4e01a8ec-41b8-4a8f-a84f-27532afed84d · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys Punys                                                                                                                                            Pranešėjas Stasys Punys                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-166/2013Teisėjas Mamertas Misiūnas                                                   Teisminio proceso Nr.1-74-1-00269-2007-9                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.;1.1.8.;1.1.9.2.;2.1.7.4.1.;2.1.7.4.4.;2.4.;2.4.6.3.;2.4.6.3.1.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,teisėjų Audronės Kartanienės, Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei, Agnijai Lukaševič,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,gynėjui advokatui Stasiui Zabitai,nuteistajam E. K.,nukentėjusiajai R.

M.- K.,nukentėjusiosios atstovui adv. Romualdui Briliui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. K. ir nukentėjusiosios R. M. (K.) apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:E. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d. ir nuteistas areÅ¡tu 70 (septyniasdeÅ¡imt) parų.           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., E. K. skirta LR BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones atėmimas trejiems metams.           AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies.

Priteista iÅ¡ E. K. 126 685 Lt žalos atlyginimui AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                          n u s t a t ė:              E. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis, 2007 m. lapkričio 25 d. apie 20 val. 35 min., Molėtų rajone, kelio Vilnius-Utena 43-me kilometre, vairuodamas UAB „duomenys neskelbtini" automobilį „Audi A4", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo važiuodamas Vilniaus kryptimi, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 59, 68, 172 ir 173 punktų reikalavimus, vairavo automobilį neturėdamas Å¡ios teisės ir neblaivus (girtas), taip pat nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui bei netrukdyti eismo, ir nepasirinkęs tokio važiavimo greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo bei meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, o automobiliu prisivijęs deÅ¡iniÄ ja kelio juosta, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Nissan Pathfinder", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ R. U., pastebėjęs Å¡iÄ atsiradusiÄ kliÅ«tį, nesulėtino automobilio greičio, net visiÅ¡kai jį sustabdant, arba neapvažiavo Å¡ios kliÅ«ties nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, toliau važiavo priekin ir automobilio priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Nissan Pathfinder" užpakalinę dalį; per eismo įvykį automobilio „Nissan Pathfinder" vairuotojui R. U. buvo padarytas nežymus, o automobilio „Audi A4" keleivei R. M. - nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Å iais veiksmais E. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje.             Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. praÅ¡o panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendį ir bylÄ nutraukti.             Nuteistasis mano, kad teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , taip pat buvo padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimai.

Pasak apelianto, teismas remdamasis įrodymais, turėjo juos vertinti objektyviai ir visapusiÅ¡kai, sudėjus juos į įrodymų visumÄ . Teismas nepaÅ¡alino visų prieÅ¡taravimų buvusių bylos medžiagoje ir visus prieÅ¡taravimus aiÅ¡kino kaltinamojo nenaudai. Dėl nusikaltimo numatyto BK 281 str. 2 d. apeliantas neprisipažino ir neprisipažįsta, kadangi jo nepadarė. Kaip teigiama skunde, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis davė analogiÅ¡kus parodymus, jų niekada nekeitė, buvo nuoseklus, o jų nepaneigė kiti byloje surinkti įrodymai.

Byloje atliktos ekspertizės yra neobjektyvios ir neiÅ¡samios, o ikiteisminio tyrimo institucija neatsakingai atliko ikiteisminį tyrimÄ . Pažymima, kad nukentėjusioji R. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios taip pat davė nuoseklius parodymus. Apelianto manymu, Å¡ioje byloje esminis įrodinėjimo dalykas buvo nustatyti asmenį vairavusį transporto priemonę „Audi A4", įvertinant byloje surinktus įrodymus, iÅ¡samiai atlikti įrodymų tyrimÄ ir tinkamai juos įvertinti BPK 20 str. prasme.Dėl nukentėjusiojo R.

