4dfc4eef-7211-41e2-97d3-0c407fb4cfee · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas R. J. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) 41 204 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (1-18 b. l.).

Skunde paaiÅ¡kino, kad nuo 2014-09-17 iki 2016-05-02 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kurių plotas apie 6,43-8,1 m2, kartu su dar 2-3 asmenimis, pažeidžiant teisės aktais nustatytų vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimÄ . Detalizavo, kad kameroje buvo tik dvi kėdės, o lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiÄ jÄ dalį kameros ploto, todėl suimtiesiems gyvenant kameroje po 3-4 tokios sÄ lygos trukdė pailsėti, iÅ¡simiegoti.

Tokiomis sÄ lygomis buvo priverstas 23 val. per parÄ sėdėti arba gulėti. Dėl didelio suimtųjų skaičiaus tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Ploto trÅ«kumas, anot pareiÅ¡kėjo, nebuvo kompensuotas jokiais kitais bÅ«dais, nes LukiÅ¡kių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nebuvo pakankamai kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginių, į kuriuos bÅ«tų įtraukti suimtieji.

PareiÅ¡kėjui taip pat nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , mygtukai buvo sugedę. PareiÅ¡kėjas teigė, kad bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K jis turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, o tokios sÄ lygos yra nežmoniÅ¡kos ir žeminančios. Patys kiemeliai neatitiko HN 76:2010 reikalavimų, juose nebuvo peleninių, Å¡iukÅ¡lių kibirų, dėl to juose nuolat bÅ«davo Å¡iukÅ¡lių, pelėsio, suoliukai sulaužyti.

Kiemelių stogai dengti Å¡iferiu, kuriame buvo sveikatai kenksmingo asbesto, kenkusio pareiÅ¡kėjo sveikatai. LukiÅ¡kių TI-K kamerose neveikė ventiliacija, vėdinimas vyko tik per langÄ , buvo drėgna. Kamerose puvo čiužiniai, jie nebuvo dezinfekuojami, veisėsi parazitai, metalinės lovos rÅ«dijo dėl drėgmės poveikio. Patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nebuvo užtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas. NatÅ«rali Å¡viesa buvo labai silpna, o dirbtinio apÅ¡vietimo lemputės skleidė per stipriÄ Å¡viesÄ , nuo to pareiÅ¡kėjui skaudėjo akis, galvÄ , jis neturėjo galimybės iÅ¡jungti Å¡viesos, nes kamerose nebuvo jungiklių.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatÅ«ra. Žiemos metu nebuvo tinkamai Å¡ildoma, dėl to temperatÅ«ra bÅ«davo per žema, o vasarÄ per aukÅ¡ta, nebuvo leidžiama turėti ventiliatoriaus. Kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, nuolat drėko, nuo sienų luposi dažai, sienos nebuvo pritaikytos valymui. PareiÅ¡kėjas teigė, kad buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu jis nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, nes nebuvo iÅ¡duotas užvalkalas užklotui, rankÅ¡luosčiai.

VirÅ¡utinius rÅ«bus skalbdavo kas du mėnesius, todėl buvo sunku palaikyti higienÄ , dėl to veisdavosi kÅ«no parazitai, kildavo konfliktai tarp kamerose laikomų asmenų. Kameroje iÅ¡siskalbus rÅ«bus nebuvo sÄ lygų jų džiovinti. LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kamerose unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, nebuvo tinkamai atskirtas nuo kitų asmenų, esančių kameroje, bei priežiÅ«rÄ vykdančių pareigÅ«nų. Dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens, todėl jam ne visada buvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

DuÅ¡o patalpos neatitiko higienos reikalavimų, buvo neÅ¡varios, duÅ¡o praustuvai sulaužyti. Maitinimas nebuvo tinkamai užtikrintas, nes maistas nebuvo pakankamai kaloringas, skanus, neatitiko maistinės vertės reikalavimų. Atsakovas nesudarė tinkamų sÄ lygų pavalgyti, nes maistas bÅ«davo iÅ¡neÅ¡iojamas tiesiai į kameras, todėl atÅ¡aldavo, buvo dalinamas nesilaikant higienos reikalavimų. Nuo suėmimo momento jam nebuvo užtikrinta teisė į ilgalaikius pasimatymus, dėl ko nutrÅ«ko santykiai su sugyventine.

