4e018bfa-b9be-4fd2-8f30-a28128e92eb4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-1947-484/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04645-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija: 8.1.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės, dalyvaujant pareiškėjų H. T. F. (H. T. F.), M. T. ir N. T. atstovei advokatei I.

K., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų H. T. F., M. T. ir N. T. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjos H. T. F., M. T. ir N. T. (toliau – pareiÅ¡kėjos) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamos panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. lapkričio 8 d.

įsakymÄ Nr. 1V-833 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkÅ«rimo“ ir 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymÄ Nr. 1V-843 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkÅ«rimo“, įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ (toliau – Ministerija) iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jų praÅ¡ymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo. Skunde paaiÅ¡kina, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietės, kreipėsi į Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) su praÅ¡ymais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo.

Ginčijamais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais jų prašymus atsisakyta tenkinti. Nurodo, kad remiantis Migracijos departamento pranešimu, Lietuvos Respublikos pilietybė joms nebuvo atkurta dėl to, jog jų pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos M. T., gim. (duomenys neskelbtini), motina M. R. (M. S.; M. R.), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir senelis R. R. (R. R.), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), išvykimo iš Lietuvos metu nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai, kadangi, remiantis 1940 m. gegužės 11 d. išduoto Lietuvos Respublikos leidimo vieton užsienio paso duomenimis, jie buvo asmenys be pilietybės. Pranešime taip pat nurodoma, kad pareiškėjų pateikti dokumentai patvirtina, jog M.

R. ir R. R. kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad po jų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (prašymas pateiktas 1940 m. sausio 2 d.), jiems 1940 m. gegužės 11 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos leidimas vieton užsienio paso su viza vykti į „užsienį“, kuriame pilietybė nurodyta „neišaiškinta“, galima pagrįstai teigti, kad jų prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo nebuvo išnagrinėtas ir jie iš Lietuvos Respublikos 1940 m. gegužės mėn. per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išvyko būdami ne Lietuvos Respublikos piliečiai.

Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra dokumentų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse, patvirtinančių pareiÅ¡kėjos M. T. senelės M. R. (M. S.; M. R.) ir prosenelio R. R. (R. R.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl pareiÅ¡kėjos negali bÅ«ti laikomos palikuonėmis pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d.

Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis) ir neatitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Su tokiomis Migracijos departamento iÅ¡vadomis pareiÅ¡kėjos nesutinka. Teigia, kad Migracijos departamentas nevisapusiÅ¡kai ir selektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir juose esančius faktinius duomenis, bei padarė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjų proseneliai 1940 m. birželio 15 d. buvo netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, ko pasekoje pateikė vidaus reikalų ministrui nepagrįstÄ teikimÄ su siÅ«lymu neatkurti pareiÅ¡kėjoms Lietuvos Respublikos pilietybės, kuriuo vadovaudamasis vidaus reikalų ministras priėmė skundžiamus aktus.

Dėl I. R. pilietybės pareiÅ¡kėjai nurodo, kad analizuojant Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. rugpjūčio 28 d. (toliau – LCVA) iÅ¡duotoje pažymoje Nr. R4-3342 nurodytų dokumentų turinį, darytina iÅ¡vada, kad jokių duomenų apie tai, kad I. R. neteko (nustojo) Lietuvos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d., byloje nėra. Tokių duomenų nėra ir LCVA iÅ¡duotoje pažymoje, kurioje nurodoma, kad daugiau archyvuose saugomų dokumentų nerasta. PareiÅ¡kėjai, remdamiesi  Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4, 5 ir 6  dalių nuostatomis, teigia, kad Pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nurodytų asmenų ir jų palikuonių teisė į pilietybės atkÅ«rimÄ siejama su Å¡ių asmenų teisiniu statusu, buvusiu pagal teisinį reguliavimÄ , galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d.

Kadangi byloje yra visi duomenys apie tai, jog I. R. iki atvykimo į (duomenys neskelbtini) 1940 m. lapkričio 4 d. buvo Lietuvos pilietė – tai patvirtina tiek 1931 m., gimus jos dukteriai M. (M.), išduotas gimimo liudijimas, kurio 9 p. įrašyta, kad jos pilietybė Lietuvos, tiek ir LVCA išduotų dokumentų kopijos, kuriuose įrašyta, kad 1939 m. kovo 24 d., atvykusi kartu su šeima gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), I. R. buvo Lietuvos pilietė, gyveno su Lietuvos užsienio pasu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu 1936 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) krašto direktorijos, tiek ir (duomenys neskelbtini) valstybės archyvo R.

R. imigracijos byla, kurioje nurodoma, kad atvykimo į (duomenys neskelbtini) 1940 m. lapkričio 4 d. metu I. R. vienintelis kelionės dokumentas, su kuriuo ji atvyko į (duomenys neskelbtini), buvo Lietuvos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) 1936 m. liepos 21 d., darytina išvada, kad pareiškėjų senelė ir prosenelė 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos pilietė. Be to, LVCA pažymoje nurodyta, jog archyvuose nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjos motina M. (M.) R. ar senelė I.

R. bÅ«tų netekusi (nustojusi) Lietuvos pilietybės, todėl nėra jokio pagrindo daryti prielaidÄ , jog ji galėjo jos netekti. Å iuo aspektu pareiÅ¡kėjai taip pat pažymi, jog įrodinėjimo naÅ¡ta dėl pilietybės netekimo tenka Migracijos departamentui, o ne pareiÅ¡kėjui. Tai reglamentuota PraÅ¡ymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo nagrinėjimo metodikos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 10 d.

