Legislator Case Law & Legislation
4e01a6ff-e5cd-48c3-a17f-6bb683f72b25 AI generated

4e01a6ff-e5cd-48c3-a17f-6bb683f72b25 · Kauno apygardos teismas

Case Number 4e01a6ff-e5cd-48c3-a17f-6bb683f72b25
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-231-290/2014;Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01728-2013-1;Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis KiÅ¡kis iÅ¡nagrinėjo V. T. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir                                                                 n u s t a t ė: kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-01-10 nutarimu V.

Legislator headnote

AI generated

4e01a6ff-e5cd-48c3-a17f-6bb683f72b25 · Kauno apygardos teismas: Apeliantas nurodė, kad tada jis nesuvokė tokio savo poelgio pasekmių, nemanė, kad teisme tai bus panaudota prieÅ¡ jį, o taip pasielgė tik todėl, kad norėjo greičiau iÅ¡eiti į laisvę. Minėtas prisipažinimas buvo tiesiogiai nulemtas bei įtakotas policijos pareigÅ«nų veiksmų, todėl visiÅ¡kai neatitinka tikrų faktinių aplinkybių. Taip pat apeliantas savo skunde nurodė, jog pačių policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai suraÅ¡yti dviprasmiÅ¡kai, juose nurodant dvi viena kitai akivaizdžiai prieÅ¡taraujančias aplinkybes.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-231-290/2014;Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01728-2013-1;Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis KiÅ¡kis iÅ¡nagrinėjo V. T. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir                                                                 n u s t a t ė: kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-01-10 nutarimu V.

T. už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 126 str. 4 d., nuobaustas - 2800 Lt (dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų litų) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 10 deÅ¡imčiai mėnesių.V. T. nubaustas už tai, kad 2013 m. spalio 7 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas vidutinis 2,13 promilių neblaivumo laipsnis.V.

T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-01-10 nutarimÄ , nesant jo kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinės teisės pažeidimo ATPK 126 str. 4 d. sudėties požymių bei administracinės teisė pažeidimo bylÄ nutraukti. Skunde nurodė, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas priimdamas nutarimÄ vadovavosi motyvais, bei prielaidomis, kuriuose nėra duomenų įrodančių jo kaltę padarius minėtÄ pažeidimÄ , be to, mano, kad teismas priimdamas nutarimÄ neteisingai įvertino visas administracinės bylos faktines aplinkybes, bei liudytojų parodymus, ko pasekoje jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimÄ .

Apeliantas savo skunde pažymi, kad policijos pareigūnai 2013-10-07 priėmė paaiškinimus iš jo draugų, kurie buvo stipriai apgirtę. T. K. alkotesterio matuokliu buvo nustatytas 4.65 prom. neblaivumas, o R. K. - 2.98 prom. Tiek jis, tiek jo draugai tuo metu buvo neblaivūs. Kuo remiantis policijos pareigūnai nustatė, kad jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) visiškai nesuprantama. Atvykus policijos pareigūnams automobilis stovėjo pakelėje, juo niekas nevažiavo. Visa tai yra patvirtinta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad jie atvykę prie automobilio (duomenys neskelbtini) šalia automobilio rado stovinčius du piliečius t.y.

V. T. bei R. K., o automobilio gale sėdėjo T. K.. Apelianto nuomone paaiÅ¡kinimai, kaip duomenys reikÅ¡mingi tirti administracinio teisės pažeidimo bylÄ , yra nepatikimi bei negali bÅ«ti įvardyti kaip įrodymai, nes jie yra priimti iÅ¡ neblaivių asmenų, kurie dėl neblaivumo tuo metu nesuvokė realių faktinių aplinkybių, minėti asmenys savo parodymų tikrumo nepatvirtino teisminio proceso metu, todėl mano, kad minėtais duomenimis negali bÅ«ti grindžiamas nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje.V.

T. pažymi tai, kad iÅ¡ jo žmonos 2013-10-07 priimtas paaiÅ¡kinimas nebuvo pateiktas teismui. Minėtas paaiÅ¡kinimas teismui buvo pateiktas vėliau, nes jame yra užfiksuota, kad automobilį vairavo K. M.. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡vis nebÅ«tų pateikę K. M. paaiÅ¡kinimo, jei ne teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjęs faktas, kad tada policijos pareigÅ«nai priėmė paaiÅ¡kinimÄ iÅ¡ jos. Tai rodo policijos pareigÅ«nų vienpusiÅ¡kÄ Ä¯vykio aplinkybių vertinimÄ su tikslu jį nubausti bei nuslėpti tikrÄ sias įvykio aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog liudytojai R. K., T. K. ir K. M. melavo siekdami, kad jis iÅ¡vengtų atsakomybės. Vertinant Å¡i teismo argumentÄ iÅ¡kyla abejonių dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių tikrumo.Jis buvo patalpintas į VPK areÅ¡tinę, o kadangi policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, jog tik prisipažinimo atveju jis bus paleistas iÅ¡ areÅ¡tinės, todėl norėdamas kuo greičiau iÅ¡eiti iÅ¡ areÅ¡tinės kameros pasirašė neperskaitęs policijos pareigÅ«no suraÅ¡ytÄ paaiÅ¡kinimÄ .

Apeliantas nurodė, kad tada jis nesuvokė tokio savo poelgio pasekmių, nemanė, kad teisme tai bus panaudota prieš jį, o taip pasielgė tik todėl, kad norėjo greičiau išeiti į laisvę. Minėtas prisipažinimas buvo tiesiogiai nulemtas bei įtakotas policijos pareigūnų veiksmų, todėl visiškai neatitinka tikrų faktinių aplinkybių. Taip pat apeliantas savo skunde nurodė, jog pačių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti dviprasmiškai, juose nurodant dvi viena kitai akivaizdžiai prieštaraujančias aplinkybes.

