Legislator Case Law & Legislation
4e04558f-5bb8-4230-af7b-4146fc3a4d87 AI generated

4e04558f-5bb8-4230-af7b-4146fc3a4d87 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 4e04558f-5bb8-4230-af7b-4146fc3a4d87
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-219-544/2020 pagal ieÅ¡kovės valstybinės įmonės „Turto bankas“ ieÅ¡kinį atsakovui R. U. dėl žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė valstybės įmonė (toliau – VÄ®) „Turto bankas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo R. U. 190 788,21 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Legislator headnote

AI generated

4e04558f-5bb8-4230-af7b-4146fc3a4d87 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas, nustatęs, kad baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178-699/2018 įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad R. U. internetu pirkdamas automobilius, žinojo, už kokiÄ kainÄ ir iÅ¡ ko juos perka, žinojo ir suprato, kad tarpininkai muitinei pateikia suklastotus dokumentus, kuriuose nurodyta mažesnė automobilių įsigijimo kaina, suprato, kad, pateikus suklastotus dokumentus, bus suklaidinta muitinė, t. y. iÅ¡vengta muitinės kontrolės; R. U. kontrabandÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia, todėl sprendė, kad byloje įrodyta atsakovo kaltė, kuri pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia (CK 6.248 straipsnis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-926-881/2020 Teisminio proceso numeris 2-59-3-00065-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

U. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-219-544/2020 pagal ieÅ¡kovės valstybinės įmonės „Turto bankas“ ieÅ¡kinį atsakovui R. U. dėl žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė valstybės įmonė (toliau – VÄ®) „Turto bankas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo R. U. 190 788,21 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

2. Ieškovė paaiškino, kad 2002 m. kovo 29 d. Mokesčių reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ir sudarytu 2014 m. lapkričio 11 d. Mokestinių nepriemokų dokumentų bylų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 3/E1-15 perėmė iš Kauno teritorinės muitinės 190 788,13 Eur reikalavimo teisę į UAB „Retora“ (iki 2011 m. birželio 2 d. buvusi R. U. įmonė). Šis reikalavimas patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi BUAB „Retora“ bankroto byloje.

Kauno teritorinė muitinė 2018 m. sausio 22 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę apie Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. priimtÄ nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-361/2017, kuriuo atsakovas R. U. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnį. Kauno teritorinė muitinė taip pat nurodė, kad pagal 2014 m. rugpjūčio 19 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Ä¯registravo UAB „Retora“ 193 327,81 Eur nepriemokÄ , kurios 190 788,13 Eur dalis liko neįvykdyta.

Perduodama Å¡iÄ informacijÄ , Kauno teritorinė muitinė 2018 m. sausio 22 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovei, kaip naujajai kreditorei, pasiÅ«lė spręsti klausimÄ dėl kreipimosi į teismÄ su praÅ¡ymu priteisti iÅ¡ atsakovo R. U. padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo veiksmais buvo padaryta žala valstybės biudžetui – iÅ¡vengta mokestinės prievolės. Atsakovo tyčiniais nesÄ Å¾iningais veiksmais suklastoti muitinės dokumentai, siekiant iÅ¡vengti mokestinės prievolės valstybei.

Dėl R. U. įmonės importuotų 207 automobilių, deklaruotų 2005-2007 metais, Kauno teritorinei muitinei 2014 m. rugpjūčio 19 d. atlikus supaprastintÄ patikrinimÄ , priskaičiuota 667 522 Lt (193 327,73 Eur) mokestinė nepriemoka. IeÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡tas nepraėjus keturiems mėnesiams nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai; priteisė VÄ® „Turto bankas“ iÅ¡ atsakovo R.

U. 190 788,21 Eur žalos atlyginimÄ ; priteisė iÅ¡ atsakovo R. U. į valstybės biudžetÄ 3 208 Eur žyminio mokesčio.

4. Teismas nustatė, kad yra pareikštas tiesioginis ieškinys atsakovui kaip individualios įmonės savininkui ir vėliau jos teises ir pareigas perėmusios BUAB „Retora“ akcininkui ir administracijos vadovui (direktoriui).

5. Teismas, priimdamas sprendimÄ vadovavosi baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-361/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendyje (įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 13 d.), konstatuotomis aplinkybėmis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda), nes nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2007 m. lapkričio 12 d. atsakovas pateikė muitinės pareigÅ«nams suklastotus dokumentus, iÅ¡vengė muitinės kontrolės, dėl ko UAB „Retora“ buvo papildomai įregistruota 193 327,73 Eur (380 690 Lt) importo mokesčių nepriemoka už automobilių importÄ .

6. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė įrodė civilinės atsakomybės sÄ lygas, bÅ«tinas atsakovo subsidiariai deliktinei civilinei atsakomybei taikyti. Teismas nustatė, kad neribotos civilinės atsakomybės R. U. individuali įmonė Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 1997 m. gruodžio 4 d.; R. U. įmonės steigėju ir savininku buvo atsakovas R. U.; nuo 2011 m. birželio 3 d. R. U. įmonė buvo pertvarkyta į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį UAB „Retora“; po pertvarkymo R.

U. liko UAB „Retora“ akcininku (savininku) ir buvo bendrovės direktoriumi iki pat bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo; nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2007 m. lapkričio 12 d., kada buvo organizuojamas 203 lengvųjų automobilių gabenimas iÅ¡ Japonijos per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Ä¯ R. U. įmonę ir Klaipėdos teritorinės muitinės jÅ«rų uosto postui tranzitui įforminti muitinės pareigÅ«nams buvo pateiktos suklastotos sÄ skaitos su sumažinta gabenamų prekių kaina, tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant muitinės kontrolės, dėl ko UAB „Retora“ buvo papildomai įregistruota 193 327,73 Eur (380 690 Lt) importo mokesčių nepriemoka už automobilių importÄ .

