4e01c03f-74c0-4354-b7df-acdf1780985f · KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Pranešėjas P Administracinio nusižengimo byla Nr. A12.-141-1005/2017Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00094-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.1.;1.4.1.; 1.4.4.                                                                                     (S) KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2017 m. rugsėjo 25 d.Kupiškis              Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas, sekretoriaujant Redai Stonikienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamiems L.

K. ir B. S. bei jų atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje:L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį;B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1813 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              L. K. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas kaltinant jį tuo, jog jis laikotarpiu nuo 2017 m. kovo17 d. 00.00 val. iki 2017 m. kovo 23 d. 00.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), sudrausmindamas mažamečius P. V. S., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, A. S., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, keletÄ kartų tampė juos pačiupęs už sprando ir (ar) apykaklės ir tokiu savo elgesiu neabejotinai sukėlė mažamečiams neigiamas emocijas, vaikai jautė fizinį ir psichologinį nepatogumÄ , tokie veiksmai prieÅ¡taravo vaiko interesams, buvo pažeista vaiko teisė į sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ .

B. S. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas kaltinant jÄ tuo, jog ji laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. 09.00 val. iki 2016 m. gruodžio 31 d., tiksliai nenustatytu laiku adresu (duomenys neskelbtini), drausmindama mažamečius vaikus P. V. S., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, A. S., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, keletÄ kartų tampė juos už sprando ir drabužių apykaklės, be to, drausmindama mažamečius vaikus bei S. S., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) metais, keletÄ kartų sudavė jiems per pakaušį (galvÄ ), smÅ«giavo vaikams sulenktu pirÅ¡tu (sprigtu) ir tokiu savo elgesiu mažamečiams vaikams sukėlė neigiamas emocijas, fizinį ir emocinį nepatogumÄ .

Teismo posėdžio metu L. K. parodė, kad jam pareikÅ¡ti kaltinimai yra nesÄ monė. Vaikai pas jį ir B. S. į namus atvažiuoja niekeno neverčiami. Jis bendrauja su vaikais, jais rÅ«pinasi netgi daugiau, nei vaikų tėvas L. S.. Jei anÅ«kai susibara, jo pareiga vaikus iÅ¡skirti, kad jie vienas kito nesužalotų. B. vaikus drausmina balsu pakeldama tonÄ . Buvo taip, kad A. su V. susipešė, o jis juos iÅ¡skyrė, tačiau jokio skausmo vaikams nesukėlė. Vaikai buvo nuvesti į skirtingus kambarius, jiems buvo liepta nusiraminti ir apgalvoti savo poelgius.

Parodo, kad kai vaikai atvažiuoja po bendravimo su tėvu jie bÅ«na irzlesni, kas labai matosi, o vaikai gali prifantazuoti bet kÄ . Mano, kad L. S. bando primokyti vaikus. Parodo, kad su L. S. jie kartu gyveno penkis metus, santykiai buvo geri. Yra pasakęs prieÅ¡ L. S. kelis žodžius, todėl jis turi teisę ant jo pykti. Mano, kad L. S. tikslas „per teismus su triukÅ¡mu“ grįžti į „atsisakytÄ â€œ namÄ . Teismo posėdžio metu B. S. parodė, kad nesutinka su jai pareikÅ¡tais kaltinimais.

Pati užaugimo tris vaikus ir turi septynis anÅ«kus, vaikams atiduoda viskÄ , kÄ turi geriausio. AnÅ«kai jÄ myli, santykiai su anÅ«kais geri. Apie savo gyvenimo draugÄ L. K. gali pasakyti tik pačius geriausius žodžius. Jos buvęs žentas L. S., kai dar gyveno kartu, buvo nusiÅ¡alinęs nuo vaikų auklėjimo, muÅ¡davo vaikus per užpakalį. Parodo, kad ji 2013 metais buvo patekusi į avarijÄ , po ko jai yra sunku judėti. Dabar L. S. terorizuoja jų Å¡eimÄ skųsdamas į įvairias institucijas ir taip traumuoja savo vaikus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atstovė prašė teismo nutraukti bylÄ L. K. ir B. S.. Atstovė pažymėjo, kad Å¡is procesas yra dirbtinai inicijuotas vaikų tėvo L. S., kuris kerÅ¡tauja vaikų motinos A. P. Å¡eimai po santuokos nutraukimo, o teisme pagal L. S. ieÅ¡kinį nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-888-783/2017, kurioje iÅ¡ naujo sprendžiama dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Kadangi vaikai turi lakiÄ vaizduotę ir yra linkę fantazuoti, skyrium gyvenantis tėvas L.

