4dfdc0db-0ea3-49e1-bb93-208c29b3ace2 · Vilniaus apygardos teismas

Nuorašas                                                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1-445-387/2015                            Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00583-2012-4                            Procesinio sprendimo kategorija:                                         1.2.14.6.2(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas,sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorui A.

M.,kaltinamajai R. S. ir jos gynėjai advokatei Vitai Neverauskaitei, civilinio ieÅ¡kovo atstovui R. S.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, iÅ¡tekėjusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., padarymu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: R. S. pasisavino jai patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ .

Nusikalstama veika padaryta Å¡iomis teismo nustatytomis aplinkybėmis.R. S., R. S. individualios įmonės 2012 m. birželio 18 d. vadovo įsakymu Nr. 201206-1 bÅ«dama paskirta įmonės buhaltere, turėdama savo žinioje jai patikėtÄ didelės vertės svetimÄ â€“ R. S. individualios įmonės turtÄ , t.y. pinigines lėšas, jas laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 22 d. iki 2013 m. birželio 25 d. paimdama iÅ¡ R. S. individualios įmonės kasos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) pasisavino. Per šį laikotarpį R.

S. paimdama grynais pinigais pasisavino 74 485,68 litų (21 572,54 eurų), kuriuos panaudojo asmeninėms reikmėms, padarydama R. S. individualiai įmonei 74 485,68 litų (21 572,54 eurų) žalÄ . Apklausta teismo posėdyje kaltinamoji R. S. savo kaltę pripažino pilnai. Jos parodymais nustatyta, kad 2012 m. netekusi buhalterės darbo Å venčionių r. savivaldybėje dėl etatų mažinimo, ji įsidarbino R. S. individualioje įmonėje. Ä® jos kaip buhalterės pareigas įėjo buhalterinės apskaitos tvarkymas: pirkimo-pardavimo sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymas ir suvedimas, darbo užmokesčio apskaita, bankinių pavedimų vykdymas, atsargų apskaita, darbas su kasa.

Jai pradėjus eiti buhalterės pareigas nuo 2012-06-18 grynųjų pinigų perdavimo priėmimo aktas suraÅ¡ytas nebuvo. Ar buvo kasoje grynųjų pinigų ji neprisimena. Ä®sidarbinusi IÄ® pasiÅ«lė buhalterinę apskaitÄ vesti į buhalterinę programÄ â€žApskaita 5“. Ä® „Apskaita 5“ programÄ duomenis vedė pagal ankstesnius buhalterinius dokumentus nuo 2012-01-01. Visus duomenis į „Apaskaita-5“, suvedinėjo tiksliai pagal jai R. S. ir Z. Z. pateiktus buhalterinius dokumentus. Kasa buvo tvarkoma žodiniu R.

S. nurodymu. TÄ pačiÄ dienÄ , kai į kasÄ pagal kasos pajamų orderį buvo priimami pinigai, su grynaisiais pinigais turėdavo važiuoti į DNB bankÄ , Å venčionių centre ir pinigus įneÅ¡ti į IÄ® banko sÄ skaitÄ LT174010043200090216. Kilo mintis dalį pinigų neįneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ , o paimti savo reikmėms. Maždaug kiekvienÄ mėnesį tokiu bÅ«du paimdavo iÅ¡ IÄ® kasos sumas, kurios svyravo nuo maždaug 3000 iki 4000 Lt. Grynuosius pasisavintus pinigus ji laikydavo namuose.

IÅ¡ IÄ® pasisavintus pinigus panaudojo įvairioms reikmėms. DidžiÄ jÄ dalį sumos 2013 m. rudenį iÅ¡leido anytos L. S. buto remontui, pirko buitinę technikÄ . Vėliau nusipirkus ir savo butÄ , pinigus leido Å¡io buto remontui. Likę pasisavinti pinigai buvo iÅ¡leisti bendroms reikmės, pragyvenimui, vaikų drabužiams, vaikų pramogoms. 2013 m. vasarÄ , birželio mėn. iÅ¡aiÅ¡kėjo faktas, kad ji savinasi pinigus. Ji iÅ¡ karto prisipažino tai padariusi. Buvo suraÅ¡ytas kasos patikrinimo aktas.