7. Teismas, remdamasis Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-361/2017 priimtame 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendyje (įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 13 d. Lietuvos apeliaciniam teismui iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-386-449/2017) ir 2018 m. gegužės 28 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178-699/2018 nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, numatyti CK 6.246 straipsnyje (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

8. Teismas konstatavo, kad byloje nurodyti nusikalstamais pripažinti neteisėti veiksmai nulėmė, kad juridiniam asmeniui R. U. įmonės teisių ir pareigų perėmėjai UAB „Retora“ (CK 2.104 straipsnio 1 dalis) buvo papildomai skaičiuotinų 193 327,73 Eur (380 690 Lt) importo mokesčių už automobilių importÄ , susidedančių iÅ¡ 36 203,77 Eur muito, 71 512,14 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 72 041,83 Eur PVM delspinigių, 11 030,47 Eur baudos. Teismo vertinimu, jeigu atsakovas nebÅ«tų atlikęs neteisėtų veiksmų, kuriais siekė sumažinti automobilių vertę, kad į valstybės biudžetÄ sumokėtų mažiau mokesčių, UAB „Retora“ nebÅ«tų buvusi pavėluotai įregistruota papildoma mokestinė nepriemoka, nebÅ«tų priskaitytas didesnis PVM mokestis, delspinigiai ir bauda.

9. Teismas, nustatęs, kad baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178-699/2018 įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad R. U. internetu pirkdamas automobilius, žinojo, už kokiÄ kainÄ ir iÅ¡ ko juos perka, žinojo ir suprato, kad tarpininkai muitinei pateikia suklastotus dokumentus, kuriuose nurodyta mažesnė automobilių įsigijimo kaina, suprato, kad, pateikus suklastotus dokumentus, bus suklaidinta muitinė, t. y. iÅ¡vengta muitinės kontrolės; R. U. kontrabandÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia, todėl sprendė, kad byloje įrodyta atsakovo kaltė, kuri pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia (CK 6.248 straipsnis).

10. Kadangi atsakovo civilinės atsakomybės prievolė yra papildoma, tai jis, kaip subsidiarus skolininkas, atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko tik tada ir tik tiek, kiek prievolės neįvykdė pagrindinis skolininkas, šiuo atveju R. U. įmonės teisių ir pareigų perėmėja UAB „Retora“, kuri prievolės kreditorei negalėjo įvykdyti dėl nemokumo.

11. Byloje nustatyta, kad mokestinės prievolės atsiradimÄ lėmė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota neteisėta atsakovo veika, už kuriÄ jis pripažintas kaltu ir nuteistas minėtu teismo nuosprendžiui atitinkama bausme. Teismo nuomone, nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jo atžvilgiu ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas tuo pagrindu, kad yra pasibaigęs CK 2.104 straipsnyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas, per kurį pertvarkyto juridinio asmens, kurio dalyviai atsakė pagal juridinio asmens prievoles, dalyviai yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre.

12. Teismas, atsižvelgęs į CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų terminÄ ir į tai, kad po individualios įmonės pertvarkymo UAB „Retora“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. birželio 2 d., atsakovui R. U. subsidiari atsakomybė Å¡iuo teisiniu pagrindu už iki UAB „Retora“ įregistravimo juridinių asmenų registre dienos atsiradusias individualios įmonės prievoles iÅ¡liko iki 2014 m. birželio 2 d. Teismo vertinimu, per šį nurodytÄ trejų metų terminÄ galėjo bÅ«ti keliamas atsakovo, kaip individualios įmonės dalyvio (savininko), subsidiarios atsakomybės klausimas, tačiau nagrinėjamu atveju Å¡iuo teisių gynybos bÅ«du pasinaudota nebuvo.

Teismas sutiko, kad minėtas terminas yra praleistas, tačiau Å¡is terminas nėra ieÅ¡kinio senaties, o materialinio teisinio pobÅ«džio terminas, kuriam netaikomos ieÅ¡kinio senaties klausimus reglamentuojančios teisės normos. Be to, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio faktinį ir teisinį pagrindÄ sudaro ne aplinkybės, sudarančios pagrindÄ taikyti CK 2.50, 2.104 straipsnių nuostatas, bet faktinės ir teisinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ atsakovo atžvilgiu taikyti subsidiariÄ deliktinę įmonės dalyvio atsakomybę, kai pagrindinis skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl jo dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų.

13. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti baigėsi 2017 m. lapkričio 11 d., nes ieÅ¡kovė apie 190 788,13 Eur reikalavimo teisės į BUAB „Retora“ perėmimÄ Å¾inojo dar 2014 m. lapkričio 11 d., kada įvyko reikalavimo teisės perleidimas iÅ¡ Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį atsakovui pateikė nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto sutrumpinto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino.

14. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė apie tai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalÄ , sužinojo ne teisės pažeidimo dienÄ , o 2017 m. lapkričio 13 d. Lietuvos apeliaciniam teismui iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-386-449/2017 ir įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-361/2017 2017 m. balandžio 24 d. priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriuo buvo konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, kurie priežastiniu ryÅ¡iu susiję su ieÅ¡kovei padaryta žala, ir patvirtinantys atsakovo subsidiarios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas. Todėl byloje ieÅ¡kinį pareiÅ¡kus 2018 m. kovo 13 d., CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metu ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas.

