2016-02-09 Nr. AB-2952-3-61-3-02340-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2016-02-09 Nr. AB-2952-3-61-3-02340-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja I. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba, atsakovas) 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3097 (toliau – ir Sprendimas Nr. (6.5) I-3097) ir perduoti skundą VSDFV nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A-365-146/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02340-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija 6.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėja I. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba, atsakovas) 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3097 (toliau – ir Sprendimas Nr. (6.5) I-3097) ir perduoti skundą VSDFV nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškino, kad VSDFV Mažeikių skyriaus Telšių skyrius (toliau – ir VSDFV Telšių skyrius) 2014 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (10.18) I-5266 atsisakė perskaičiuoti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją (toliau – ir invalidumo pensija), nurodydama, kad nėra pateikta kitų dokumentų apie stažą ir pajamas. Nesutikdama su minėtu sprendimu, pareiškėja pateikė skundą VSDFV, kuri Sprendimu Nr. (6.5) I-3097 jos skundą atmetė. Fono valdyba netyrė skundo ir jame išdėstytų argumentų, pateikė biurokratinį atsakymą, kad stažas iš naujo nebus perskaičiuotas.
Pareiškėja teigė, kad jai buvo neteisingai apskaičiuotas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas (toliau – ir stažas), dėl to buvo neteisingai apskaičiuota invalidumo pensija. Pareiškėjos teigimu, jos stažas yra 28 metai 6 mėnesiai ir 23 dienos, o ne 18 metų ir 3 mėnesiai, kaip teigia atsakovas, nes į stažą nepagrįstai neįskaičiuoti 2 metai 5 mėnesiai ir 23 dienos. Šis stažas įrodomas darbo knygelėmis, kurios buvo pateiktos VSDFV Telšių skyriui, tačiau šios institucijos nuomone, ginčo laikotarpis neįrodytas dokumentais. Pareiškėjos nuomone, jos stažas buvo apskaičiuotas neteisingai įvertinus darbo knygelių įrašus.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 28–30) atsakovas paaiškino, kad VSDFV Mažeikių skyrius pareiškėjai nuo 1995 m. rugsėjo 7 d. paskyrė invalidumo pensiją pagal jos 1995 m. spalio 12 d. prašymą bei pateiktus stažą ir draudžiamąsias pajamas įrodančius dokumentus. Invalidumo pensija pareiškėjai apskaičiuota atsižvelgiant į 18,2224 metų stažą. Invalidumo pensiją pareiškėja gavo 1995 m. rugsėjo 7 d. – 2007 m. balandžio 30 d. laikotarpiu. 2007 m. gegužės 22 d. pareiškėjai paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – ir senatvės pensija), kuri, įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis apie stažą, apskaičiuota pagal 33,1857 metų stažą.
Pareiškėja kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių su 2009 m. gruodžio 16 d. prašymu patikrinti, ar jai teisingai buvo paskirta ir apskaičiuota senatvės pensija. VSDFV 2010 m. sausio 29 d. raštu Nr. (6.5) I-501 pareiškėjai atsakyta, kad senatvės pensija apskaičiuota teisingai. Pareiškėja kreipėsi į VSDFV su 2010 m. rugpjūčio 5 d. prašymu peržiūrėti ir perskaičiuoti jos stažą, įgytą iki kreipimosi dėl invalidumo pensijos skyrimo (1995 m. spalio 12 d.), bei invalidumo pensijos dydį. VSDFV 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5183 nurodė, kad pareiškėjai buvo paskirta ir mokama didesnė senatvės pensija, todėl perskaičiuoti invalidumo pensiją nuo ankstesnės datos nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėja 2014 m. kovo 18 d. kreipėsi į VSDFV, prašydama panaikinti VSDFV Telšių skyriaus 2014 m. vasario 28 d. raštą Nr. (10.18) I-5266, perskaičiuoti stažą, invalidumo pensiją bei perskaičiuotą pensiją išmokėti. VSDFV, remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 30 punktu, 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3097 atsisakė nagrinėti tą pareiškėjos prašymo dalį, kurioje ji prašė perskaičiuoti stažą, invalidumo pensiją ir perskaičiuotą pensiją išmokėti.