Nr. 3K-234 įsakymu, 12 punkte, pagal kurį ,,nagrinėjantis praÅ¡ymÄ Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas visais atvejais turi parengti paklausimÄ Ä¯ Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ dėl informacijos, ar yra / nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo arba jo tėvų, senelių, prosenelių arba vieno iÅ¡ jų Lietuvos Respublikos pilietybės netekimÄ (nustojimÄ ) iki 1940 m. birželio 15 d. Tuo atveju, jeigu turimi / gaunami duomenys apie tai, kad asmuo yra netekęs (nustojęs) Lietuvos Respublikos pilietybės, rengiamas teikimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkÅ«rimo vadovaujantis Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalimi.

Tuo atveju, jeigu Lietuvos centrinis valstybės archyvas duomenų apie asmens (-ų) Lietuvos Respublikos pilietybės netekimÄ (nustojimÄ ) neturi, tęsiamas dokumentų nagrinėjimas.“ PareiÅ¡kėjos pabrėžia, kad tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek ir Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, jog sprendžiant apie pilietybės netekimÄ yra svarbus tas aspektas, ar asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. savo valia buvo praradęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Teigia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų iÅ¡ archyvo gautus duomenis, jog I.

R. iki pat natÅ«ralizacijos bÅ«du įgytos (duomenys neskelbtini) pilietybės 1944 m. sausio 3 d. bÅ«tų netekusi (nustojusi) Lietuvos pilietybės. Dėl R. R. pilietybės pareiÅ¡kėjai pažymi, kad apie Å¡io asmens turėtÄ Lietuvos pilietybę byloje yra pakankamai duomenų, tačiau duomenys apie jo pilietybę atvykimo į (duomenys neskelbtini) 1940 m. lapkričio 4 d. momentu yra prieÅ¡taringi. IÅ¡ bylos duomenų visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, ar R. R. 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę.

Yra tik akivaizdÅ«s įrodymai, jog 1940 m. sausio 4 d. jis siekė atgauti Lietuvos pilietybę, kÄ patvirtina byloje esantis jo raÅ¡tas Lietuvos vidaus reikalų ministrui ir Lietuvos vidaus reikalų ministro iÅ¡vada, kad praÅ¡ytojas atitinka Lietuvos pilietybės įstatymo 11 straipsnį dėl pilietybės atgavimo. Byloje esančio 1940 m. vasario 28 d. Vidaus reikalų ministro raÅ¡to teisingumo ministrui anketinės dalies 5 punkte „Su kuriais dokumentais gyvena praÅ¡ytojas ir jo Å¡eimos nariai“ nurodyta, kad „praÅ¡ytojas turi Lietuvos užsienio pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 1939.III.17 d. (duomenys neskelbtini) gubernatoriaus“.

Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad LCVA 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažymoje Nr. R4-3342 nurodyta, jog archyviniame fonde yra šio dokumento kopija:

1) dokumentas be datos „Asmens žinios“ apie R. R., kurio: 5 p. „Su kuriais dokumentais gyvena praÅ¡ytojas ir jo Å¡eimos nariai“ nurodyta: ,,Užsienio pasu, iÅ¡duotu (duomenys neskelbtini) direktorijos“; 7 p. „Kur ir kiek laiko gyvena praÅ¡ytojas“ nurodyta: „(duomenys neskelbtini) nuo 1924 iki 1939.III.23 d. ir vėliau (duomenys neskelbtini)“; 9 p. nurodyta, kad „savo turtÄ (muilo fabrikÄ ir kt.) paliko (duomenys neskelbtini)“; 11 p. nurodyta, jog buvo (duomenys neskelbtini) prekybos rÅ«mų narys.

PareiÅ¡kėjai taip pat nurodo, kad Migracijos departamentui kartu su praÅ¡ymu buvo pateikta ir (duomenys neskelbtini) valstybės archyvo R. R. imigracijos bylos Nr. 52 nuoraÅ¡as. Nurodytoje byloje pateikiamas 1943 m. gruodžio 20 d. R. R. paraiÅ¡kos (duomenys neskelbtini) pilietybei nuoraÅ¡as, kurios antro puslapio 1 punkte nurodyta, kad jis į (duomenys neskelbtini)1940 m. lapkričio 4 d. atvyko turėdamas Lietuvos pasÄ (ranka paraÅ¡yta Identifikacijos sertifikatas) Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) 1940 m. gegužės 11 d., jo žmona I.

R. – Lietuvos pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) 1936 m. liepos 21 d.. Taip pat yra duomenys apie praÅ¡ytojÄ R. R., kur nurodyta, jog pilietybė – neaiÅ¡ki. Bylos 12 puslapio 15 punkte nurodyta, jog „pareiÅ¡kėjas R. R. turi lietuviÅ¡kÄ identifikacijos sertifikatÄ , kuris pridedamas prie negaliojančio Lietuvos paso. PareiÅ¡kėjo pilietybė jo kelionės dokumente nurodoma kaip neapibrėžta (yra lemiama). ParaiÅ¡ka buvo atitinkamai pakeista pareiÅ¡kėjui nurodant“.

PareiÅ¡kėjos atkreipia dėmesį, kad jokių dokumentų ar duomenų apie tai, kada ir dėl kokių priežasčių R. R. buvo praradęs Lietuvos pilietybę, byloje nėra. Kitaip tariant, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. R. iki 1940 m. birželio 15 d. savo valia buvo praradęs Lietuvos Respublikos pilietybę. PareiÅ¡kėjai pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs, jog pretenduoti į Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimÄ , kartu pasiliekant ir turimÄ kitos valstybės pilietybę, gali tik tie asmenys, kurie 1940 m. birželio 15 d. (t. y. iki buvusios Sovietų SÄ jungos įvykdytos okupacijos) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir tokių asmenų palikuonys. IÅ¡imties dėl dvigubÄ pilietybę įtvirtinančių Pilietybės įstatymo nuostatų taikymui svarbu ir tai, kad asmuo, kurio iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos teritorijos lėmė besiformuojančios ar jau esančios nepalankios politinės priežastys, iÅ¡vykimo momentu ne tik bÅ«tų Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir Lietuvos Respublikos pilietybės nebÅ«tų netekęs dėl savo valingų veiksmų iki 1940 m. birželio 15 d. (žr. 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4691-756/2017, 27, 32 punktai; 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2915-602/2019, 65 punktas).

Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis). Kadangi, kaip minėta, iš byloje esančių dokumentų ir duomenų negalima daryti išvados, jog 1940 m. birželio 15 d.

R. R. nebuvo Lietuvos pilietis, pareiÅ¡kėjų manymu, atsakovas ar Migracijos departamentas turėjo ne raÅ¡yti teikimÄ vidaus reikalų ministrui dėl pilietybės neatkÅ«rimo, o, siekdamas paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjoms kreiptis į teismÄ dėl juridinio fakto – turėtos Lietuvos pilietybės 1940 m. birželio 15 d. – nustatymo. Kita vertus, praÅ¡ymo dėl pilietybės atkÅ«rimo nagrinėjimo metu, kaip jau buvo minėta, atsakovas ir Migracijos departamentas privalėjo iÅ¡nagrinėti visus byloje esančius dokumentus, ir nustačius, kad I.

R. 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos pilietė, atkurti pareiškėjoms pilietybę būtent šiuo pagrindu. Dėl M. R. (M. S.; M. R.), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pareiškėjai paaiškina, kad 1941 m. birželio 15 d. ji buvo 10 metų amžiaus, t. y. buvo nepilnametė, tačiau jos gimimo liudijimo išraše, išduotame 1937 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) Rabinato, nurodoma, jog abu jos tėvai yra Lietuvos piliečiai (žr. 9 p.), o gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva.

Jokių kitų duomenų apie M. R. turėtÄ pilietybę nei iki 1940 m. birželio 15 d., nei po to byloje nėra, todėl teigia, kad ji laikytina turėjusi Lietuvos pilietybę, kuri buvo įgyta gimimu. Nurodo, kad pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 paragrafÄ , Lietuvos piliečių korpusÄ sudarė Lietuvos piliečiai ipso iure (pagal įstatymÄ ): nuolatiniai Lietuvos gyventojai bei iÅ¡ užsienio į LietuvÄ gyventi grįžę jų vaikai; asmenys, iki 1914 m. ne mažiau kaip deÅ¡imt metų iÅ¡gyvenę Lietuvoje, turintys arba nekilnojamojo turto, arba nuolatinį darbÄ ; taip pat asmenys, gavę pilietybę gimimu arba įgiję jÄ vedybomis;

Lietuvos pilietybę buvo galima įgyti ir natÅ«ralizacijos bÅ«du. Šis įstatymas buvo keičiamas ir papildomas, tačiau nuostatos dėl to, kas sudaro Lietuvos piliečių korpusÄ , nebuvo iÅ¡ esmės keičiamos (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). PareiÅ¡kėjai nurodo, kad nesant duomenų apie tai, jog M. R. (M. S.; M. R.), gim. (duomenys neskelbtini), buvo netekusi gimimu įgytos Lietuvos pilietybės, Migracijos departamento iÅ¡vada, jog nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjų motinos/senelės Lietuvos pilietybę ir todėl ji negali bÅ«ti laikoma Lietuvos Respublikos piliečio palikuoniu, yra neteisėta ir nepagrįsta.

Atsakovė Ministerija atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. PaaiÅ¡kina, kad pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį neterminuotÄ teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę turi asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Kaip iÅ¡aiÅ¡kino LVAT nutartyje Nr. eA-4691-756/2017, įstatymas reikalauja, kad pareiÅ¡kėjo protėvis bÅ«tų turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę 1940 m. birželio 15 d. Atsakovė pažymi, kad nėra ginčo dėl to, jog pareiÅ¡kėjų protėviai buvo Lietuvos piliečiai 1924-1939 m., tačiau mano, kad pareiÅ¡kėjų protėviai neteko Lietuvos pilietybės 1939 m. liepos 7 d. Lietuvos-Vokietijos sutarties dėl klaipėdiÅ¡kių pilietybės (Vyriausybės Žinios Nr. 676-5000) 3 straipsnio pagrindu, kuriuo nustatyta, kad įgijus vienos valstybės pilietybę, tuoj pat bus nustota kitos valstybės pilietybės. PareiÅ¡kėjų protėviai pagal minėtos sutarties 1 straipsnio 1, 3 dalis įgijo Vokietijos pilietybę. 3-ios dalies iÅ¡lyga pareiÅ¡kėjams netaikyta, nes, manytina, jog jie buvo ne lietuvių tautybės. Ministerija atkreipia dėmesį, kad taip savo statusÄ traktavo ir pareiÅ¡kėjų protėvis R.

R., nes 1940 m. sausio 2 d. praÅ¡yme nurodoma, jog jis pagal Lietuvos ir Vokietijos sutartį klaipėdiÅ¡kių pilietybės reikalų automatiÅ¡kai turi nustoti Lietuvos pilietybės, kuriÄ jis turėjo nuo 1924 m. Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos. Pagal 1940 m. gegužės 11 d. iÅ¡duotÄ Lietuvos Respublikos leidimÄ vieton užsienio paso jis buvo asmuo be pilietybės, o ne Lietuvos pilietis. Todėl atsakovė daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų protėviai iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos pilietybės, todėl pareiÅ¡kėjai neatitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies sÄ lygos bÅ«ti Lietuvos piliečiu 1940 m. birželio 15 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime su skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjai savo prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo grindė tuo, jog jų senelis/prosenelis R. R. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kuris iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir prie jų pridėtus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjų motina/senelė M.