Tikslus pinigų kasoje trÅ«kumas buvo nustatinėjamas remiantis jos į „Apskaita 5“ suvestais duomenimis. Ji pasižadėjo grÄ Å¾inti pasisavintus pinigus ir dalį jų grÄ Å¾ino. Gailisi dėl to, kad pasisavino svetimus pinigus. Teismo posėdyje iÅ¡tyrus papildomai pateiktus dokumentus kaltinamoji pripažino, kad įtraukdama į apskaitos registrÄ kai kuriuos dokumentus nurodydavo neteisingÄ iÅ¡laidų sumÄ , o taip pat neapskaitė ir dokumento, kurio pagrindu į kasÄ buvo įneÅ¡ti grynieji pinigai, t.y. kaltinamoji pilnai sutiko su jai inkriminuotos pinigų sumos pasisavinimu.Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.Civilinio ieÅ¡kovo R.

S. paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad jo Ä®monė buvo įsteigta prieÅ¡ maždaug 20 m., įmonė prekiauja paÅ¡arais gyvuliams. R. S. pradėjo dirbti IÄ® buhaltere į dekretines atostogas išėjus buhalterei Z. Z., 2012 m. vasarÄ . R. S. jo akimis darbus atlikdavo profesionaliai. R. S. buvo atleista 2013 m. vasarÄ , praėjus nedaug laiko po to, kai pastebėjo, kai IÄ® trÅ«ksta pinigų. Kasa buvo tvarkoma žodiniu jo nurodymu. Išėmus pinigus iÅ¡ kasos aparato ir pasiraÅ¡ius kasos pajamų orderius, pinigai bÅ«davo perduodami R.

S., kad ji įneÅ¡tų juos į IÄ® sÄ skaitÄ , esančiÄ DNB banke. Ar R. S. pinigus įneÅ¡davo į bankÄ tÄ pačiÄ dienÄ , ar vėliau, jis nežino, jos dėl to nekontroliavo, nes pilnai pasitikėjo. Jis niekada netikrindavo nei R. Z., nei R. S., kaip jos veda buhalterinę apskaitÄ , ar viskas tvarkoje, nes jomis pasitikėjo, be to, įmonės apyvarta nebuvo labai didelė. 2013m. birželio mėn. jam kilo įtarimas, kad kasoje trÅ«ksta pinigų. R. S. iÅ¡ karto prisipažino, kad paėmė pinigus sau, tačiau neatsiminė, kiek.

Kodėl paėmė pinigus R. S. nepaaiÅ¡kino, kam juos panaudojo taip pat nenurodė. Buvo atliktas patikrinimas ir nustatytas trÅ«kumas. TrÅ«ko 74 485,68 Lt. Po to R. S. dalį pinigų grÄ Å¾ino. Å iai dienai yra negrÄ Å¾inta 65 285,68 Lt, t.y. 18 908,04 EUR (iÅ¡ 74 485,68 Lt atėmus R. S. grÄ Å¾intÄ 9 200 Lt sumÄ ), todėl reiÅ¡kiamas tokio dydžio ieÅ¡kinys.             Teismo posėdyje apklaustos liudytojos Z. Z. parodymais nustatyta, kad jai išėjus motinystės atostogų buhaltere Ä®monėje buvo įdarbinta R.

S.. R. S. jai pasirodė labai profesionali, puikiai atlikdavo visas užduotis, turėjo buhalterinės apskaitos vedimo patirties. Kasos tvarkymo tvarka niekada nesikeitė. Kasa buvo tvarkoma žodiniu sutarimu, klausant nusistovėjusios R. S. nurodytos tvarkos, tvarka nebuvo reglamentuota. Realiai R. S. niekada netikrindavo kiekvieno pinigų įneÅ¡imo į bankÄ . Tiesiog metų pabaigoje R. S. buvo pateikiama raÅ¡ytinė buhalterinė ataskaita, kuriÄ R. S. atidžiai patikrindavo ir sutikrindavo su kasa. 2013 m. birželio pabaigoje pas jÄ Ä¯ namus atvažiavo R.

S. ir pasakė, kad reikia padaryti revizijÄ , nes R. S. pasisavino iÅ¡ jo IÄ® pinigus. R. S. paaiÅ¡kino, kad R. S. pinigus iÅ¡ kasos pasiimdavo sau ir neįneÅ¡davo į banko sÄ skaitÄ . Atlikus patikrinimÄ buvo nustatytas pinigų trÅ«kumas. 2013-06-30 dienai trÅ«kumas buvo 74 485,68 Lt. R. S. ginčijo dalies pinigų pasisavinimÄ , tačiau buhalterinėje programoje esančiuose duomenyse, kuriuose suvedinėjo R. S., liudytoja pastebėjo neatitikimų. Taip, 2012-01-02 R. S. įrašė 608 Lt atostoginių, nors iÅ¡ tiesų suma turėjo bÅ«ti 488,46 Lt, 2012-02-06 darbo užmokestis už sausį turėjo bÅ«ti įraÅ¡ytas 3130,05, o R.

