2020-12-14 Nr. CB-12418-2-68-3-19721-2017-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5529

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19721-2017-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

susipažinusi su 2020 m. lapkričio 30 d. gautu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. Š. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys I. M.-Š., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismų nutartys yra priimtos pažeidžiant materialinės teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.6, 4.93 bei 4.103 straipsniuose, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje ir 32 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 5 dalyje bei 15 straipsnio 1 dalyje, t. y. teismai, tenkindami atsakovo prašymą ir atidėdami sprendimo už akių vykdymą, apskritai netaikė pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, nors būtent pagal šias teisės normas yra vykdomi įsiteisėję teismų sprendimai ir šalinami savavališkos statybos padariniai.

Spręsdami dėl atsakovo prašymo pagrįstumo, teismai nesivadovavo pirmiau paminėtais teisės aktais, todėl nepagrįstai nusprendė, kad aplinkybės, jog atsakovas, kaip kvalifikuotas teisininkas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir savavališkai atliko kapitalinio remonto darbus, bei apie 2,5 metų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad gautų daugiabučio bendraturčių sutikimus dėl savavališkos statybos įteisinimo, laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą atidėti ne tik įsiteisėjusį, bet ir ieškovės prašymu perduotą priverstine tvarka vykdyti sprendimą už akių.

Teismų nutartys taip pat priimtos pažeidžiant ir procesinės teisės normas, įtvirtintas CPK 7 straipsnio 1 dalyje, 18 ir 267 straipsniuose bei 284 straipsnio 1 dalyje. Teismai paneigė CPK 7 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnyje įtvirtintus principus, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir / ar nutartis yra privalomi bei turi būti įvykdyti per kiek įmanomą trumpesnį terminą ir ekonomiškiau. Maža to, skundžiamos nutartys yra sąlyginės, nors CPK 367 straipsnis imperatyviai reglamentuoja, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo.

Nutartys naikintinos ir dėl to, kad jos priimtos teismams neįvertinus visų byloje esančių rašytinių įrodymų. Taigi žemesnės instancijos teismai, pažeisdami procesinės teisės normas, įtvirtintas CPK 12, 176, 178 bei 185 straipsniuose, nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą. Teismai, be kita ko, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, t. y. sprendimas už akių, dėl kurio vykdymo atidėjimo atsakovas pareiškė prašymą, yra ne tik įsiteisėjęs, bet ir priverstine tvarka jau vykdomas, bei įrodymų vertinimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Vincas Verseckas