R. ir senelis/prosenelis R. R. išvykimo iš Lietuvos metu nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai, kadangi, pasak 1940 m. gegužės 11 d. išduoto Lietuvos Respublikos leidimo vieton užsienio paso, jie buvo asmenys be pilietybės. Pareiškėjų pateikti dokumentai patvirtina, kad M. R. ir R. R. kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad po jų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (prašymas pateiktas 1940 m. sausio 20 d.), jiems 1940 m. gegužės 11 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos leidimas vieton užsienio paso su viza vykti į „užsienį“, kuriame pilietybė nurodyta „neišaiškinta“, galima pagrįstai teigti, kad jų prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo nebuvo išnagrinėtas ir jie iš Lietuvos Respublikos 1940 m. gegužės mėn. per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išvyko būdami ne Lietuvos Respublikos piliečiai.

Nurodo, kad LVTA 2017 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4691-756/2017 iÅ¡aiÅ¡kino, jog „pretenduoti į Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimÄ , kartu pasiliekant ir turimÄ kitos valstybės pilietybę, gali tik tie asmenys, kurie 1940 m. birželio 15 d. (t. y. iki buvusios Sovietų SÄ jungos įvykdytos okupacijos) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir tokių asmenų palikuonys“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2018 konstatavo, kad Pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nurodytų asmenų ir jų palikuonių teisė į pilietybės atkÅ«rimÄ siejama su Å¡ių asmenų teisiniu statusu, buvusiu pagal teisinį reguliavimÄ , galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d.

IÅ¡imties dėl dvigubos pilietybės nustatančių Ä®statymo nuostatų taikymui svarbu ir tai, kad asmuo, kurio iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos teritorijos lėmė besiformuojančios ar jau esančios nepalankios politinės priežastys, iÅ¡vykimo momentu ne tik bÅ«tų Lietuvos Respublikos piliečiu, bet ir Lietuvos Respublikos pilietybės nebÅ«tų netekęs dėl savo valingų veiksmų iki 1940 m. birželio 15 d. Atsižvelgdamas į minėtas teisės aktų nuostatas, pareiÅ¡kėjų Migracijos departamentui pateiktus ir Migracijos departamento surinktus dokumentus, Migracijos departamentas teigia, kad nėra dokumentų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatose, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjų motinos/senelės M.

R. ir senelio/prosenelio R. R. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti laikomi palikuonimis pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis), neatitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Migracijos departamentas nesutinka su pareiÅ¡kėjų skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, kad jis nevisapusiÅ¡kai ir selektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjų senelis/prosenelis ir motina/senelė 1940 m. birželio 15 d. buvo netekę Lietuvos Respublikos pilietybės. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai savo skunde nenurodė ir su skundu nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad jų motina/senelė ir senelis/prosenelis turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę 1940 m. birželio 15 d., nenurodė, kodėl Migracijos departamento teikimuose iÅ¡dėstytas pareiÅ¡kėjų dokumentų įvertinimas yra klaidingas, taip pat nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl Migracijos departamento teikimai nagrinėjamu atveju yra neteisėti.

Nesutinka ir su pareiškėjų argumentais dėl Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažymos Nr. R4-3342 vertinimo. Pažymi, kad pareiškėjų seneliui/proseneliui R. R. ir jo žmonai I. R. 1939 m. ir 1936 m. išduoti Lietuvos užsienio pasai, bei 1937 m. rugpjūčio 10 d. išduotas M. R. gimimo liudijimas neįrodo, kad jie 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, nes 1940 m. sausio 20 d. pareiškėjų senelis/prosenelis kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo jam, jo žmonai I.

R. ir dukteriai M. R., taip pat pasak 1940 m. gegužės 11 d. išduoto Lietuvos Respublikos leidimo vieton užsienio paso, jie buvo asmenys be pilietybės. Migracijos departamento teigimu, 1940 m. vasario 28 d. vidaus reikalų ministro raštas teisingumo ministrui nepatvirtina, kad pareiškėjų senelis/prosenelis R. R., jo žmona ar dukra atgavo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Taip pat atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) valstybės archyvo R. R. įmigracijos byloje (12 psl.) 1943 m. gruodžio 30 d. dokumente nurodyta, kad R.

R. (pareiÅ¡kėjų senelis/prosenelis) turi lietuviÅ¡kÄ indentifikacijos sertifikatÄ , kuris pridedamas prie negaliojančio Lietuvos paso, jo pilietybė kelionės dokumente yra nurodoma kaip neapibrėžta (yra lemiama). Å ie duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjų senelis/prosenelis R. R. 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybės neturėjo, nebuvo jos atgavęs. R. R. iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡vyko neiÅ¡sprendęs savo ir savo Å¡eimos (žmonos I. R. ir dukters M. R.) Lietuvos Respublikos pilietybės atgavimo klausimų, todėl mano, kad iki 1940 m. birželio 15 d.

Lietuvos Respublikos pilietybės jis neteko savo valingais veiksmais. Kadangi pareiškėjų prašymai atkurti Lietuvos Pilietybę buvo grįsti tik tuo, kad pareiškėjų senelis/prosenelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kuris iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos, jau vien tai, kad pareiškėjų senelis/prosenelis 1940 m. birželio 15 d. neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės, Migracijos departamento manymu, yra pakankamas pagrindas Lietuvos Respublikos pilietybės pareiškėjams neatkurti.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, Migracijos departamentas mano, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras priėmė teisėtus ir pagrįstus įsakymus, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus surinktus duomenis, ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teismo praÅ¡o pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovė visiÅ¡kai palaikė skundo argumentus ir patvirtino jame nurodytas faktines aplinkybes, praÅ¡ydama tenkinti skundÄ .