S. įrašė 3 618,51 Lt, taip pat nebuvo įtraukusi savininko R. S. įnaÅ¡o į kasÄ 4200 Lt ir panaÅ¡iai. ViskÄ patikrino su pirminiais dokumentais ir iÅ¡taisė programoje taip, kaip turėtų bÅ«ti. Ä®vesdama neteisingus duomenis arba neįraÅ¡ydama tam tikrų Å«kinių operacijų, R. S. taip didino iÅ¡laidas, kad kasoje bÅ«tų mažiau pinigų. Liudytoja taip pat nurodė, kad 2012-06-22 pinigų likutis įmonės kasoje buvo 1485,86 litai. Å i pinigų suma, t.y. 1485,86 litai, buvo laikomi įmonės kasoje, t.y. jos darbo stalo stalčiuje.

Be to 2012-06-22 buvo inkasuota dar plius 2000 litų. Teismo posėdyje apklausto liudytojo G. P. parodymais nustatyta, kad R. S. individualioje įmonėje, jis dirba vadybininku. Ä®monė užsiima paÅ¡arų prekyba. 2013 m. vasarÄ , tikslios datos nepamena, buvo darbo vietoje, garaže, kai pas jį atėjo R. S. ir pasakė, kad įmonės sÄ skaitoje nėra pinigų. R. S. jam pasakė, kad buhalterė R. S. tuos pinigus pasisavino per keletÄ mėnesių tų pinigų neįneÅ¡dama į sÄ skaitÄ . Tuo metu R.

S. įmonėje jau dirbo apie metus. Po to, kai savininkas jam pasakė, jog R. S. pasisavino įmonės pinigus, jis, savininkas, R. S. ir Z. B. patikrino grynųjų pinigų kasÄ , buvo nustatyta, kad joje yra 00,00 Lt. R. S. prie jų pasakė, kad ji tuos pinigus pasisavino ir sutiko, tuos pinigus grÄ Å¾inti. Buvo suraÅ¡ytas grynųjų pinigų įmonės kasoje patikrinimo aktas. Žino, kad buvo nustatyta, jog R. S. iÅ¡ viso pasisavino apie 70 000 Lt. Kokiomis dalimis ir kokiu laikotarpiu R. S. pasisavino tokiÄ pinigų sumÄ , jis nežino.

IÅ¡ R. S. girdėjo, kad R. S. keletÄ mėnesių savo skolÄ grÄ Å¾ino dalims, tačiau vėliau mokėti nustojo.Teismo posėdyje apklausto liudytojo Z. B. parodymais nustatyta, kad R. S. individualioje įmonėje jis dirba paÅ¡arų parduotuvės pardavėju. Pinigus gautus už parduotas prekes jis perduodavo R. S., o pastarasis - buhalterei. Tokia tvarka darbo tvarka niekada nesikeitė. Pačio pinigų perdavimo buhalterei jis niekada nematydavo. Kaip vyksta pinigų įneÅ¡imas į kasÄ , jis nežino. Maždaug nuo 2012 m. vasaros, tuometinei buhalterei Z.

Z. išėjus motinystės atostogų, į darbÄ buvo priimta buhalterė R. S.. 2013 m. vasarÄ , tikslios datos nepamena, buvo darbe, kai atėjęs R. S. jam pasakė, kad įmonės kasoje trÅ«ksta pinigų ir kad pinigus pasisavino R. S.. Jam žinoma, kad Ä®monėje buvo nustatytas apie 60 000-70 000 Lt trÅ«kumas. Jam taip pat žinoma, kad dalį pinigų R. S. grÄ Å¾ino.Teismo posėdyje apklausto liudytojo A. S. parodymais nustatyta, kad R. S. yra jo žmona. Ji yra buhalterė. Žino, kad žmona apie metus laiko dirbo R.