S. gali lengvai jais manipuliuoti ir primokyti kalbėti apie neva L. K. ir B. S. netinkamÄ elgesį. Kadangi vaikai yra judrÅ«s seneliams L. K. ir B. S. yra sudėtinga juos prižiÅ«rėti, vaikus kartais tenka subarti ir sudrausminti, tačiau netgi fizinis vaikų atskyrimas nėra nukreiktas į fizinio skausmo jiems sukėlimÄ . Be to, B. S. po avarijos sunkiai juda, naudojasi ramentu, todėl net ir norėdama negalėtų pagauti vaikus ir prieÅ¡ juos smurtauti. Atstovė pažymėjo, jog seneliai vaikus myli, vaikai pas juos važiuoja ir toliau po neva prieÅ¡ juos naudoto smurto, kas rodo, kad vaikai ten jaučiasi saugÅ«s ir mylimi.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. P. parodė, jog turi tris vaikus: S., V. ir A.. Vaikų seneliai yra L. K. ir B. S.. Su vaikų tėvu L. S. ji yra iÅ¡siskyrusi. Niekada negirdėjo iÅ¡ savo vaikų, kad prieÅ¡ juos seneliai vartotų smurtÄ . Seneliai labai myli vaikus, vaikai labai noriai važiuoja pas senelius, jais ten rÅ«pinamasi. Dažniausiai ne visi trys vaikai važiuoja pas senelius, nes yra judrÅ«s, dažniausiai važiuoja S. ir A., mažiausiai ten bÅ«na V.. 2016 metais nuo rugsėjo iki gruodžio vaikai daug laiko praleisdavo pas senelius, nes ji atidarė savo verslÄ ir bÅ«davo darbe.

Vaikai dienÄ bÅ«davo mokymosi įstaigose, o po to veždavo juos pas senelius. Vaikai dažnai miegodavo pas senelius. Nebuvo taip, kad vaikai nenorėtų likti pas senelius, nes santykiai Å¡ilti, vaikai likdavo ten savo noru. S. gali apibÅ«dinti, kad yra protinga, judri, kÅ«rybiÅ¡ka, turi lakiÄ vaizduotę, mėgsta pieÅ¡ti, gaminti, nemėgsta namų ruoÅ¡os darbų, bÅ«na, kad S. meluoja, bÅ«na uždara, jei ko nenori daryti, maiÅ¡tauja. V. P. yra protingas vaikas, su vaizduote, jis yra hiperaktyvus vaikas, judrus, turi agresyvumo, greitai susinervina, supyksta, bet greitai ir atsileidžia.

Kai supyksta muÅ¡a ir jÄ , kanda, skriaudžia brolį, sesę. A. yra judrus, bet mažiau judrus kaip brolis, mėgsta pieÅ¡ti, meilus, Å¡iltas. Parodo, jog vaikai su dideliu noru vaikai važiuoja pas senelius, nes L. K. labai užsiima su vaikais, moko dirbti, žaisti Å¡achmatais, Å¡aÅ¡kėmis, vaikai niekada nėra skriaudžiami. Parodo, kad 2016 m. gruodžio 11 d. iÅ¡ jos buvusio vyro L. S. tėvų grįžo dukra S., ir prasitarė, kad „reiks eiti pasiaiÅ¡kinti, kad jÄ skriaudžia močiutė“.

Po to atsirado jos buvusio vyro skundas. Parodo, jog po vaikų susitikimo su tėvu L. S. vaikai yra prigÄ sdinti ir primokinti. Po skyrybų buvo nustatyta vaikų bendravimo su tėvu tvarka, bet Å¡i tvarka bus keičiama. Kovo mėnesį ji girdėjo, kaip L. S. kieme prie garažo teigė V., kad „tu pasakysi policijai, kad taip ir taip buvo“. Anksčiau, vaikai jai yra pasakoję, jog tėtis juos nusivežė prie kažkokio namo ir pasakė, kad čia gyvena mamos meilužis. Vaikai tiki tėčiu, nes tėtis autoritetas.