Papildomai akcentavo, kad pareiÅ¡kėjų senelio/prosenelio ir motinos/senelės Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas nebuvo susijęs su jų valingais veiksmais. Jų iÅ¡vykimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kraÅ¡to lėmė istorinės aplinkybės. R. R. su savo Å¡eima iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Klaipėdos kraÅ¡to 1939 m. kovo 24 d., nes nesutiko tapti Vokietijos piliečiu, todėl liko asmeniu be pilietybės. PareiÅ¡kėjų atstovė teismo posėdyje taip pat pažymėjo, kad po skundo teismui pateikimo įsigaliojo Pilietybės įstatymo pakeitimai, remiantis kuriais asmeniu, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę, laikomas asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę.

Å i sÄ voka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedÅ«ras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog R. R. atliko kokius nors valinius veiksmus, dėl kurių neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, pareiÅ¡kėjų atstovė mano, kad jis atitinka asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, apibrėžimÄ ir tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti ginčijamus įsakymus ir iÅ¡ naujo svarstyti pilietybės atkÅ«rimo klausimÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1V-833 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“ ir 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 1V-843 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos H. T. F., gim. (duomenys neskelbtini), M. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. T., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietės, 2021 m. birželio 21 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pateikė praÅ¡ymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo, nurodydamos, kad jų senelis/prosenelis R. R. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Kartu su praÅ¡ymais pareiÅ¡kėjos pateikė: M. T., M. R., H. T. F., N. T. gimimo liudijimų patvirtintas kopijas, H. T. santuokos liudijimo nuoraÅ¡Ä , M. R. santuokos liudijimo nuoraÅ¡Ä , iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro, (duomenys neskelbtini) valstybės ministro pirmininko kanceliarijos Valstybinio archyvo R.

R. imigracijos bylos Nr. 52 nuoraÅ¡Ä , 1931 m. gruodžio 11 d. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rabinato gimusiųjų registro už 1931 m. metus kopijÄ ; Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažymos Nr. R4-3342 kopijÄ , (duomenys neskelbtini) Valstybės archyvų 2020 m. lapkričio 9 d. raÅ¡to kopijÄ , prie kurios pridedamas R. R., jo žmonos I. ir duktės M. 1943 m. lapkričio 25 d. praÅ¡ymas (duomenys neskelbtini) pilietybei, kuris patvirtintas 1944 m. sausio 3 d., prie paraiÅ¡kos taip pat pridėtas R.

R. 1940 m. gegužės 11 d. iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos leidimas vieton užsienio paso su viza vykti į „užsienį“. Migracijos departamentas 2021 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvÄ su paklausimu Nr. 10K-23374. Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2021 m. rugpjūčio 25 d. pažymoje Nr. R4-2175 informavo, kad pridedamos VRM administracijos departamento archyviniame fonde „draudžiamųjų vykti užsienin sÄ rašų ir jų reikalu susiraÅ¡inėjimo“ byloje esančių 1939-05-08, 1939-05-10, 1939-05-11, 1939-07-07 raÅ¡tų, tame pačiame fonde saugomų R.

R. natÅ«ralizacijos byloje esančių 1940 m. raÅ¡tų, R. R. byloje dėl Lietuvos pilietybės gavimo esančių 1940-01-02 praÅ¡ymo, 1940-01-12, 1940-01-15 raÅ¡tų, 1940-01-31 dokumento, asmens žinių 1940-02-02, 1940-04-12 raÅ¡tų ir asmenų, gavusių Lietuvos pilietybes teises ir asmenų, kuriems buvo atimtos pilietybės teisės bei kitų dokumentų byloje esančių 1940 m. sausio mėn. apyskaitų, kopijos, kuriose nurodoma, kad: 1) 1939-05-05 nutarimu R. R. turi bÅ«ti uždrausta iÅ¡vykti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos, asmuo yra gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir turi Lietuvos Respublikos užsienio pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) kraÅ¡to GubernatÅ«ros 1939-03-17; 2) 1939-07-07 draudimas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos atÅ¡auktas;

3) Administracijos departamento direktoriaus A. S. ir už VRM ministrÄ pasiraÅ¡ančio A. G. raÅ¡te nurodoma, kad remiantis pilietybės įstatymo 13 str. R. R. byla su praÅ¡ymu jį priimti Lietuvos pilietybėn yra siunčiama Teisingumo ministrui nuomonei pateikti. RaÅ¡te taip pat minima, kad praÅ¡ytojas gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iki 1939 m. gyveno (duomenys neskelbtini), o kraÅ¡tÄ prijungus prie Vokietijos, neteko Lietuvos pilietybės, kuriÄ buvo įgijęs kaip nuolatinis (duomenys neskelbtini) kraÅ¡to gyventojas. Jų nuomone, praÅ¡ytojÄ , pagal 11 str. galima priimti Lietuvos pilietybėn;

4) VRM svetimšalių skyrius prašo suteikti žinių apie svet. R. R., gyv. (duomenys neskelbtini); 5) 1940-01-31 dokumente adresuotam Kauno apskrities viršininkui nurodoma, kad R. R. gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), su žmona I., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukte M., gim. (duomenys neskelbtini), prašo juos priimti Lietuvos pilietybėn. Taip pat nurodyta, kad prašytojui 1939-03-17, o jo žmonai 1936-07-28 išduotai Lietuvos Respublikos užsienio pasai, su kuriais nuo 1939-03-24 gyvena (duomenys neskelbtini).

Pilietybė nurodoma: „be pilietybės“; 6) 1940-02-22 VRM praÅ¡o Valstybės saugumo departamento suteikti duomenų apie svetimaÅ¡alius R. R., I. ir M.; 7) 1940 m. sausio mėn. Lietuvos piliečiais priėmimo reikalu mokesčio apyskaitos sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas R. R. Migracijos departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo ir prie jų pridėtus dokumentus, nustatė, kad pareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai patvirtina, jog jų motina/senelė M.

