4dffa3be-bf44-493c-879f-2ea96b325c8f · Vilniaus apygardos teismas

NUORAÅ ASCivilinė byla Nr. 2A-1830-450/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-017011-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 71.; 121.14.;121.21.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                  2013 m. liepos 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės,         teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. B. ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys S. A. J., AB SEB bankas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovė J. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1)  pripažinti buvus jungtinę veiklÄ tarp ieÅ¡kovės J.

B., atsakovo A. K. ir trečiojo asmens S. A. J., siekiant įgyti butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti, kad 2008 metų gegužės 28 d. pirktas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė;

3) padalinti butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei pripažįstant nuosavybės teisę į 9/10 dalį buto, atsakovui A. K. pripažįstant nuosavybės teisę į 1/10 dalį buto;

4) atidalinti iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės atsakovui A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), dalį ir perduoti jÄ asmeninėn ieÅ¡kovės nuosavybėn;

5) priteisti atsakovo A. K. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės J. B. 17.500,00 Lt kompensacijÄ už jam tenkančiÄ buto dalį;

6) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 28 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas pasirašė Kredito sutartį Nr. 1560818011283-18, kuria ieÅ¡kovei J. B. ir atsakovui A. K. buvo suteiktas 81.093.61 euro kreditas, skirtas pirkti bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å io bÅ«sto vertė kredito pasiraÅ¡ymo dienÄ buvo nustatyta turto vertintojų ir sudarė 375.000,00 litų. Kredito įmokas pagal minėtÄ kredito sutartį mokėjo atsakovas A. K. Kaip nurodo atsakovas, laikotarpiu nuo kredito sutarties pasiraÅ¡ymo iki 2011-11-08 jis yra sumokėjęs bankui 10.306,36 eurų kredito, 13.641,01 euro palÅ«kanų ir 0,62 euro delspinigių.

PrieÅ¡ įsigyjant butÄ ir pagal minėtos 2008-05-28 Kredito sutarties Nr. 1560818011283-18 Specialiosios dalies 8.2.1.3 punktÄ už buto pirkimÄ buvo reikalinga sumokėti kredito gavėjų lėšomis 100.000 litų pradinį įnaÅ¡Ä , kurį sumokėjo ieÅ¡kovė. PrieÅ¡ingu atveju bankas bÅ«tų neiÅ¡mokėjęs kredito butui įsigyti [Specialiosios dalies 8.2.1.3 p.]. Atsakovas A. K. neturėjo pradiniam buto įnaÅ¡ui pinigų, todėl sutiko mokėti kredito įmokas bei palÅ«kanas. Atkreipė dėmesį į tokias aplinkybes, jog atsakovas gyveno su ieÅ¡kovės dukterimi S. A.

J. ir vedė bendrÄ Å«kį. Bendras gyvenimas kartu ir Å«kio vedimas yra pakankamas pagrindas pripažinti esant jungtinę veiklÄ . Atsakovas, bendro gyvenimo su ieÅ¡kovės dukterimi metu, savo vardu teikė paraiÅ¡kas Lietuvos Respublikoje veikiantiems komerciniams bankams dėl paskolos suteikimo. Nei ieÅ¡kovė, nei ieÅ¡kovės dukra į bankus nevaikščiojo ir kredito paraiÅ¡kų nepildė. Atsakovas savo iniciatyva domėjosi kitais butais bei savo vardu ir lėšomis užsakinėjo turto vertinimus.

IeÅ¡kovė neketino pirkti buto Vilniuje (ji jau turėjo savo gyvenamÄ jį plotÄ ), ji nebuvo verslininkė, neužsiėmė investavimu. TÄ patį galima pasakyti apie ieÅ¡kovės dukterį. Tokiu bÅ«du atsakovas buvo suinteresuotas turėti gyvenamÄ plotÄ Vilniuje ir savo poreikiams patenkinti ieÅ¡kojo Vilniuje buto nusipirkti, nes keletÄ metų kartu su ieÅ¡kovės dukra gyveno bendrabučio tipo bute Čiurlionio g. Atsakovas savo iniciatyva rÅ«pinosi buto draudimu, susiraÅ¡inėjo tuo klausimu su draudimo bendrove.

Buto, kurio įsigijimas buvo finansuotas taip pat banko suteiktu kreditu, pirkimo pardavimo sutarties 2.1.5 p. yra nurodyta, kad dalis buto kainos bus mokama iÅ¡ kredito suteikto ieÅ¡kovei ir atsakovui. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė niekada neslėpė tos aplinkybės, kad buto įsigijime dalyvauja ir atsakovas, ji buvo visiÅ¡kai sÄ Å¾ininga ir tuo tikslu buto pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodytas ir atsakovas. Kredito sutarties Specialiosios dalies 9.2 p. nustatė, kad nebus taikomas iÅ¡ankstinio kredito grÄ Å¾inimo mokestis, jei kreditas bus grÄ Å¾inamas iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo lėšų.

Å i nuostata į kredito sutartį buvo įraÅ¡yta ieÅ¡kovės iniciatyva. Tai įrodo, kad ieÅ¡kovė savo dalį kredito ketino grÄ Å¾inti pardavusi turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Pensijos lėšomis ji neturėtų galimybės mokėti kredito įmokų ir tai buvo aiÅ¡ku nuo pat kredito sutarties pasiraÅ¡ymo dienos. Atsakovas, sudarius kredito sutartį, nereikalavo mokėjimų iÅ¡ ieÅ¡kovės nuo pat kredito sutarties sudarymo pradžios, mokėjo kredito įmokas, tuo patvirtindamas savo ketinimus vykdyti kredito sutarties sÄ lygas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad butas buvo užregistruotas jos vardu, nes ji savo lėšomis sumokėjo pradinį įnaÅ¡Ä , o atsakovas buto pirkimo dienÄ pakankamai pinigų neturėjo. IeÅ¡kovė niekada neribojo atsakovo teisių į butÄ , tačiau praėjus daugiau nei 3 metams nuo kredito sutarties sudarymo ir įmokų mokėjimo atsakovas pradėjo teigti, kad jis yra atleistinas nuo kredito mokėjimo, nes kredito sutartis buvo pasiraÅ¡yta iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės interesais. IeÅ¡kovės nuomone, į bylÄ pateikiami įrodymai, paties atsakovo elgesys byloja apie tai, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai.

Atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendus nebemokėti kredito įmokų, visa tinkamo kredito sutarties vykdymo rizika nepagrįstai paliekama ieÅ¡kovei, kuri pagal savo pajamas ir pagal amžių yra nepajėgi tinkamai mokėti pagal pasiraÅ¡ytÄ kredito sutartį. Pažymėjo, kad raÅ¡ytinės sutarties nebuvimo traktavimas kaip pagrindas nepripažinti buvus jungtinę veiklÄ pažeistų protingumo ir teisingumo reikalavimus. Å iuo konkrečiu atveju yra pripažintina, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas kooperavo savo turtÄ , t. y. pinigines lėšas, siekdami vieno tikslo ir intereso, t. y.

įsigyti aptariamÄ butÄ . Kredito sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ buto vertė buvo 375.000,00 Lt. 2010 m. liepos 23 d. ieÅ¡kovės dukrai ir atsakovui nustojus kartu gyventi, t.y. nutrÅ«kus jungtinei veiklai, buto vertė sudarė 175.000,00 litų, t. y. butas nuvertėjo 200.000,00 litų. Atsakovui nusprendus nebeveikti bendram tikslui pasiekti 2010 m. liepos mėn. pabaigoje, ieÅ¡kovei nepagrįstai yra užkraunama visa kredito su palÅ«kanomis naÅ¡ta, kartu paliekamas ir nuostolingas butas, nuostoliui sudarant apie 200.000,00 litų.