Atsisakymas pagrįstas tuo, kad pareiškėjos skundai dėl senatvės ir invalidumo pensijų bei stažo apskaičiavimo jau buvo išnagrinėti VSDFV 2010 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (6.5) I-501 ir 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5183, o naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti ankstesnius sprendimus, pareiškėja nepateikė. Atsakovas pažymėjo, kad VSDFV Telšių skyrius 2014 m. vasario 28 d. raštu Nr. (10.18) I-5266 tik pateikė pareiškėjai informaciją, šis raštas jokių teisinių pasekmių nesukėlė, kadangi invalidumo ir senatvės pensijos buvo paskirtos pareiškėjai ankstesniais sprendimais.
VSDFV šių sprendimų teisėtumą vertino 2010 m. sausio 29 d. sprendime Nr. (6.5) I-501 ir 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendime Nr. (6.5) I-5183, todėl VSDFV 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3097 teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pakartotinį pareiškėjos skundą, paduotą 2014 m. kovo 18 d.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 15–17) trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėja 1995 m. spalio 12 d. kreipėsi į VSDFV Telšių skyrių dėl netekto darbingumo (invalidumo) pensijos skyrimo ir pateikė 1967 m. rugpjūčio 29 d. išduotą darbo knygelę bei kolūkiečio darbo knygelę, kurios išdavimo data ir numeris nenurodyti. Kadangi šioje knygelėje buvo nepatvirtintas kolūkio antspaudu įrašas apie darbą neįvardytame kolūkyje 1974 metais, į šią knygelę neatsižvelgta. Pagal tinkamus stažo skaičiavimui dokumentus buvo apskaičiuotas darbo stažas - 15 metų 9 mėnesiai ir 27 dienos. 2007 m. gegužės 22 d. pareiškėja kreipėsi dėl senatvės pensijos skyrimo ir pateikė 1977 m. balandžio 25 d., 1978 m. gegužės 25 d. ir 1971 m. kovo 15 d. išduotas kolūkiečio darbo knygeles. Taip pat buvo gauti papildomi dokumentai iš Telšių apskrities archyvo ir Telšių rajono savivaldybės tarpžinybinio archyvo. Įvertinus naujus dokumentus, buvo perskaičiuotas darbo stažas. Nustatyta, kad skiriant netekto darbingumo (invalidumo) pensiją 1995 m. rugsėjo 7 d., stažo trukmė turėjo būti 18 metų 3 mėnesiai ir 2 dienos. Pagal pateiktus dokumentus pareiškėjai nustatytas darbo stažas, į jį įtraukus invalidumo pensijos gavimo laikotarpį (7 metus 1 mėnesį). Iš viso stažas senatvės pensijai gauti yra 33 metai ir 2 mėnesiai. 2014 m. vasario 21 d. pareiškėja pateikė prašymą VSDFV Telšių skyriui perskaičiuoti darbo stažą bei invalidumo ir senatvės pensijas, nurodydama tik datas, be jokių papildomų dokumentų. VSDFV Telšių skyrius 2014 m. vasario 28 d. raštu Nr. (10.18) I-5266 nurodė, kad perskaičiuoti pensiją nėra pagrindo, nes nepateikti papildomi dokumentai apie stažą ar pajamas, taip pat informavo, kad pensija apskaičiuota pagal byloje turimus dokumentus, nurodė, kokie laikotarpiai įskaityti į stažą, kokie neįskaityti ir dėl kokių priežasčių.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 19 d. sprendimu (b. l. 65–68) pareiškėjos I. R. skundą atmetė.
