4dfed436-e661-4f91-b127-33d56112ad00 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-354/2015                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00080-2011-0                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                  1.2.25.4.5; 2.1.7.4; 2.4.6.4.1.    ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS    N U O S P R E N D I S     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 28 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I.

K., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui,civilinio atsakovo SIA „(duomenus neskelbtini)“ atstovui advokatui Mariui Liatukui, gynėjui advokatui Albertui Kruminui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. gynėjo Alberto Krumino, nukentėjusiųjų I. K., D. V. K. ir D. K., civilinio atsakovo SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mariaus Liatuko apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo A.

R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo SIA „(duomenys neskelbtini)“ priteista I. K. 5792,40 Eur neturtinės žalos, D. K. ir D. V. K. po 7240,50 Eur neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

A. R. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. 2011 m. kovo 23 d., apie 18.59 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas (duomenys neskelbtini) Respublikoje registruotai įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį – krovininį balninį vilkikÄ (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – vilkikas), su velkama savivarte puspriekabe (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pakrauta klinkeriu, pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, nauja redakcija nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. su pakeitimais iki 2011 m. kovo 2 d.) 15 punktÄ , reglamentuojantį, kad „Draudžiama vairuoti techniÅ¡kai netvarkingÄ , transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančiÄ transporto priemonę.

PrieÅ¡ pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę bÅ«klę. (...)“, 235 punktÄ , reglamentuojantį, kad „Eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus.“ ir 236 punktÄ , reglamentuojantį, kad „Lietuvos Respublikoje vieÅ¡ajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniÅ¡kai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms (...).“, t. y. jis vairavo vilkikÄ , kuriam ant priekinės aÅ¡ies buvo sumontuotos bekamerinės padangos „(duomenys neskelbtini)“ gamintojo, „(duomenys neskelbtini)“ modelio, 385/65 R22.5 iÅ¡matavimų, 160J apkrovimo ir greičio indeksų, kurios neskirtos montuoti ant vilkiko vairuojamų ratų, kÄ patvirtina padangoje esantis žymėjimas „FRT“, dėl to, įvykus vilkiko priekinio kairiojo rato dehermetizacijai (sprogimui), dėl kurio transporto priemonių junginio valdymas buvo apsunkintas, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, transporto priemonių junginys prarado judėjimo stabilumÄ , pakeitė važiavimo kryptį į kairę, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir priekiniu kairės pusės kampu susidÅ«rė su prieÅ¡ais važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo S. K., kairės pusės Å¡ono priekine dalimi, dėl ko automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. K. dėl įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų: galvos smegenų iÅ¡spaudimo, Å¡irdies, aortos, kepenų plyÅ¡imų, padarytų kontaktuojant su automobilio dalimis ir nesuderinamų su gyvybe, įvykio vietoje mirė, taip A.

R. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.Apeliaciniu skundu nuteistojo A. R. gynėjas Albertas Kruminas praÅ¡o Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje panaikinti ir A. R. iÅ¡teisinti, nes Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. birželio 30 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertų padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai paneigia A.

R. kaltę.Apeliaciniu skundu nukentėjusieji D. V. K., D. K. ir I. K. praÅ¡o pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio ir visiÅ¡kai patenkinti jų reikalavimus, iÅ¡dėstytus ieÅ¡kinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.Skunde nurodoma, kad teismas privalėjo kiekvieno ieÅ¡kovo atžvilgiu nurodyti kriterijus, į kurios jis atsižvelgia, priteisdamas vienÄ arba kitÄ sumÄ , tačiau to nepadarė ir nustatė žemiausiÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Teigiama, kad teisminis bylos nagrinėjimas vyko labai ilgai ir tik užtęsdavo jų dvasinius iÅ¡gyvenimus, kėlė įvairiausias abejones ir taip mažino teisinio tikrumo ir teisinio saugumo jausmus. Pažymima, kad teismas nukrypo tuo teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio byloje, nes kiekvieno iÅ¡ jų (ieÅ¡kovų) atžvilgiu priteisė sumÄ , kuri yra keturis–penkis kartus mažesnė nei formuojamoje teismų praktikoje, ir nepateikė jokių teisinių argumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad jų praradimai yra mažesni ar pažeistos vertybės yra mažesnės. Teigiama, kad santykinai didelis SIA „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų skaičius ir tai, jog įmonės dirbo ne tik (duomenys neskelbtini) Respublikoje, tačiau ir už jos ribų, rodo įmonės didelius pajėgumus.