IeÅ¡kovė nurodė, kad jungtinės veiklos pasibaigimo momentui buto pirkimui buvo įneÅ¡usi 100.000,00 litų, atsakovas minėtai dienai buvo įnešęs 35.674,43 litų sumÄ . Tokiu bÅ«du atsakovas turi teisę į 1/10 dalį buto. Todėl jam yra pripažintina nuosavybės teisė į tokiÄ dalį buto. Nustačius, kad atsakovui priklauso 1/10 dalis buto, ir vertinant Å¡ios dienos Å¡alių bendravimÄ , darytina iÅ¡vada, kad bendrasavininkiams bus sunku sutarti turto valdymo klausimais. IeÅ¡kovės ir atsakovo nebesieja jungtinės veiklos tikslai, jų santykiai įtempti, atsakovas nesutinka sudaryti taikos sutartį, siekia iÅ¡vengti bet kokios atsakomybės už jungtinės veiklos metu sudarytÄ sandorį.

Todėl atsakovui yra priteistina kompensacija, lygi jo nuosavybės teise valdytinos buto dalies vertei. Jungtinės veiklos pasibaigimo momentu, esant turto vertei 175.000,00 litų, jam priklausanti turto vertė sudarytų 17.500,00 litų sumÄ .                Atsakovas A. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 28 d. su AB SEB banku buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 1560818011283-18, kuria ieÅ¡kovei J.

B. ir atsakovui buvo suteiktas 81.093,61 euro kreditas, skirtas pirkti bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å iÄ sutartį atsakovas sudarė todėl, kad tuo metu draugavo su S. A. J., ieÅ¡kovės dukra. Atsakovas žinojo, kad ji gyvena mažame bendrabučio kambaryje (duomenys neskelbtini), yra susipykusi su vyru, nori gyventi nuo jo atskirai, pasiimti vaikus, kurie dėl prastų jos gyvenimo sÄ lygų negali su ja kartu gyventi. BÅ«tent S. A. J. buvo reikalingas didesnis ir erdvesnis bÅ«stas, todėl ji inicijavo ir pradėjo bÅ«sto paieÅ¡kos ir pirkimo procesÄ .

Atsakovui ji pasakojo, kad negali iÅ¡siskirti su vyru, vyras visaip vilkina skyrybų procesÄ , turto dalybų klausimus, todėl ji negalinti pirkti buto savo vardu: reikėtų gauti vyro sutikimÄ , butas galėtų bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir t.t. Todėl ji butÄ pirktų motinos (J. B. vardu). Vėliau nurodė, kad nors ji ir turi pradinį įnaÅ¡Ä , bankas jos motinai, kaip pensininkei su mažomis pajamomis, neduos paskolos, todėl reikalingas antras kredito gavėjas. Ji savo vardu paskolos imti negali, nes esÄ vėl reikės vyro sutikimo, o jam viso Å¡io reikalo (buto įsigijimo) ji atskleisti nenori.

IeÅ¡kovės dukra prašė atsakovo jo vardu kartu su jos motina imti paskolÄ . Kad butÄ pirktų tik viena ieÅ¡kovė, buvo S.A. J. sÄ lyga, nes ji šį butÄ ketino pasilikti sau, jame gyventi ir t.t., atsakovui Å¡is turtas visiÅ¡kai nebuvo reikalingas. Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad ji sumokėjo pradinę įmokÄ , tačiau tai nėra tiesa. Realiai pinigus mokėjo S.A. J., nes 20.000 Lt pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ pavedimÄ yra sumokėta iÅ¡ S. A. J. kortelės, o likusius 70.000 Lt ar bent didžiÄ jÄ dalį į savo motinos sÄ skaitÄ pervedė taip pat S. A.

J. Atsakovas nurodė, kad nusipirkusi bÅ«stÄ , S.A. J. pati jame apsigyveno, įrengė kambarį vaikams. Atsakovas taip pat kurį laikÄ gyveno Å¡iame bute, kadangi padėjo šį bÅ«stÄ Ä¯sigyti, savo vardu prisiėmė didelius, niekuo negarantuotus įsipareigojimus, be to, mokėjo už buto komunalines paslaugas, nuo jo sÄ skaitos buvo nuskaitomos kredito įmokos. Tačiau vėliau S. A. J. iÅ¡vijo atsakovÄ . Nurodė, kad sÄ Å¾iningai laikėsi savo sudarytos kredito sutarties sÄ lygų, laiku mokėjo kredito įmokas.

Atsakovo nuomone, jo ir ieÅ¡kovės santykiams taikytina CK 6.9 str. 5 d., nes jis laikytinas laiduotoju. Atkreipė dėmesį, kad 2011 m. liepos mėn. jis kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismÄ (bylos Nr. 2-27-393/2012), praÅ¡ydamas iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 84812,02 Lt, t.y. tiek, kiek yra sumokėjęs ieÅ¡kovės interesais už jai priklausančio buto įsigijimÄ . Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės dukra S. A. J. vėliau kreipėsi į SEB bankÄ , praÅ¡ydama pakeisti jį kredito sutartyje, tačiau vėliau nepavykus taikiai susitarti dėl atsakovo sumokėtų įmokų grÄ Å¾inimo, ieÅ¡kovė apsigalvojo ir nusprendė bylinėtis atskiroje byloje.

Nurodė, kad visiÅ¡kai nepagrįsti yra ieÅ¡kovės teiginiai apie tai, kad jie kooperavo savo turtÄ , t.y. pinigines lėšas, siekdami vieno tikslo ir intereso. Tai paneigia Buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovė turtÄ Ä¯sigijo savo asmeninėn nuosavybėn. Å i sutartis yra galiojanti, nepanaikinta ar nuginčyta CK nustatytais pagrindais. Å ios sutarties 2.1.4 p. nuostatomis ieÅ¡kovė asmeniÅ¡kai įsipareigojo sumokėti likusiÄ turto kainos dalį. CK 6.969 str. 4 d. nedviprasmiÅ¡kai nurodo, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo numatytais atvejais - notarinės formos.

Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. CK 1.74 str. l d. numato, kad notarine forma turi bÅ«ti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sandoriai, taigi, jungtinės veiklos sutartis įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ taip pat turėjo bÅ«ti sudaryta notarine forma. Sutinkamai su CK 1.93 str. 1 - 3 dalių nuostatomis, net jei tarp Å¡alių ir bÅ«tų buvusi sudaryta jungtinės veiklos sutartis, ji negaliotų, nes Å¡iuo atveju įstatymas įsakmiai nurodo, kad sandorio formos nesilaikymas daro jį negaliojančiu.

Atsakovas nurodė, kad nėra suprantama ir teisiÅ¡kai pagrįsta ieÅ¡kovės pozicija pripažinti jam nuosavybės teisę į 1/10 dalį turto. Noras dalinti turtÄ pagal iki Å¡io momento atliktas įmokas nepagrįstas jokiomis teisės normomis, įstatymas nenumato, kad nuosavybės teisės pereitų ne sutarties sudarymo pagrindu ir vėliau bÅ«tų revizuojamos pagal atliktų įmokų dydį. IeÅ¡kovės reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas ir dėl to, kad ji siekia pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 1/10 dalį turto, tačiau nepraÅ¡o pakeisti pasiraÅ¡ytos kredito sutarties su SEB banku sÄ lygų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė  Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieÅ¡kovės J. B. ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys S. A. J., AB SEB bankas, atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės J. B. atsakovo A. K. naudai 4500 Lt už advokato teisinę pagalbÄ . Teismas nustatė, kad 2008 m. gegužės 28 d. ieÅ¡kovė J. B. ir atsakovas A. K. pasirašė Kredito sutartį Nr. 1560818011283-18, kuria ieÅ¡kovei J.