U. parodymų, tai pasak apelianto, jie teisingi tik iki susidūrimo momento, kadangi jo parodymai prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Pažymima, kad R. U. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė parodymus prisitaikant prie ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme įvykių sekos būdamas suinteresuotas šios bylos baigtimi, nors jis šioje avarijoje fiziškai nukentėjo mažiausiai. R. U. parodymus byloje paneigia jo, R. M., A. I., A. Ž. parodymai, be to, pažymima, kad jam ir R. M. išlipti iš automobilio niekas nepadėjo.             Pasak apelianto, liudytojai A.

I., E. I. ir D. I. šioje byloje atsiranda labai įdomiai, o kokiu būdu taip ir liko nežinoma, bei jų parodymų patikimumo patikrinti negalima. Skunde teigiama, kad abejonė, dėl šių liudytojų patikimumo kilo dėl to, kad pirminėje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra niekur užfiksuota, kad šie liudytojai būtų buvę eismo įvykio vietoje. To nėra padaryta nei įvykio vietos apžiūros protokole, nei eismo įvykio vietos plane, nei tarnybiniuose pranešimuose. Be to, šių liudytojų jis įvykio vietoje nematė, jų nematė ir R.

M., nes pirmieji įvykio vietoje buvo visai kiti asmenys. Pažymima, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme A. I. ir E. I. parodė, jog duodami parodymus Utenos rajono policijos komisariate tyrėjui K. R., parodymus davė vienu metu ir abu iÅ¡ karto, kartu bÅ«dami toje pačioje patalpoje, tai yra pažeisdami BPK nustatytÄ tvarkÄ , be to, Å¡ių liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir duoti teisminio nagrinėjimo metu skyrėsi iÅ¡ esmės. Kaip teigiama skunde, Å¡ie liudytojai duodamai parodymus ikiteisminio tyrimo metu neprisiminė tiek, kiek duodami juos po 4 metų teisme.             Apeliantas skunde pažymi, kad tiek 2009-01-27 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2759(08), tiek 2011-03- 31 kompleksinė ekspertizė (ekspertizės aktas Nr. EKG 72(152)/l 1(01), yra nepagrįsti ir neobjektyvÅ«s, o ypač kompleksinė ekspertizė.

Pasak apelianto kompleksinėje ekspertizėje nėra ne tik, kad jokios lyginamosios analizės, bet ir nėra analizės apskritai be to, ji neatitinka kompleksinės ekspertizės standarto. Pasak apelianto, teismas visiškai nevertino 2009-10-19 Teismo medicinos - eismo įvykio specialistų išvados Nr. A-SIA-99-108 ir nepasisakė, kodėl jinai yra atmestina. Apeliantas nurodo, kad užduodant ekspertams klausimus dėl sužalojimo mechanizmo ir būdo, nei vienas iš ekspertų negalėjo paneigti aplinkybių ar pateikti argumentus, kurie jų manymu, yra neteisingi nurodytoje ekspertizėje kiek tai liečia jo sužalojimus.

E. K. pažymi, kad jo DNR profilis atsirado būtent išlipant iš automobilio per kairės pusės dureles, o R. M. jokių kirstinių ar kitokių kraujuojančių žaizdų nebuvo nustatyta.Apelianto manymu, teismas paskirdamas bausmę pažeidė BK 54 str. nuostatas. Pasak apelianto, arešto bausmė jam paskirta visiškai nemotyvuotai ir be pagrindo, tokios bausmės rūšies jam nesiūlė ir valstybinis kaltintojas. Pažymima, kad nuo tariamo nusikaltimo padarymo yra praėję jau 4 metai, nusikaltimas neatsargus, pasekmės nėra sunkios.

Apeliantui nesupantama, kodėl paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, kadangi jis ir taip neturi teisės vairuoti jau 5 metai.             Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. M. praÅ¡o byloje atlikti įrodymų tyrimÄ bei panaikinti 211-12-22 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti E. K. iÅ¡teisinantį nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .             Nukentėjusioji mano, kad Å¡ioje byloje E. K. turi bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju, o ji kaltinamÄ ja.