Be to, pažymima, kad duomenų apie įsiskolinimus valstybės biudžetui atsakovai nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, jog įmonė negali iÅ¡mokėti adekvačios teismo priteistos sumos per tam tikrÄ laikotarpį, suderintÄ su ieÅ¡kovais. Taip pat pastebima, kad įmonei niekas netrukdė apsidrausti dėl neturtinės žalos atlyginimo potencialiai galimų autoįvykių atvejais, todėl iÅ¡ esmės jie patys sukÅ«rė sau santykinai nepalankiÄ ekonominę situacijÄ , jei tokia iÅ¡ tikro yra.

Galiausiai skunde pabrėžiama, kad visa teismų praktika yra orientuojama į tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Marius Liatukas praÅ¡o panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – A. R. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 281 str. 5 d. iÅ¡teisinti, I. K., D. K., D. V. K. civilinį ieÅ¡kinį atsakovui SIA „(duomenys neskelbtini)“ palikti nenagrinėtÄ , o teismui nutarus, kad tam nėra teisinio ir faktinio pagrindo – skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir sumažinti iÅ¡ SIA „(duomenys neskelbtini)“ priteistas neturtinės žalos sumas ieÅ¡kovams I.

K., D. K., D. V. K..Skunde nurodoma, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog A. R. nėra kaltas dėl eismo įvykio. Advokato Mariaus Liatuko teigimu, A. R. iki iÅ¡važiuodamas į reisÄ , kurio metu sprogo automobilio (duomenys neskelbtini) priekinė padanga, negalėjo numatyti Å¡ios aplinkybės ir jos iÅ¡vengti – tÄ byloje nustatė atlikta teismo ekspertizė – todėl A. R. turėtų bÅ«ti iÅ¡teisinamas, o pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti. Å iuo aspektu skunde pažymima, kad teismas visiÅ¡kai neįvertino ne tik 2014 m. birželio 30 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto, kuriame aiÅ¡kiai nurodoma, kad jokių vilkiko techninių gedimų neužfiksuota, nedraudžiama minėtos padangos eksploatuoti ant priekinės vilkiko aÅ¡ies, bet ir 2013 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių techninių ekspertų draugijos iÅ¡vados, kad jokių konstrukcinių kliūčių padangos montavimui ant vilkiko priekinės aÅ¡ies nėra. Skunde pažymima, kad ekspertas E. G. (jam paneigus savo suraÅ¡ytas ekspertizės iÅ¡vadas buvo skirta kita ekspertizė) teisme pripažino, kad iÅ¡vadas apie sprogusios padangos bÅ«klę padarė iÅ¡tyręs tik vienÄ padangÄ , antros Å¡io vilkiko priekinės padangos (nesprogusios) jis netyrė, nors į bylÄ pateiktoje privačioje (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių techninių ekspertų draugijos iÅ¡vadoje nurodoma, jog bÅ«tina įvertinti abi vilkiko padangas – jeigu sprogimo priežastis yra netinkama eksploatacija, tai jos padariniai privalo matytis ant abiejų priekinių padangų.