Jis pasakė vaikams, kad „mama iÅ¡varė tėtį iÅ¡ namų“. Nors su L. S. iÅ¡siskyrė bendru sutarimu, bet skyrybos vyko jos noru, todėl jis pyksta ant jos ir kerÅ¡ija visai Å¡eimai. Gyvenant sodyboje, buvęs vyras nesirÅ«pino buitimi, tokiu bÅ«du atÅ¡alo santykiai, vyras neužsiimdavo vaikais, vyro gyvenimas buvo - darbas ir kompiuteriniai žaidimai, filmai. Vaikams pas senelius puikios sÄ lygos, jei močiutė sprigtuotų, vaikai pabėgtų ir ji nepavytų, nes ji sunkiai vaikÅ¡to su ramentais.

Yra mačiusi, kaip senelis L. vaikus atplėšia, vaikÄ nuo vaiko, nes V. yra paėmęs peilį, žirkles, broliui nesaugu. Atitraukia delnais vaikÄ nuo vaiko, nes kitaip neįmanoma sudrausminti. Tėvas L. S. yra įteigęs vaikams, kad jie yra skriaudžiami, nors vaikai yra mylimi. Su vaikais vaikščiojo pas psichologę V. Å ., buvo iÅ¡duota psichologo iÅ¡vada.Teismo posėdžio metu liudytojas R. J. parodė, kad yra L. K. ir B. S. Å¡eimos draugas. Pas juos namuose lankosi dažnai, padeda Å«kio darbuose, bendrauja, žaidžia su vaikais.

Parodo, jog vaikus ir senelius sieja Å¡iltas ir artimas ryÅ¡ys, vaikai ten jaučiasi saugÅ«s ir mylimi, seneliai su vaikais užsiima. Kai berniukai susipeÅ¡a, tarp jų įsiterpia senelis L., o močiutė B. vaikus drausmina žodžius. Vaikai yra judrÅ«s, linkę fantazuoti, tačiau iÅ¡ vaikų nėra girdėjęs, kad jie bÅ«tų skriaudžiami. IÅ¡ vaikų yra girdėjęs, kad vaikams gaila tėčio. Vaikai sako, jog reikia klausyti tėvelio, pasakojo, kad tėtis neturėjo pinigų, pardavė televizorių, kad turėtų kÄ valgyti.

L. S. pažįsta, mano, kad jis iš pykčio yra įteigęs vaikams, kad jie yra skriaudžiami. Kol L. S. dar gyveno pas K. yra matęs, kaip L. S., jei vaikas neklausydavo, suduodavo vaikui per užpakalį, bet pastabų, kad negalima mušti vaikų L. nesakė, atitinkamai institucijai nepranešė. Teismo posėdžio metu liudytoja A. A. parodė, jog yra B. S. marti. Su savo šeima lankosi 2-3 kartus per mėnesį pas uošvius. Tuo metu ten būna ir A. P. vaikai. Ir jos vaikų ir A. P. vaikų santykiai su seneliais geri.

Vaikai yra vaikai, jie dÅ«ksta, nepasidalina, aiÅ¡kinasi savo santykius, reikia sudrausminti, nes ypač vaikinai aktyvÅ«s, seneliai vaikus drausmina žodžiu, jei neklausoma iÅ¡ karto drausminimo žodžiu, pakartojama kartÄ , kitÄ , o tada pakeliamas balsas. Apie muÅ¡imÄ negali bÅ«ti ir kalbos, bÅ«na, kad iÅ¡skiriami, praÅ¡oma apsiraminti, atsipraÅ¡yti. Kuris iÅ¡ senelių bÅ«na arčiau, tas ir drausmina. Kadangi močiutė dėl fizinės sveikatos, negali vaikų iÅ¡skirti, nes tik vienÄ rankÄ , ji neturi galimybės iÅ¡skirti rankomis vaikų.