Teismas, ištyręs bylos įrodymus nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių su 2009 m. gruodžio 16 d. prašymu patikrinti, ar teisingai jai buvo paskirta ir apskaičiuota senatvės pensija (b. l. 49). VSDFV 2010 m. sausio 29 d. raštu Nr. (6.5) I-501 nurodė, kad senatvės pensija apskaičiuota teisingai (b. l. 43). 2010 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV, prašydama peržiūrėti ir perskaičiuoti jos stažą, įgytą iki kreipimosi dėl invalidumo pensijos skyrimo, bei invalidumo pensijos dydį (b. l. 50). VSDFV 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendime Nr. (6.5) I-5183 nurodė, kad perskaičiuoti pareiškėjos invalidumo pensiją nuo ankstesnės datos nėra teisinio pagrindo (b. l. 44). 2014 m. vasario 21 d. pareiškėja pateikė prašymą VSDFV Telšių skyriui perskaičiuoti darbo stažą bei invalidumo ir senatvės pensijas (b. l. 21–23). VSDFV Telšių skyrius 2014 m. vasario 28 d. raštu Nr. (10.18) I-5266 atsakė, kad perskaičiuoti pensiją nėra pagrindo, nes pareiškėja nepateikė papildomų duomenų apie stažą ar pajamas, taip pat informavo, kad pensija apskaičiuota pagal byloje turimus dokumentus, nurodė, kokie laikotarpiai įskaityti, kokie neįskaityti į stažą ir dėl kokių priežasčių (b. l. 5–7). 2014 m. kovo 18 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV, prašydama panaikinti VSDFV Telšių skyriaus 2014 m. vasario 28 d. raštą Nr. (10.18) I-5266, perskaičiuoti stažą, invalidumo pensiją ir perskaičiuotą pensiją išmokėti (b. l. 31–32). VSDFV 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3097 atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą tiek, kiek ji prašė perskaičiuoti stažą, invalidumo pensiją ir perskaičiuotą pensiją išmokėti (b. l. 33–34).
Teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – VSDFV 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3097 teisėtumas ir pagrįstumas, t. y., ar VSDFV, vertindama nustatytas faktines aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą ta apimtimi, kuria ji prašė perskaičiuoti stažą, invalidumo pensiją ir išmokėti perskaičiuotą pensiją.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte analogiškai nustatyta, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad pareiškėjos 2014 m. vasario 21 d. prašyme nurodytos aplinkybės yra iš esmės tokios pačios, kokios buvo nurodytos 2009 m. gruodžio 16 d. ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. prašymuose. Pareiškėja visuose savo skunduose nesutinka su stažo skirti pensiją apskaičiavimu. Į pareiškėjos prašymus buvo atsakyta VSDFV 2010 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (6.5) I-501 ir 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5183. Šiuose sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjos šioje byloje ginčijamas stažo apskaičiavimas buvo teisėtas ir pagrįstas, o pensija apskaičiuota teisingai (b. l. 49–50, 54). Teismas konstatavo, kad pareiškėja žinojo apie šiuos jos atžvilgiu priimtus sprendimus, jai nebuvo apribotos teisės sprendimų teisėtumą patikrinti teismine tvarka, tačiau pareiškėja šių sprendimų neskundė. Teismas nustatė, kad VSDFV teisingai pastebėjo, jog pareiškėja, teikdama 2014 m. vasario 21 d. prašymą VSDFV Telšių skyriui, nepateikė jokių naujų faktinių duomenų ir nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nustatęs šias aplinkybes, teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėja skundą Fondo valdybai iš esmės grindė tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais faktiniais duomenimis, kurie jau buvo įvertinti ir dėl kurių VSDFV priėmė 2010 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. (6.5) I-501 ir 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5183. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad VSDFV pagrįstai ir teisėtai rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir nenagrinėjo pareiškėjos pakartotinio skundo tuo pačiu klausimu.
Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad VSDFV 2014 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. (6.5) I-3097 faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, priėmė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjos skundo reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo atmetė. Pareiškėjos reikalavimą perduoti jos skundą VSDFV nagrinėti iš naujo teismas atmetė kaip išvestinį iš pirmojo reikalavimo.
III. Pareiškėja I. R. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde (b. l. 74–77) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
Apeliantė pakartoja argumentus, kuriais ji pirmosios instancijos teisme grindė savo poziciją, jog stažas pagal pateiktas darbo knygeles buvo apskaičiuotas neteisingai.
Apeliantė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodo, kad teismas jos skundo netyrė, rėmėsi tik VSDFV pateiktais duomenimis, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus. Teismas savo sprendimą argumentavo tuo, kad pareiškėjos skundas jau buvo nagrinėtas VSDFV 2010 metais ir naujų įrodymų nebuvo pateikta. Su šia teismo išvada apeliantė nesutinka ir mano, kad teismas ir Fondo valdyba nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktus rašytinius įrodymus, kurie, apeliantės nuomone, patvirtina, kad jos stažas buvo apskaičiuotas neteisingai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėja (apeliantė) paaiškino, kokie periodai nėra įskaičiuoti į stažą, nors darbo knygelėse nurodyta, kad tuo metu ji dirbo, tačiau teismas į šiuos paaiškinimus nepagrįstai neatsižvelgė ir dėl jų sprendime nepasisakė, taip pat nepasisakė kokiais motyvais atmetami jos įrodymai. Apeliantės nuomone, Fondo valdybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. (6.5) I-3097 yra biurokratinis atsakymas, kuris rodo šios institucijos nepagarbą žmogui ir nenorą ištaisyti padarytas klaidas.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą nepakeistą.
Atsiliepimuose į apeliacinį skundą (b. l. 89–91, 93–96) atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja argumentus, kuriuos buvo išdėstę atsiliepimuose į pareiškėjos skundą, pateiktuose pirmosios instancijos teismui. Fondo valdybos ir jos teritorinio Mažeikių skyriaus nuomone, teismas, remdamasis Viešojo administravimo įstatymu, teisingai konstatavo, kad VSDFV 2014 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. (6.5) I-3097 yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjos skundas dėl stažo ir senatvės pensijos apskaičiavimo buvo išnagrinėtas VSDFV 2010 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (6.5) I-501, dėl invalidumo pensijos – 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5183, o pareiškėja 2014 m. kovo 18 d. skunde, adresuotame Fondo valdybai , kėlė tuos pačius reikalavimus (reikalavo perskaičiuoti stažą ir invalidumo pensiją), bet nepateikė jokių papildomų faktinių duomenų ar aplinkybių. Remdamiesi šiais argumentais atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir motyvuotą sprendimą, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, sprendimas priimtas teisingai išaiškinus bei pritaikius materialiąsias ir proceso teisės normas, todėl jį naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Fondo valdybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3097, kuriuo ši institucija atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. kovo 18 d. skundo, pateikto dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus Telšių skyriaus 2014 m. vasario 28 d. atsakymo Nr.(10.18)1-5266, dalį dėl stažo ir invalidumo pensijos perskaičiavimo bei išmokėjimo.
Pirmosios instancijos teismas Fondo valdybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3097 pripažino pagrįstu ir teisėtu.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas, kaip ir Fondo valdyba, jos skundo netyrė, nepasisakė dėl jos argumentų ir įrodymų, susijusių su neteisingai apskaičiuotu stažu ir pensija. Apeliantės nuomone, netirdamas jos skundo ir pasisakydamas tik dėl Fondo valdybos pateiktų duomenų, teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymą.
Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad Fondo valdyba 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3097 priėmė atlikdama išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkcijas.
ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 2 dalį skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais expressis verbis (aiškiai) nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kurios pareiškėjai privalo laikytis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jeigu aplinkybė, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos paaiškėja teismui priėmus skundą ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas), o jeigu šia tvarka nebegalima pasinaudoti, teismas nutraukią bylą (ABTĮ 101 straipsnio 8 punktas).Taigi, pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 101 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 103 straipsnio 1 punkto nuostatas tų kategorijų bylose, kuriose įstatymas nustato privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką, teismas asmens skundą (prašymą) dėl Fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali nagrinėti tik tuo atveju, jei skundą (prašymą) padavęs asmuo pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Pasinaudojimas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka šio įstatymo prasme reiškia, kad Fondo valdyba priėmė vieną iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje numatytų sprendimų. Nagrinėjamu atveju Fondo valdybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. (6.5) I-3097 privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros prasme reiškia, kad pareiškėja pradėjo šią procedūrą, tačiau ji nebuvo užbaigta, nes Fondo valdyba nepriėmė nė vieno iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje numatytų sprendimų, o atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl stažo ir pensijos perskaičiavimo. Pareiškėjos šioje byloje pateiktas skundas, kuriuo prašoma panaikinti Fondo valdybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3097, privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos prasme reiškia, kad pareiškėja prašo teismo įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti jos skundą iš esmės, t.y. atlikti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą. Taigi tik tuo atveju, jei teismui būtų pagrindas panaikinti pareiškėjos skundžiamą Fondo valdybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3097 ir įpareigoti šią instituciją išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. kovo 18 d. skundą iš naujo, bet kuris iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje numatytų Fondo valdybos priimtų sprendimų reikštų, kad pareiškėja yra pasinaudojusi privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir teismas pagal pareiškėjos pateiktą skundą galėtų patikrinti Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimų ir (ar) veiksmų dėl valstybinio socialinio draudimo stažo ir pensijos perskaičiavimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Pažymėtina, kad nors pareiškėja šioje byloje pateiktu skundu prašė panaikinti Fondo valdybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3097, kurio atsisakyta nagrinėti jos skundą dėl stažo ir pensijos perskaičiavimo, ir įpareigoti Fondo valdybą jos skundą išnagrinėti iš naujo, tačiau, peržengdama šių savo reikalavimų ribas, pareiškėja savo argumentais siekia, kad teismas pasisakytų dėl stažo skaičiavimo, kurį, pareiškėjos nuomone, Fondo valdybos teritorinis skyrius apskaičiavo neteisingai. Kadangi pareiškėjos skundžiamo Fondo valdybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3097 esmė yra ta, kad Fondo valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. kovo 18 d. skundo, pateikto dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus 2014 m. vasario 28 d. atsakymo Nr.(10.18)1-5266, dalį dės stažo ir pensijos perskaičiavimo bei išmokėjimo, pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti ir įvertinti tai, ar Fondo valdyba pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą šia apimtimi. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skundo reikalavimus, ginčo administracinėje byloje ribas nustatė teisingai ir sprendime pagrįstai pasisakė tik ta apimtimi, kuria motyvuodamas teismo sprendimą (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis) teismas turėjo pasisakyti, vertindamas pareiškėjos skundžiamo Fondo valdybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3097 turinį ir jo priėmimo aplinkybes. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kuriais pareiškėja grindė savo poziciją, jog stažas apskaičiuotas neteisingai, pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų nepažeidė. Atsižvelgdama į ginčo šioje byloje dalyką ir ribas, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su stažo skaičiavimu.
Iš pareiškėjos skundžiamo Fondo valdybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3097 matyti, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis) šį sprendimą priėmė vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (su atitinkamais pakeitimais) 30 punktu.