B. ir atsakovui A. K. buvo suteiktas 81 093, 61 Eurų kreditas, skirtas pirkti butui, esančiam (duomenys neskelbtini). ButÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), nupirko tik ieÅ¡kovė J. B. IeÅ¡kovė yra įregistruota vienintele minėto buto savininke. Atsakovas pagal minėtÄ kredito sutartį yra sumokėjęs SEB bankui 9 492,70 EUR kredito dalies, 12 627,74 EUR palÅ«kanų ir 0,62 EUR delspinigių. Atsakovas sudarė draudimo sutartį su UAB „Ergo Lietuva“ dėl minėto buto, sumokėjo už buto draudimÄ .

Bylos Å¡alys nurodė, kad atsakovas bendravo su ieÅ¡kovės dukra S. A. J., kurį laikÄ atsakovas ir ieÅ¡kovės dukra gyveno ginčo bute. IeÅ¡kovė siekia pripažinti buvus jungtinę veiklÄ tarp ieÅ¡kovės J. B., atsakovo A. K. ir trečiojo asmens S. A. J. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal LR CK 6.969 str. 1 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008).

Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis Å¡ios sutarties bruožas, leidžiantis jÄ atriboti nuo panaÅ¡ių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2010). LR CK 6.969 str. 4 d. numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos.

Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Å i įstatymo norma imperatyviai nustato sutarties formos reikalavimÄ , t. y. sutartis privalo bÅ«ti raÅ¡ytinė. Å iuo atveju ieÅ¡kovė teismui nepateikė jokios ieÅ¡kovės, atsakovo bei trečiojo asmens S. A. J. bendrai pasiraÅ¡ytos sutarties. IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad įstatymų nustatytos formos jungtinės veiklos sutartis tarp Å¡alių sudaryta nebuvo. IeÅ¡kovę ir atsakovÄ sieja tik bendras kreditas bÅ«sto pirkimui.

Tretysis asmuo S. A. J. nėra nei buto savininkė, nei kredito sutarties Å¡alis, ji nedalyvavo nei imant kreditÄ , nei perkant butÄ . Trečiojo asmens S. A. J. asmeniniai santykiai su atsakovu, laikinas gyvenimas kartu ir bendravimas nesudaro pagrindo pripažinti esant jungtinę veiklÄ . Todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas pripažinti buvus jungtinę veiklÄ tarp ieÅ¡kovės J. B., atsakovo A. K. ir trečiojo asmens S. A. J., siekiant įgyti butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), atmestinas. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o pripažinti, kad 2008 m. gegužės 28 d. pirktas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė.

Teismas pakartotinai atkreipė dėmesį, kad po kredito gavimo butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), nupirko tik ieÅ¡kovė J. B. IeÅ¡kovė yra įregistruota vienintele minėto buto savininke. Buto pirkimo – pardavimo sutartis, kaip ir kredito sutartis, nėra nuginčyta, ji yra galiojanti, todėl Å¡iuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad ginčo butas yra ieÅ¡kovės ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų duomenų, ginčo turtas yra įkeistas AB SEB bankui.

IeÅ¡kovė, kaip įkeisto daikto savininkė, bankui įsipareigojo neperleisti įkeisto turto trečiajam asmeniui. IeÅ¡kovas ir atsakovė 2008 m. gegužės 28 d. pasirašė kredito sutartį, kuria ieÅ¡kovei J. B. ir atsakovui A. K. buvo suteiktas 81 093, 61 eurų kreditas, todėl pagal Å¡iÄ sutartį tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė privalo atsiskaityti su banku sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Kredito sutartis nėra nuginčyta ar pakeista, ji galioja Å¡alims ta pačia apimtimi kaip ir pasiraÅ¡ymo metu.

Tokiu atveju ieÅ¡kovės praÅ¡ymas padalinti ginčo butÄ , ieÅ¡kovei pripažįstant nuosavybės teisę į 9/10 dalį buto, atsakovui A. K. pripažįstant nuosavybės teisę į 1/10 dalį buto, atidalinti iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės atsakovui A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ buto dalį ir perduoti jÄ Â asmeninėn ieÅ¡kovės nuosavybėn bei priteisti atsakovo A. K. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės J. B. 17.500,00 Lt kompensacijÄ už jam tenkančiÄ buto dalį yra nepagrįstas todėl, kad Å¡iuo metu tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas privalo vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį, o priteista kompensacija atsakovui neatleis jo nuo pareigos toliau vykdyti kredito sutartį.

Butas nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė neginčija nei kredito sutarties, nei buto pirkimo – pardavimo sutarties, todėl Å¡iuo metu ieÅ¡kovė nori neatlygintinai perleisti savo turimo turto dalį atsakovui ir dar papildomai sumokėti jam kompensacijÄ . Teismas paaiÅ¡kino, kad, kaip ir nurodė tretysis asmuo SEB bankas, geranoriÅ¡kai norėdama perleisti turtÄ kitam asmeniui, ieÅ¡kovė gali tai padaryti padovanodama ar kitu bÅ«du perleisdama šį savo turtÄ trečiajam asmeniui. Å iuo atveju, atsakovui nesutinkant, nėra jokio pagrindo priverstinai pripažinti dalį ginčo turto, kuris pagal galiojančiÄ buto pirkimo – pardavimo sutartį nėra jo turtas, jo nuosavybė ir jam priteisti kompensacijÄ .

Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos - 4500 Lt suma už advokato teisinę pagalbÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai            Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. B. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas Å¡iais argumentais:          1.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovę ir atsakovÄ siejo tik bendra prievolė, o tretysis asmuo S. A. J. niekaip nedalyvavo santykiuose tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, tačiau byloje buvo pateikta įrodymų, kad trečiasis asmuo su atsakovu kartu gyveno, vedė Å«kį, abu turėjo didelių piniginių iÅ¡laidų, susijusių su bendru gyvenimu, bendrų tuometinių poreikių tenkinimu, be kita ko buto (duomenys neskelbtini), įsigijimu, Å¡eimos kÅ«rimu. Antai atsakovas pripažino, kad kreipėsi į bankus dėl paskolos, atsakovas bendravo su buto pardavėjais, atsakovas rÅ«pinosi buto įsigijimu ir jo priežiÅ«ra kaip bendrasavininkis.

Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas Å¡ių į bylÄ pateiktų įrodymų ir dėl jų sprendime net nepasisakydamas, sumenkino bylos faktines aplinkybes ir jų svarbÄ . Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl svarbių faktinių aplinkybių, pagrindinį dėmesį skirdamas ieÅ¡kovės pateiktam teisiniam ieÅ¡kinio pagrindui. Bylos įrodymai turėjo bÅ«ti pakankami pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai apie tai, jog ieÅ¡kovės interesas, tikslas ir piniginis įnaÅ¡as, įsigyjant butÄ (duomenys neskelbtini), atsakovo ir trečiojo asmens S. A.

J. tikslas, interesas kurti bendrÄ gyvenimÄ , piniginiai įnaÅ¡ai, įsigyjant butÄ (duomenys neskelbtini), turėjo bÅ«ti kvalifikuotas kaip jungtinės veiklos santykių susiklostymas. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , tačiau nepateikė jokio papildomo paaiÅ¡kinimo, kaip Å¡io teismo nuostatas taiko Å¡ioje konkrečioje byloje. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties, teismas sprendė, kad yra esminis pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti, tačiau tokia teismo pozicija yra nepagrįsta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien tik raÅ¡ytinės sutarties nebuvimo traktavimas kaip pagrindas nepripažinti buvus jungtinę veiklÄ pažeidžia protingumo ir teisingumo reikalavimus. Bendras gyvenimas kartu ir Å«kio vedimas gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti esant jungtinę veiklÄ . Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Å¡ias normas, yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V Nr. 3K-3-336/2009).

