Legislator Case Law & Legislation
2013-12-16 Nr. AB-10329-3-62-3-00936-2012-7 AI generated

2013-12-16 Nr. AB-10329-3-62-3-00936-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-12-16 Nr. AB-10329-3-62-3-00936-2012-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2012 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1339; įpareigoti atsakovą įtraukti R. R. į eilę įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties 1.7000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Santaikos k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Alytaus r. sav., Krokialaukio sen., (duomenys neskelbtini) k.

Legislator headnote

AI generated

2013-12-16 Nr. AB-10329-3-62-3-00936-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: liepos 23 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1339; įpareigoti atsakovą įtraukti R. R. į eilę įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties 1.7000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Santaikos k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Alytaus r. sav., Krokialaukio sen., (duomenys neskelbtini) k.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1618/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00936-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 4.5. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – P. G., G. R.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b.l. 46-48) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2012 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1339;

2) įpareigoti atsakovą įtraukti R. R. į eilę įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties 1.7000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Santaikos k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Alytaus r. sav., Krokialaukio sen., (duomenys neskelbtini) k.

Pareiškėja paaiškino, jog ji bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 1.8600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Santaikos k.v., Alytaus r. sav., Krokialaukio sen., (duomenys neskelbtini) k. 2012 m. birželio 29 d. pareiškėja įregistravo ūkininko ūkį, jos žemės sklypas ribojasi su valstybiniam žemės fondui priklausančiu 1.7000 ha žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Alytaus r. sav., Krokialaukio sen., (duomenys neskelbtini) k., kuris nėra išpirktas iš valstybės. Pareiškėja 2012 m. liepos 4 d. NŽT Alytaus žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties 1.7000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Alytaus r. sav., Krokialaukio sen., Pošnios k., besiribojantį su sutuoktiniui G. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu 1.8600 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiu Santaikos k.v., Alytaus r. sav., Krokialaukio sen. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog pareiškėjai priklauso pirmumo teisė įsigyti nuosavybėn kaimo gyvenamojoje vietovėje esančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, suformuotus pagal žemės valdos projektus. Šią pirmumo teisę pirkti valstybinę žemę pareiškėjai garantuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas) 5 straipsnis, kiti teisės aktai. Manė, jog nepagrįstai ginčo žemės sklypas yra projektuojamas pardavimui P. G. ir tokiu būdu yra ignoruojama pareiškėjai priklausanti pirmumo teisė įsigyti šį sklypą.

Pažymėjo, jog žemės reformos metu parduodami žemės sklypai projektuojami pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, todėl kreipdamasi į NŽT Alytaus žemėtvarkos skyrių pareiškėja reikalavo įtraukti ją į eilę įsigyti valstybinės žemės sklypus pagal pateiktus dokumentus, pranešė, kad atsiskaitys su valstybe už perkamus žemės sklypus iš karto bei įsipareigojo nekeisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, kadangi planuoja vykdyti žemės ūkio veiklą. Remiantis pateiktais argumentais NŽT Alytaus žemėtvarkos skyrius privalėjo patikslinti įsakymus, įtraukiant R. R. į eilę įsigyti valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, šio projekto papildymo rengimo ir įgyvendinimo metu. Pareiškėja taip pat nurodė, jog, jeigu yra daugiau asmenų, pageidaujančių įsigyti tuos pačius žemės sklypus, ji sutinka, kad žemės sklypai būtų parduoti uždarojo aukciono būdu. Pažymėjo, jog prašymą parduoti valstybiniam žemės fondui priklausantį žemės sklypą, dėl kurio kyla ginčas, NŽT Alytaus žemėtvarkos skyriui yra pateikę ir kiti asmenys (J. V.), turintys pirmumo teisę įsigyti nuosavybėn kaimo gyvenamojoje vietovėje esančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, suformuotus pagal žemės valdos projektus.

Nurodė, jog NŽT išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir 2012 m. liepos 23 d. raštu Nr. 1SS(7.5)-1339 nepagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą įtraukti ją į eilę įsigyti valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas NŽT raštas prieštarauja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajam įstatymui, kuris garantuoja jai pirmumo eilę įsigyti žemės sklypą. NŽT sprendimas naikintinas teismine tvarka, nes NŽT nurodytas pagrindas iš esmės reglamentuoja naujų žemės sklypų formavimą ir pardavimą, o nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl suformuoto žemės sklypo. Be to, administracinis teismas turėtų įvertinti aukciono galimybės realizavimą.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad anksčiau pateikti atsakovui prašymą pirkti valstybinę žemę ji negalėjo, nes žemės sklypą, besiribojantį su norimu pirkti ginčo žemės sklypu, ji įsigijo 2012 m. vasario 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos R. R. skundą (b. l. 58-61) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas) nustatė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys su asmenimis, iki Nutarimo įsigaliojimo dienos pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, t. y. asmenų teikiami prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nepriimami ir juos pateikusiems asmenims grąžinami. Jeigu prašymai pirkti žemę atsiunčiami paštu, prašymas grąžinamas asmens nurodytu adresu ir pridedamas raštas, paaiškinantis pateikto prašymo grąžinimo priežastį. Tokių prašymų priėmimas bus atnaujintas atskiru Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Nurodė, jog, vadovaujantis Nutarimo 3 punktu, nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nepriimami. Atitinkamai, pareiškėją įtraukti į asmenų sąrašą, kuris sudaromas pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, nėra teisinio pagrindo.