Byloje nustatyta, kad Fondo valdybos Mažeikių skyriaus Telšių skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2014 m. vasario 21 d. prašymą perskaičiuoti stažą ir invalidumo pensiją, 2014 m. vasario 28 d. atsakyme Nr.(10.18)1-5266 pateikė išsamią teisės aktų normomis pagrįstą informaciją pagal kokius pensijos byloje esančius dokumentus ir kokie būtent konkretūs laikotarpiai įskaityti ar neįskaityti į stažą pensijai apskaičiuoti. Šiame sprendime Fondo valdybos teritorinis skyrius paaiškino, kad pareiškėja nepateikė kitų dokumentų apie stažą ir pajamas, todėl perskaičiuoti pensiją nėra pagrindo. Be to, paaiškino, kad pareiškėja šį atsakymą pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį gali apskųsti Fondo valdybai. Pareiškėja šia teise pasinaudojo ir 2014 m. kovo 18 d. skundu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama panaikinti Fondo valdybos teritorinio skyriaus 2014 m. vasario 28 d. sprendimą Nr.(10.18)1-5266, perskaičiuoti stažą, pensiją ir ją išmokėti pagal perskaičiuotą stažą.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (bylai aktuali 2013 m. sausio 17 d. įsakymo Nr.V-28 redakcija). Šių Taisyklių 30 punkte nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu Fondo valdyba arba teismas jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą. Apie sprendimą nenagrinėti skundo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo/ sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą pranešama pareiškėjui. Į Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 30 punktą iš esmės perkelta Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta skundų nagrinėjimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.
Minėtų Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies, o tuo pačiu ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 30 punkto, taikymas galimas esant šių sąlygų visumai: 1) Fondo valdyba arba teismas yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu; 2) pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą.
Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad Fondo valdyba 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3097 atsisakydama nagrinėti pareiškėjos pakartotinio 2014 m. kovo 18 d. skundo dalį tuo pačiu klausimu, t.y. dėl stažo ir pensijos perskaičiavimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Iš Fondo valdybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3097 matyti, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija šį sprendimą priėmė nustačiusi abi pirmiau minėtas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 30 punkto taikymo sąlygas.
Iš byloje esančio pareiškėjos 2014 m. vasario 21 d. prašymo Fondo valdybos teritoriniam skyriui turinio nustatyta, kad šio prašymo, kuriame pareiškėja prašė perskaičiuoti stažą ir invalidumo pensiją, eilutėje „Pridedama“ nėra jokių įrašų. Taigi nei šiame prašyme, nei kitoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėja kartu su 2014 m. vasario 21 d. prašymu būtų pateikusi Fondo valdybos teritoriniam skyriui naujus faktinius duomenis ir dokumentus apie stažą ir pajamas. Fondo valdybos teritorinis skyrius 2014 m. vasario 28 d. atsakyme Nr.(10.18)1-5266 pareiškėjai aiškiai nurodė, kad jos pensijos byloje esantys ir šiame atsakyme išvardyti dokumentai stažo skaičiavimo ir pensijos skyrimo aspektais yra įvertinti, o naujų dokumentų apie stažą ir pajamas pareiškėja nepateikė. Pareiškėjos 2014 m. kovo 18 d. skunde Fondo valdybai nurodyta, kad prie skundo pridedamas Fondo valdybos teritorinio skyriaus 2014 m. vasario 28 d. sprendimas Nr.(10.18)1-5266. Šie bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja naujų dokumentų apie stažą ir pajamas nepateikė nei Fondo valdybos teritoriniam skyriui kartu su 2014 m. vasario 21 d. prašymu, nei Fondo valdybai kartu su 2014 m. kovo 18 d. skundu.
Gavusi pareiškėjos 2014 m. kovo 18 d. skundą dėl VSDFV teritorinio skyriaus 2014 m. vasario 28 d. atsakymo Nr.(10.18)1-5266, Fondo valdyba pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėja, nepateikdama naujų faktinių duomenų, 2014 m. kovo 18 d. skunde pakartotinai kelią tą patį klausimą dėl stažo ir pensijos perskaičiavimo, į kurį Fondo valdyba, išnagrinėjusi ankstesnius pareiškėjos skundus yra atsakiusi 2010 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (6.5) I-501 dėl senatvės pensijos apskaičiavimo ir 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5183 dėl netekto darbingumo (invalidumo) pensijos apskaičiavimo.