Dėl aukščiau nurodytų gyvenimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų teigė patyręs fizinius skausmus, dvasinį sukrėtimÄ , socialinę įtampÄ , privatumo nebuvimÄ , tapo irzlus, konfliktiÅ¡kas, nukentėjo jo orumas ir reputacija. Mano, kad viso to nebÅ«tų buvę, jei LukiÅ¡kių TI-K administracija bÅ«tų užtikrinusi tinkamas suėmimo sÄ lygas.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2014-10-17 iki 2016-05-02.

Dėl laikymo sÄ lygų paaiÅ¡kino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Laikotarpiais 2014-10-17–2014-10-19, 2014-12-04–2015-01-10, 2015-01-12–2015-01-20, 2015-01-22–2015-01-30, 2015-02-04–2015-02-06, 2015-02-09–2015-03-12, 2015-03-19, 2015-03-24, 2015-04-07–2015-04-09, 2015-04-14, 2015-05-05, 2015-05-15, 2015-05-19, 2015-06-04–2015-06-09, 2015-06-23, 2015-07-07–2015-07-21, 2015-07-23–2015-08-04, 2015-08-15–2015-08-29, 2015-09-24–2015-11-26, 2015-12-01, 2016-01-12–2016-01-13, 2016-01-15–2016-01-22, 2016-01-27–2016-01-30, 2016-02-11, 2016-03-01, 2016-03-08–2016-03-10, 2016-03-13-2016-03-14, 2016-03-17–2016-03-21, 2016-03-29–2016-04-01, 2016-04-04–2016-04-06, 2016-04-25, 2016-04-29–2016-05-02 vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.

Teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus.

Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. IÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. LukiÅ¡kių TI-K Å¡iferio lakÅ¡tais yra padengti tik I ir II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai. Å iferio lakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavogingi. Akcentavo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti iki įsigaliojant draudimui naudoti asbestÄ gyvenamuosiuose pastatuose ir visuomeninės paskirties objektuose.

Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele. Kameros duryse įrengta stebėjimo akutė skirta užtikrinti asmenų, laikomų kamerose, elgesio kontrolę, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų situacijų atsiradimÄ Ä¯staigoje. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi etikos ir vidaus tvarkos taisyklių. Suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu.

Tardymo izoliatoriuje vyksta be fizinio kontakto. LukiÅ¡kių TI-K nėra įrengta ilgalaikių pasimatymo kambarių. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ . Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai gadina Å¡iÄ signalizacijÄ . Maistas suimtiems asmenims pateikiamas karÅ¡tas, jo normos atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Dėl valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų pabrėžė, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, bei nurodant, jog bausmę atlikinėjo nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra abstraktÅ«s, bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjo nurodytas Å¡ios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.Atsakovo atstovas taip pat praÅ¡o priteisti 2,34 eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias patyrė kopijuodamas medžiagÄ , kuriÄ prašė pateikti teismas 2016-06-09 nutartimi.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.          Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2014-09-17 iki 2016-05-02.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249straipsnis).Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .PareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes.

Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.PareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu galiojo 3,6 kv. m. minimali kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo-izoliatoriaus kameroje, norma, įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte.PareiÅ¡kėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus.

Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-10-17 iki 2016-05-02 (563 dienas) buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 109, 315, 257, 254, 255. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais: 2014-10-20–2014-12-03, 2015-01-11, 2015-01-21, 2015-01-31–2015-02-03, 2015-02-07–2015-02-08, 2015-03-13–2015-03-18, 2015-03-20–2015-03-23, 2015-03-25, 2015-03-26–2015-04-06, 2015-04-10–2015-04-13, 2015-04-15–2015-04-16, 2015-04-17, 2015-04-18–2015-05-04, 2015-05-14, 2015-05-16–2015-05-18, 2015-05-20–2015-05-29, 2015-05-30–2015-06-03, 2015-06-10–2015-06-13, 2015-06-14–2015-06-22, 2015-06-24–2015-07-06, 2015-07-22, 2015-07-26, 2015-08-05–2015-08-14, 2015-08-30–2015-09-23, 2015-11-27–2015-11-28, 2015-11-29–2015-11-30, 2015-012-02–2015-12-03, 2015-12-05–2015-12-06, 2015-12-13, 2015-12-17–2015-12-21, 2015-12-30, 2015-12-31–2016-01-11, 2016-01-14, 2016-01-23–2016-01-26, 2016-01-31–2016-02-10, 2016-02-12, 2016-02-13–2016-02-29, 2016-03-02–2016-03-07, 2016-03-11–2016-03-12, 2016-03-15–2016-03-16, 2016-03-22–2016-03-28, 2016-04-02–2016-04-03, 2016-04-07–2016-04-24, 2016-04-26–2016-04-28 (b. l. 22-26, 39-40).

IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 283 paras iÅ¡ 563 buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko apie 1,83 – 3,47 kv. m. kameros ploto. Ä®vertinus aplinkybę, kad tenkantį plotÄ papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sÄ lygomis jis turėjo praleisti didžiÄ jÄ dalį paros, pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punktÄ .

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kitais pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,84 iki 6,94 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai Å¡iuo aspektu nebuvo pažeisti.PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, negalėjo tinkamai sportuoti, lankyti renginių.

IÅ¡ atsakovo 2016-06-28, 2016-06-17 ir 2016-06-22 Pažymų apie R. J. užimtumÄ (b. l. 41-43) turinio matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems suimtiesiems taikomos pagrindinės užimtumo formos: socialinis ir teisinis Å¡vietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Pažymoje nurodyta ir tai, kad R. J., bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K pagal nustatytÄ ir įstaigos direktoriaus patvirtintÄ pareigÅ«nų darbo grafikÄ , eilės tvarka, pagal pastarojo praÅ¡ymÄ lankėsi fizinės reabilitacijos kambaryje, be to, turėjo galimybę tenkinti dvasinius poreikius, žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavÄ , tiek ir įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę, teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ , lankytis LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje, kur galėjo naudotis riboto interneto prieiga bei dalyvauti LukiÅ¡kių TI-K renginiuose ir konkursuose.

Pažymėtina, kad norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas LukiÅ¡kių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžių ar raÅ¡tu. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių su praÅ¡ymais ar skundais dėl dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose (b. l. 44). Skunde teismui pareiÅ¡kėjas taip pat nekonkretizavo, kokiuose renginiuose, socialinio užimtumo programose jis pageidavo dalyvauti, tačiau jam nebuvo suteikta tokia galimybė.

Vien pareiÅ¡kėjo skundo abstrakčių argumentų teismui nepakanka konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl jie laikytini neįrodytais. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , mygtukai buvo sugedę. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 29-30), LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ .

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymų izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.4 punktas nustato, kad kameroje turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema inter alia aliarminis iÅ¡kvietimas. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iÅ¡kvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus aliarminiu iÅ¡kvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iÅ¡kvietimu. Byloje tap pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neveikiančių aliarmo mygtukų kreipėsi su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ . Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LukiÅ¡kių TI-K, žinodamas apie tam tikrus kameros įrengimo trÅ«kumus, ėmėsi veiksmų, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti.

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iÅ¡kvietimo neįrengimo pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K jis turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, tokios sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ir žeminančios, kiemeliai neatitinka HN 76:2010 reikalavimų, juose nebuvo peleninių, Å¡iukÅ¡lių kibirų, dėl to juose nuolat bÅ«davo Å¡iukÅ¡lių, pelėsio.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas neginčija fakto, kad jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu jam buvo sudaryta galimybė vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, todėl nėra pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 18.4 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietos teritorijoje turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimai kiemai.

Jie turi būti periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K iš viso yra 48 pasivaikščiojimo kiemeliai (b. l. 34-35). Teismas pažymi, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kurie Lukiškių TI-K kiemeliai buvo netvarkingi, su pelėsiu. HN: 76:2010 nenustatė reikalavimo, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose būtų įrengtos peleninės, šiukšlių kibirai. Teismo vertinimu, atsakovui būtų neproporcingai didelė pareiga paneigti nekonkrečius ir neindividualizuotus pareiškėjo teiginius, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu atmetami kaip neįrodyti.Pareiškėjas teigia, kad pasivaikščiojimo kiemelių stogai dengti šiferiu, kuriame buvo sveikatai kenksmingo asbesto, kenkusio pareiškėjo sveikatai.

Atsakovo atstovas (b. l.35) nurodo, kad Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti I ir II korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai. HN 76:2010 6 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka; 17 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietos pastatai tinkamais naudoti pripažįstami teisės akto nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-28 nutarimo Nr. 1163 (toliau – Nutarimas 1998-08-28 Nr. 1163) „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose).

Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, todėl šis reikalavimas jam nebuvo taikomas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) kreipėsi į kompetentingas institucijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo ir neigiamo poveikio jo sveikatai yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini.Pareiškėjas teigė, kad kameros nebuvo tinkamai vėdinamos, jose trūko oro, buvo šalta, drėgna, prastas apšvietimas, sienos supelijusios, byrėjo tinkas nuo sienų.Iki 2015-11-01 galiojusi HN 76:2010 nustatė, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.

Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx (HN 76:2010 22, 23, 28, 56 p.). Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktas nustato, kad elektros jungikliai yra montuojami koridoriuje prie kameros.

Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi HN 134:2015 nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 p.). IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – VVSC) 2014-03-13 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 315 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2014-10-20 iki 2014-12-04) oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, vėdinimas atitiko HN 76:2010 24 punkto reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (b. l. 58).

Iš VVSC 2014-04-11 ir 2014-06-04 patikrinimo aktų matyti, kad kameroje Nr. 315 taip pat nenustatyta HN 76:2010 pažeidimų, susijusių su kamerų temperatūra, drėgme, apšvietimu ir vėdinimu (b. l. 59-60, 61-62). VVSC 2014-04-23 patikrinimo akto duomenys rodo, kad kameroje Nr. 254 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-01-10–2015-03-05 ir 2016-04-04–2016-05-02) higienos normų reikalavimų, susijusių su kamerų temperatūra, drėgme, apšvietimu ir vėdinimu, pažeidimų taip pat nenustatyta (b. l. 63).

Kitų duomenų apie kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas jo skunde nurodytu laikotarpiu, byloje nėra. Jų nustatyti nėra galimybės ir teismui, kadangi praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, be to, pareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko ir nedetalizavo, kokiose kamerose jo nurodytos sÄ lygos buvo. Taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ , LukiÅ¡kių TI-K adminsitracijÄ ar kitas institucijas dėl suėmimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.

PrieÅ¡ingai, esami duomenys rodo, kad esminių HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų pareiÅ¡kėjo suėmimo ar jam artimu laikotarpiu nustatyta nebuvo. PareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje nėra jokių jo nusiskundimų dėl sveikatos, susijusių su jo laikymu LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 49-57). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai, kad kameros nebuvo tinkamai vėdinamos, trÅ«ko oro, jose buvo Å¡alta, drėgna, prastas apÅ¡vietimas, sienos supelijusios, atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerose puvo čiužiniai, jie nebuvo dezinfekuojami, veisėsi parazitai, metalinės lovos rÅ«dijo dėl drėgmės poveikio.

Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas). Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo 2013 metų gruodžio mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla LukiÅ¡kių TI-K užsiėmė UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. sausio mėn. - UAB “Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 70-76).

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime teigiama, kad patalynė ir minkÅ¡tas inventorius iÅ¡duodamas dezinfekuotas, Å¡varus ir tvarkingas. IÅ¡ VVSC patikrinimų duomenų matyti, kad atlikti deratizacijos ir dezinsekcijos darbai yra registruojami (b. l. 61-62, 63). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir atsižvelgiant į tai, kad savo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu pareiÅ¡kėjas su skundais ir praÅ¡ymais į įstaigos administracijÄ nesikreipė (b. l. 44), pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu atmetami kaip neįrodyti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad virÅ¡utinius rÅ«bus skalbdavo kas du mėnesius, todėl buvo sunku palaikyti higienÄ , dėl to veisdavosi kÅ«no parazitai, kildavo konfliktai tarp kamerose laikomų asmenų, iÅ¡siskalbus rÅ«bus kameroje nebuvo sÄ lygų jų džiovinti.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.Kaip pats pareiÅ¡kėjas nurodė, galimybė skalbti apatinius ir virÅ¡utinius drabužius LukiÅ¡kių TI-K yra suteikiama suimtiesiems, tačiau už virÅ¡utinių drabužių skalbimas yra mokama paslauga.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad neturėjo asmeninių lėšų ir dėl to skalbimo paslaugomis negalėjo naudotis, taip pat nenurodė, kad jis konkrečiai buvo susidÅ«ręs su biurokratinėmis kliÅ«timis naudodamasis Å¡iomis paslaugomis ir kad dėl to jam kilo tam tikros neigiamos pasekmės, kurių dydis ir intensyvumas galėjo sukelti neturtinę žalÄ . Esant tik abstraktiems pareiÅ¡kėjo nusiskundimams, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkto reikalavimų pažeidimus.PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas ir dėl materialinio aprÅ«pinimo.