15. Teismas pažymėjo, kad minėtoje baudžiamojoje byloje ieškinio dėl žalos atlyginimo ieškovė negalėjo pareikšti, nes pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl tiesiogiai nusikalstamos veikos patirtos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje dėl BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (kontrabandos) buvo tiriama ir nustatinėjama įvežtų prekių vertė, nuo kurios priskaitomos mokestinės prievolės, o ne muito mokesčių dydis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 16. Atsakovas R. U. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip tiesioginį ieÅ¡kinį ir pats ėmėsi jį įrodinėti, neatribojo mokestinės prievolės ir civilinės atsakomybės, atsakovo, kaip R.

U. įmonės savininko ir vadovo, UAB „Retora“ akcininko ir vadovo, atsakomybės, be pagrindo konstatavo sÄ lygas atsakovo žalos atlyginimo prievolei kilti bei padarė kitų pažeidimų. 16.2. Byloje nebuvo pagrindo ieÅ¡kinį kvalifikuoti kaip tiesioginį ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kovė tiesioginio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė ir jo sÄ lygų neįrodinėjo. IeÅ¡kovės pozicijos esmę sudarė kelios faktinės aplinkybės: atsakovas buvo nuteistas už kontrabandÄ ; UAB „Retora“ buvo nustatyta mokestinė prievolė; dėl bankroto UAB „Retora“ Å¡ios prievolės neįvykdė, tačiau, kodėl atsakovui turėtų kilti civilinė atsakomybė už Å¡ių aplinkybių egzistavimÄ , ieÅ¡kovė nepagrindė. 16.3.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2018 m. birželio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018, nes juose aptariami skirtingi atvejai, kada kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti skolininkui tiesioginį ieÅ¡kinį, ir tokio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygos. 16.4. Galima kalbėti apie tiesioginę juridinio asmens vadovo, dalyvio ir darbuotojo tiesioginę civilinę atsakomybę Å¡io juridinio asmens kreditoriui už žalÄ , padarytÄ nusikalstama veika, už kuriÄ Å¡ie asmenys yra nuteisti.

Taip pat, galima kalbėti apie bankrutuojančio arba dėl bankroto likviduoto juridinio asmens vadovo ir dalyvio tiesioginę civilinę atsakomybę Å¡io juridinio asmens kreditoriui CK 6.263 straipsnio pagrindu, jeigu Å¡ie asmenys padaro tiesioginę žalÄ kreditoriui, jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ , veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kia specifiÅ¡kai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų.

Bei galima kalbėti apie bankrutuojančio arba dėl bankroto likviduoto juridinio asmens vadovo ir dalyvio tiesioginę civilinę atsakomybę Å¡io juridinio asmens kreditoriui, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu, ir nustatoma, kad Å¡ie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto. Tačiau apie šį tiesioginio ieÅ¡kinio atvejį skundžiamame sprendime neužsiminta, tuo labiau, kad UAB „Retora“ bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu. 16.5. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kuris iÅ¡ pirmų dviejų tiesioginio ieÅ¡kinio atvejų taikytas byloje ir kokių tiesioginio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygų tyrimÄ atliko teismas.

Å iuo atveju galima daryti prielaidÄ , kad teismas rėmėsi tiek tuo, kad praÅ¡oma priteisti žala esÄ buvo padaryta nusikalstamais veiksmais, tiek tuo, kad esÄ ji buvo tiesiogiai nukreipta į ieÅ¡kovę. Toks neapibrėžtumas, kaip ir aptartas savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio perkvalifikavimas į tiesioginį ieÅ¡kinį, apsunkina atsakovo galimybę tinkamai apsiginti apeliaciniame procese. 16.6. Pareiga sumokėti Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo ataskaita nustatytÄ 667 522 Lt mokestinę nepriemokÄ teko UAB „Retora“, nes pagal mokesčių įstatymus bÅ«tent bendrovė buvo mokesčių mokėtoja ir bÅ«tent jai kilo nurodyta mokestinė prievolė.

Atsakovas nebuvo nurodytų importo mokesčių mokėtojas, aptariamuose mokestiniuose santykiuose nedalyvavo ir nebuvo nei solidarus, nei subsidiarus UAB „Retora“ mokestinės prievolės skolininkas. Kauno teritorinės muitinės patikrinimo ataskaita nebuvo nukreipta į atsakovÄ , jis apie ataskaitÄ nebuvo informuotas, o apie jÄ sužinojo tik savo baudžiamojoje byloje. Tada, kai UAB „Retora“ buvo likviduota dėl bankroto ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro (2015 m. spalio 9 d.), Å¡i bendrovės mokestinė prievolė pasibaigė MAÄ® 93 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindo. 16.7.

Sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Å¡i atsakomybė atsakovui kyla kaip juridinio asmens dalyviui ar kaip vadovui, nes atsakovas buvo tiek R. U. įmonės savininkas ir vadovas, tiek UAB „Retora“ vienintelis akcininkas ir vadovas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui civilinė atsakomybė kyla kaip R. U. įmonės dalyviui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, tačiau Å¡io vertinimo sprendime plačiau neargumentavo. Atsakovas su tokia pozicija nesutinka.