Å iuo konkrečiu atveju ginčo Å¡alių raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudaryta, tačiau jungtinės veiklos sutarties sudarymas ir vykdymas yra patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis: Å¡alių paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovę ir atsakovÄ sieja tik bendras kreditas bÅ«sto pirkimui, tačiau nenurodė, kokias teisines pasekmes sukelia Å¡is faktas ir kaip jį vertina, kodėl jis nėra pakankamas ieÅ¡kinio reikalavimui patenkinti.

Pats atsakovas teisme nagrinėjimo metu teigė, kad savo veiksmais padėjo ieÅ¡kovei įsigyti butÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesigilino į tÄ aplinkybę. Taip pat nenagrinėjo, kokiu tikslu atsakovas sudarė kredito sutartį. Teismas taip pat nenurodė, kaip vertina tokį atsakovo dėl padėjimo paaiÅ¡kinimÄ , kad jis siekė padėti ieÅ¡kovei įsigyti butÄ , kas, ieÅ¡kovės tvirtinimu, visiÅ¡kai neatitinka tikrovės ir tokiÄ iÅ¡vadÄ galima daryti, tinkamai iÅ¡nagrinėjus bylos faktines aplinkybes.

Kadangi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo sutartinių santykių, neatliko jų teisinio kvalifikavimo, todėl objektyviai negalėjo priimti teisėto ir pagristo sprendimo. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 str., nustatančiÄ , kad motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma turi bÅ«ti nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė CPK 265 str. 1 d., nustatančiÄ , kad priimdamas sprendimÄ , teismas įvertina įrodymus, konstatuoja kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje.

Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų skolinęs pinigus ieÅ¡kovei ar trečiajam asmeniui, jokių duomenų apie tai, kad atsakovo ieÅ¡kovė ar tretysis asmuo prašė pagalbos ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, esant pinigų poreikiui, atsakovas galėjo tiesiog paskolinti Å¡iuos pinigus ieÅ¡kovei ir tiek. Pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai tikrovės neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad tretysis asmuo S. A. J. nėra nei buto savininkė, nei kredito sutarties Å¡alis, ji nedalyvavo nei imant kreditÄ , nei perkant butÄ .

Byloje yra įrodymai apie tai, kad tretysis asmuo S. A. J. mokėjo įmokas už butÄ (duomenys neskelbtini), yra įrodymai apie tai, kad ji sumokėjo mažiausiai 20.000, 00 litų. Taip pat yra pripažintas faktas, kad tretysis asmuo S. A. J. dalyvavo paskutiniame derybų etape įsigyjant butÄ . Net pats atsakovas savo atsiliepime buvo teigęs, kad „ji inicijavo ir pradėjo bÅ«sto paieÅ¡kos ir pirkimo procesÄ â€œ. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad trečiojo asmens S. A.

J. asmeniniai santykiai su atsakovu, laikinas gyvenimas kartu ir bendravimas nesudaro pagrindo pripažinti esant jungtinę veiklÄ ir buvo nereikÅ¡mingas ginčo situacijoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendime nepasisakė dėl kelių svarbių aplinkybių, o bÅ«tent: nepagrįsto atsakovo teiginio, kad tretysis asmuo jį iÅ¡varė iÅ¡ ginčo buto. IÅ¡ tiesų atsakovas pats nusprendė nebevesti bendro Å«kio ir nebeplanuoti gyvenimo su trečiuoju asmeniu S. A. J., tai įrodo prie ieÅ¡kinio pridėtas atsakovo el. laiÅ¡kas su tekstu „išėjau ir negrįšiu“.

Be to, 2011-08-24 savo elektroniniame laiÅ¡ke atsakovas teigė, kad atsisako pretenzijų į jo sumokėtÄ pinigų sumÄ , kadangi gyveno bute, kuris buvo pirktas iÅ¡ kredito lėšų. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių duomenų netyrė bylos nagrinėjimo metu, nei savo sprendime dėl jų pasisakė. Apeliantės teigimu, nurodydamas, kad kol kredito sutartis yra galiojanti, nėra pagrindo atsakovui priteisti dalį buto, nes ateityje atsakovas turės vykdyti kredito sutartį, teismas nepagrįstai iÅ¡plėtė ieÅ¡kinio reikalavimų ribas.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kaip vertina tai, kad kredito sutartis buvo sudaryta su dviem kredito gavėjais, o buto pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta tik su vienu asmeniu, teismas tik apsiribojo neiÅ¡nagrinėtu teiginiu, kad po kredito ėmimo ginčo butÄ nupirko tik ieÅ¡kovė, nesigilindamas, kodėl taip buvo padaryta ir be pagrindo netaikydamas sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ir neanalizavo CK 6.4 str., nustatančio, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.

Teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl įrodymų vertinimo ir nemotyvavo ieÅ¡kovės argumentų atmetimo. Skundžiamame sprendime dėl pagrindinių ieÅ¡kovės argumentų visiÅ¡kai nėra pasisakyta, konstatuojant, kad ieÅ¡kovė neginčija kredito ir buto pirkimo sutarties. Todėl priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡nagrinėjo aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu ir tokiu bÅ«du pažeidė CPK 185 str. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieÅ¡kovė nori neatlygintinai perleisti savo turto dalį ir dar sumokėti kompensacijÄ , pirmiausia yra prieÅ¡taringas, nepagrįstas, iÅ¡sakytas neįsigilinus į bylos esmę ir aplinkybes.

Posėdžio metu teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo tos aplinkybės, ar ieÅ¡kovė nori dalį buto perleisti neatlygintinai, ieÅ¡kovė tokio savo noro pati niekaip neiÅ¡sakė, nepatvirtino. Todėl toks teismo teiginys yra kritikuotinas, neatitinka tikrovės ir Å¡iurkščiai pažeidžia pamatinius civilinio proceso principus. Be to, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir rÅ«pestingai nesiaiÅ¡kino, kodėl atsakovas nesutinka priimti dalį ginčo buto. Nurodytos aplinkybės, apeliantės teigimu, duoda pagrindÄ abejoti teismo sÄ Å¾iningumu bei neÅ¡aliÅ¡kumu.             2.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 4500 litų už advokato teisinę pagalbÄ : atstovavimÄ teisme ir atsiliepimo suraÅ¡ymÄ . Pagal LR CPK 93 str. 4 d. teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å ioje byloje atsakovas be kitų klausimų teismo buvo įpareigotas pateikti duomenis apie tai, kaip mokėjo už ginčo butÄ , tačiau to nepadarė.

Vadinasi, neatliko sÄ Å¾iningai savo procesinių pareigų. Nurodė, kad už atsiliepimo parengimÄ maksimali priteistina suma yra 2550 litų, už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ maksimalus dydis 127,5 Lt. 2012-14-23 posėdis Å¡ioje byloje truko 25 min., 2012-05-28 posėdis truko 40 min., rugsėjo mėnesio posėdis truko apie 2 val., spalio mėn. posėdis truko apie 2,5 val., viso gaunasi nepilnos 6 val. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismo priteista suma atsakovui už advokato pagalbÄ ne tik kad nepagrįsta teismo argumentais, tačiau ir virÅ¡ija teisingumo ministro nustatytas maksimalias ribas.

