės ligonių kasa (jų įgaliotas atstovas Evelina Džiovenytė) pareiškė civilinį ieškinį už pacientui G. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš PSDF biudžeto 62,26 eurus turtinei žalai atlyginti. (b.l 20-24).

Kaltinamasis sutiko su šiuo civiliniu ieškiniu, pažadėjo jį atlyginti. Civilinis ieškovas palaikė ieškinį ir prašė nagrinėti jam nedalyvaujant. Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. E. Š. pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala ir teisme palaikytas civilinis ieškinys 62,26 eur sumai yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo G.

M. atstovas teisininkas A. Z. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį už 181,50 eurÄ už suteiktas teisines paslaugas ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, viso 681,50 eurų, bei prašė priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo, remiantis LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1d. ( b.l. 75-76, 79 ). IeÅ¡kinyje nurodoma, jog nukentėjęs dėl jam sukeltų daugybinių kÅ«no sužalojimų buvo priverstas ilgai gydytis, kęsti skausmÄ ir nepatogumus. Taip nukentėjusiajam buvo sukeltas dvasinis sukrėtimas, kadangi kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko matant tretiesiems asmenims.

Dėl paminėtų aplinkybių visumos nukentėjęs praÅ¡o jo naudai priteisti civiliniame ieÅ¡kinyje nurodomÄ Å¾alos atlyginimÄ bei iÅ¡laidas už teisines paslaugas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas teisininkas A. Z. nurodė, kad nukentėjęs su kaltinamuoju sutarė dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡mokėjimo dalimis nurodant, kad per pirmÄ mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamasis E. Å . nukentėjusiajam sumoka 181,50 eurų už teisinių paslaugų atlyginimÄ , o per paskesnius tris mėnesius sumoka 500 eur neturtinei žalai atlyginti.

Atstovas pažymėjo, kad nukentėjusysis atsisako nuo procesinių palÅ«kanų. Å iÄ atstovo iÅ¡sakytÄ nuomonę palaikė nukentėjęs G. M. ir jo atstovė pagal įstatymÄ J. M..Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ .

CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad E. Š. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkai sutrikdyta nukentėjusiojo G.

M. sveikata, taigi tarp Å¡ių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iÅ¡ kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. Teismo med. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G170/2016(02) nurodyta, kad G. M. konstatuota: pakauÅ¡io srities sumuÅ¡imas su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, deÅ¡inio paties srities, deÅ¡inio žasto iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus, kairės Å¡launies apatinės dalies vidinio pavirÅ¡iaus sumuÅ¡imai su poodinėmis ir gilesnių minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvomis, kairės plaÅ¡takos sumuÅ¡imas su poodine ir gilesnių minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva, bei II delnakaulio lūžiu.

Tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Visi Å¡ie sužalojimai padaryti smÅ«giuojant kietais, bukais, riboto pavirÅ¡iaus daiktais, tai galėjo bÅ«ti ranka, koja ar panaÅ¡ių savybių daiktas. Pagal sužalojimų lokalizacijÄ , galima iÅ¡skirti mažiausiai penkis smÅ«gius, tačiau tikėtina, jog galėjo bÅ«ti ženkliai daugiau. Sužalojimų visuma nebÅ«dinga griuvimui. Visi sužalojimai yra padaryti vienu metu, Å¡vieži, iki vienos paros ir atitinka užduotyje nurodyta traumos laikÄ .( b.l. 62-63).

Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjęs patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius iÅ¡gyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kÅ«no sužalojimų nukentėjusiajam buvo apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų. IÅ¡ kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å ioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, bÅ«ti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatÄ , priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt, t.y. 579,24 EUR, iki 20 000 Lt, t.y. 5792,40 EUR (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011).Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino, dėl įvykio gailėjosi. Jis yra jauno amžiaus, mokinasi, savo pajamų ar kito turto neturi, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , bei vertinat kaltinamojo amžių, Å¡eiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatÄ , darbo neturėjimÄ (moksleivis), nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikÅ¡mingumÄ , nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala priteistina pilnai, t.y. 500 eurų. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.E. Å . pripažinus kaltu, nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos dėl atstovo teiktų teisinių paslaugų iÅ¡ kaltinamojo yra priteistinos pilnai 181,50 eur sumai (BPK 106 str. 2 d.).

Dėl BK 38 straipsnio taikymo.BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis E. Å . prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , su nukentėjusiuoju susitaikė, sudarė žalos atlyginimo susitarimÄ . E. Å . neteistas (b.l. 88), administracine tvarka nebaustas (b.l. 89), į gydymo įstaigų psichiatrinę bei narkologinę įskaitas neįraÅ¡ytas. (b.l. 95, 93). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi, pažadėjo nebenusikalsti. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Anksčiau jis nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl Å¡ių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sÄ lygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – G. M. ir nukentėjusiojo atstove pagal įstatymÄ J. M., baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukiant. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus – E. Å . naikintina. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su įrašyta E. L. ir J. P. apklausa, prisegta prie bylos Nr. 01-1-03148-16. (b.l. 101), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 109 str., 115 str., 272 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., n u s p r e n d ž i a : E. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu G.

M. ir nukentėjusiojo atstove pagal įstatymÄ J. M., ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Kauno teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir civilinio ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ E. Å . priteisti 62,26 eurus (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus 26 cnt.) turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiojo G. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, atmesti praÅ¡ymÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisino, o kitoje dalyje - dėl teisinių iÅ¡laidų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo - tenkinti.Patvirtinti tarp E. Å . ir nukentėjusiojo G.

M. bei nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ J. M. sutartÄ civilinio ieÅ¡kinio atlyginimÄ Å¡iomis sÄ lygomis:- E. Å . įsipareigoja per pirmÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti nukentėjusiajam G. M. ir nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ J. M. 181,50 eurų (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 50 cnt.) už teisinių paslaugų atlyginimÄ ;- per paskesnius (sekančius) tris mėnesius E. Å . įsipareigoja nukentėjusiajam G. M. ir nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ J.

M. sumokėti 500 eurų (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .E. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Daiktai, turintys reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su įraÅ¡yta E. L. ir J. P. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.IÅ¡aiÅ¡kinti E. Å ., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ Â Â ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu E. Å . per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , Å¡is teismo sprendimas atleisti E. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡aiÅ¡kinti E. Å ., jog jeigu jis be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Sigita Meškauskienė