Teismo konstatuotas siekis išvengti muitinės kontrolės pateikiant suklastotus dokumentus, ieškovės dublike nurodytas netinkamas muitinės dokumentų ir apskaitos tvarkymas, atsakovo nuomone, rodo, kad neteisėtais įvardijami veiksmai priskirtini jam, kaip individualios įmonės vadovui, o ne savininkui. 16.8. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo civilinę atsakomybę kildino iš CK 2.50 straipsnio 3 dalies, kuri taikytina juridinio asmens dalyviui, o ne jo vadovui. Skundžiamame sprendime atsakovo atsakomybė siejama su R.

U. įmone, o ne UAB „Retora“. Teismo nuosprendžiu atsakovas buvo nuteistas už veiksmus, atliktus 2005-2007 m., kai veikė R. U. įmonė. Tačiau žalÄ , kaip atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , teismas sieja su Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo ataskaita, kai veikė UAB „Retora“. Nuteisimas už kontrabandÄ savaime nereiÅ¡kia, kad atsakovas yra subsidiariai atsakingas ir jam kyla civilinė atsakomybė už tai, kad mokesčių mokėtoja UAB „Retora“ dėl nemokumo neįvykdė savo mokestinės prievolės valstybei. 16.9.

Atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė už tai, kad dėl nemokumo UAB „Retora“ neįvykdė savo mokestinės prievolės valstybei. Kasacinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 nurodyta, kad valstybės reikalavimas dėl nesumokėtų mokesčių kiltų iš žalos atlyginimo teisinių santykių, jei asmuo apkaltinamuoju nuosprendžiu būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės finansams padarymo. Būtent apie nusikaltimus valstybės finansams pasisakyta kasacinio teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016.

Tuo tarpu BK 199 straipsnyje numatyta kontrabanda, už kuriÄ buvo nuteistas atsakovas, priskirta ne nusikalstamoms veikoms valstybės finansams, o nusikalstamoms veikoms ekonomikai ir verslo tvarkai. PrieÅ¡ingai nei nurodytose kasacinio teismo bylose, atsakovo baudžiamojoje byloje nei R. U. įmonė, nei UAB „Retora“ kaltinamosiomis nebuvo patrauktos, mokestinės prievolės fakto ir dydžio klausimas nebuvo nagrinėtas iÅ¡ esmės, civilinis ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas. Kasacinio teismo praktikoje aptarta iÅ¡imtinė galimybė taikyti juridinio asmens vadovui baudžiamojoje byloje civilinę atsakomybę dėl juridinio asmens nesumokėtų mokesčių nagrinėjamoje byloje precedento galios neturi.

Be to, atsakovo nusikalstami veiksmai (kontrabanda) nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra susiję su tuo, kad dėl nemokumo UAB „Retora“ valstybei neįvykdė savo mokestinės prievolės, t. y. nėra atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų. 16.10. Atsakovo nusikalstami veiksmai – muitinės kontrolės iÅ¡vengimas, nelėmė, kad mokestinės prievolės neatsirado. Å i prievolė UAB „Retora“ buvo nustatyta vėliau – Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo ataskaita.

Be to, atsakovo nusikalstami veiksmai nėra susiję su tuo, kad UAB „Retora“ 2014 m. bankrutavo ir sumokėti mokesčių negalėjo bÅ«tent dėl savo nemokumo. Mokestinė prievolė nelėmė bendrovės nemokumo: bankroto byla buvo iÅ¡kelta dar iki Kauno teritorinei muitinei įregistruojant mokestinę nepriemokÄ . Be to, bankroto byloje nebuvo nustatyta, kad bendrovės nemokumÄ bÅ«tų sÄ lygoję neteisėti atsakovo veiksmai, bankrotas taip pat nebuvo pripažintas tyčiniu. 16.11. Pažymėjo, jeigu atsakovas nebÅ«tų įvykdęs kontrabandos, 380 690 Lt dydžio importo mokesčius, tuo metu veikusi R.

U. įmonė bÅ«tų turėjusi sumokėti 2005-2007 m. AnalogiÅ¡ko dydžio importo mokesčiai UAB „Retora“ buvo paskaičiuoti ir Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo ataskaita. Taigi, ar atsakovas bÅ«tų atlikęs nusikalstamus veiksmus, ar ne, 380 690 Lt prievolė vis tiek bÅ«tų kilusi. Tuo atveju, jeigu visa 667 522 Lt UAB „Retora“ mokestinė nepriemoka bÅ«tų laikoma valstybės žala, už kuriÄ esÄ yra atsakingas atsakovas, tai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų pasibaigusio mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės perkėlimÄ asmeniui, kuris nėra mokesčių mokėtojas, nors tokios galimybės mokesčių įstatymai nenumato. 16.12.

AnalogiÅ¡kÄ ataskaitÄ Kauno teritorinė muitinė buvo parengusi 2014 m. vasario 25 d., tačiau UAB „Retora“ 2014 m. kovo 25 d. pateikus skundÄ , Muitinės departamentas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Å¡iÄ ataskaitÄ panaikino dėl akivaizdžių procedÅ«rinių pažeidimų. Todėl atsakovas negali bÅ«ti laikomas atsakingu už tai, kad UAB „Retora“ mokestinė prievolė buvo nustatyta tik po bendrovės bankroto bylos, taip pat ir už tai, kad Kauno teritorinė muitinė paskaičiavo 248 746 Lt dydžio PVM delspinigius už devynis metus (nuo 2005 m. iki 2014 m.). 16.13.