Pasak R. M. teismas vertino tik tuos įrodymus, kuriais galima pagrįsti E. K. kaltę. Tuos bylos faktinius duomenis, kurie kelia abejonę arba kurie nurodo, kad jis nėra kaltas dėl autoįvykio, kad jis byloje yra nukentėjusysis, teismas visiÅ¡kai nevertino. Nukentėjusioji mano, kad teismas neturėjo pakankamai ir patikimų įrodymų, kad galėtų priimti E. K. apkaltinamÄ jį nuosprendį, o nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai neatitinka BPK 305 str. 1 d. reikalavimų. Pasak nukentėjusiosios teismas visiÅ¡kai netyrė ir neanalizavo 2008 02 14 d.

TMI Ukmergės poskyrio teismo medicinos eksperto R.Laurinavičiaus 2008 02. 14 ir 15 dienomis padarytų Specialisto iÅ¡vadų Nr. G 74/08 (14) ir Nr. G 75/08 (14), nevertino ekspertų V.Å akėno, R.Laurinavičiaus, A.A. Garmaus, E.Sokolovskij, ekspertų J.Rybalko ir V.Matusevič paaiÅ¡kinimų, liudytojo A. Ž. parodymų. Pasak nukentėjusiosios teismas į faktinių bylos aplinkybių iÅ¡kreipimÄ dėl ko ekspertai davė klaidingas tikėtinas iÅ¡vadas, nereagavo, nekreipė dėmesio ir dėl to netinkamai įvertinus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Be to, kaip teigiama skunde, visi ekspertai ir specialistai davė išvadas vizualiai neapžiūrėję automobilio salono, nenustatę atstumų iki artimiausių salono objektų į kuriuos galima buvo susižaloti sėdint vairuotojo ir keleivio vietose, prisisegus saugos diržus ir išsiskleidus saugos pagalvėms, neatsižvelgė nustatant asmenį vairavusį automobilį autoįvykio metu. Nukentėjusiosios manymu, priimdamas nuosprendį teismas nepašalino prieštaravimų tarp ekspertų išvadų ir paaiškinimų duotų teisme.

             Pasak nukentėjusiosios, teismas, priimdamas E. K. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi liudytojų A. I., E. I. ir D. I. parodymais, tačiau visi Å¡ie liudytojai, po autoįvykio, aptarinėjo tai kÄ matė ir tarp savęs suderino parodymus, kuriuos jie duos ikiteisminio tyrimo metu be to, teisme apklausiant liudytojais A. I. ir E. I., jie patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu, juos apklausiant liudytojais, pas tyrėjÄ kabinete jie abu buvo kartu, kad tyrėja parašė jų parodymus, o jie tik pasirašė.

Todėl nukentėjusiosios manymu, dėl šių priežasčių ir dėl to, kad parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi, šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai ir jie atmestini. Pasak nukentėjusiosios teismas neįvertino ir liudytojo A. Ž. parodymų.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, nukentėjusioji, jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo E. K., nukentėjusiosios R. M. apeliaciniai skundai atmestini.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, aukÅ¡tesnsės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, visapusiÅ¡kai juos įvertino ir byloje pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį kaltinamo E. K. atžvilgiu. Nors apylinkės teismo nuosprendis nevisiÅ¡kai detaliai motyvuotas, tačiau matyti, jog nuosprendyje padarytos esminės iÅ¡vados nepažeidžiant BPK reikalavimų.Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar apeliaciniame skunde nurodytų Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniai skundai, nors ir surašyti atskirai, tačiau pagal savo esmę ir juose keliamus klausimus yra praktiškai vienodi, todėl teisėjų kolegija analizuodama abu apeliacinius skundus savo išvadas dėl tapačių skundo argumentų dėstys bendrai.

Dėl E. K. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį Apygardos teismas sutinka su nuteistojo E. K. teiginiu, jog Å¡ioje byloje esminis įrodinėjimo dalykas buvo nustatyti asmenį vairavusį transporto priemonę „Audi A4“. Apylinkės teismas iÅ¡analizavęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialistų iÅ¡vadas, kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent E. K. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai ir nežymiai buvo sutrikdytos kitų žmonių sveikatos.

Su Å¡ia teismo iÅ¡vada aukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka. Nors E. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme kaltu neprisipažino ir neigė automobilį vairavęs eismo įvykio metu, tačiau prieÅ¡ingai nei mano apeliantai, E. K. kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis - nukentėjusiojo R. U., liudytojų A. I., E. I., D. I. parodymais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais objektyviais duomenimis, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti apeliantų pasirinktÄ nepagrįstÄ gynybos versijÄ .Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos automobilio „Nissan Pathfinder“ vairuotojas nukentėjusysis R.