Advokato Mariaus Liatuko teigimu, teisme atlikus naujÄ ekspertizę, kuriÄ atliko du ekspertai, buvo vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigtos 2012 m. vasario 28 d. ekspertizės akto iÅ¡vados bei nustatyta, kad „FRT“ padangÄ naudoti ant priekinės nevarančiosios aÅ¡ies galima. Todėl, advokato Mariaus Liatuko įsitikinimu, skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad sprogusi priekinė vilkiko padanga „nebuvo pritaikyta vilkiko varomajai aÅ¡iai“, yra prieÅ¡taraujanti bylos duomenims (be to, tokia iÅ¡vada klaidinga dar ir tuo, kad iÅ¡ bylos duomenų aiÅ¡kiai matyti, jog priekinė vilkiko „(duomenys neskelbtini)“ aÅ¡is nėra varančioji).

Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, advokatas Marius Liatukas daro iÅ¡vadÄ , kad bylos duomenys patvirtina, jog A. R. vairavo techniÅ¡kai tvarkingÄ transporto priemonę, padangų gamintojas nedraudė naudoti padangų „(duomenys neskelbtini)“ ant priekinės vilkiko aÅ¡ies, nedraudė naudoti ant miÅ¡rios kelio dangos, nenustatyta, kad padangos sprogimo vienintelė ar pagrindinė priežastis buvo padangos naudojimo aplinkybė, nepatvirtinta, kad A. R. galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio ir/ar jo padarinių.Taip pat skunde pabrėžiama, kad, jeigu teismas visgi spręstų, kad byloje yra visi BK 281 str. 5 d. sudėties požymiai, turėtų bÅ«ti sumažinti priteistos neturtinės žalos dydžiai, nes priteistos neturtinės žalos sumos neatitinka kasacinio teismo praktikos, suformuotos panaÅ¡iose savo aplinkybėmis bylose.

Advokato Mariaus Liatuko teigimu, pirmos instancijos teismas akivaizdžiai nukrypo net ir nuo praktikoje suformuotų neturtinės žalos sumų tais atvejais, kai eismo įvykio metu žūsta žmonės, kurie nebÅ«tinai yra civilinių ieÅ¡kovų tėvai ar sutuoktiniai. Be to, pažymima, kad Å¡iuo metu įmonė dirba nuostolingai, dėl tarptautinės krizės tarp ES ir Rusijos yra sunkus metas, (duomenys neskelbtini) bankai, įvertinę įmonės balansÄ , paskolų nesuteikia, įmonė praktiÅ¡kai neturi jai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto, yra kitų finansinių įsipareigojimų.

Be to, pabrėžiama, kad įmonė regreso tvarka iÅ¡mokėtos sumos grÄ Å¾inimo galėtų reikalauti iÅ¡ A. R., tačiau 20273,4 EUR sumos grÄ Å¾inimas fiziniam asmeniui bÅ«tų didelė naÅ¡ta, ypač atsižvelgiant į tai, kad A. R. teisiamojo posėdžio metu paliudijo, jog tokių sumų ar turto neturi.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji bei civilinė ieÅ¡kovė I. K. ir jos atstovas prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ tenkinti, o kitus apeliacinius skundus atmesti, civilinio atsakovo atstovas prašė civilinio atsakovo ir nuteistojo A.

R. gynėjo apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo A. R. gynėjas prašė jo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo A. R. gynėjo ir civilinio atsakovo atstovo apeliaciniai skundai tenkinami, nukentėjusiųjų apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Tai reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes, nes baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus yra in dubio pro reo principas, reiÅ¡kiantis, jog egzistuojančios abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinių skundų argumentus, iÅ¡tyrusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendis dėl A.

R. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 281 str. 5 d. yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Apylinkės teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo vilkiko priekinės aÅ¡ies padangų tinkamumo naudoti klausimÄ , o tai lėmė neteisingos iÅ¡vados padarymÄ dėl A. R. kaltės.Pagal BK 281 str. baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡iame BK straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eismo įvykį bei dėl jo atsiradusius kitus padarinius sukėlusio vairuotojo kaltė (kasacinė nutartis Nr. 2K-124/2013).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), jos padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį.

IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus ir ar Å¡ie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Be to, bÅ«tina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai.

Net ir nustačius KET pažeidimÄ ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 str. turi bÅ«ti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerÅ«pestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti.

Tai reiÅ¡kia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti keliÄ padariniams. Nusikalstamam nerÅ«pestingumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius iÅ¡plaukia iÅ¡ įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams iÅ¡manyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Galėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia vairuotojo realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sÄ lygas bei situacijÄ , kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-218-942/2015).IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, A.

R. pripažindamas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 5 d., nustatė, kad A. R. vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ vilkikÄ , nes Å¡io priekinė kairė padanga ,,(duomenys neskelbtini)“ neatitiko techninių reikalavimų – nebuvo pritaikyta vilkiko vairuojamajai aÅ¡iai. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. R. padarytas pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, nes A. R. nepaisė KET 15, 235–236 p. įtvirtintų draudimų, vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ vilkikÄ , susilpnėjus vilkiko priekinės kairės padangos karkasui, padanga sprogo, vilkikas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su S. K. vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, dėl susidÅ«rimo metu patirtų sužalojimų, S. K. mirė, t. y. priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis), ne atsitiktinis.

Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas rėmėsi vilkiko techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolais, Lietuvos teismo ekspertizės centro Å iaulių skyriaus 2012 m. vasario 28 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014 m. birželio 30 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini).Aptardamas A. R. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į A. R. ilgametę vairavimo patirtį, padarė iÅ¡vadÄ , jog A. R. privalėjo įvertinti, kad ant vilkiko priekinės aÅ¡ies sumontuota padanga yra pritaikyta tik priekaboms ir puspriekabėms, važiuoti keliais su kieta danga, vilkikas maksimaliai pakrautas, tai turėjo įtakos ir priekinės automobilio aÅ¡ies apkrovai, važiavimas žvyreliu, o ne keliu su kieta danga, visa tai turės įtakos vilkiko priekinės kairės padangos karkaso susilpnėjimui.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, A. R. žinojo ir suprato esminius techninius automobilio saugaus eksploatavimo reikalavimus, turėjo žinoti, kokie reikalavimai yra taikomi vilkiko padangoms, todėl galėjo ir turėjo numatyti, kad sprogusi padanga Å¡ių reikalavimų neatitiko. Taigi, žemesnės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. R. padarė nusikaltimÄ dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 str. 3 d.).Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos. PrieÅ¡ingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai, jog ant vilkiko priekinės aÅ¡ies sumontuota padanga buvo pritaikyta priekaboms ir puspriekabėms, važiavimui keliais su kieta danga, negali bÅ«ti vertinami kaip neginčijamas A.

R. kaltės įrodymas. KET 15 p. reglamentuoja, kad draudžiama vairuoti techniÅ¡kai netvarkingÄ , transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančiÄ transporto priemonę. PrieÅ¡ pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę bÅ«klę. KET 235 p. numatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, o KET 236 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje vieÅ¡ajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniÅ¡kai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms.

Iš nurodytų KET normų matyti, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar A. R. vairuojamas vilkikas buvo techniškai tvarkingas.Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012 m. vasario 28 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertas E. G. nurodė, kad tyrimui pateikta padanga yra skirta montuoti vilkikų puspriekabėms ar priekaboms ir neskirta montuoti ant vilkiko vairuojamųjų ratų, tai patvirtina padangoje esantis žymėjimas „FRT“ (2 t., 31 b. l.). Būtent taip skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas.

Tačiau teismas nepakankamai įvertino kitÄ byloje esantį įrodymÄ â€“ Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014 m. birželio 30 d. ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad gamintojo „(duomenys neskelbtini)“ oficialiame tinklalapyje ((duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog „(duomenys neskelbtini)“ modelio padangų gama iÅ¡ tiesų skirta puspriekabių ir priekabų ratams keliuose su kieta danga, tačiau gamintojas nedraudžia naudoti Å¡io modelio padangų ant kitų nevarančiųjų transporto priemonės aÅ¡ių, jeigu ant padangos nėra užraÅ¡o „trailer use only“ („tik priekaboms“).