Senelis ir močiutė puikiai susitvarko su vaikais. Skyrybos sunkus procesas, L. S. gali neigiamai paveikti vaikus. Vaikai tapo uždaresni po skyrybų, pergyvena nuo to kas vyksta. Vaikai kÅ«rybiÅ¡ki, mėgsta pafantazuoti. Teismo posėdžio metu liudytojas L. S. parodė, kad B. S. buvusi uoÅ¡vienė, o L. K. jos sugyventinis. Parodo, kad važiuojant į KaunÄ pas jo tėvus vaikai pasakė, kad B. S. vartoja smurtÄ . KitÄ dienÄ sÅ«nus V. pakartojo, kad jie trankomi į galvÄ pirÅ¡tu, kad traukiami už apykaklės, tai buvo 2016-12-10, penktadienis.

Pirmas pasakė V.. Sakė, kad sprigtu duoda į kaktÄ , tranko kumščiu į galvÄ ir tempia už apykaklės smaugiant. Kiti vaikai tÄ patį patvirtino. Suprato, kad tokie veiksmai atliekami visiems vaikams. KitÄ dienÄ perklausė sÅ«nų V., klausė ar neprisigalvoja, jis vėl tai patvirtino, tai kÄ pasakojo penktadienį. Sekmadienį pasikvietė pasikalbėti S., klausė ar V. neprisigalvoja, Salomėja patvirtino V. žodžius. Paklausė S. ar nepabijos pasakyti VTAS specialistui, S. sutiko, sutarė su ja, kad pirmadienį po pamokų važiuos į VTAS.

Po pamokų nuvažiavus pas dukrÄ Ä¯ mokyklÄ , dukra apsiverkė, pasakė, kad mama sakiusi, kad jei papasakos kam kitam, ji nebematys nei mamos, nei močiutės. Po to, jis nuvyko į VTAS ir raÅ¡tu viskÄ iÅ¡dėstė specialistams. Vaikus apžiÅ«rėjo, tačiau nei mėlynių, nei nubrozdinimų ant jų kÅ«no nebuvo. Mano, kad vaikai neprisigalvojo, nes vaikai tÄ patį patvirtino Panevėžyje apklausiant psichologui. Parodo, jog 2016-08-09 iÅ¡siskyrė su A. P., po to su uoÅ¡viene nebendrauja, pykčių jai neturi, nors gyvenant santuokoje jo santykiai su uoÅ¡viene buvo blogi.

Buvo konfliktas ir su Å¡vogeriu. Pykčio L. K. neturi. Jam irgi buvo keista, kai vaikai pasakė, kad seneliai juos skriaudžia, nutarė, kad tokį elgesį turi įvertinti tarnybos, todėl jis prieÅ¡ kreipdamasis į institucijas nesikreipė į senelius. Jis parašė tik vienÄ skundÄ , po to jie parašė ant jo skundus VTAS, prokuratÅ«rai, policijai, jo vadovybei, kurie skundai nepasitvirtino, tyrimai dėl jo buvo nutraukti ar net nepradėti. Teismo posėdžio metu liudytoja V. Å . parodė, jog yra medicinos psichologė ir turi kabinetÄ , verčiasi privačia praktika. 2017 m. sausio 8 d. jai paskambino A.

P. ir pasakė, kad nori atsivesti vaikus. Visi trys vaikai pas jÄ lankėsi iki gegužės mėnesio, po kelis kartus per mėnesį. S. turėjo daugiau apsilankymų, berniukai sirguliuodavo, lankėsi mažiau. Vaikai komunikabilÅ«s, kontaktas iÅ¡ karto buvo geras su vaikais. Vaikų psichoanalitinė raida atitinka jų amžių. S. mÄ stymas formuojasi, vaikams sunku suprasti pasekmių ryšį, numatyti priežastis kas turėjo įtakoti aplinkybes. Vaikai supranta puikiai, bet sulieti į visumÄ , jie dar nedaaugo.