Nors policijos pareigūnai teisminio posėdžio metu patvirtino tarnybiniuose pranešimuose surašytas aplinkybes, tačiau dėl to įvykio aplinkybės netapo nė kiek aiškesnės, nes taip ir liko pagrįsta abejonė dėl automobilio vairavimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojos K. M. parodymai yra nenuoseklūs, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, jog jo žmona policijos pareigūnų buvo apklausinėjama kieme, ji tuo metu buvo išsigandusi bei pasimetusi dėl įvairių policijos pareigūnų kaltinimų dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir pan.

Visa tai turėjo lemiamos įtakos jos parodymų nuoseklumui. V. T. teigia, kad jam nėra jokios priežasties esant neblaiviam vairuoti transporto priemonės, jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, augina du nepilnamečius vaikus. Pajamos gautos dirbant Å¡iuo metu yra vienintelis ir pagrindinis Å¡eimos pajamų Å¡altinis, todėl žino, kad nėra prasmės elgtis neatsakingai.Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ negauta.V. T. apeliacinis skundas tenkintinas, nes yra pagrįstas.Apeliaciniu skundu V. T. iÅ¡ esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl tuo aspektu aukÅ¡tesnysis teismas ir pasisako nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka.Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nustato, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ turi bÅ«ti renkami ATPK 256 str. numatyti atitinkami įrodymai. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT nutartys Nr. N9-1711/2006, N662-2336/2009). Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. T. veiksmuose buvo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismo iÅ¡vados dėl V. T. kaltės buvo priimtos teismui tinkamai neįvertinus visus, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog nežiÅ«rint į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino, V.

T. kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga. Apylinkės teismas pagrindžiant V. T. kaltę vadovavosi liudytojų R. K. ir T. K. pirminiais paaiškinimais, duotais policijos pareigūnams 2013-10-07. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šių liudytojų duotus parodymus teismas įvertino kaip melagingus, duotus siekiant, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. išvengtų atsakomybės. Aukštesnysis teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog liudytojų T.

K. ir R. K. pirminiai paaiÅ¡kinimai, kaip duomenys reikÅ¡mingi tirti administracinio teisės pažeidimo bylÄ yra nepatikimi ir jais negali bÅ«ti grindžiamas nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje. Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu (b. l.

52) nurodė, kad kÄ aiÅ¡kino policijos pareigÅ«nams neprisimena, mano, jog paaiÅ¡kinimus surašė pareigÅ«nai, nors savo paraÅ¡o ant paaiÅ¡kinimo neneigia. Liudytojas R. K. (b. l.

53) teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog Å¡iek tiek prisimena pareigÅ«nus, tačiau kÄ jiems aiÅ¡kino negali pasakyti, paaiÅ¡kinimo neskaitė, o tik jį pasirašė. Kadangi buvo labai girtas neprisimena ar buvo įspėtas už melagingų parodymų davimÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių alkotesterio patikrinimo rezultatų – liudytojams buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, T. K. (b. l. 7) 4.65 promilės, o R. K. (b. l. 6) 2.98 promilės. Minėti liudytojai apklausti teismo posėdžio metu savo pirminių parodymų duotų policijos pareigÅ«nams nepatvirtino. Savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b. l. 3;

4) policijos pareigÅ«nai V. S. ir R. T. taip pat nurodė, jog bendraujant su piliečiais V. T., R. K. ir T. K. nuo jų sklido alkoholio kvapas, jų kalba buvo neriÅ¡li, o judesiai nekoordinuoti, kad R. K. ir T. K. buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimÄ administracinės teisės pažeidimo byloje rėmėsi nepatikimais bei teisminio proceso metu niekuo nepatvirtintais duomenimis. Liudytojų T.

K. ir R. K. blaivumo testų alkotesteriu rezultatai kelia labai didelių ir pagrįstų abejonių dėl Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimų patikimumo, todėl jų parodymai atmetami kaip nepagrįsti. AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog policijos pareigÅ«nai neblaivaus V. T. vairuojant automobilį nematė ir tokio fakto neužfiksavo, o savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodė, kad nuvykus į nurodytÄ vietÄ , pastebėjo Å¡alikėlėje stovintį automobilį bei prie jo stovinčius du neblaivius piliečius, trečias sėdėjo maÅ¡inoje.

Paklausus kas vairavo automobilį, jiems buvo paaiškinta, kad automobilį vairavo K. M.. Tik vėliau pareigūnams grįžus atgal prie automobilio ir bendraujant su R. K. bei T. K., jie jau pasakė, kad automobilį vairavo V. T.. Teismui, posėdžio metu, iš policijos komisariato buvo pateiktas K. M. paaiškinimas (b. l. 56), paimtas tuoj pat po įvykio, tačiau nepridėtas prie bylos, kuriame ji patvirtino vairavusi automobilį bei paaiškino įvykio aplinkybes. Ši versija nebuvo niekuo paneigta, o tokius savo parodymus K.

M. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Jokių kitų neginčijamų ir akivaizdžių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ne kas nors kitas, o bÅ«tent V. T. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, nėra. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ konstatuoti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad V. T. vairavo minėtÄ automobilį bÅ«damas neblaivus, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiÅ¡kinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. T. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėtis, jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas kaip neteisingas, neteisėtas bei nepagrįstas.

Administracinio teisės pažeidimo byla V. T. atžvilgiu nutrauktina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,                                                           n u t a r ė : panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ V. T. atžvilgiu nutraukti.Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                        Jurgis Kiškis