U. parodė, kad važiuodamas pajuto stiprų smÅ«gį į automobilio galinę dalį ir automobilis nuvažiavo nuo kelio. IÅ¡lipus ir priėjus prie to automobilio, kuris į jo automobilį atsitrenkė, transporto priemonėje „Audi A4“ pamatė prie vairo sėdintį vyriÅ¡kį, o greta keleivio vietoje – sėdinčiÄ merginÄ .Liudytojai A. I., E. I., D. I. parodė, kad matė patį atsitrenkimo momentÄ , privažiavę prie eismo įvykio vietos, nuskubėjo į pagalbÄ . A. I. nubėgo prie „Audi A4“, o E. I. ir D.

I. prie „Nissan Pathfinder“, po to prie „Audi A4“.Visi trys liudytojai matė, kad už „Audi A4“ vairo buvo vaikinas, o keleivio vietoje – mergina. Liudytojai nurodė, kad vairuotojas gulėjo prie maÅ¡inos, jo kojos buvo viduje, o mergina sėdėjo Å¡alia – keleivio pusėje. A. I. su kitais asmenimis iÅ¡ automobilio iÅ¡traukė vaikinÄ , o po to, per vairuotojo pusę iÅ¡lipo keleivio vietoje sėdėjusi mergina.Taigi tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, sutampantys kas liečia žmonių iÅ¡sidėstymÄ automobilyje.

Nors apeliantai ginčija nukentėjusiojo ir liudytojų I. parodymų pagrįstumÄ , tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetÄ , nukentėjusiojo R. U., liudytojų A. I., E. I., D. I. duotus parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tiesioginiais E. K. kaltės įrodymais, todėl E. K. pripažintas kaltu remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, o įrodymų visetu, kurio pakanka pripažinti apeliantÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis yra nuteistas.

Nuteistasis E. K. skunde teigia, kad abejonė dėl liudytojų I. patikimumo kyla dėl to, kad niekur nėra užfiksuota, kad šie liudytojai būtų buvę eismo įvykio vietoje, kad to nėra užfiksuota nei įvykio vietos apžiūros protokole, ne eismo įvykio vietos plane, nei tarnybiniuose pranešimuose, tačiau atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad nei įvykio vietos apžiūros protokole, nei eismo įvykio vietos plane ar tarnybiniame pranešime tokie duomenys nefiksuojami, be to iš Utenos apskrities VPK Molėtų r.

PK pateiktos į bylÄ informacijos matyti, kad 2007-11-25 20.37 val. apie eismo įvykį telefono Nr. (duomenys neskelbtini pranešė) D. I., tuo paneigiant E. K. ir R. M. teiginį, kad įvykio vietoje liudytojų I. jie nematė (t2 b.l. 97-98). Kadangi minimi liudytojai įvykio vietoje buvo pirmieji, jų parodymai yra informatyviausi, todėl apklausti byloje buvo bÅ«tent jie. Kiti asmenys įvykio vietoje atsirado praėjus tam tikram laikui tarpui, todėl esminių, tyrimui turinčių reikÅ¡mės aplinkybių pateikti negalėjo.

Kolegija sutinka su apeliantų nuomone, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojai A. I. ir E. I. buvo apklausti pažeidžiant normų reikalavimus, tačiau pažymima, kad Å¡ie liudytojai pagal įstatymÄ buvo apklausti pirmos instancijos teisme ir apkaltinamasis nuosprendis grįstas tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teisme. Kolegija konstatuoja, kad liudytojai apklausti teisme nepažeidžiant BPK reikalavimų. Apeliantai teigia, kad teisme liudytojų parodymai iÅ¡samesni nei duoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau kolegija pažymi, kad iÅ¡ esmės parodymai nesikeitė, tik teisme liudytojai buvo detaliau apklausti, todėl ir jų parodymai apie įvykio aplinkybes yra iÅ¡samesni.

