4e03b99e-c4e3-46e8-8d4e-cd40643e4634 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-977-426/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03161-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.(R.) J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. (R.) J. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovės atstovas, kalinimo įstaiga), 2 000 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus PN neužtikrino privatumo naudojantis duÅ¡u, kadangi įstaigoje įrengtas bendras duÅ¡as, kuriuo naudojasi dvylika asmenų, todėl prausdamasis jautėsi stebimas kitų asmenų.

Akcentuoja, kad kalinamam asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė nusiprausti ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Teigia, kad patyrė stiprius psichologinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , stresÄ . Dėl Å¡ių priežasčių tapo kompleksuotas, pablogėjo bendravimo galimybės, nukentėjo jo orumas (b. l. 1–3). Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad teisės aktuose nenumatyta duÅ¡o patalpose įrengti pertvaras, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

Nuteistiesiems suteikiama teisė kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u pagal nustatytÄ grafikÄ , duÅ¡inės ir prausyklos kasdien valomos ir dezinfekuojamos. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo laikymas, nebuvo. Teigia, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas jokiais įrodymais nepagrindė neturtinės žalos dydžio, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės (b. l. 7–11). Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas netenkintinas. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad kalinimo įstaiga neužtikrino duÅ¡o patalpose privatumo. Taip pat pažymi, kad Vilniaus PN privalo užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę nusiprausti po karÅ¡tu vandeniu duÅ¡e vienÄ kartÄ per savaitę. Pagal HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte.

Taigi akivaizdu, kad Å¡iose teisės aktų normose yra įtvirtintas imperatyvas užtikrinti nuteistajam nusiprausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam nebuvo užtikrinta teisė kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, prieÅ¡ingai, patvirtina, jog buvo suteikta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti karÅ¡tu duÅ¡u. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjas atsakovės atstovui kėlė pretenzijas dėl to, kad realiai jam neužtikrinta teisė vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti po karÅ¡tu duÅ¡u, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovės atstovo veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Dėl privatumo naudojantis duÅ¡u nurodytina, jog nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o patalpų įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato pataisos įstaigoms prievolės duÅ¡uose įrengti pertvarų. Pagal LVAT praktikÄ , kadangi sienelių duÅ¡o patalpose įrengimo teisės aktai nenumato, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau pripažintina, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo (pvz., žr. 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

LVAT yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ . Nagrinėjamoje byloje nenustačius pareiÅ¡kėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo Vilniaus PN sÄ lygų, atsakovės atstovui pateikus duomenis apie tai, kad kai kurie duÅ¡ai yra atskirti pertvaromis (b. l. 16–18), pareiÅ¡kėjui nesikreipus į Vilniaus PN administracijÄ ar pareigÅ«nus dėl privatumo duÅ¡e užtikrinimo, t. y. sudarant sÄ lygas naudotis duÅ¡ais su pertvaromis, privatumo duÅ¡e pareiÅ¡kėjui neužtikrinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ .

Taigi nors ir pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi duÅ¡u be pertvarų, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui už tai piniginę kompensacijÄ kaip žalos atlyginimÄ . Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumÄ ir nepažengiant bylos nagrinėjimo ribų, konstatuotina, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti laikomam Vilniaus PN tinkamomis sÄ lygomis.

Nesant vieno iÅ¡ civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų bÅ«tino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų nepasisako. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jolanta Malijauskienė RÅ«ta Miliuvienė Henrikas Sadauskas