R. ir senelis/prosenelis R. R. išvykimo iš Lietuvos metu nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai, kadangi, pasak 1940 m. gegužės 11 d. išduoto Lietuvos Respublikos leidimo vieton užsienio paso, jie buvo asmenys be pilietybės. Migracijos departamento teigimu, pareiškėjų pateikti dokumentai patvirtina, kad M. R. ir R. R. kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad po jų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (prašymas pateiktas 1940 m. sausio 20 d.), jiems 1940 m. gegužės 11 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos leidimas vieton užsienio paso su viza vykti į „užsienį“, kuriame pilietybė nurodyta „neišaiškinta“, galima pagrįstai teigti, kad jų prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo nebuvo išnagrinėtas ir jie iš Lietuvos Respublikos 1940 m. gegužės mėn. per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išvyko būdami ne Lietuvos Respublikos piliečiai.

Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamento direktorė 2021 m. spalio 23 d. Teikime dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo Nr. 21TR13 ir 2021 m. spalio 29 d. Teikime dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo Nr. 21TR19, adresuotais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrei, konstatavo, jog nėra dokumentų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatose, patvirtinančių pareiškėjų motinos / senelės M. R. (M. S.; M. R.), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir senelio / prosenelio R.

R. (R. R.), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl pareiÅ¡kėjos negali bÅ«ti laikomos palikuonėmis pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis), todėl neatitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Todėl vadovaudamasi Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“ 2 punktu, Migracijos departamento direktorė minėtais teikimas siÅ«lė netenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė 2021 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1V-833 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkÅ«rimo“ ir 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-843 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkÅ«rimo“ netenkino pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo. Lietuvos Respublikos pilietybės principus, Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas.

Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 2 punkte reglamentuota, kad sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo priima vidaus reikalų ministras. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotÄ teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktÄ gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatyta, jog Lietuvos Respublikos pilietis gali bÅ«ti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: yra asmuo, iÅ¡tremtas iÅ¡ okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. (2 punktas); yra asmuo, iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (3 punktas); yra Å¡io straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (4 punktas).

Asmens, iÅ¡vykusio iÅ¡ Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., sÄ voka apibrėžta Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje – t. y. iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. iÅ¡vykę iÅ¡ dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitÄ valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Patikslinta, jog Å¡i sÄ voka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos teritorijos į buvusiÄ Sovietų SÄ jungos teritorijÄ .

Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta Lietuvos Respublikos piliečio palikuonio sÄ voka – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. To paties straipsnio 17 dalyje sÄ voka ,,teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę“ suprantama kaip iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Å¡io įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, Pilietybės įstatymo formuluotė „iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę“, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pretenduoti į Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimÄ , kartu pasiliekant ir turimÄ kitos valstybės pilietybę, gali tik tie asmenys, kurie 1940 m. birželio 15 d. (t. y. iki buvusios Sovietų SÄ jungos įvykdytos okupacijos) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir tokių asmenų palikuonys.

IÅ¡imties dėl dvigubos pilietybės nustatančių Pilietybės įstatymo nuostatų taikymui svarbu ir tai, kad asmuo, kurio iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos teritorijos lėmė besiformuojančios ar jau esančios nepalankios politinės priežastys, iÅ¡vykimo momentu ne tik bÅ«tų Lietuvos Respublikos piliečiu, bet ir Lietuvos Respublikos pilietybės nebÅ«tų netekęs dėl savo valingų veiksmų iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, Pilietybės įstatymo 9 straipsnio formuluotė, nustatanti Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimÄ , suponuoja bÅ«tent ypatingo asmens ryÅ¡io su Lietuvos Respublika, kuris buvo nutrauktas dėl nuo asmens valios nepriklausiusių priežasčių, atstatymÄ , o ne iÅ¡dėsto sÄ lygas, kada pilietybė, net kai asmuo pats jos atsisakė, gali bÅ«ti pakartotinai suteikta (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4691-756/2017 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2018, yra konstatavęs, kad Pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nurodytų asmenų ir jų palikuonių teisė į pilietybės atkÅ«rimÄ siejama su Å¡ių asmenų teisiniu statusu, buvusiu pagal teisinį reguliavimÄ , galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje, priimtoje 1922 m. rugpjūčio 1 d., buvo numatytas absoliutus dvigubos pilietybės draudimas, t. y. 9 straipsnyje buvo nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kartu Lietuvos ir kurios kitos valstybės pilietis. 1928 m. gegužės 15 d.

Konstitucija taip pat numatė dvigubos pilietybės draudimÄ (10 straipsnis). Galiausiai 1938 m. vasario 11 d. priimtoje Lietuvos Konstitucijoje, t. y. jos 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis, įgijęs svetimÄ pilietybę, netenka Lietuvos pilietybės. Taigi, tarpukario Lietuvos Konstitucijos iÅ¡ esmės draudė dvigubÄ pilietybę, t. y. tuo pačiu metu bÅ«ti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus; tad įgijus kitos valstybės pilietybę, bÅ«davo prarandama Lietuvos pilietybė.

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir paminėtÄ teismų praktikÄ , nagrinėjimu atveju, byloje svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėjų protėvis (senelis/prosenelis) R. R. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę bÅ«tent 1940 m. birželio 15 d. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, iÅ¡duoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai, liudijantys asmens tarnybÄ Lietuvos kariuomenėje ar darbÄ valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; asmens liudijimai, iÅ¡duoti iki 1940 m. birželio 15 d.