Nepagrįstas nuteistojo R.K. apeliacinio skundo argumentas, jog R. U. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė parodymus prisitaikant prie ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme įvykių sekos. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nukentėjusiojo R. U. parodymai yra nuoseklÅ«s, kartu su liudytojų parodymais papildo vienas kitÄ ir sutampa bendrai esminėse detalėse. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamÄ asmenį nebÅ«to nusikaltimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiÅ¡kinimus, todėl Å¡iais parodymais, kurie buvo nuoseklÅ«s nuo pat pradžių, netikėti teismas neturi pagrindo.

Tuo tarpu nuteistojo E. K. parodymus patvirtina tik R. M. parodymai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad E. K. įvykio metu buvo jos sugyventinis, pirmos instancijos teismas pagrįstai jos parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip siekimÄ padėti E. K. iÅ¡vengti atsakomybės. Atsižvelginat į byloje esančių įrodymų visetÄ , aukÅ¡tesnės instancijos teismas taip pat abejoja apeliantės R. M. nuoÅ¡irdumu ir nesiremia jos parodymais nustatant ir vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nors apeliantai nurodo, kad teismas nevertino liudytojo A.

Ž. parodymų, tačiau kolegija pažymi, kad minėtas liudytojas tiesioginių įvykio aplinkybių nematė, o įvykio vietoje atsidūrė, jau po eismo įvykio fakto. Pats liudytojas A. Ž. nurodė, kad jis tik iš pokalbio suprato, kad vairavo mergina. Todėl akivaizdu, jog šis liudytojas negali nei patvirtinti, nei paneigti išvadų apie įvykio aplinkybes, kas vairavo ar kaip žmonės buvo išsidėstę automobilyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos siekiant išsiaiškinti autoįvykio kilimo aplinkybes, atliktos trys ekspertizės, apklausti išvadas pateikę ekspertai.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-01-27 Nr. 11-2759 (08) specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nukentėjusiojo E. K. kÅ«no sužalojimai nėra informatyvÅ«s vienareikÅ¡miai sprendžiant jo radimosi vietÄ automobilyje „Audi A4“ eismo įvykio metu. Tuo tarpu nukentėjusiosios R. M. nustatyti sužalojimai Å¡iomis konkrečiomis eismo įvykio aplinkybėmis bÅ«dingi atsitrenkiant į automobilio salono vidines dalis, sėdint asmeniui automobilio deÅ¡inėje priekinėje sėdynėje (t1 b.l.59-60).Å iÄ iÅ¡vadÄ ekspertai V.Å akėnas ir R.Laurinaitis patvirtino tiek apklausti apylinkės teisme, tiek aukÅ¡tesnės instancijos teisme.

Ekspertai nurodė, kad atliekant ekspertizę, jiems nebuvo žinoma, kas vairavo automobilį. Ekspertas R.Laurinavičius parodė, kad R. M. buvo nustatytas nubrozdinimas deÅ¡iniajame smilkinyje, buvo deÅ¡iniojo alkÅ«nkaulio ir stipinkaulio lūžimas ir Å¡ie sužalojimai bÅ«dingi atsitrenkiant į automobilio salono vidines dalis, sėdint asmeniui automobilio deÅ¡inėje priekinėje dalyje. Pasak eksperto V.Å akėno, yra duomenys, sužalojimai, eismo įvykio eiga ir pagal Å¡iuos duomenis bei esant tokiems sužalojimams sakyti, kad E. K. sėdėjo priekinėje deÅ¡inėje sėdynėje yra neįtikėtina ir negalima.Tuo tarpu 2009-10-19 Teismo medicinos – eismo įvykio specialistų iÅ¡vadoje Nr. SIA-99-108, kuriÄ atliko specialistai A.Garmus ir E.Sokolovskij, nurodyta, jog yra žymiai didesnė galimybė, jog E. K. patirtieji kÅ«no sužalojimai susidarė jam sėdint priekinėje keleivio sėdynėje bei padaryta iÅ¡vada, kad labiausiai tikėtina, kad eismo įvykio metu E. K. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o R.