Å ioje byloje nebuvo nei teikiamas, nei nagrinėjamas itin didelis dokumentų kiekis, nei klausimai nebuvo itin teisiÅ¡kai sudėtingi, teismo posėdžių taip pat nebuvo daug. Todėl pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui nepagrįstai didelę sumÄ , tuo labiau, jog ieÅ¡kovė yra pensinio amžiaus. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismo pozicija taip pat duoda pagrindÄ abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.                 Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas A.

K. nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad bendras gyvenimas kartu, asmeninių santykių buvimas nesudaro pagrindo pripažinti esant jungtinę veiklÄ . Nesant kitų bendrosios jungtinės veiklos požymių, pvz. turto kooperavimo, veiklos rezultato atsiradimo, bendro Å«kio vedimo aplinkybių aiÅ¡kinimasis yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas ir nereikalingas. Pažymėjo, kad jis su S.A.

J. draugavo, kurį laikÄ gyveno kartu. Susipykusi su vyru, S.A. J. norėjo gyventi atskirai nuo jo, pasiimti vaikus, kurie dėl prastų jos gyvenimo sÄ lygų negali su ja kartu gyventi. Todėl bÅ«tent S. A. J. buvo reikalingas didesnis ir erdvesnis bÅ«stas, todėl ji inicijavo ir pradėjo bÅ«sto paieÅ¡kos ir pirkimo procesÄ . Ji nurodė atsakovui, kad pati negalinti pirkti buto savo vardu, nes reikėtų gauti vyro sutikimÄ , butas galėtų bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Todėl ji butÄ pirktų motinos (ieÅ¡kovės J.

B.) vardu. Nurodė jam, kad jos motinai, kaip pensininkei su mažomis pajamomis, neduos paskolos, todėl reikalingas antras kredito gavėjas. Ji savo vardu paskolos imti negali, nes esÄ vėl reikės vyro sutikimo, o jam viso Å¡io reikalo (buto įsigijimo) ji atskleisti nenori. Todėl pradėjo praÅ¡yti atsakovo, kad jis savo vardu kartu su jos motina imtų paskolÄ , o ji su juo atsiskaitys. VisiÅ¡kai pasitikėdamas, atsakovas sutiko, kreipėsi į bankÄ dėl kredito sutarties. Nurodė, kad su bankais, draudimo bendrove visais kredito gavimo klausimais bendravo jis, kadangi S. A.

J. Å¡iame procese, kaip oficialiai nefigÅ«ruojanti kredito gavime, negalėjo dalyvauti, o jos senyvo amžiaus motina, gyvenanti (duomenys neskelbtini), menkai tegalėjo padėti. Kad butÄ pirktų tik viena ieÅ¡kovė, buvo S.A. J. sÄ lyga, nes ji šį butÄ ketino pasilikti sau, jame gyventi, o jam Å¡is turtas visiÅ¡kai nebuvo reikalingas. Nurodė, kad bÅ«damas vieniÅ¡as, gyveno nuomojamame bute, todėl bet kada, pasikeitus darbovietei ar kitoms gyvenimo aplinkybėms, galėjo jį pakeisti ir pan., t.y. tokios gyvenimo sÄ lygos pilnai tenkino.

Kadangi kreditas buvo imamas atsakovo vardu, jam nebuvo jokių suvaržymų pirkti butÄ ar jo dalį, jį įregistruoti savo vardu, jei bÅ«tų to norėjęs. Å i aplinkybė aiÅ¡kiausiai parodo, kad jokio turto jis įsigyti neketino. Perkant butÄ jis negalėjo numatyti, kad butų kainos krizės metu drastiÅ¡kai kris, jokių kitų aplinkybių, dėl ko jis bÅ«tų galėjęs vengti įregistruoti savo vardu nuosavybę, byloje nenustatyta. Iki Å¡io kredito paėmimo ir ieÅ¡kovės buto įsigijimo su S. A.

J. pagyveno palyginti trumpÄ laikÄ . Bendro Å«kio nevedė, kadangi kiekvienas disponavo savo lėšomis, nebuvo jų niekaip sujungę, todėl apsiribojo bendro maisto nupirkimu ar bendru laisvalaikio praleidimu. Visais kitais turtiniais klausimais jie buvo atsiriboję – atsakovas mokėjo jai nuompinigius už nuomojamÄ kambarį, skolinosi ir grÄ Å¾indavo nedideles pinigų sumas. Kadangi jis suvokė, kad S. A. J. nėra nutraukusi santuokos, kad jÄ su sutuoktiniu sieja sutuoktinių bendro turto režimas, kad jos turtas ir pajamos yra bendri su sutuoktiniu, todėl jis negalėjo tikėtis, kad, gyvendamas kartu su ja, sukurs bendrÄ turtÄ ir to nesiekė.

Tuo Å¡i situacija iÅ¡ esmės skiriasi su ieÅ¡kovės cituojamos teismų praktikos. Tiek jis, tiek S. A. J. yra iÅ¡silavinę, protingi žmonės, todėl puikiai suvokė savo pasiraÅ¡omų sutarčių, kitų veiksmų pasekmes. Jis, sutikdamas paimti kreditÄ , reikalingÄ butui, perkamam ieÅ¡kovės, suvokė, kad netampa ir negali tapti jo savininku. Jokių susitarimų su ieÅ¡kove, kad sumokėjus dalį kredito įmokų, pusė buto bus perraÅ¡yta jo vardu, nesudarinėjo, nes to ir nebuvo įmanoma padaryti.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad S. A. J. visos minėtų sutarčių sudarymo aplinkybės buvo žinomos, tačiau ji sava valia nesiekė tapti šių sutarčių dalyve, nors tam turėjo visas galimybes. Pagrindo pripažinti esant bendrosios jungtinės veiklos sutartį tarp jo ir ieškovės J. B. taip pat nėra. Su pačia ieškove praktiškai nėra bendravęs, juo labiau - buto įsigijimo klausimais. Nors kartu sudarė kredito sutartį, ši aplinkybė negali būti traktuojama kaip bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kadangi šie santykiai yra kitos - paskolos - sutarties turinio dalis.

Nurodė, kad buto įsigijimas nėra tęstinis procesas, kuriam reikėtų kooperuoti darbÄ ar žinias, kurti turtÄ . Nuosavybės teisės įgyjamos iÅ¡ karto, sudarius pirkimo-pardavimo sandorį ir sumokėjus sutartÄ kainÄ . NeaiÅ¡ku, kas, ieÅ¡kovės nuomone, buvo numatyta tariamai sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje, skirtoje pasiekti tikslui „įsigyti butÄ â€œ. Bendrosios jungtinės veiklos sutartis (raÅ¡ytinė, ar, tam tikrais atvejais, žodinė) sudaroma ne pačiam įsigijimo veiksmui atlikti, bet lėšoms, reikalingoms turtui įsigyti, sukaupti, bendrai sutaupyti ar uždirbti.

Å iuo atveju visų lėšų kilmė yra aiÅ¡ki - pirminį įnaÅ¡Ä už butÄ iÅ¡ savo asmeninių lėšų sumokėjo ieÅ¡kovė, likusiÄ dalį sudaro ieÅ¡kovės ir atsakovo paimtas kreditas pagal kredito sutartį. Jokios bendros veiklos Å¡ioms lėšoms sukaupti nebuvo ir negalėjo bÅ«ti, kreditui grÄ Å¾inti - taip pat, kadangi iki teisminio ginčo pradžios visas kredito įmokas asmeniÅ¡kai mokėjo atsakovas iÅ¡ savo darbinio atlyginimo, ieÅ¡kovė prie to niekaip neprisidėjo.