Lietuvoje, arba asmens liudijimai, iÅ¡duoti pagal dokumentus, iÅ¡duotus iki 1940 m. birželio 15 d. Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali bÅ«ti pateikiami dokumentai apie mokymÄ si, darbÄ , gyvenimÄ Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Ä® bylÄ pateiktoje 2020 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-3342, nurodyta, jog pridedamos Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento archyviniame fonde, R.

R. asmens byloje esančių žinių, 1940 m. sausio 31 d. dokumento, 1940 m. sausio 2 d. prašymo ir natūralizacijos byloje esančio 1940 m. rašto kopijos:

1) Asmens žinių lape nurodoma, kad R. R., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), su žmona I., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukterimi M., gim. (duomenys neskelbtini), prašo juos priimti Lietuvos pilietybėn. Prašyme taip pat nurodoma, kad asmuo yra iki 1940 m. sausio 1 d. buvęs Lietuvos piliečiu ir nuo 1939 m. kovo 23 d. gyvena (duomenys neskelbtini)su Lietuvos Respublikos užsienio pasu, išduotu (duomenys neskelbtini) direktorijoje. 2) 1940 m. sausio 31 d. dokumente, adresuotame Kauno apskrities viršininkui, nurodoma, kad R.

R., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), su žmona I., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukterimi M., gim. (duomenys neskelbtini), praÅ¡o juos priimti Lietuvos pilietybėn. Taip pat nurodyta, kad praÅ¡ytojui 1939 m. kovo 17 d., o jo žmonai 1936 m. liepos 28 d. iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos užsienio pasai, su kuriais nuo 1939 m. kovo 24 d. gyvena (duomenys neskelbtini). Pilietybė nurodoma: „be pilietybės“. 3) 1940 m. sausio 2 d. R. R. praÅ¡yme nurodoma, kad jis, pagal Lietuvos ir Vokietijos sutartį klaipėdiÅ¡kių pilietybės reikalų automatiÅ¡kai turi nustoti Lietuvos pilietybės, kuriÄ jis jÄ turėjo nuo 1924 m. (duomenys neskelbtini) prijungimo prie Lietuvos.

Asmuo bÅ«damas 15 metų Lietuvos piliečiu, fabriko savininku praÅ¡o priimti jį Lietuvos piliečiu ir iÅ¡spręsti pilietybės klausimÄ be eilės. 4) 1940 m. birželio 28 d. Administracijos departamento direktoriaus A. S. ir už VRM ministrÄ pasiraÅ¡ančio A. G. raÅ¡te nurodoma, kad remiantis Pilietybės įstatymo 13 str. R. R. byla su praÅ¡ymu jį priimti Lietuvos pilietybėn yra siunčiama Teisingumo ministrui nuomonei pateikti. RaÅ¡te taip pat minima, kad praÅ¡ytojas, gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iki 1939 m. gyveno (duomenys neskelbtini), o kraÅ¡tÄ prijungus prie Vokietijos, neteko Lietuvos pilietybės, kuriÄ buvo įgijęs kaip nuolatinis (duomenys neskelbtini) kraÅ¡to gyventojas.

Jų nuomone, praÅ¡ytojÄ , pagal 11 str. galima priimti Lietuvos pilietybėn. Prie (duomenys neskelbtini) Valstybės archyvų 2020 m. lapkričio 9 d. raÅ¡to kopijos pridedamas R. R. 1940 m. gegužės 11 d. iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos leidimas vieton užsienio paso su viza vykti į „užsienį“, kuriame pilietybė nurodyta „neiÅ¡aiÅ¡kinta“. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021 m. rugpjūčio 25 d. pažymoje Nr. R4-2175 nurodyta, kad pridedamos VRM administracijos departamento archyviniame fonde „draudžiamųjų vykti užsienin sÄ rašų ir jų reikalu susiraÅ¡inėjimo“ byloje esančių 1939 m. gegužės 8 d., 1939 m. gegužės 10 d., 1939 m. gegužės 11 d., 1939 m. liepos 7 d. raÅ¡tų, tame pačiame fonde saugomų R.

R. natūralizacijos byloje esančių 1940 m. raštų, R. R. byloje dėl Lietuvos pilietybės gavimo esančių 1940 m. sausio 2 d. prašymo, 1940 m. sausio 12 d., 1940 m. sausio 15 d. raštų, 1940 m. sausio 31 d. dokumento, asmens žinių 1940 m. vasario 2 d., 1940 m. balandžio 12 d. raštų ir asmenų, gavusių Lietuvos pilietybes teises ir asmenų, kuriems buvo atimtos pilietybės teisės bei kitų dokumentų byloje esančių 1940 m. sausio mėn. apyskaitų, kopijos, kuriose nurodoma, kad: 1) 1939 m. gegužės 5 d. nutarimu R.

R. turi bÅ«ti uždrausta iÅ¡vykti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos, asmuo yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir turi Lietuvos Respublikos užsienio pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) kraÅ¡to GubernatÅ«ros 1939 m. kovo 17 d.; 2) 1939 m. liepos 7 d. draudimas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos atÅ¡auktas;

3) Administracijos departamento direktoriaus A. S. ir už VRM ministrÄ pasiraÅ¡ančio A. G. raÅ¡te nurodoma, kad remiantis Pilietybės įstatymo 13 str. R. R. byla su praÅ¡ymu jį priimti Lietuvos pilietybėn yra siunčiama Teisingumo ministrui nuomonei pateikti. RaÅ¡te taip pat minima, kad praÅ¡ytojas gim. (duomenys neskelbtini), iki 1939 m. gyveno (duomenys neskelbtini), o kraÅ¡tÄ prijungus prie Vokietijos, neteko Lietuvos pilietybės, kuriÄ buvo įgijęs kaip nuolatinis (duomenys neskelbtini) kraÅ¡to gyventojas. Jų nuomone, praÅ¡ytojÄ , pagal 11 str. galima priimti Lietuvos pilietybėn;