M. – vairuotojo sėdynėje (2 b.l.5-19). Tokios pat pozicijos specialistai laikėsi ir apklausiami apylinkės bei apygardos teismuose.Kadangi Å¡ios dvi iÅ¡vados prieÅ¡taringos, todėl siekiant paÅ¡alinti visus prieÅ¡taravimus byloje buvo paskirta kompleksinė teismo medicinos eismo įvykio ekspertizė, kurioje padaryta iÅ¡vada, jog tikėtina, kad E. K. prieÅ¡ pat eismo įvykį buvo vairuotojo vietoje, o R. M. – priekinėje keleivio vietoje (ekspertizės aktas Nr.EKG 72(152)/11(01) t.3 b.l. 2-9). Å iÄ ekspertizę atliko ekspertai J.Rybalko ir V.Matusevič, kurie savo duotÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir aukÅ¡tesnės instancijos teisme.

Apklausti ekspertai nurodė, kad atlikus bylos medžiagos analizę, remiantis visa automobilio eismo įvykio situacija, t.y. automobilio „Audi“ ir „Nissan“ judėjimo trajektorijomis po susidūrimo ir tikėtinais nukentėjusiųjų kūnų judėjimais „Audi“ viduje po eismo įvykio, remiantis sužalojimų analize darytina tikimybinė išvada, kad E. K. betarpiškai prieš eismo įvykį buvo vairuotojo vietoje, o R. M. priekinėje keleivio sėdynėje. Lyginant visas tris ekspertų išvadas, matyti, kad dvi yra vieno pobūdžio, kad transporto priemonę vairavo E. K., o keleivio vietoje sėdėjo R.

M., tik viena skirtinga, kad vairuotojo vietoje sėdėjo R. M., o E. K. sėdėjo keleivio vietoje. Tačiau apklausus dalyvavusius byloje ekspertus aukÅ¡tesnės instancijos teisme ir įvertinus jų parodymus visų surinktų įrodymų visete, vis tik pasitvirtino apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad transporto priemonę vairavo E. K., o keleivio vietoje sėdėjo R. M.. Apylinkės teismas pagrįstai, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį E. K. atžvilgiu vadovavosi 2009-01-27 specialisto iÅ¡vada Nr.11-2759 (8) ir 2011-3-31 kompleksine ekspertize Nr. EKG 72(152)/1 1(01), kurios patvirtina nukentėjusiojo parodymus, sutampa su liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu.

Tuo tarpu 2009-10-19 Teismo medicinos – eismo įvykio specialistų iÅ¡vados Nr. SIA-99-108, kuriÄ atliko specialistai A.Garmus ir E.Sokolovskij, nepatvirtina jokie bylos duomenys, iÅ¡skyrus kaltinamojo ir tuometinės jo sugyventinės nukentėjusiosios parodymai. Teismas, Å¡iuo atveju kritiÅ¡kai vertina kaltinamojo ir nukentėjusiosios R. M. parodymus, kaip gynybinę pozicijÄ ir siekį iÅ¡vengti atsakomybės. Nors apeliantams ir nepriimtos tokios ekspertizės iÅ¡vados, tačiau kolegija jų pagrįstumu bei jas atlikusių ekspertų kompetetingumu abejoti neturi pagrindo, todėl apeliacinių skundų argumentai, kad tiek 2009-01-27 specialisto iÅ¡vada Nr.11-2759 (8), tiek 2011-3-31 kompleksinė ekspertizė Nr. EKG 72(152)/11(01) yra nepagrįstos, neobjektyvios, suraÅ¡ytos pažeidžiant reikalvimus yra vertinami kritiÅ¡kai ir yra atmestini.