Kaip nurodė ekspertai, ant tirti pateiktos padangos tokio užraÅ¡o nėra. Tad tyrimui pateiktų padangų nedraudžiama naudoti ant priekinės vilkiko aÅ¡ies. Ekspertų teigimu, gamintojo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Lietuvoje („(duomenys neskelbtini)“) pateikė analogiÅ¡kÄ informacijÄ (5 t., 61 b. l.). Teismo posėdžio metu ekspertas papildomai paaiÅ¡kino, jog gamintojo atstovai Lietuvoje nurodė, kad jei nėra užraÅ¡o ant padangos Å¡ono, tai gamintojas nedraudžia dėti Å¡ias padangas ant ne varančiųjų vilkiko aÅ¡ių.

Ekspertas patvirtino, kad ant ratų tokio žymėjimo nėra. Iš eksperto duotų paaiškinimų taip pat aišku, kad vilkiko priekinės ašies ratai rieda laisvai, todėl „(duomenys neskelbtini)“ modelio padangų ant priekinės ašies dėti nedraudžiama. Kitų padangų reikėtų tuo atveju, jei ratai būtų varantieji (5 t., 157–159 b. l.). Taigi, nei padangų gamintojai, nei ekspertas nepatvirtino, kad „(duomenys neskelbtini)“ modelio padangos naudojimas ant priekinės vilkiko ašies buvo draudžiamas.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ priežastinis ryÅ¡ys negali bÅ«ti preziumuojamas, o turi bÅ«ti įrodytas. Ä®vertinusi paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad „(duomenys neskelbtini)“ modelio padangų naudojimas ant vilkiko priekinės aÅ¡ies su atsiradusiais padariniais negali bÅ«ti laikomas dėsningu. Nustačius, kad „(duomenys neskelbtini)“ modelio padangų naudojimas ant vilkiko priekinės aÅ¡ies neprieÅ¡tarauja KET, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar padangos nebuvo pažeistos, ar jos buvo tinkamai naudojamos ir ar vairuotojas prieÅ¡ reisÄ jas tinkamai patikrino.Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014 m. birželio 30 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikus tyrimÄ , nustatyta, jog vilkiko „(duomenys neskelbtini)“ priekinės kairės padangos kiauryminiai pažeidimai, su kuriais padanga negalėjo bÅ«ti eksploatuojama, atsirado prieÅ¡ pat eismo įvykį ir eismo įvykio metu, todėl A.

R. negalėjo aptikti vilkiko „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangos pažeidimų, iÅ¡skyrus protektorinės dalies smulkius nekiauryminius pažeidimus, prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į reisÄ ir kelionės metu (5 t., 61, 64 b. l.). Å iuo aspektu pažymėtina, kad ekspertas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad klausimo, ar abi padangos buvo nevienodai nudilusios, nesprendė, bet vizualiai nusidėvėjimo lygis panaÅ¡us, kiauryminių pažeidimų nenustatyta, yra tik iÅ¡virÅ¡inių pažeidimų, ir patvirtino pateiktas iÅ¡vadas, kad su eksploatacinio pobÅ«džio nekiauryminiais pažeidimais padangų eksploatacija nėra draudžiama (5 t., 65, 157–159 b. l.).

Minėto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadų 13 p. nurodyta, kad tyrimui pateiktų abiejų padangų protektorinėje dalyje esantys nekiauryminiai pažeidimai atsirado dėl jų eksploatacijos keliose be kietos dangos arba važiuojant per skaldÄ ir akmenis (padanga skirta eksploatuoti keliuose su kieta danga). Jie atsirado eksploatacijos metu iki eismo įvykio, tai nėra gamybos defektas (5 t., 65 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. M. nurodė, kad nekiauryminiai pažeidimai atsirado, nes padanga buvo ilgÄ laikÄ eksploatuojama ant ne kietos dangos, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad vilkikas važinėdavo ne ant kietos kelio dangos, ekspertas pateikti negalėjo.