S. įmonėje. Dirbdama Å¡ioje įmonėje R. S. pradėjo daugiau pirkti visko vaikams (geresnis maistas, drabužiai, pramogos Vilniuje, spektakliai ir panaÅ¡iai), sakė, kad jai pakėlė atlyginimÄ . Liudytojas patvirtino, kad jo mamai L. S. (duomenys neskelbtini) priklausančiame bute buvo darytas remontas. Žmona užsakė virtuvės komplektÄ , pirko visÄ buitinę technikÄ (Å¡aldytuvÄ , viryklę, orkaitę, dÅ«mtraukį, mikrobangų krosnelę). Už kokiÄ kainÄ buvo pirkti tie daiktai, jis dabar nepamena, nes pats nemokėjo. 2013 m. su žmona nusprendė pasiimti paskolÄ ir įsigyti butÄ . 2013 m., kada tiksliai – nepamena, tačiau R. jam atrodo dar dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini), už maždaug 30 000 Lt. Kartu su R.

ėmė paskolÄ â€žKredito Unijoje“. Žino, kad už butÄ reikėjo mokėti pradinį įnaÅ¡Ä , tačiau kokia tai buvo suma – jis nežino, taip pat negali pasakyti, kur ir kokiu bÅ«du buvo atsiskaityta. Ä®sigijus butÄ pradėjo jį remontuoti. Žmona Vilniuje pirko statybinės medžiagas (gipso kartono plokÅ¡tes, dažus, laminatÄ ir panaÅ¡iai) 6 vienetus durų, buitinę technikÄ (orkaitę, kaitlentę, skalbimo maÅ¡inÄ ), kriaukles virtuvėje ir vonioje, duÅ¡o kabinÄ . DidžiÄ jÄ dalį prekių žmona pirko viena, tad jis nežino kiek ji iÅ¡leido Å¡ioms prekėms.

Maždaug 2013 m. rudenį, tikslios datos nepamena, miestelyje iÅ¡girdo kalbas, kad R. S. įmonėje apsivogė. Jis paklausė R., ar tai tiesa ir ji jam pasisakė, kad ji iÅ¡ tiesų pasisavino (duomenys neskelbtini) įmonės pinigus – apie 70 000 Lt. R. pasakė, kad tuos pinigus pasisavino, kai veždavo pinigus įneÅ¡ti į bankÄ . Žino, kad žmona dalimis kažkiek grÄ Å¾ino pasisavintus pinigus (duomenys neskelbtini) įmonei. Be pačios kaltinamosios, civilinio ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimo ir liudytojų parodymų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės įrodytos ir raÅ¡ytiniais dokumentais, specialisto iÅ¡vada bei specialistės apklaustos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kinimais.Taip, 2015 05 04 Specialisto iÅ¡vada Nr.53 nustatyta, kad R.

S. ĮĮ kasoje 2013-06-28 buvo 74.485,68 Lt (21.572,54 EUR) piniginių lėšų trÅ«kumas (t.2., b.l. 28-180; t.3. b.l. 1-153; t.4., b.l. 1-27).Teismo posėdyje apklausta specialistė pilnai patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad piniginių lėšų trÅ«kumas buvo nustatytas iÅ¡analizavus visus R. S. ĮĮ buhalterinius dokumentus.              Bylos dokumentais nustatyta, kad dalį pasisavintų pinigų R. S. grÄ Å¾ino. Tai patvirtina: 2013-08-09 R. S. IÄ® Pinigų priėmimo kvitas Nr. 0409809, kuriuo R.

S. perduoda Ä®monei 5200 Lt. Sumokėta už: „Dalinis skolos dengimas“ (t. 1, b.l. 4); 2013-10-13 R. S. IÄ® Pinigų priėmimo kvitas Nr. 7486342, kuriuo R. S. perduoda 1000 Lt. Sumokėta už: „Dalinis savavaliÅ¡kai pasisavintų pinigų skolos dengimas“ (t. 1, b.l. 6); R. S. IÄ® sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad R. S. pervedė į Ä®monės sÄ skaitÄ iÅ¡ viso 3 000 lt (t. 1, b.l. 7, 9, 10).              R. S. kaltę pasisavinus jai patikėtas pinigines lėšas patvirtina ir jos 2013-11-28 „Pasisavintų pinigų grÄ Å¾inimo sutartis“ (t. 1, b.l. 8).