Kauno teritorinės muitinės 2014 m. vasario 25 d. patikrinimo ataskaitÄ bendrovė, vadovaujama atsakovo, apskundė, ir ji buvo panaikinta. Tuo tarpu 2014 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo ataskaita buvo parengta tik po UAB „Retora“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir atsakovui apie jÄ nebuvo žinoma, o net jei ir bÅ«tų žinojęs, nebÅ«tų galėjęs skųsti, nes nebeturėjo teisės veikti bendrovės vardu. UAB „Retora“ bankroto administratorius ne tik nesiėmė veiksmų ginčyti Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo ataskaitÄ ir tokiu bÅ«du sumažinti bendrÄ bankrutavusios įmonės finansinę naÅ¡tÄ , bet ir aiÅ¡kiai nerÅ«pestingai nepasinaudojo pačioje ataskaitoje nurodyta teise praÅ¡yti atleisti UAB „Retora“ nuo 38 086 Lt baudos ir 248 746 Lt PVM delspinigių, iÅ¡ viso 286 832 Lt (83 072,29 Eur). 16.14.

Pirmosios instancijos teismas nesudarė sÄ lygų atsakovui įrodyti, jog UAB „Retora“ turėjo teisę į apskaičiuoto 252 741 Lt importo PVM atskaitÄ , t. y. kad Å¡is valstybės reikalavimas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies galėjo bÅ«ti sudengtas su bendrovės teise į grÄ Å¾intinÄ PVM net ir bankroto byloje. Atsakovo praÅ¡ymas dėl Å¡ių aplinkybių kviesti liudyti bankroto administratorių buvo atmestas teismo 2020 m. vasario 25 d. posėdyje tik dėl to, kad esÄ buvo ne laiku pateiktas, o ne dėl to, kad neturėjo ryÅ¡io su byla. 16.15.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad 38 086 Lt bauda ir 248 746 Lt PVM delspinigiai savo esme yra ekonominė sankcija,o tai reiÅ¡kia, jog jų taikymas teismo nuosprendžiu nuteistam atsakovui reikÅ¡tų Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto draudimo bausti asmenį už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ . Be to, atsakovo civilinės atsakomybės prasme, nurodyti bauda ir delspinigiai iÅ¡ esmės yra nuostoliai už žalÄ , kuri pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasmę ir bendruosius teisės principus Å¡ioje byloje apskritai negalėtų bÅ«ti priteisiama. 16.16.

Atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė vien tuo pagrindu, kad jis buvo nuteistas už kontrabandÄ . Byloje nenustatyta sÄ lygų tokiam tiesioginiam ieÅ¡kiniui reikÅ¡ti ir tenkinti. IeÅ¡kovė byloje nereiÅ¡kė tiesioginio ieÅ¡kinio atsakovui. IeÅ¡kinys grįstas atsakovo, kaip R. U. įmonės dalyvio ir vadovo civiline atsakomybe, kildinama iÅ¡ CK 2.50 straipsnio 3 dalies ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies, bet ne iÅ¡ CK 6.263 straipsnio. IeÅ¡kovas neteigė ir neįrodinėjo, kad atsakovas jam padarė tiesioginę, individualiÄ Å¾alÄ . 16.17.

Bankroto administratorius UAB „Retora“ bankroto byloje nereiÅ¡kė atsakovui ieÅ¡kinio dėl mokestinės prievolės atsiradimo, analogiÅ¡ko netiesioginio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė ir bankroto bylos kreditoriai, įskaitant pradinį kreditorių Kauno teritorinę muitinę ir ieÅ¡kovÄ . Pasibaigus bankroto bylai dėl bendrovės likvidavimo, toks netiesioginis ieÅ¡kinys, kuriuo iÅ¡ esmės yra Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, nebegali bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir tenkinamas. IeÅ¡kinys Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti atmestas.

Be to, teismas, nors ir kvalifikuodamas ieškinį tiesioginiu, rėmėsi ne CK 6.263 straipsniu, o CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, kuri ne tik tiesioginio ieškinio atveju negali būti taikoma, bet kuri netaikytina atsakovo atžvilgiu ir dėl to, kad teismo nuosprendžiu nustatyti atsakovo nusikalstami veiksmai yra labiau susiję su juridinio asmens vadovo, o ne dalyvio funkcijomis. 16.18. Skundžiamo sprendimo dalis ieškinio senaties pakartoja byloje priimtos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties argumentus dėl ieškinio senaties, tačiau šia nutartimi, atsakovo nuomone, neturėtų būti remiamasi, nes, darydamas išvadas apie tam tikras atsakovo baudžiamosios bylos ir UAB „Retora“ bankroto bylos aplinkybes, apeliacinis teismas šių bylų net neturėjo.

Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22d. nutarties motyvai nebuvo pagrįsti įrodymais. 16.19. Teismas sprendime žalÄ siejo su Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo ataskaita. Å i ataskaita tapo pagrindu UAB „Retora“ bankroto byloje teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtinti Kauno teritorinės muitinės finansinį reikalavimÄ . Atsakovo nuomone, jau pats mokesčių mokėtojos bankrotas rodė, kad Å¡is reikalavimas nebus patenkintas visa apimtimi, taigi, sužinojus apie bankroto bylÄ , tapo aiÅ¡kus žalos faktas, o 3-4 mėn. po bankroto bylos iÅ¡kėlimo tikrai buvo pakankamas laiko tarpas įsitikinti, kokio dydžio reikalavimÄ galės patenkinti pati bankrutuojanti UAB „Retora“. 16.20.

Ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl įtariamos kontrabandos buvo pradėtas 2008 m., o jį vykdė Muitinės kriminalinė tarnyba. Tiek įtariamuoju, tiek kaltinamuoju buvo tik atsakovas, pats kontrabandos mechanizmas – suklastotų automobilių įsigijimo sÄ skaitų panaudojimas importo deklaracijose – buvo aiÅ¡kus nuo pat pradžių, kÄ patvirtina 2009 m. kreipimasis į Japonijos institucijas dėl Å¡ių sÄ skaitų pateikimo, taip pat pati 2014 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo ataskaita, pagrįsta nurodytomis sÄ skaitomis.

Be to, klausimas, kas konkrečiai klastojo sÄ skaitas, net nebuvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, nes Å¡i aplinkybė nepateko į kontrabandos sudėtį. Taigi sieti ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio įsiteisėjimu nebuvo jokio pagrindo. 16.21. Vertinant ieÅ¡kinio senatį, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi yra pradinio kreditoriaus Kauno teritorinės muitinės veiksmai (neveikimas) (CK 1.128 str.), todėl aplinkybės, kada reikalavimas buvo perleistas ieÅ¡kovei, kada pradinis kreditorius informavo ieÅ¡kovę apie atsakovo baudžiamÄ jÄ bylÄ yra nereikÅ¡mingos.

IeÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį 2018 m. kovo 14 d., praleido trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nors ieÅ¡kovė formaliai prašė atnaujinti terminÄ , jokių praleidimo priežasčių nenurodė. 16.22. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovo priteisė per didelį žyminį mokestį. Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kinys buvo pateiktas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, todėl ieÅ¡kovė, jei nebÅ«tų atleista nuo žyminio mokesčio, pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį bÅ«tų turėjusi mokėti ne jį visÄ , o 75 proc.

– 2 406 Eur. Netaikyti aptariamos procesinės normos vien dėl to, kad ieÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymÄ , objektyvių priežasčių nėra, o prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitiktų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų bei nepagrįstai apsunkintų atsakovo padėtį.

17. IeÅ¡kovė VÄ® „Turto bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovas kaip įmonės vadovas nesilaikė rÅ«pestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartų, todėl yra pagrindas priteisti žalos atlyginimÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad byloje minėtu apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuotos aplinkybės vertintinos kaip prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 17.2.

Atsakovas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 19 straipsnio 8 dalyje bei CK 2.87 straipsnyje nustatytÄ bendrÄ jÄ pareigÄ veikti iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais ir dėl tokių jo veiksmų įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalÄ , kuriÄ jis privalo atlyginti. Dėl netinkamo UAB „Retora“ muitinės dokumentų ir apskaitos tvarkymo, dėl ko bÅ«davo nurodoma sumažinta įvežamų automobilių vertė, atsakomybė kyla atsakovui: sÄ moningai buvo siekiama iÅ¡vengti mokestinės prievolės valstybės biudžetui, todėl atsakovas pažeidė rÅ«pestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartus. 17.3.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryÅ¡is dėl padarytos žalos. Apkaltinamasis nuosprendis patvirtina, kad atsakovo veiksmams nėra pagrindo taikyti verslo sprendimų priėmimo taisyklę ir daryti prezumpcijÄ , kad atsakovas kaip įmonės vadovas veikė geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovavo, interesais. Taigi, nagrinėjamu atveju įrodytas įmonės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimas, akivaizdus protingos Å«kinės komercinės rizikos peržengimas, aiÅ¡kus aplaidumas ir suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimas.

Atsakovo tyčiniais nesÄ Å¾iningais veiksmais suklastoti muitinės dokumentai, siekiant iÅ¡vengti mokestinės prievolės valstybei, t. y. dėl R. U. įmonės importuotų 207 automobilių, deklaruotų 2005-2007 metais, Kauno teritorinei muitinei 2014 m. rugpjūčio 19 d. atlikus supaprastintÄ patikrinimÄ priskaičiuota 667 522 Lt (193 327,73 Eur) mokestinė nepriemoka. 17.4. Mokesčių surinkimas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes taip yra gaunamos lėšos visos visuomenės poreikiams tenkinti.

Nemokant mokesčių, vieÅ¡asis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme, elgiasi nesÄ Å¾iningai. Tokiu bÅ«du pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Å iuos principus pažeidžianti veikla negali bÅ«ti laikoma teisėta veikla. Jeigu mokesčių mokėtojas žino apie tai, kad jo atliekamos Å«kinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į eilę teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių turi galimybę žinoti, ir nepaisydamas to atlieka tokiÄ Å«kinę operacijÄ , jis elgiasi nesÄ Å¾iningai. 17.5.

Jeigu atsakovas, privalėjęs veikti be iÅ¡imties bendrovės interesais, bÅ«tų daręs viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir bendrovei nebÅ«tų padaryta žalos, t. y. tinkamai deklaravęs importuojamų automobilių tikrÄ jÄ vertę ir mokėjęs nustatytus mokesčius, 190 788,21 Eur mokestinė nepriemoka bÅ«tų nesusidariusi. 17.6. IeÅ¡kovė nurodo, kad pateikė atsikirtimus ne į visas apelianto nurodytas aplinkybes vien dėl didelės apeliacinio skundo apimties bei nesusijusiomis su ieÅ¡kinio dalyku aplinkybėmis, nurodytomis skunde, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė nekomentuotas aplinkybes pripažįsta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieÅ¡kovės VÄ® „Turto bankas“ ieÅ¡kinys ir iÅ¡ atsakovo R. U. priteistas 190 788,21 Eur žalos atlyginimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

20. Byloje nustatyta, kad 1997 m. gruodžio 4 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota R. U. individuali įmonė, kurios steigėju ir savininku (juridinio asmens dalyviu) buvo atsakovas R. U.. 2011 m. birželio 3 d. R. U. įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Retora“, kurios akcininku (savininku) ir vadovu (direktoriumi) iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo R. U.. 2014 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Retora“ iškelta bankroto byla. 2015 m. rugsėjo 4 d.

Panevėžio apygardos teismas priėmė sprendimÄ dėl UAB „Retora“ pabaigos. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-361/2017 R. U. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabandÄ ), o bÅ«tent jis nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2007 m. lapkričio 12 d. pateikė muitinės pareigÅ«nams suklastotus dokumentus, iÅ¡vengė muitinės kontrolės, todėl UAB „Retora“ buvo papildomai įregistruota 193 327,73 Eur importo mokesčių nepriemoka už automobilių importÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi R. U. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio buvo atmestas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo atmestas R. U. kasacinis skundas. Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 4KM19/7-06085 nustatyta, kad dėl neteisėtų R. U. veiksmų R. U. įmonės teisių ir pareigų perėmėjai UAB „Retora“ buvo papildomai paskaičiuota 193 327,73 Eur importo mokesčių už automobilių importÄ , susidedančių iÅ¡ 36 203,77 Eur muito, 71 512,14 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 72 041,83 Eur PVM delspinigių, 11 030,47 Eur baudos. 2002 m. kovo 29 d.

VÄ® „Turto bankas“ pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 52-19/02-03-2295-MM06-1 ir 2014 m. lapkričio 11 d. Mokestinių nepriemokų dokumentų bylų perdavimo–priėmimo aktÄ Nr. 3/E1-15(2014-11-11) perėmė 190 788,13 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Retora“ mokestinę nepriemokÄ . Dėl senaties 21. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nebuvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Jo teigimu, ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį 2018 m. kovo 14 d., praleido trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nors prašė atnaujinti terminÄ , tačiau praleidimo priežasčių nenurodė.

22. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartimi iÅ¡nagrinėjęs VÄ® „Turto bankas“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo, nutarė Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė VÄ® „Turto bankas“ ieÅ¡kinio dėl žalos priteisimo ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties klausimas Å¡ioje byloje jau buvo iÅ¡spręstas ir ne tik pirmosios instancijos teismo, bet ir peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto skundo argumentus dėl ieÅ¡kinio senaties praleidimo, plačiau dėl jų nepasisakydamas.

Dėl bylos esmės 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ . Jis privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų.

Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-790-370/2015).

24. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-563-186/2015).

Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė. Tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).

Taigi bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-481/2014).

25. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kinį, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė įrodė visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, bÅ«tinas atsakovo subsidiariai deliktinei atsakomybei taikyti. Teismas, konstatuodamas atsakovo neteisėtus veiksmus, vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-361/2017 priimtame 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jeigu atsakovas nebÅ«tų atlikęs neteisėtų veiksmų, kuriais siekė sumažinti automobilių vertę, kad į valstybės biudžetÄ sumokėtų mažiau mokesčių, UAB „Retora“ nebÅ«tų buvusi pavėluotai įregistruota papildoma mokestinė nepriemoka, nebÅ«tų priskaitytas didesnis PVM mokestis, delspinigiai ir bauda. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų vertinti prieÅ¡ingai.

26. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).

27. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galiÄ turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės. Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-378/2009), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017).

28. Kasacinio teismo konstatuota, kad baudžiamosiose bylose nustatyti faktai civilinėje byloje turi ribotÄ prejudicinę galiÄ . Ä® įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje įeina, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kÅ«no sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Å ios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017).

29. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-361/2017 priimtame 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis. Minėtame nuosprendyje konstatuotos aplinkybės (R. U. nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2007 m. lapkričio 12 d., dirbdamas R. U. įmonėje ir bÅ«damas Å¡ios individualios įmonės savininku, organizuodamas iÅ¡ Japonijos importuojamų 203 lengvųjų automobilių, kurių sandorio vertė pagal iÅ¡ Japonijos gautas sÄ skaitas virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumÄ (83 117 459 (JPY) (2 363 243 Lt)), importÄ ir nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2007 m. lapkričio 12 d. gabendamas 203 automobilius per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , Klaipėdos teritorinės muitinės jÅ«rų uosto postus, siekdamas iÅ¡vengti faktinę automobilių bÅ«klę atitinkančių importo mokesčių sumokėjimo, muitinės procedÅ«rų įforminimui muitinės pareigÅ«nams pateikė suklastotas sÄ skaitas, nurodydamas sumažintÄ prekių kainÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡vengdamas muitinės kontrolės ir papildomai skaičiuotinų 193 327,73 Eur importo mokesčių už automobilių importÄ ) patvirtina, kad apeliantas R.

U. atliko neteisėtus veiksmus, veikdamas R. U. individualios įmonės naudai, siekdamas iÅ¡vengti papildomų mokesčių į valstybės biudžetÄ , todėl 2014 m. rugpjūčio 19 d. Kauno teritorinės muitinės Supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr.4KM19/7-06085 R. U. įmonės teisių ir pareigų perėmėjai UAB „Retora“ buvo papildomai paskaičiuota 193 327,73 Eur vertės importo mokesčių už automobilių importÄ . Tokiais savo veiksmais apeliantas pažeidė įmonės vadovui nustatytas pareigas dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Å iuo atveju apeliantui netinkamai vykdant įmonės vadovo pareigas, R. U. įmonei, kurios teises ir pareigas nuo 2011 m. birželio 3 d. perėmė UAB „Retora“ buvo padaryta žala, nes Kauno teritorinės muitinė papildomai priskaičiavo 193 327,73 Eur vertės importo mokesčių už automobilių importÄ .