4) VRM svetimšalių skyrius prašo suteikti žinių apie svet. R. R., gyv. (duomenys neskelbtini); 5) 1940 m. sausio 31 d. dokumente adresuotam Kauno apskrities viršininkui nurodoma, kad R. R. gim. (duomenys neskelbtini), su žmona I, gim. (duomenys neskelbtini), ir dukte M., gim. (duomenys neskelbtini), prašo juos priimti Lietuvos pilietybėn. Taip pat nurodyta, kad prašytojui 1939 m. kovo 17 d., o jo žmonai 1936 m. liepos 28 d. išduotai Lietuvos Respublikos užsienio pasai, su kuriais nuo 1939 m. kovo 24 d. gyvena (duomenys neskelbtini).

Pilietybė nurodoma: „be pilietybės“; 6) 1940 m. vasario 22 d. VRM praÅ¡o Valstybės saugumo departamento suteikti duomenų apie svetimaÅ¡alius R. R., I. ir M.; 7) 1940 m. sausio mėn. Lietuvos piliečiais priėmimo reikalų mokesčio apyskaitos sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas R. R. Ä®vertinus Å¡iuos dokumentus, nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiÅ¡kėjų senelis/prosenelis R. R. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 1924 m., kaip nuolatinis (duomenys neskelbtini) kraÅ¡to gyventojas. Lietuvos Respublikos pilietybės jis neteko 1939 m., kuomet (duomenys neskelbtini) kraÅ¡tas buvo prijungtas prie Vokietijos, 1939 m. liepos 7 d.

Lietuvos-Vokietijos sutarties dėl klaipėdiÅ¡kių pilietybės (Vyriausybės Žinios Nr. 676-5000) pagrindu. Pagal minėtos sutarties 3 straipsnį, įgijus vienos valstybės pilietybę, tuoj pat bus nustota kitos valstybės pilietybės. Prijungus (duomenys neskelbtini) kraÅ¡tÄ prie Vokietijos, R. R. nuo 1939 m. kovo 24 d. su Å¡eima persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Remiantis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, jis buvo laikomas asmeniu be pilietybės, todėl 1940 m. sausio 2 d. kreipėsi į Lietuvos institucijas dėl Lietuvos pilietybės suteikimo jam ir jo Å¡eimos nariams – žmonai I.

R. ir dukrai M.. Atsižvelgiant į Å¡ias faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų senelis/prosenelis R. R. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau nesutiktina su Migracijos departamento pozicija, kad Å¡iÄ aplinkybę lėmė bÅ«tent R. R. valiniai veiksmai. Kaip matyti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas buvo susijęs su istoriniais įvykiais – (duomenys neskelbtini) kraÅ¡to prijungimu prie Vokietijos. PareiÅ¡kėjų protėvis, persikėlęs gyventi į KaunÄ , Lietuvos RespublikÄ , ėmėsi aktyvių veiksmų susigrÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip patvirtindamas savo ryšį su Lietuvos Respublika.

Nors byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo klausimas iki R. R. ir jo Å¡eimos iÅ¡vykimo į (duomenys neskelbtini) klausimas nebuvo iki galo iÅ¡spręstas, tai nepaneigia fakto, kad jis siekė susigrÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos pilietybę, kurios neteko ne dėl savo valinių veiksmų. Kaip minėta, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, jog sprendžiant apie pilietybės netekimÄ yra svarbus tas aspektas, ar asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. savo valia buvo praradęs Lietuvos Respublikos pilietybę.

Å iuo aspektu, teismo vertinimu, taip pat yra svarbi aplinkybė, kad nuo 2022 m. sausio 28 d. įsigaliojo Pilietybės įstatymo pakeitimas, pagal kurį asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Å i sÄ voka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedÅ«ras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (Pilietybės įstatymo 11 straipsnis).

Kaip matyti, įstatymų leidėjas iÅ¡ esmės papildė asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, apibrėžimÄ , Lietuvos Respublikos pilietybės turėjo faktÄ siedamas ne su nepertraukiamu laikotarpiu, kurio pabaiga 1940 m. birželio 15 d., o su bet kuriuo laikotarpiu iki 1940 m. birželio 15 d. Taigi, svarbiu Å¡iuo atveju tapo pats Lietuvos Respublikos pilietybės turėjo faktas iki 1940 m. birželio 15 d. ir tai, kad asmuo nurodytu laikotarpiu neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ne dėl savo valinių veiksmų.

Ä®vertinus aukščiau nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. R. atitinka asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, kriterijus, nustatytus nuo 2022 m. sausio 28 d. įsigaliojusioje naujoje Pilietybės įstatymo redakcijoje, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti ginčijamus vidaus reikalų ministrės įsakymus ir įpareigoti MinisterijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjų skundas tenkintinas. PareiÅ¡kėjos skunde taip pat įrodinėja savo teisę į pilietybės atkÅ«rimÄ I. R. ir M. R. Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimu iki 1940 m. birželio 15 d., tačiau pažymėtina, kad praÅ¡ymai atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę nebuvo pateikti tuo pagrindu, todėl teismas skundo argumentų Å¡ioje dalyje nevertina ir dėl jų nepasisako. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 -133 straipsniais, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjų H. T. F. (H. T. F.), M. T. ir N. T. skundÄ tenkinti. Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. lapkričio 8 d. įsakymÄ Nr. 1V-833 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkÅ«rimo“ ir 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymÄ Nr. 1V-843 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkÅ«rimo“. Ä®pareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjų H. T. F. (H. T. F.), M. T. ir N. T. praÅ¡ymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Fausta Vitkienė