Vaikams iÅ¡sigalvoti aplinkybes nesudėtinga, ypač berniukams, jie linkę fantazuoti, nes vaikai žiÅ«ri filmukus, klauso pasakų, vaikai turi polinkį į fantazavimÄ , kÅ«rimÄ , tai natÅ«ralu. NatÅ«ralu, kad ir visi Å¡ie trys vaikai turi polinkį fantazuoti. Vykstant skyrybų procesui, vaikai iÅ¡girsta abiejų Å¡alių nuomonę, iÅ¡sakytas mintis, nesugeba integruoti informacijos, kai bÅ«na pasakoma, kad tai Å¡eimos paslaptis, jie kitaip reaguoja. Vaikai suprato pakitimÄ , tik kitaip nuomonė vaikų iÅ¡sakyta ir yra, kaip psichologės įraÅ¡as, tas užfiksuota iÅ¡vadoje.

Yra girdėjusi iÅ¡ vaikų, kad seneliai juos skriaudžia. Seneliai liečia vaikus natÅ«raliai, sako senelis suėmė už tam tikros vietos, kÅ«no, sprando, kita dalis, kaip vaikas interpretuoja, tai labai slidi riba. Ar sukėlė skausmÄ - sunku nustatyti ribÄ , gal vaikas girdėjo darželyje, nes kalbama dėl smurto Å¡eimoje, galėjo įtakoti kitų žmonių pasisakymai, televizijos laidos. Negali teigti, kad senelis smurtavo. Vaikai apie senelį pasakojo, kad su seneliu slidinės su „paÅ¡ikniukais“, pasakodavo, kad labai smagiai su seneliu leidžia laikÄ .

Kad nenori pas močiutę, vaikai nesakė. Labiau jausdavo ilgesį Kauno seneliams ir norÄ vykti pas juos. Vaikams labai reikia tėčio, nuo sausio mėnesio pieÅ¡iniuose ir testuose visur figÅ«ravo tėtis, vaikai kalbėdavo, kad laukia susitikimų su tėčiu, kad nori bÅ«ti ir pas mamÄ , ir pas tėtį. Vaikai nori, kad tėvai susitaikytų ir bÅ«tų Å¡eima. Parodo, jog vaikai bÅ«na pas senelius, tėtį, mamÄ , tėvo senelius, juos sunku sudrausminti, nes vaikai neturi vienodų namų su vienodomis taisyklėmis.

Vaiko nuvedimas į ramiÄ aplinkÄ , kad nurimtų, tai tas pats kaip jį stipriai apkabinti, tai nėra smurtas, nors jėga kai laikomas apkabinamas irgi yra slidi riba, kad tai smurtas. Nemano, kad seneliai vartojo smurtÄ prieÅ¡ vaikus, tačiau galėjo vaikai bÅ«ti stipriau suimti, kai buvo norima juos iÅ¡skirti. IÅ¡ prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ matyti, jog 2016 m. gruodžio 27 d. pagal L. S. skundÄ ir KupiÅ¡kio VTAS raÅ¡tÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį dėl L.

K. ir B. S. galimo smurtavimo prie mažamečius SalomėjÄ , P. V. ir A. S., kuris buvo nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (b. l. 9-14) Tiek L. K., tiek B. S. jiems suraÅ¡ytuose administracinių nusižengimų protokoluose buvo kaltinami savo veiksmais pažeidę Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo atitinkamas nuostatas. IÅ¡ nepilnamečių liudytojų apklausų protokolų (b. l. 22-24) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu mažamečiai S. S. ir V.

P. S. buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir davė parodymus apie L. K. ir B. S. prieÅ¡ juos ir brolį A. atliktus veiksmus, kurie ir yra inkriminuojami L. K. ir B. S.. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo gauta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų mažamečių S. S. ir V. P. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. IÅ¡nagrinėjus bylÄ yra nustatyta, jog A. P. ir L. S. 2016 metų rugpjūčio mėnesį nutraukė santuokÄ .

Po santuokos nutraukimo jų vaikai liko gyventi su motina A. P., o L. S. buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog KupiÅ¡kio rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-888-783/2017 pagal L. S. ieÅ¡kinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Anksčiau iÅ¡dėstyti liudytojų parodymai ir aplinkybė apie ginÄÄ teisme po santuokos nutraukimo patvirtina, kad L.