              R. S. IÄ® savininko 2012-06-18 įsakymu Nr. 201206-1 nustatyta, kad R. S. priimta dirbti buhaltere nuo 2012-06-18 (t. 2, b.l. 24), su ja 2012-06-18 sudaryta Darbo sutartis Nr. 65 (t. 2, b.l. 40, 41).              2012-07-13 „Įgaliojimu dėl pinigų įneÅ¡imo“ nustatyta, kad R. S. IÄ® savininko R. S., buhalterė R. S. buvo įgaliota įneÅ¡ti pinigus į DNB banke esančiÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (t. 2, b.l. 16).              R.

S. IÄ® savininko 2013-06-25 įsakymu nustatyta, kad R. S. nuo einamų pareigų buvo nuÅ¡alinta 2013-06-25 (t. 1, b.l. 11).              R. S. IÄ® savininko 2013-07-15 įsakymu nustatyta, kad R. S. nuo 2013-07-15 buvo atleista iÅ¡ buhalterės pareigų (t. 2, b.l. 17).Taigi iÅ¡ surinktų, aukščiau iÅ¡dėstytų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais daroma iÅ¡vada, kad R. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju R. S. pagal jos pareigas buvo patikėta tvarkytis su Ä®monės grynaisiais pinigais, tačiau vietoj to, kad juos įneÅ¡ti į Ä®monės sÄ skaitÄ , dalį piniginių lėšų ji pasisavino ir panaudojo savo nuožiÅ«ra.

Taigi iÅ¡ surinktų, aukščiau iÅ¡dėstytų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais daroma iÅ¡vada, kad R. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis. Jos veika dėl svetimo turto pasisavinimo kvalifikuotina pagal BK 183 str. 2 d. , nes ji pasisavino didelės vertės turtÄ . R. S. IÄ® pareikÅ¡tas 65285,68 Lt ( 18908,04 Eur) civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, kadangi yra įrodytas ir pagrįstas bylos medžiaga.

Kaltinamoji civilinio ieÅ¡kinio dydžio neginčija. Skiriant kaltinamajai R. S. bausmę atsižvelgiama į tai, kad ji iki Å¡iol nebuvo teista, administracine tvarka nebausta, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡yta, dirba, augina du mažamečius vaikus. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo elgesio. Paminėtina ir tai, kad kaltinamoji atlygino dalį padarytos žalos.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. padarė sunkų nusikaltimÄ (BK 11 str.). Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant R. S. sankcijoje už jos padarytÄ veikÄ numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad padarytos veikos aplinkybės, kaltininkės asmenybė, liudija apie tai, kad pasirinktos bausmės rÅ«Å¡ies – laisvės atėmimo paskyrimas pagal BK 61 str.2d. taisykles negali bÅ«ti vieninteliu kriterijumi.

Bausmė už Å¡ias jos padarytas veikas turėtų pasitarnauti teisingumo principo įgyvendinimui. Ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl jai skirtina laisvės atėmimo bausmė artimesnė sankcijose numatytai minimaliai trukmei. Įstatymo leidėjo priimtu 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan.

Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Spręsdamas ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Å ioje byloje vertintinos tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek kaltinamojo asmenybė. Kaip jau ir buvo nurodyta R. S. anksčiau nebuvo teista. Kaltinamoji dirba, augina du mažamečius vaikus, labai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamosios antivisuomenines nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina kad yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslas bus pasiektas be realaus bausmės atlikimo, todėl jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK 75 str. numatytas pareigas.Prokuroras Å¡ioje byloje siÅ«lė taikyti turto konfiskavimÄ .

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ , jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo nebuvo galima paimti natÅ«ra, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tokiu bÅ«du gauti pinigai ir (ar) kitÄ materialÄ vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ir priteistas, dalį žalos atlygino pati kaltinamoji, tad iÅ¡vadai jog kaltinamoji neteisėtai praturtėjo pagrindo nėra.

R. S. turto konfiskavimas netaikytinas. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti R. S. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.                        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 str. str.,                                n u s p r e n d ė :                         R.

S. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 str. 2 d., ir paskirti jai 2(du) metų laisvės atėmimÄ .                          Remiantis BK 75 str. R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2(dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu R. S. įpareigoti neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.R. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.R.

S. IÄ® civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ R. S. R. S. IÄ® naudai 18908,04 Eur (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių devynis Å¡imtus aÅ¡tuonis Eurus ir keturis eurocentus). Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .      Teisėjas                                                                                                            Algimantas Valantinas                                                                                 Â