Teismo posėdžio metu S. B. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gamyklos teritorija yra iÅ¡asfaltuota, visas kelias iki (duomenys neskelbtini) yra asfaltuotas. A. R. nurodė, kad buvo kelio remontas prieÅ¡ posÅ«kį į (duomenys neskelbtini), nes tais metais liejo naujÄ asfaltÄ (5 t., 134 b. l.). Vis dėlto, pažymėtina, jog ekspertas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad gamintojas nedraudžia minėto modelio padangomis važiuoti ne ant kietos kelio dangos, tik pateikia rekomendacijas, kokiomis sÄ lygomis padangos yra skirtos eksploatuoti.

Ekspertas taip pat nurodė, jog negalima kategoriÅ¡kai teigti, kad važiavimas ant ne kietos dangos buvo padangos sprogimo priežastis (5 t., 157–159 b. l.). Be to, teisiamojo posėdžio metu ekspertas paaiÅ¡kino, kad esant karkaso pažeidimams iÅ¡Å¡oka gumbas, tačiau ar Å¡is gumbas buvo iÅ¡Å¡okęs prieÅ¡ reisÄ , negali nurodyti, nes padanga susidÅ«rus automobiliams buvo papildomai apgadinta (5 t., 157–159 b. l.).IÅ¡ paties nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis 2011 m. kovo 23 d. atėjo į darbÄ , perėmė vilkikÄ , vizualiai apžiÅ«rėjo automobilio ratus, padangas, patikrino Å¡viesų signalus, viskas atrodė tvarkinga.

Važiuodamas jokių techninių nesklandumų ar gedimų nejuto. Teigė, kad prasilenkdamas su autobusiuku, pajuto, kad sprogo jo vairuojamo vilkiko kairės pusės priekinė padanga – iÅ¡girdo garsÄ , vilkikas staiga pasviro į kairę pusę ir trenkėsi į autobusiukÄ (4 t., 24–26 b. l.). Bylos nagrinėjimo teisme metu A. R. davė analogiÅ¡kus parodymus, teigdamas, kad su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ dirbo trys vairuotojai, jis pats su ta maÅ¡ina dirbo 4 mėnesius, įvykio dienÄ atvyko į darbÄ , perėmė maÅ¡inÄ iÅ¡ kolegos, automobilį apėjo, patikrino vizualiai ir jokių defektų nematė, padangos, su kuriom jam perdavė automobilį, neatrodė keistos, jokių įtrÅ«kimų nematė, todėl į mechanikÄ nesikreipė, gamykloje pakrovė klinkerio ir iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), važiuojant sprogo automobilio padanga, maÅ¡ina pasisuko į kairę ir atsitrenkė į prieÅ¡ais atvažiuojančiÄ kitÄ transporto priemonę (4 t., 165 b. l.).

Liudytojas J. D. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad automobilių techninę bÅ«klę prižiÅ«ri pats vairuotojas, o kai vairuotojas pastebi pažeidimus, jis (J. D.) remontuoja. Laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 21 d. iki 2011 m. kovo 23 d. A. R. ar kiti įmonės darbuotojai nepranešė apie vilkiko pažeidimus, todėl jis neapžiÅ«rėjo vilkiko.IÅ¡analizavus liudytojo J. D. ir nuteistojo A. R. parodymus aiÅ¡ku, kad vilkikÄ ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 21 d. iki 2011 m. kovo 23 d. vairavo ne tik A.

R., bet ir kiti vairuotojai, tačiau nė vienas iÅ¡ jų nesikreipė dėl vilkiko gedimų. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nė vienas iÅ¡ vairuotojų jokių padangų pažeidimų nepastebėjo. Be to, teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. M. pažymėjo, kad nekiauryminiai pažeidimai plika akimi nebuvo matomi, nes gumos sluoksnis po protektorine dalimi yra didelis (5 t., 157–159 b. l.). Taigi nuteistasis A. R. objektyviai net ir negalėjo pastebėti padangos pažeidimų, jeigu tokie ir buvo prieÅ¡ jam iÅ¡vykstant į reisÄ .

Remiantis tuo, kas aptarta, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ant vilkiko padangų nebuvo jokių požymių, kurie leistų spręsti, kad ant vilkiko priekinės aÅ¡ies esanti „(duomenys neskelbtini)“ modelio padanga bÅ«tų netinkama eksploatacijai, neatitiktų keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad A. R. dėl savo profesinės ir gyvenimiÅ¡kos patirties, ilgametės vairavimo patirties, dėmesingumo, galėjo ir turėjo numanyti, kad ant vilkiko priekinės aÅ¡ies kairės pusės esanti padanga neatitinka vilkiko padangoms keliamų reikalavimų ir todėl gali sprogti.

Pažymėtina, kad, nors iÅ¡ byloje esančių anksčiau jau aptartų įrodymų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ modelio padangų gamÄ rekomenduojama naudoti puspriekabių ir priekabų ratams, jas eksploatuojant ant kietos kelio dangos, tačiau vertinant A. R. kaltės klausimÄ , to nepakanka. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma rodo, kad nuteistasis A. R. nenumatė, jog dėl jo veikos gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes (amžių, vairavimo patirtį, iÅ¡silavinimÄ ) negalėjo to numatyti.

Byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti, jog kokie nors padangų pažeidimai buvo matomi prieÅ¡ A. R. iÅ¡vykstant į reisÄ , todėl, įvertinus ir tai, jog A. R. prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į reisÄ patikrino vilkiko techninę bÅ«klę, nėra pagrindo konstatuoti, jog A. R. pažeidė KET 15, 235, 236 p. nustatytas pareigas. Ä®vertinus bylos duomenų visumÄ ir vadovaujantis in dubio pro reo principu, nėra pagrindo konstatuoti A. R. kaltės dėl jam inkriminuojamų KET pažeidimų ir dėl autoįvykio metu atsiradusių padarinių.

Esant tokioms aplinkybėms daroma iÅ¡vada, kad A. R. nepadarė veikos, numatytos BK 281 str. 5 d., todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju S. K. mirtis pati savaime negali lemti baudžiamosios atsakomybės taikymo A. R. pagal BK 281 str. 5 d., kadangi, kaip jau aptarta anksčiau, eismo įvykio, kurio metu žuvo S. K., priežastis, vertinant bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos požiÅ«riu, nebuvo nuteistojo A.

R. veika – nenustatytas konkretus kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas (pažeidimai). Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesant asmens veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Atkreipiamas dėmesys, jog tokiu atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Nusprendus A. R. iÅ¡teisinti ir civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , nukentėjusiųjų apeliacinis skundas atmetamas ir plačiau dėl jame iÅ¡dėstytų argumentų dėl neturtinės žalos dydžio nepasisakoma.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 1 d. 1 p., n u s p r e n d ž i a:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusiosios bei civilinės ieÅ¡kovės ir nukentėjusiųjų D. V. K. bei D. K. atstovės pagal įstatymÄ I. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Nukentėjusiųjų I.

K., D. V. K. ir D. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vaizdo įraÅ¡Ä , esantį CD laikmenoje, palikti prie bylos, vilkiko „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinę padangÄ ir ratlankį sunaikinti, latvių kalba raÅ¡ytÄ dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti SIA „(duomenys neskelbtini)“. Kolegijos pirmininkė                                                                                      Nijolė Matuzevičienė Teisėjai                                                                                                            Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                                                          Virginija Žindulienė   Â