Apeliaciniame skunde ieškovė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, tačiau visų cituojamų nutarčių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šio ginčo, kadangi šiuo atveju nėra „nesusituokusių“ asmenų (S. A. J. yra santuokoje, ieškovė J. B. gyvena atskirai), šalys bendru darbu nesukūrė ir iš bendro ūkio negavo jokio turto, sudarė kitas - ne bendrosios jungtinės veiklos - sutartis, kurios aiškiai apibrėžė šalių teises ir pareigas.

Klaidinga bÅ«tų teigti, kad visais atvejais visas turtas, įgytas sugyventinių bendro gyvenimo metu, savaime pripažįstamas bendrÄ ja daline nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks aiÅ¡kinimas pažeistų sutarčių laisvės principÄ , nes taip bÅ«tų paneigta Å¡alių valia susitarti dėl savo bÅ«simų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę (2011 m. kovo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

IeÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti patenkintas taip pat ir dėl to, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalavo pripažinti jam nuosavybės teisę į 1/10 dalį buto, kas neatitinka jos pačios aiÅ¡kinimų apie tai, kad esÄ Å¾odiniu susitarimu (jungtinės veikos sutartimi) buvo susitarta butÄ Ä¯sigyti lygiomis dalimis. Netgi laikantis kitos nuostatos, kad dalyvių turto dalys yra proporcingos jų įnaÅ¡ams, vis tiek ieÅ¡kovė turėtų siÅ«lyti atsakovui ne mažesnę nei 1/3 dalį buto. VisiÅ¡kai nesuprantama, kuo remiantis ieÅ¡kovė, reikalaudama pripažinti jo nuosavybės teisę į buto dalį, kartu reikalauja jÄ atidalinti, iÅ¡mokant kompensacijÄ , nors dėl to jokio sutikimo jis nėra iÅ¡sakęs. IeÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas ir dėl to, kad juo reikalaujama pripažinti buvus bendrÄ jÄ jungtinę veiklÄ tarp trijų asmenų - ieÅ¡kovės, atsakovo ir trečiojo asmens, tačiau nesuformuoti jokie reikalavimai dėl trečiojo asmens - S. A.

J. dalies bendrojoje veikloje nustatymo ir kompensacijų. Tokių reikalavimų nepareiÅ¡kė ir pati S. A. J. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , kuriuo ji viena asmeniÅ¡kai praÅ¡o jÄ Ä¯pareigoti sumokėti atsakovui kompensacijÄ , tampa aiÅ¡ku, kad likusio turto savininke ji laiko tik save, kas savo ruoÅ¡tu reiÅ¡kia, kad realiai net ir pati ieÅ¡kovė S. A. J. nelaiko bendrosios jungtinės nuosavybės dalyve ir turto dalies savininke, o jos reikalavimas įtraukti jÄ tokia dalyve yra tik bandymas tokiu bÅ«du susieti ieÅ¡kovę ir atsakovÄ , jų bendraskolių sutartinius santykius paversti bendrosios jungtinės veiklos santykiais ir tuo bÅ«du iÅ¡vengti atsiskaitymo su atsakovu.

Atsakovo nuomone, teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad, dėl netinkamai suformuluotų ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovė praÅ¡o jos pačios turtÄ (pinigines lėšas) neatlygintinai perleisti ieÅ¡kovui. Atsakovas nesutiko dėl ginčijamų priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė labai siaurai traktuoja advokato sugaiÅ¡tÄ darbo laikÄ , jį apibrėždama tik paties teismo posėdžio trukme. Advokato pagalba, atstovavimas byloje apima ir laikÄ , sugaiÅ¡tÄ ir konsultuojant klientÄ ; aiÅ¡kinantis, tikslinant įvairias faktines aplinkybes, teisminę pozicijÄ ; renkant naujus įrodymus, atliekant įvairias užklausas, analizuojant kitos Å¡alies pateiktus naujus įrodymus, ruoÅ¡iantis bylai (prieÅ¡ kiekvienÄ posėdį); nagrinėjant teismų praktikÄ , įstatymus; vykstant į teismo posėdžius ir t.t.

Negalima sutikti ir su tuo, kad byla nėra sudėtinga. Daugeliu aspektu byla yra unikali, joje persipynę įvairÅ«s sutartinės, daiktinės teisės teisiniai santykiai, kuriuos Å¡alys traktuoja savaip. TÄ patvirtina ir nemaža bylos apimtis ir netgi dvylikos lapų apeliacinis skundas.              Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, AB SEB bankas nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad ginčo turto, t.y. bankui įkeisto buto, savininkė yra pati ieÅ¡kovė J. B. IeÅ¡kovė, kaip įkeisto daikto savininkė, bankui įsipareigojo neperleisti įkeisto turto trečiajam asmeniui. Darytina prielaida, kad pastarasis jos įsipareigojimas bankui varžo jos ketinimÄ perleisti ginčo turtÄ ar jo dalį, todėl šį suvaržymÄ siekiama apeiti pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį. Keista situacija procesiniu požiÅ«riu: pagal ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas turi ginti savo pažeistas teises, tačiau Å¡iuo atveju pats reikalavimas suformuluojamas taip, jog tų teisių (t.y. jų dalies) atsisakoma atsakovo naudai, nes praÅ¡oma, kad ieÅ¡kovei priklausantis butas bÅ«tų pripažintas jos ir atsakovo bendrÄ ja daline nuosavybe, bÅ«tų pripažinta atsakovui priklausanti 1/10 buto dalis, reikalaujama iÅ¡ jos priteisti atsakovo naudai kompensacijÄ .

Trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kovės reikalavimai yra neadekvatÅ«s Civilinio kodekso 1.5 str. reglamentuojamiems principams. Tačiau tikėtina, kad tuo siekiama kažkokių kitų, paskesnių tikslų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kinys ir apeliacinis skundas vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.            Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. A. J. su apeliaciniu skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. IÅ¡ esmės palaikydama apeliacinio skundo motyvus, atsiliepime į apeliacinį skundÄ ji papildomai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepagrįstai nurodė, kad tretysis asmuo S. A.

J. nedalyvavo nei imant kreditÄ , nei perkant butÄ . IÅ¡ tiesų ginčo butas ir buvo perkamas dėl to, kad atsakovas gyveno su trečiuoju asmeniu ir kartu planavo bendrÄ ateitį bei bendrus pirkinius. Tai įrodo ir Å¡alių pripažinti faktai, jų elgesys, kurio pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nevertino ir dėl jo nepasisakė. Nurodė, kad ji mokėjo už butÄ (duomenys neskelbtini). Byloje yra įrodymai apie tai, kad už butÄ pradiniu įnaÅ¡u jos lėšomis buvo sumokėta mažiausiai 39.000,00 litų.

Taip pat Å¡alių yra pripažintas faktas, kad ji dalyvavo paskutiniame derybų etape įsigyjant butÄ . Teismas, Å¡ių aplinkybių nenagrinėdamas ir dėl jų net nepasisakydamas savo sprendime, pažeidė CPK 270 str. 2 d., 265 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad S. A. J. asmeniniai santykiai su atsakovu, laikinas gyvenimas kartu ir bendravimas nesudaro pagrindo pripažinti buvus jungtinę veiklÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovė, atsakovas ir tretysis asmuo kooperavo savo turtÄ , t.y. pinigines lėšas, darbÄ , siekdami vieno tikslo ir intereso, t. y.

įsigyti byloje aptariamÄ butÄ . Atsakovas, sudarius kredito sutartį, nereikalavo mokėjimų nei iÅ¡ ieÅ¡kovės, nei iÅ¡ trečiojo asmens nuo pat kredito sutarties sudarymo pradžios, mokėjo kredito įmokas, jos buvo nuskaitomos iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos, tuo patvirtindamas savo ketinimus vykdyti kredito sutarties sÄ lygas.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovės J. B. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimas keistinas dalyje.

             Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byla nagrinėjama ieÅ¡kovės [apeliantės] J. B. apeliacinio skundo ribose. Å ioje byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių jungtinę veiklÄ , įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2008 m. gegužės 28 d. ieÅ¡kovė J.

B. ir atsakovas A. K. pasirašė Kredito sutartį Nr. 1560818011283-18, kuria ieÅ¡kovei J. B. ir atsakovui A. K. buvo suteiktas 81093,61 Eurų kreditas, skirtas pirkti butui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2008 m. gegužės 28 d. Buto pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp P. B. [pardavėjos] ir J. B. [pirkėjos], pagrindu ieÅ¡kovė nusipirko nurodytÄ butÄ . Taigi ieÅ¡kovė tapo teisėta buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke [LR CK 4.47 str. 1 p.]. Nuosavybės teisių iÅ¡vieÅ¡inimas buvo atliktas ir Nekilnojamojo turto registre, nurodant, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei J.

B. Bylos duomenys patvirtina, kad dalį buto kainos iki Buto pirkimo pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo sumokėjo tiek ieÅ¡kovė J. B., tiek jos dukra [trečiasis asmuo] S. A. J., tačiau, kaip nurodoma AB SEB banko pažymoje, mokėjimus pagal Kredito sutartį nuo 2008-06-30 iki 2011-06-17 vykdė atsakovas A. K. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė J. B. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama pripažinti buvus jungtinę veiklÄ tarp ieÅ¡kovės J. B., atsakovo A. K. ir trečiojo asmens S. A. J., siekiant įgyti butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu pripažįstant, kad nurodytas butas yra ieÅ¡kovės ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė.

Vadovaujantis LR CK 6.969 str. 1 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos (partnerytės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti [LR CK 6.969 str. 4 d.]. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas jungtinės veiklos teisinius santykius reglamentuojančias normas, yra nurodęs, kad bÅ«tent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis Å¡ios sutarties požymis, leidžiantis jÄ atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008).

IeÅ¡kovė, teigdama, kad ginčo Å¡alių bei trečiojo asmens piniginės lėšos bei kitokio pobÅ«džio įnaÅ¡ai buvo panaudoti bendrai jungtinei veiklai, t. y. buto įsigijimui, turėjo įrodyti jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktÄ , visų asmenų valiÄ , nukreiptÄ bendram tikslui pasiekti, tačiau Å¡ių aplinkybių neįrodė, raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties taip pat nepateikė [LR CK 6.969 str. 4 d.]. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieÅ¡kovės pozicijos dėl visų trijų asmenų, tiek jos pačios siekių įgyti butÄ buvo prieÅ¡taringos: bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė tvirtino, kad ji ir atsakovas kooperavo savo turtÄ [pinigines lėšas], tikslu įgyti butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), bet tuo pačiu teigė, kad ji neketino Å¡io buto pirkti, nes jau turėjo savo gyvenamÄ jį plotÄ , ji nebuvo verslininkė, neužsiėmė investavimu.

IeÅ¡kovė teigė, kad butÄ Ä¯sigyti siekė iÅ¡imtinai atsakovas, kuris tuo metu gyveno bendrabutyje. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė akcentavo, kad bÅ«tent atsakovas ir jos dukra [trečiasis asmuo S. A. J.] dėjo pastangas bei pinigines lėšas įsigyti butÄ . Sprendžiant dėl faktinių jungtinės veiklos teisinių santykių, vertintinos aplinkybės, kad nei pareiÅ¡kus nagrinėjamÄ ieÅ¡kinį teisme, nei iki jo, atsakovas ir trečiasis asmuo S. A. J. nereiÅ¡kė jokių reikalavimų į butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovo nuomone, kad butas buvo perkamas iÅ¡imtinai S. A. J. interesais bei jos naudai. Trečiajam asmeniui S. A. J. buvo žinomos buto pirkimo - pardavimo bei kredito sutarties sudarymo aplinkybės, tačiau ji neiÅ¡reiÅ¡kė valios tapti Å¡ių sutarčių dalyve. Atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, jog buto pirkimo metu atsakovÄ ir ieÅ¡kovės dukrÄ siejo artimi santykiai, ieÅ¡kovės dukra buvo neiÅ¡situokusi ir, kaip paaiÅ¡kino atsakovas, tuo metu svarstė santuokos nutraukimo klausimus, bÅ«tų pagrindas pritarti atsakovo nuomonei, kad tokia ieÅ¡kovės dukros pozicija galėjo bÅ«ti sÄ moninga, sÄ lygota galiojančio teisinio reguliavimo:

įstatyme įtvirtinta santuokoje įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio rėžimo prezumpcija, todėl buto įgijimo atveju Å¡is turtas taptų dalybos objektu ir jo teisinio rėžimo nustatymas galėtų apsunkinti santuokos nutraukimo bylos eigÄ . Vienok, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, netgi pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, trečiasis asmuo S. A. J., palaikanti ieÅ¡kovės reikalavimus dėl jungtinės veiklos tarp bylos dalyvių kvalifikavimo, bendrosios dalinės nuosavybės tik tarp ginčo Å¡alių nustatymo, jokių reikalavimų Å¡ioje byloje į ginčo butÄ nepareiÅ¡kė.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės pozicijos nenuoseklumas, atsakovo bei trečiojo asmens pasyvus elgesys, nereiÅ¡kiant jokių reikalavimų į ginčo objektÄ , suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie byloje dalyvaujantys asmenys nebuvo sutarę ir nesiekė buto, adresu (duomenys neskelbtini), kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto. Teisėjų kolegija nurodo, kad aplinkybės, jog ieÅ¡kovė sudarė tikslinę kredito sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, asmeniÅ¡kai pasirašė buto pirkimo - pardavimo sutartį, sumokėjo didžiÄ jÄ dalį pradinio įnaÅ¡o sumÄ pagal Å¡iÄ sutartį, savo vardu įregistravo asmeninės nuosavybės teises nurodyto buto atžvilgiu, t. y., bÅ«tent ieÅ¡kovės aktyvÅ«s valiniai veiksmai buvo nukreipti nekilnojamojo turto [buto] įgijimui.

IÅ¡ tiesų byloje esančių duomenų visuma patvirtina ir tai, kad atsakovas bei trečiasis asmuo S. A. J. prisidėjo prie buto pirkimo tiek piniginėmis lėšomis, tiek aktyviais veiksmais derinant buto kainÄ , kredito sutarties sÄ lygas, tačiau trečiasis asmuo ieÅ¡kovei yra dukra, o atsakovas tuo metu buvo ieÅ¡kovės dukros sugyventinis, ir kaip jau buvo nustatyta aukščiau, toks prisidėjimas nebuvo tikslingas kaip jungtinės veiklos dalyvių veikimas, siekiant sukurti (įgyti) tam tikrÄ bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ .

Nenustačius, jog būtent vieningi interesai bei bendras tikslas siejo bylos dalyvius, nebuvo teisinio pagrindo pripažinti, kad tarp bylos dalyvių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai, o tuo pagrindu buvo įgytas bendras turtas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pats ieškinys ir jo reikalavimai nebuvo tinkamai suformuluoti, todėl ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimas procesiškai nebuvo galimas. Ieškinio reikalavimu prašant pripažinti tarp konkrečių asmenų buvus jungtinės veiklos teisiniams santykiams, o šiuo pagrindu atsiradus bendrai jungtinei nuosavybei, tokie asmenys byloje trauktini atsakovais.