S. santykiai su A. P. ir jos šeima iš tiesų yra konfliktiški. L. K. ir B. S. kategoriškai neigia jiems pareikštus kaltinimus, tačiau pripažįsta, jog mažamečius vaikus kartais būna sunku prižiūrėti, jie dūksta, neklauso, susipeša, todėl vaikus tenka išskirti, bet teigia, jog tam jokie neleistini veiksmai nėra naudojami. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų parodymus patvirtina liudytojų A. P., R. J., A. A. ir iš dalies liudytojos V. Š. parodymai. Liudytojai A.

P. ir A. A. yra susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamais asmenimis artimais giminystės ryÅ¡iais, o liudytojas R. J. yra jų Å¡eimos draugas. Teismas neatmeta galimybės, jog minėti asmenys sÄ moningai gali duoti L. K. ir B. S. naudingus parodymus, arba tiesiog nesugebėti kritiÅ¡kai įvertinti L. K. ir B. S. veiksmų dėl jau minėto artimo ryÅ¡io buvimo, nenorėjimo gadinti santykių ir pan. Taigi, Å¡ių asmenų parodymų teismas nelaiko patikimais. Savo ruoÅ¡tu liudytojo L. S. parodymų teismas irgi negali laikyti patikimu L.

K. ir B. S. kaltės įrodymu, kadangi jo parodymai yra išvestinis duomenų šaltinis iš vaikų parodymų, ir be to šis asmuo gali siekti pakenkti L. K. ir B. S. dėl praeityje buvusių įvykių. Teismas, laiko, jog liudytojos V. Š. parodymai yra patikimas duomenų šaltinis, kadangi tai bylos baigtini nesuinteresuoto ir pagal nustatytus teisės aktus veikiančio psichologo duoti parodymai. Liudytojos V. Š. parodymai atskleidžia svarbias detales apie vaikus bei yra informatyvūs vaikų psichologijos prasme, todėl teismas jais remiasi.

Teismas, įvertinęs vaikų amžių bei byloje nustatytas aplinkybes apie vaikų tėvų A. P. ir L. S. tarpusavio santykius, sprendžia, jog vaikai augdami aplinkoje, kurioje yra girdimi neigiami atsiliepimai apie tėvus ir artimus giminaičius, dėl savo amžiaus ir priklausomumo nuo aplinkos (tėvo, motinos, senelių) yra lengvai paveikiami suaugusiųjų asmenų, todėl jų parodymais gali būti perteikiama iškraipyto pobūdžio informacija, kuri nors ir turi atitikties su objektyvia realybe, tačiau šios informacijos patikimumo neįmanoma patikrinti.

Vaikai kalbėdami apie savo bendravimÄ su seneliais gali fantazuoti, be to savo realybės suvokimÄ vaikai perteikia per vaikiÅ¡kÄ prizmę. Byloje objektyviai neįmanoma nustatyti ar L. K. ir B. S. iÅ¡ tikrųjų atliko jiems inkriminuojamus veiksmus, o juo labiau konstatuoti tyčinį veiksmų pobÅ«dį, t. y. akivaizdų veikimÄ prieÅ¡ vaikų interesus. Vaikų iÅ¡skyrimÄ vaikams susipeÅ¡us L. K. pripažįsta, tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad taip jis padarė administracinį nusižengimÄ .

Teismas nesvarsto galimybės atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir byloje paskirti vaikų psichologinę ekspertizę, kadangi laiko, jog Å¡is bÅ«das patikrinti vaikų parodymų patikimumÄ bÅ«tų neproporcinga priemonė nagrinėjant tokio pobÅ«džio administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje net nėra duomenų apie tai, kad vaikams dėl L. K. ir B. S. veiksmų bÅ«tų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog vaikai ypatingai pažeidžiami dėl jų tėvų nutrauktos santuokos, todėl vaikų psichologinės ekspertizės paskyrimas neatitiktų, o gal net pažeistų jų interesus.

Taigi, iÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina, jog L. K. ir B. S. padarė vaikų teisių pažeidimÄ , todėl Å¡ie asmenys negali bÅ«ti traukiami administracinėn atsakomybėn. Esant aptartų aplinkybių visumai L. K. ir B. S. administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635, 636 straipsniais, ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: L. K. nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ pradėtÄ pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį.B.

S. nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ pradėtÄ pagal ATPK 1813 straipsnio 1 dalį.Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                         Raimundas Rakauskas             Â