Skunde nurodė, kad jam nepakako pusės ritinėlio tualetinio popieriaus dviems savaitėms, jis nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, nes nebuvo išduodamas užvalkalas užklotui, rankšluosčių.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ (Žin. 2004, Nr. 93-3422) įstaigoje vyrams yra išduodami 1 rulonas tualetinio popieriaus mėnesiui.

PareiÅ¡kėjas nurodydamas, kad jam buvo iÅ¡duotas pusė ritinėlio dviems savaitėms iÅ¡ esmės patvirtino Å¡ios normos laikymÄ si. Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas nenustatytas.Pagal Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, vyrams yra iÅ¡duodamos 4 paklodės, 2 vnt. rankÅ¡luosčių, jų dėvėjimo terminas – 1 metai, užvalkalų užklotams iÅ¡davimas nenumatytas.

Teismas Å¡iuo atveju neturi pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo dėl to, kad jam nebuvo iÅ¡duotas užvalkalas užklotui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K įrodymais nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių dėl rankÅ¡luoščių neiÅ¡davimo, juos teismas laiko įrodytais ir sudarančiais pagrindÄ teigti, kad Å¡iuo aspektu LukiÅ¡kių TI-K nesilaikė teisės aktų reikalavimų.PareiÅ¡kėjas teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kamerose unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, nebuvo tinkamai atskirtas nuo kitų asmenų, esančių kameroje, bei priežiÅ«rÄ vykdančių pareigÅ«nų.

Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde neneigė, kad yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Teismas neturi pagrindo abejoti ir LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiÅ¡kinimais, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, kas atitinka Taisyklių reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Mažose patalpose laikant kelis asmenis, tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Å iuo atveju atsakovas, turėdamas pareigÄ pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ , kitų reikalavimų laikymÄ si (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ) nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl visas abejones teismas vertina pareiÅ¡kėjo naudai ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele.

Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 straipsnis).PareiÅ¡kėjas teigia, kad dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens, todėl jam ne visada buvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, duÅ¡o patalpos neatitiko higienos reikalavimų, buvo neÅ¡varios, duÅ¡o praustuvai sulaužyti. HN 76:2010 39 punktas nustato reikalavimus prausimosi patalpoms: duÅ¡inės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai turi bÅ«ti lygÅ«s, be plyÅ¡ių, lengvai valomi, atsparÅ«s naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms; daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi iÅ¡plaunami, iÅ¡valomi valikliais, turinčiais dezinfekantų; kiekvienas asmuo turi turėti individualias plauÅ¡ines ar kempines, rankÅ¡luosčius ir muilÄ ; duÅ¡inės, prausyklos patalpų grindys turi bÅ«ti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas; duÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos kasdienÄ naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vienÄ kartÄ per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos iÅ¡džiovinamos, iÅ¡vėdinamos; patalpose ant pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelėsių.

HN 76:2010 68 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neneigia, jog LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims paprastai yra sudaroma galimybė vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duÅ¡e, tačiau nekonkretizavo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo sudaryta tokia galimybė, taip pat nenurodė konkrečių duÅ¡o patalpų, kurios, jo teigimu, neatitiko nustatytų reikalavimų.

Jokių objektyvių įrodymų, kad LukiÅ¡kių TI-K trukdė pareiÅ¡kėjui Å¡ia teise pasinaudoti ar kitaip netinkamai elgėsi su pareiÅ¡kėju, nėra. PareiÅ¡kėjas jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu su skundais ar praÅ¡ymais dėl jo teisių pažeidimo nesikreipė, todėl atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti abstraktaus pobÅ«džio teiginius apie nesudarytas galimybes pareiÅ¡kėjui nusiprausti ar dušų bÅ«klę jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu. Todėl minėti pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad nebuvo tinkamai užtikrinamas maitinimas, nes maistas nebuvo pakankamai kaloringas, skanus, neatitiko maistinės vertės reikalavimų, atsakovas nesudarė tinkamų sÄ lygų pavalgyti, nes maistas bÅ«davo iÅ¡neÅ¡iojamas tiesiai į kameras, todėl atÅ¡aldavo, buvo dalinamas nesilaikant higienos reikalavimų.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis nustato, jog suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, kuriose nustatyta, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal.

Teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo organizavimo taisyklės. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo maitinami vadovaujantis minėtais teisės aktais.

Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. Pateikti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2013-12-19 tyrimų protokolo ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminiųt tyrimų skyriaus 2015-12-22 Cheminių tyrimų prokotolo duomenys patvirtina, kad nedirbančių vyrų maisto davinio norma atitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus (b. l. 45, 46-47).

PareiÅ¡kėjas argumentų dėl netinkamos maisto kokybės, netinkamų sÄ lygų pavalgyti, higienos pažeidimų dalinant maistÄ Ä¯rodymais nepagrindė, dėl Å¡ių pažeidimų su skundais ar praÅ¡ymais nei laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu, nei vėliau su skundais ar praÅ¡ymais nesikreipė. Be to, bylos duomenus rodo, kad pareiÅ¡kėjas 2015-09-06-2015-09-15 buvo paskelbęs bado akcijÄ (b. l. 56-57). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl netinkamo maitinimo užtikrinimo atmestini kaip neįrodyti.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl atÅ¡alusio maisto iÅ¡ esmės sietinos su nepakankamu kameros plotu, dėl kurio teismas jau yra pasisakęs, todėl jų atskirai nevertina.PareiÅ¡kėjas skundėsi ir dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su sugyventine, dėl ko nutrÅ«ko ryÅ¡iai su ja. Apie tai, anot jo, patvirtina sugyventinės laiÅ¡kas.Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnį, suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu.

Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas (1 d.). Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas (2 d.). Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, norintiems pasimatyti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo.

Å ie asmenys turi teisę į vienÄ pasimatymÄ (3 d.). Pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (4 d.). Kitų nuostatų, reglamentuojančių suimtųjų teisę pasimatyti, Suėmimo vykdymo įstatyme nėra įtvirtinta.Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė į pasimatymus yra viena iÅ¡ nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir Å¡iuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis Å¡ia teise pasinaudos ir kaip tai padarys (2013-04-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013).

Taigi laisvės atėmimo įstaiga, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio. PrieÅ¡ingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka nukreipta į pasimatymo suorganizavimÄ ir tik minėtajam asmeniui valiÄ dėl pasimatymo iÅ¡reiÅ¡kus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires – pasimatymÄ organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014).Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į ilgalaikius pasimatymus, nekonkretizavo, kada jis ar jo sugyventinė kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su tokiais pageidavimais.

PareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl nutrÅ«kusių ryÅ¡ių su sugyventine, ko priežastimi buvo ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė skune nurodyto sugyventinės laiÅ¡ko, taip pat nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame turėjo galimybę pateikti aptariamus įrodymus, praÅ¡yti teismo apklausti liudytojus. Atsižvelgdamas į auksčiau iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vien abstraktÅ«s teiginiai dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo nesudaro pagrindo teigti , jog LukiÅ¡kių TI-K pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymÄ ir Konvencijos 8 str. nuostatas, todėl Å¡ioje dalyje skundas laikytinas nepagrįstu ir atmetamas.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui teko mažas plotas, kamerų plotÄ papildomai mažino jose esantys baldai.

Nors pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore, tačiau likusį paros laikÄ , iÅ¡ viso 283 paras per jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. PareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nebuvo iÅ¡duoti rankÅ¡luosčiai. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad dėl suėmimo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pakankamai ilgÄ pažeidimų trukmę ir pobÅ«dį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo nenuolatinio pobÅ«džio, tai, kad pareiÅ¡kėjas ne visuomet buvo laikomas sÄ lygomis, atitinkančiomis higienos normų reikalavimus.

Tačiau pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K administracijos elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 41 204 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016, 2016 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 2830 Eur sumos priteisimas.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2,34 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už dokumentų kopijų darymÄ .IÅ¡ ABTÄ® 44 straipsnio nuostatų matyti, kad iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau ABTÄ® 43–45 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos; antra, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-63-49/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant ABTÄ® 44 ir 45 straipsnių nuostatas, buvo ne kartÄ pažymėta, kad proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTÄ® 57 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-153/2013).Nagrinėjamu atveju atsakovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 2,34 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, atsakovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad atsakovas iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai 2,34 Eur už kopijų parengimÄ . Pažymėtina, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruoÅ¡imui, pateikimÄ reglamentuoja ABTÄ® 68 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014).

Dėl nurodytų motyvų, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė :             PareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. R. J. priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2830 (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt) eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Lietuvos valstybės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .           Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                Ina Kirkutienė