Å iuo atveju buvo praÅ¡oma pripažinti jungtinę veiklÄ tarp ginčo Å¡alių ir trečiojo asmens S. A. J. Kaip iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo reikalavimo vertintinas kitas ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti, kad pirktas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė nuosavybė, tačiau ieÅ¡kovė nesuformulavo jokių reikalavimų S. A. J. atžvilgiu, t. y. asmens, kuris, ieÅ¡kovės teigimu, buvo lygiavertis jungtinės veiklos teisinių santykių dalyvis. IeÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumas vertintinas ir trečiojo asmens AB SEB banko teisių bei teisėtų interesų aspektu.

PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė pripažinti atsakovo nuosavybės teises į dalį jai nuosavybės teise priklausančio turto [buto], kuris buvo įkeistas AB SEB bankui, tačiau pagal Kredito sutarties Bendrųjų sÄ lygų 4.3 p. Å¡ios sutarties galiojimo metu ieÅ¡kovė, kaip buto savininkė, įsipareigojo be banko sutikimo neiÅ¡nuomoti, neparduoti, kitaip neperleisti nekilnojamojo turto arba kitu bÅ«du nesuvaržyti naudojimosi turtu teise. Pagal bylos duomenis tokio sutikimo trečiasis asmuo AB SEB bankas nėra davęs. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pažeistas ar ginčijamas civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas [LR CK 1.138 str.], tačiau Å¡iuo atveju, pareikÅ¡dama tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinį, manytina, kad ieÅ¡kovė pasirinko netinkamÄ savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ .

Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių yra pagrindas teigti, kad ieškovė savo teisių pažeidimu laiko tai, kad, atsakovui atsisakius mokėti savo kredito dalį, jai tenka visa tinkamo kredito sutarties vykdymo rizika, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė neginčija nei kredito, nei buto pirkimo - pardavimo sutarties. Taigi šiuo atveju ieškovė, būdama teisėta buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, pareiškė ieškinį dėl šio buto pripažinimo bendra daline su atsakovu nuosavybe, todėl toks ieškinys nėra suprantamas ieškovės ginamų teisių aspektu.

Apeliaciniame skunde buvo nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagrindinį dėmesį skyrė teisiniam ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindimui, tačiau bÅ«tent ieÅ¡kinio elementai [dalykas bei pagrindas] apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ , nustato bylos nagrinėjimo ribas, todėl bylÄ nagrinėjantis teismas privalo jų laikytis. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, tinkamai iÅ¡sprendė ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo klausimÄ .

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad bylos nagrinėjimo metu buvos pažeistos apeliantės nurodytos procesinės teisės normos. Pagal LR CPK 2 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga. Vadovaujantis CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku.

Pagal CPK 12 str. ir 178 str. Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė civilinio proceso taisyklių, susijusių su įrodinėjimu, įrodymų vertinimu, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl, atmesdamas ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , priėmė teisingÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovės buvo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl jos argumentų, nevertino jos teiginių, tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010.).

Kadangi apeliantės įsitikinimas dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo buvo grindžiamas iÅ¡imtinai aukščiau nurodytų procesinių teisės normų pažeidimu, kuris objektyviai buvo nepagrįstas, todėl pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti LR CPK 6 str., 21 str., nėra jokio pagrindo. Pripažinus, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo nepagrįstas, atsakovas įgijo teisę į jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ [LR CPK 93 str. 1 d.]. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 4500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudarė iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ .

Apeliantės teigimu, priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra nepagrįstai didelė bei virÅ¡ija teisingumo ministro nustatytas maksimalias darbo užmokesčio advokatui ribas. IeÅ¡kovė apeliavo ir į tai, kad remiantis LR CPK 93 str. 4 d. teismas galėjo nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas: Å¡ioje byloje atsakovas be kitų klausimų teismo buvo įpareigotas pateikti duomenis apie tai, kaip mokėjo už ginčo butÄ , tačiau to nepadarė.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad prieÅ¡ baigiamÄ jį teismo posėdį atsakovas pateikė įrodymus apie jo patirtas 4500 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas. SÄ skaitoje už teisinę pagalbÄ Nr. DA 0149 nurodyta, kad atsakovui suteiktas teisines paslaugas sudarė atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymas [2000 Lt] ir atstovavimas civilinėje byloje [2500 Lt], viso gaunama 4500 Lt suma. Atsižvelgdama į bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovo procesinis elgesys Å¡ioje byloje buvo netinkamas.

Nors 2012 m. rugsėjo 5 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teisėja įpareigojo atsakovo atstovÄ pateikti nuomos sutartis už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2010 liepos mėn., tačiau tik tuo atveju, jeigu tokios buvo sudarytos. Sprendžiant dėl konkretaus atlygintino bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, teismas vadovaujasi LR CPK 98 str. 2 d. nuostatomis, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2 p. numatyta, kad už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ nustatytas koeficientas 3, o jo pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybes patvirtinta minimali mėnesine alga, kuri skundžiamo sprendimo priėmimo metu sudarė 800 Lt.

Tokiu bÅ«du gaunama maksimali 2400 Lt užmokesčio suma (800*3) už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ [LR CPK 3 str. 8 d.], tačiau Å¡iuo atveju už atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ buvo nurodyta bei atsakovo sumokėta 2000 Lt suma. Parengiamieji teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovas, truko 2 val. 15 min., teismo posėdis, kaip nurodė ieÅ¡kovė, truko apie 2,5 val., todėl už 5 atstovavimo teisme valandas pagal Rekomendacijų 8.18 p. gaunama 600 Lt užmokesčio suma [(0,15*800)*5].

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiais, kad advokato atstovavimas byloje apima ne vien tiesioginį atstovavimÄ teismo posėdyje, bet ir kitus teisinius veiksmus, konsultuojant atstovaujamÄ jį, renkant įrodymus, atliekant užklausas, analizuojant naujus įrodymus, nagrinėjant teisminę praktikÄ ir t. t., tačiau, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, be kita ko teismas turi vadovautis sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo principais [LR CK 1.5 str. 4 d.], priteisti protingo dydžio bei pagrįstas bylinėjimosi iÅ¡laidas [LR CPK 178 str.

– 179 str.]. Nors Å¡iuo atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas ir tuo pagrindu mažinti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ [LR CPK 93 str. 4 d.], tačiau, atsižvelgdamas į bylos pobÅ«dį ir apimtį, atsakovo atstovo darbo ir laiko sÄ naudas, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius dėl užmokesčio dydžio už advokatų teikiamas konkrečias teisines paslaugas, sprendžia, kad nebuvo pakankamo pagrindo priteisti didesnę nei 3700 Lt sumÄ už atsakovui suteiktas teisines paslaugas, todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas keistinas [LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.].Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas materialinių reikalavimų dalyje atmestas kaip nepagrįstas, todėl jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nėra atlyginamos [LR CPK 93 str. 1 d.].

Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. A. J. palaikė ieÅ¡kovės [apeliantės] pozicijÄ bei jos reiÅ¡kiamus reikalavimus, todėl, pripažinus nepagrįstus apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimus, trečiasis asmuo taip pat neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas A. K. prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau jis nepateikė jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių raÅ¡ytinių įrodymų [LR CPK 178 str.

– 179 str.], todėl atsakovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u s t a r i a: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ dalyje dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų pakeisti, nurodant, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės J. B. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. K. (duomenys neskelbtini) naudai priteisiama 3700 Lt už advokato teisinę pagalbÄ .Kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

                     Teisėjai                                                            Asta Radzevičienė                                                           Aldona Tilindienė                                                                                                   Alma Urbanavičienė             Â