Abiejuose sprendimuose Fondo valdyba pasisakė ir dėl pareiškėjos stažo skaičiavimo. Pagal pirmiau aptartą įstatymu nustatytą privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką, kuri 2010 metais buvo analogiška kaip ir 2014 metais bei šiuo metu, nesutikdama su minėtais Fondo valdybos sprendimais, kuriais pareiškėjos skundai nebuvo patenkinti, tačiau priimant sprendimus buvo iš esmės išnagrinėti stažo ir pensijos apskaičiavimo klausimai, pareiškėja turėjo teisę per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundus administraciniam teismui, kad būtų patikrintas minėtų Fondo valdybos sprendimų bei tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukeliančių atitinkamų Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimų ar veiksmų (neveikimo) pagrįstumas bei teisėtumas.
Iš Fondo valdybos 2010 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. (6.5) I-501 ir 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5183 nustatyta, kad juos priėmusi institucija išaiškino pareiškėjai, kad jei ji nesutinka su šiais sprendimais ir atitinkamais Fondo valdybos teritoriniais sprendimais, per 20 dienų nuo šių sprendimų gavimo dienos juos gali apskųsti Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Byloje nustatyta, kad pareiškėja šia teise nepasinaudojo ir 2014 metų vasario 21 d. iš naujo kreipėsi į Fondo valdybos teritorinį skyrių dėl stažo ir pensijos perskaičiavimo, nepateikdama naujų dokumentų apie stažą ir pajamas, siekdama stažo ir pensijos perskaičiavimo tų pačių pensijos byloje esančių dokumentų pagrindu, kuriuos teritorinis skyrius buvo įvertinęs priimdamas atitinkamus sprendimus, o teritorinio skyriaus priimtus sprendimus buvo patikrinusi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, priimdama 2010 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. (6.5) I-501 ir 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5183.
Esant šioms aplinkybėms Fondo valdyba 2014 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. (6.5) I-3097 pagrįstai nurodė, kad teritorinis skyrius 2014 m. vasario 28 d. raštu Nr.(10.18)1-5266 tinkamai informavo pareiškėją apie tai, kokie laikotarpiai įskaityti į stažą ir tinkamai taikydama Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 30 punkto nuostatas, pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. kovo 18 d. skundo dalį dėl stažo ir pensijos perskaičiavimo, pažymėdamas, kad keisti ankstesnius sprendimus nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Fondo valdyba, atlikdama įstatymų leidėjo jai pavestą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka funkciją, privalo laikytis įstatymų ir skundų nagrinėjimo tvarką detalizuojančių Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių reikalavimų ir priimdama 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3097 jų nepažeidė. Atsižvelgdama į minėtą teisinį reguliavimą, įvertinusi byloje nustatytą aplinkybę, kad pareiškėja nepaisė Fondo valdybos 2010 m. sausio 29 d. sprendime Nr. (6.5) I-501 ir 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendime Nr. (6.5) I-5183 išdėstytų paaiškinimų dėl Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, kurių pareiškėja turėjo laikytis nesutikdama su Fondo valdybos ir teritorinio skyriaus sprendimais dėl stažo ir pensijos apskaičiavimo bei siekdama šio klausimo teisminės patikros, o praėjus atitinkamam laikui tuo pačiu klausimu inicijavo naują prašymo ir skundo pateikimo procedūrą, nepateikdama jokių naujų dokumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, priimant 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3097 tinkamai taikiusia teisės normas, kurios reglamentuoja skundų nagrinėjimą pensijų klausimais, pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai kaltina biurokratizmu ir nepagarba žmogui.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė tinkamai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjos I. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė