4e044d50-7292-4abe-ae19-7dca333f4d3a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1720-473/2017Proceso Nr. 3-61-3-04713-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. S. (S. S.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. (S. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas S. S. kreipėsi į teismÄ su skundu (t.

I, b. l. l–4), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nuo 2013 metų gruodžio mėnesio iki 2016-03-23 buvo laikomas kamerose, kurių plotas apie 7,6 m2. Kamerose yra stalas, užimantis 0,5 m2 grindų ploto, dviejų aukštų gultai, užimantys 1,3 m2 grindų ploto, sanitarinis mazgas, užimantis 0,86 m2 grindų ploto.

Kamerose Å¡alta, drėgna, neužtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, rÅ«kantieji laikomi kartu su nerÅ«kančiais. Asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis: asmuo, esant žemai temperatÅ«rai, verčiamas nusirengti, daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė emocinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus.              Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 10,86 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (t.

I, b. l. 9–20). Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nurodyta, kaip turi bÅ«ti įrengiamos kameros.

To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetes (suoliukai). LukiÅ¡kių TI-K visose kamerose įrengtos taburetes (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos padarytos arba didesnės arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos priemonėms sudėti. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7 punktÄ kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio ir naktinio apÅ¡vietimo normas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus.

LukiÅ¡kių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rÅ«kantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ar kiti teisės aktai. LukiÅ¡kių TI-K dirbantys pareigÅ«nai priimdami ir paskirstydami į gyvenamÄ sias kameras, privalo užtikrinti nerÅ«kančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rÅ«kančiųjų. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo nurodytos žalos atsiradimÄ .PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas dalyje.Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl jo laikymo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) kamerose netinkamomis sÄ lygomis.Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimais, pateiktais dokumentais, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais.Å ioje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas S. S. 2013-12-23 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, kurios plotas 7,45 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2013-12-24 kameroje Nr. 111 buvo 2 asmenys; nuo 2013-12-25 iki 2013-12-26 kameroje Nr. 111 buvo 1 asmuo; 2013-12-27 perkeltas į kamerÄ Nr. 105, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 4 asmenys; 2013-12-28 perkeltas į kamerÄ Nr. 285, kurios plotas 7,08 m2, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2013-12-29 iki 2014-01-14 kameroje Nr. 285 buvo 4 asmenys; 2014-01-22 atvyko iÅ¡ Visagino areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2014-01-23 perkeltas į kamerÄ Nr. 370, kurios plotas 7,01 m2, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-01-24 iki 2014-01-27 kameroje Nr. 370 buvo 1 asmuo; 2014-01-28 perkeltas į kamerÄ Nr. 285, kurios plotas 7,08 m2, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-01-29 kameroje Nr. 285 buvo 4 asmenys; 2014-01-30 kameroje Nr. 285 buvo 2 asmenys; 2014-01-31 kameroje Nr. 285 buvo 3 asmenys; nuo 2014-02-01 iki 2014-02-04 kameroje Nr. 285 buvo 4 asmenys; nuo 2014-02-05 iki 2014-02-10 kameroje Nr. 285 buvo 3 asmenys; 2014-02-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 116, kurios plotas 7,49 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2014-02-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 285, kurios plotas 7,08 m2, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-02-12 perkeltas į kamerÄ Nr. 385, kurios plotas 6,79 m2, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2014-02-13 iki 2014-02-19 kameroje Nr. 385 buvo 4 asmenys; 2014-02-20 perkeltas į kamerÄ Nr. 303, kurios plotas 8,02 m2, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2014-02-21 iki 2014-02-27 kameroje Nr. 303 buvo 3 asmenys; 2014-02-28 kameroje Nr. 303 buvo 2 asmenys; nuo 2014-03-01 iki 2014-03-04 kameroje Nr. 303 buvo 4 asmenys; 2014-03-05 kameroje Nr. 303 buvo 3 asmenys; 2014-03-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 285, kurios plotas 7,08 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2014-03-07 iki 2014-03-09 kameroje Nr. 385, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-03-10 perkeltas į kamerÄ Nr. 340, kurios plotas 8,17 m2, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-03-11 iki 2014-03-12 kameroje Nr. 340 buvo 1 asmuo; 2014-03-13 kameroje Nr. 340 buvo 2 asmenys; 2014-03-14 perkeltas į kamerÄ Nr. 404, kurio plotas 17,02 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2014-03-15 iki 2014-03-19 kameroje Nr. 404 buvo 5 asmenys; 2014-03-20 perkeltas į kamerÄ Nr. 387, kurios plotas 29,44 m2, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-03-21 iki 2014-03-23 kameroje Nr. 387 buvo 4 asmenys; 2014-03-24 perkeltas į kamerÄ Nr. 380, kurios plotas 7,35 m2, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-03-25 iki 2014-03-27 kameroje Nr. 380 buvo 4 asmenys; nuo 2014-03-28 iki 2014-04-02 kameroje Nr. 380 buvo 3 asmenys; nuo 2014-04-03 iki 2014-04-14 kameroje Nr. 380 buvo 2 asmenys; 2014-05-13 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 120, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2014-05-13 perkeltas į kamerÄ Nr. 387, kurios plotas 29,44 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2014-05-21 atvyko iÅ¡ Visagino areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112A, kurios plotas 6,34 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2014-05-22 perkeltas į kamerÄ Nr. 313, kurios plotas 7,79 m2, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-05-23 iki 2014-05-26 kameroje Nr. 313 buvo 2 asmenys; 2014-10-28 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 118, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-11-05 atvyko iÅ¡ Visagino areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 118, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2014-11-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 375, kurios plotas 7,37 m2, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-11-07 iki 2014-11-10 kameroje Nr. 375 buvo 2 asmenys; 2015-01-20 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 106, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-01-20 perkeltas į kamerÄ Nr. 404, kurios plotas 17,02 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-01-28 atvyko iÅ¡ Visagino areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 109, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-01-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 271, kurios plotas 7,76 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-01-30 kameroje Nr. 271 buvo 4 asmenys; nuo 2015-01-31 iki 2015-02-02 kameroje Nr. 271 buvo 3 asmenys; 2015-08-03 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-08-04 perkeltas į kamerÄ Nr. 272, kurios plotas 7,75 m2, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2015-08-05 iki 2015-08-11 kameroje Nr. 272 buvo 2 asmenys; 2015-08-19 atvyko iÅ¡ Visagino areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-08-20 perkeltas į kamerÄ Nr. 272, kurios plotas 7,75 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-10-02 atvyko iÅ¡ Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, kurios plotas 7,45 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-10-03 perkeltas į kamerÄ Nr. 107, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-10-04 kameroje Nr. 107 buvo 2 asmenys; 2015-10-05 kameroje Nr. 107 buvo 1 asmuo; 2015-10-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 387, kurios plotas 29,44 m2, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2015-10-07 iki 2015-10-09 kameroje Nr. 387 buvo 1 asmuo; nuo 2015-10-10 iki 2015-10-12 kameroje Nr. 387 buvo 4 asmenys; 2015-10-13 kameroje Nr. 387 buvo 1 asmuo; 2015-10-14 perkeltas į kamerÄ Nr. 111, kurios plotas 7,45 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-10-15 perkeltas į kamerÄ Nr. 377, kurios plotas 7,33 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-11-24 atvyko iÅ¡ Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 123, kurios plotas 7,42 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-12-31 atvyko iÅ¡ Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 117, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-12-31 perkeltas į kamerÄ Nr. 398, kurios plotas 32,33 m2, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2016-01-01 iki 2016-01-02 kameroje Nr. 398 buvo 3 asmenys; 2016-01-03 kameroje Nr. 398 buvo 1 asmuo; 2016-01-04 kameroje Nr. 398 buvo 2 asmenys; 2016-01-05 kameroje Nr. 398 buvo 1 asmuo; 2016-02-12 atvyko iÅ¡ Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116, kurios plotas 7,49 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2016-02-13 iki 2016-02-14 kameroje Nr. 116 buvo 3 asmenys; 2016-02-15 perkeltas į kamerÄ Nr. 391, kurios plotas 34,27 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2016-02-16 kameroje Nr. 391 buvo 1 asmuo; 2016-02-19 atvyko iÅ¡ Utenos apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112A, kurios plotas 6,34 m2, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2016-02-20 iki 2016-02-21 kameroje Nr. 112A buvo 1 asmuo; 2016-02-22 perkeltas į kamerÄ Nr. 263, kurios plotas 7,83 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 216-02-23 kameroje Nr. 263 buvo 1 asmuo; 2016-03-09 atvyko iÅ¡ Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115, kurios plotas 7,45 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2016-03-10 perkeltas į kamerÄ Nr. 372, kurios plotas 7,23 m2, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2016-03-11 iki 2016-03-13 kameroje Nr. 372 buvo 2 asmenys; 216-03-14 kameroje Nr. 372 buvo 1 asmuo; 2016-03-15 kameroje Nr. 372 buvo 2 asmenys; 2016-03-21 atvyko iÅ¡ Utenos apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2016-03-22 perkeltas į kamerÄ Nr. 321, kurios plotas 7,70 m2, kurioje buvo 1 asmuo.

             Taigi pareiškėjas nuo 2013-12-23 iki 2016-03-22 Lukiškių TI-K buvo kalinamas 186 dienas.Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrintas 112 dienų.

PareiÅ¡kėjas 74 dienas LukiÅ¡kių TI-K kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro ir suteikta judėjimo laisvė.PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė emocinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir jų mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių. Vadinasi, valstybė 74 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .              PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose taip pat yra stalas, užimantis 0,5 m2 grindų ploto, dviejų aukÅ¡tų gultai, užimantys 1,3 m2 grindų ploto, sanitarinis mazgas, užimantis 0,86 m2 grindų ploto.

                   Pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Taigi, įvertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas periodiÅ¡kai buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo ženkliai pažeista.PareiÅ¡kėjos teigimu, kamerose Å¡alta, drėgna, neužtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas.

Asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis: asmuo, esant žemai temperatÅ«rai, verčiamas nusirengti, daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes. Atsakovės atstovas pateikė teismui Vilniaus visuomenės sveikatos centro Patikrinimo aktus, iÅ¡ kurių matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras, 2014-01-21 atlikęs operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nustatė, kad kameroje Nr. 105, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2014-01-22, temperatÅ«ra buvo 18,6 oC, ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimÄ , kuriame nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose Å¡altuoju metų laiku oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18–22 oC (t.

I, b. l. 33); Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2014-05-13 ir 2014-05-23 patikrinimų metu nustatė, jog kamera Nr. 313, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2014-05-23 iki 2014-05-26, vėdinama per langÄ , nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, oro temperatÅ«ra kameroje buvo 21,3 oC, santykinė oro drėgmė – 47,2 proc., ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kurioje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų ir bendrosios paskirties patalpų oro temperatÅ«ra Å¡iltuoju metų laiku turi bÅ«ti 18–28 oC, santykinė oro drėgmė – 35–65 proc., dirbtinė apÅ¡vieta kameroje buvo 313 lx, naktinė – 19 lx, ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkte reglamentuojamÄ vertę, kur nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų dieninis dirbtinis apÅ¡vietimas turi bÅ«ti ne mažesnis nei 200 lx, naktinis – ne mažesnis nei 10 lx ir ne didesnis nei 20 lx (t.

I, b. l. 60); Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2016-03-07, 2016-03-09 ir 2016-03-15 patikrinimų metu nustatė, kad kameroje Nr. 115, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2016-03-09 iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra buvo 19,2 oC, ir tai atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 16 punkto reikalavimÄ , kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 oC ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 oC (t.

I, b. l. 188). Taigi, iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad kamerose temperatÅ«ra, drėgmė ir apÅ¡vietimas atitiko Lietuvos higienos normų reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl temperatÅ«ros, drėgmės ir apÅ¡vietimo atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjo teigimu kamerose rÅ«kantys asmenys laikomi kartu su nerÅ«kančiais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å¡io argumento nedetalizavo, nenurodė konkrečių su Å¡iuo teiginiu susijusių aplinkybių, taip pat, nenurodė ar buvo pažeista bÅ«tent jo teisė bÅ«ti laikomam atskirai nuo rÅ«kančiųjų, vertina šį pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kaip bendro pobÅ«džio nusiskundimÄ ir atmeta, kaip nepagrįstÄ .             Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ ir trukmę, į tai, kad byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 74 dienas pažeidžiant jo teisę į minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotÄ kameroje, į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kurioje 9,00 Eur yra maksimali suma už 1 dienÄ , praleistÄ LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (pvz., LVAT 2015-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1219-502/2016), protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 666,00 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 666,00 Eur.Atsakovės atstovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 10,86 Eur patirtas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovės atsakovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 10,86 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri nustato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 10,86 Eur už kopijų parengimÄ . Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Ä®rodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, atsakovės atstovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nesprendžiamas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo S. S. (S. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti dalyje ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 666,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                           Violeta Balčytienė