Tai, kad E. K. įvykio metu sėdėjo vairuotojo vietoje patvirtina ir ant oro pagalvės esantis kraujas, kur atlikus DNR tyrimÄ , gautas E. K. DNR profilis su 99,999999999 proc. tikimybe (t 1 b.l. 77-81). Eismo įvykio metu E. K. vairuodamas automobilį susižalojo kaktÄ ir tai paaiÅ¡kina kraujÄ iÅ¡ muÅ¡tinės žaizdos patekusį ant iÅ¡siskleidusios pagalvės. Nors apeliantas teigia, kad kraujas ant oro pagalvės atsirado iÅ¡lipant iÅ¡ automobilio per kairės pusės dureles, tačiau Å¡i jo versija paneigiama byloje esančiais objektyviais įrodymais, kurie yra teisingi bei neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Pažymėtina, kad teisme apklaustiems specialistams davusiems prieÅ¡ingÄ , nei teismas rėmėsi, iÅ¡vadÄ , į užduotus klausimus pilnai atsakyti pritrÅ«ko argumentų ir motyvų, o kojos lūžimas buvo paneigtas užduodant klausimus, tai yra padarant iÅ¡vadÄ , kad, vis tik sėdint keleivio vietoje, toks kojos lūžis E. K. negalėjo įvykti. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kaltinamojo, gynėjo ar kito proceso dalyvio praÅ¡ymu privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, todėl jų suraÅ¡ytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas BPK 88 straipsnio prasme, nei specialisto iÅ¡vada BPK 90 straipsnio prasme – tai konsultacinė iÅ¡vada, kuri tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai (kasacinė byla Nr. 2K-156/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d.

Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga, IÅ¡vadų 10 punktas). Kaip jau buvo minėta, teismas įrodymus vertina ne kiekvienÄ atskirai, o jų visumÄ , kas Å¡iuo atveju pagrįstai leido daryti iÅ¡vadÄ dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir kalto asmens nustatymo. Specialistų iÅ¡vados įvertintos visumoje kartu su kitais objektyviais byloje esančiais duomenimis, tai yra, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir Å¡iuo atveju leido teismui atmesti ir nesivadovauti 2009-10-19 Teismo medicinos – eismo įvykio specialistų iÅ¡vada Nr. A-SIA-99-108.Nukentėjusioji apeliaciniame skunde teigia, kad vis ekspertai ir specialistai davė iÅ¡vadas vizualiai neapžiÅ«rėję automobilio salono, nenustatę atstumų iki artimiausių salono objektų į kuriuos galima buvo susižaloti sėdint vairuotojo ir keleivio vietose, prisisegus saugos diržus ir iÅ¡siskleidus saugos pagalvėms, tai ekspertai neatsižvelgė nustatant asmenį vairavusį automobilį autoįvykio metu, tačiau kolegija pažymi, kad klausimai susiję su apeliantės teiginiais, buvo atsakyti apklausiant ekspertus aukÅ¡tesnės instancijos teisme.

Ekspertai parodė, kad apie automobilio sugadinimÄ jie turėjo informacijÄ , nuotraukas ir jiems medžiagos pakako atsakyti į pateiktus klausimus. Be to ekspertų iÅ¡vadose buvo nurodyta, kad E. K. sužalojimai nėra informatyvÅ«s sprendžiant jo sėdėjimo vietÄ automobilyje. Buvo nustatyta, jog R. M. sužalojimai bÅ«dingi atsitrenkiant į automobilio salono dalis, sėdint jai deÅ¡inėje pusėje, o atsižvelgiant į užsegtus saugos diržus, oro pagalves, nubrozdinimas smilkinio deÅ¡inėje galėjo atsirasti tiek ir prisisegus, ir iÅ¡siskleidus pagalvei į deÅ¡inės automobilio salono pusės dalis.

Be to, ekspertas R.Laurinaitis atsakydamas į nuteistojo E. K. klausimÄ , nurodė, jog iÅ¡matavus sėdynes, iÅ¡ dalies galima lokalizuoti sužalojimus, tačiau tai nepaneigtų, kad R. M. sužalojimas padarytas laikantis už durelių rankenos ir tokie sužalojimai paaiÅ¡kinami sėdint deÅ¡inėje.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , pripažįsta, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, įrodymus vertino tiek kiekvienÄ atskirai, tiek kaip visumÄ kartu su kitais bylos duomenimis, todėl teisingai nustatė nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo E. K. kaltės. Kaip ne kartÄ nurodyta teismų praktikoje, tai, kad teismo iÅ¡vados neatitiko apeliantų lÅ«kesčių, savaime nėra pagrindas teigti, jog teismas pažeidė įstatymų nuostatas.

Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų Å¡aliÅ¡kai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes, taigi kvalifikacija teisinga, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta. Dėl nuteistajam E. K. paskirtos bausmės              Nors nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas skirdamas bausmę, pažeidė BPK 54 str. nuostatas, tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamÄ jÄ bylÄ pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str.

įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų iÅ¡ esmės nepažeidė, bausmę paskyrė tinkamai įvertinęs nusikaltimo sunkumÄ ir pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę, veikos padarymo aplinkybes. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas nepagrįstai paskyrė areÅ¡to bausmę bei pažymi, kad tokios bausmės rÅ«Å¡ies neprašė valstybinis kaltintojas, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog prokuroras tik siÅ«lo kokiÄ bausmę skirti kaltinamajam.

Teismas vykdydamas teisingumÄ yra visiÅ¡kai nepriklausomas. Tik įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, teismas kaltinamajam skiria atitinkamÄ bausmę. Å iuo atveju, atsižvelgiant, kad apeliantas E. K. yra baustas administracine tvarka už vairavimÄ neblaiviam bei vairavimÄ , kai atimta teisė vairuoti, pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai paskyrė griežtesnę bausmę – areÅ¡tÄ . Atsižvelgiant į bylos duomenis, tokia bausmė nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmos instancijos teismo iÅ¡vada. Nors BK 281 str. sankcijoje ir numatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda, tačiau E. K. nors ir ne baudžiamÄ jÄ tvarka, tačiau jam buvo skirtos administracine tvarka baudos ir Å¡ios administracinės baudos teigiamo poveikio E. K. elgesiui nepadarė, nuteistasis nelinkęs keisti gyvenimo bÅ«do, laikytis įstatymų reikalavimų, visuomenėje nustatytų moralės normų. Nors padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, pasekmės nėra sunkios, tačiau nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo neprisipažįsta, yra nenuoÅ¡irdus, įvairiais bÅ«dais bando klaidinti teismÄ ir taip iÅ¡vengti gręsiančios atsakomybės. Taipogi pastebėtina, kad nors baudžiamasis įstatymas ir numato, kad pirmÄ kartÄ teistam asmeniui skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad areÅ¡tas yra trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, jos paskyrimas E. K. nėra per griežta bausmė.

Å ioje dalyje baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.Apeliantas ginčija pirmos instancijos teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 metams, nurodydamas jog jis ir taip neturi teisės vairuoti 5 metus, tačiau kolegija pažymi, jog administracinės nuobaudos už anksčiau padarytÄ KET pažeidimÄ turėjimas negali Å¡velninti atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ . LR BK IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skirtos padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, reglamentuojamÄ LR BK 41 str.

LR BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Tikslinga skirti ar ne Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad E. K. praeityje buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau jis ir vėl padarė analogiÅ¡kus KET pažeidimus (t1 b.l. 92-93). E. K. nusikaltimÄ padarė tuo metu, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, be to, bÅ«damas neblaivus. Atsižvelgiant į E. K. asmenybę, įvertinant tai, kad Å¡ia poveikio priemone siekiama užkirsti keliÄ ateityje daryti panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikaltimus bei pažeidinėti kelių eismo taisykles, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog E. K. pagrįstai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.                          Pastebėtina, jog pirmos instancijos teismas paskirdamas nuteistajam E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones atėmimÄ , vadovaudamasis LR BK 67 str. 2 d. 1 p. netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis keistinas.

             LR BK 67 str. 2 d. 1 p. nustatyta, jog pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise. Šiuo atveju, nuteistasis E. K. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam paskirta arešto bausmė, todėl teismas turėjo vadovautis BK 68 str. nuostatomis.              Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., n u s p r e n d ė:

Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendį.Nustatyti, kad E. K. baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemonės atėmimas trejiems metams skirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .              Nuteistojo E. K. ir nukentėjusiosios R. M. (K.) apeliacinius skundus atmesti.              Kolegijos pirmininkas                                                                                           Stasys Punys              Teisėjai                                                                                                        Audronė Kartanienė                                                                                                                                   Daiva Kazlauskienė