30. Juridinio asmens pertvarkymas – tai juridinio asmens formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas (CK 2.104 straipsnio 1 dalis). Pertvarkymo atveju juridinis asmuo nesibaigia, bet tik keičia teisinę formÄ (konkrečiu atveju iÅ¡ individualios įmonės į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 2.104 straipsnio 2 dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai su kitomis CK antrosios knygos II dalies normomis.

UAB „Retora“ iki jos pertvarkymo buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), jos dalyviai yra atsakingi už individualios įmonės prievoles. Juridinio asmens dalyviu individualios įmonės atveju laikomas jos savininkas, t. y. asmuo, kuris turi nuosavybės teises į juridinio asmens turtÄ (CK 2.45 straipsnis). Taigi įstatyme nustatyta individualios įmonės dalyvio subsidiarioji atsakomybė už individualios įmonės prievoles. Taigi įstatyme yra nustatyta individualios įmonės savininko subsidiarioji atsakomybė už individualios įmonės prievoles, t. y. individualiai įmonei neturint arba turint nepakankamai turto Å¡ios įmonės prievolėms įvykdyti, prievolės vykdomos iÅ¡ Å¡ios įmonės savininko turto. Kadangi apeliantas buvo R.

U. individualios įmonės savininkas, tai jis yra subsidiariai atsakingas už individualios įmonės prievoles, atsiradusias iki UAB „Retora“ įregistravimo, CK 2.104 straipsnio 2 dalies pagrindu.

31. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra papildoma. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ subsidiariojo skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius iki pareikÅ¡damas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikÅ¡ti reikalavimÄ atlyginti nuostolius; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingÄ terminÄ iÅ¡ skolininko negavo atsakymo į pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , tai kreditorius gali pareikÅ¡ti reikalavimÄ atlyginti nuostolius subsidiariai atsakingam skolininkui.

Ä®statyme kreditoriaus teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ subsidiariajam skolininkui nesiejama su iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal kreditoriaus reikalavimÄ pagrindiniam skolininkui pabaiga. Papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali bÅ«ti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal ieÅ¡kinį subsidiariajam skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011).

Teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta pertvarkomo juridinio asmens dalyvių subsidiarioji trejų metų atsakomybė pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, suponuoja tai, kad toks dalyvis yra papildomas civilinės atsakomybės subjektas ir tokio skolininko pareiga atsakyti atsiranda tik tada, kai prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2013).

32. Pertvarkomo juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės esminė sÄ lyga yra ta, kad reikalavimas asmeniui, kuris atsako subsidiariai, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas tuo atveju, kai jų nepatenkina pagrindinis skolininkas. Byloje nustatyta, kad UAB „Retora“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir UAB „Retora“ bankroto procese buvo patvirtintas ieÅ¡kovės VÄ® „Turto bankas“ 190 788,13 Eur finansinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, pagrindinis skolininkas prievolės kreditoriui neįvykdė, todėl yra pagrindas konstatuoti papildomo skolininko, t. y. apelianto, subsidiariosios atsakomybės prievolę. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė apeliantÄ subsidiariai atsakingu skolininku už pagrindinio skolininko prievolę kreditoriui, todėl nepažeidė CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės normų.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais ir bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡tyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl tenkindamas ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl žyminio mokesčio priteisimo 34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteisė 3 208 Eur žyminio mokesčio.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovo priteisė per didelį žyminį mokestį, nes neįvertino, kad ieÅ¡kinys buvo pateiktas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, todėl ieÅ¡kovė, jei nebÅ«tų atleista nuo žyminio mokesčio, pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį bÅ«tų turėjusi mokėti ne visÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ (3 208 Eur), o 75 proc. (2 406 Eur).

35. CPK 80 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už Å¡iame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamÄ procesinį dokumentÄ mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

36. Å iuo atveju ieÅ¡kinio reikalavimo dydis yra 190 788,21 Eur, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 3 208 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o teikiant ieÅ¡kinį elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (EPP) mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 406 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). IeÅ¡kovė VÄ® „Turto bankas“ 2018 m. kovo 14 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį pateikė elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, t. y. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ (EPP).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pritartina apelianto pozicijai, kad tuo atveju, jei ieÅ¡kovė nebÅ«tų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai bÅ«tų tekę sumokėti 2 406 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį. Todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, iÅ¡ apelianto (atsakovo) turėjo priteisti 2 406 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį vietoje 3 208 Eur. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 37. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnis).

38. Atsakovas (apeliantas) R. U. praÅ¡o priteisti 4 420,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 200 Eur žyminis mokestis ir 4 220,48 Eur užmokestis už advokato teisinę pagalbÄ . Atsakovas nurodė, kad apeliaciniame procese jo interesus atstovaujantis advokatas nedalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl tai lėmė didesnes laiko sÄ naudas apeliaciniame procese. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, bylinėjimosi iÅ¡laidos, R. U. patirtos rengiant apeliacinį skundÄ , jam nėra priteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ . Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, iÅ¡dėstant jÄ taip: „Priteisti iÅ¡ atsakovo R. U. į valstybės biudžetÄ 2 406 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡is eurus) žyminio mokesčio“.

Teisėjos Romualda Janovičienė Vilija Mikuckienė Jūratė Varanauskaitė