Nurodė, jog, atsižvelgiant į Nutarimo nuostatas, NŽT Alytaus žemėtvarkos skyrius 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 2SS-(14.2.45.)-105 pareiškėjai atsakė, kad įsigaliojus Nutarimui prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (toliau – ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės), nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys su asmenimis, pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę iki Nutarimo įsigaliojimo.

Atsakovas pabrėžė, jog Alytaus apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 33-Ž-3064 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo“ patvirtinta Santaikos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia bei laisvos žemės fondo žemės plotai. Įsakyme nurodyta, kad asmenys, pageidaujantys Alytaus rajono Santaikos kadastro vietovėje žemę, mišką, vandens telkinį susigrąžinti natūra, gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, ją pirkti, arba nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, prašymus turi pateikti iki 2008 m. gruodžio 8 d. Ši informacija buvo skelbiama spaudoje – 2008 m. lapkričio 26 d. laikraštyje „Alytaus Naujienos“ Nr. 221(11322), taip pat seniūnijos skelbimų lentoje ir Alytaus apskrities viršininko administracijos interneto tinklalapyje. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 33-Ž-3494 buvo patvirtintas piliečių, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ir nuomoti žemę, mišką ir vandens telkinius Santaikos kadastro vietovėje, sąrašas. Asmenų sąraše P. G. (pagal 2007 m. gruodžio 5 d. prašymą) įrašytas kaip pretendentas, kuriam žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 13 eiliškumo grupę, t. y. pagal šią grupę parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu. 13 eiliškumo grupės pretendentų, įrašytų į asmenų sąrašą, susirinkimai vyko 2009 m. sausio 22 d. Šio susirinkimo metu R. R. pageidaujamą pirkti žemės sklypą 1,70 ha laisvos žemės fondo žemės plotą Nr. 55 pasirinko P. G.. Alytaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. Ž-959-(1.3.) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ patvirtintame Alytaus rajono Santaikos kadastro vietovės projekte pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 13 eiliškumo grupę P. G. suprojektuotas pirkti iš valstybės žemės sklypas Nr. 403 – 1,70 ha.

Pažymėjo, jog R. R. iki 2008 m. gruodžio 8 d. NŽT Alytaus skyriui nepateikė prašymo pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, todėl nebuvo įtraukta į asmenų sąrašą, o pageidaujamą pirkti laisvos žemės fondo žemės plotą Nr. 55 (1,70 ha) pasirinko kitas asmuo (P. G.) pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 13 eiliškumo grupę. Pareiškėja pirmumo teisės pirkti pageidaujamą 1,70 ha valstybinės žemės sklypą prieš P. G. nustatytais terminais neįrodė, todėl, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsniu, Nutarimu, Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėmis, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. R. su pareiškėjos R. R. skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu (b. l. 156-160) pareiškėjos R. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat nurodė įsiteisėjus sprendimui panaikinti 2012 m. spalio 24 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikiną uždraudimą NŽT perleisti tretiesiems asmenims valstybei priklausantį 1.7 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Santaikos k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Alytaus r. sav., Krokialaukio sen., (duomenys neskelbtini) k.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad Alytaus apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 33-Ž-3064 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Santaikos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia bei laisvos žemės fondo žemės plotai. Įsakyme nurodyta, kad asmenys, pageidaujantys Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemę, mišką, vandens telkinį susigrąžinti natūra, gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, ją pirkti, arba nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, prašymus turi pateikti iki 2008 m. gruodžio 8 d. 2008 m. gruodžio 16 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-Ž-3494 „Dėl piliečių, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ir nuomoti žemę, mišką ir vandens telkinius Santaikos kadastro vietovėje, sąrašų patvirtinimo“ buvo patvirtintas sąrašas piliečių, pageidaujančių nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ir nuomoti žemę, mišką ir vandens telkinius Santaikos kadastro vietovėje. Asmenų sąraše P. G. įrašytas kaip pretendentas, kuriam žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 13 eiliškumo grupę, t. y. pagal šią grupę parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu. 13 eiliškumo grupės pretendentų, įrašytų į asmenų sąrašą, susirinkimas vyko 2009 m. sausio 22 d., kurio metu pareiškėjos R. R. pageidaujamą pirkti žemės sklypą 1,70 ha laisvos žemės fondo žemės plotą Nr. 55 pasirinko P. G.. Alytaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. Ž-959-(1.3.) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ patvirtintame Alytaus rajono Santaikos kadastro vietovės projekte pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 13 eiliškumo grupę P. G. suprojektuotas pirkti iš valstybės žemės sklypas Nr. 403 – 1,70 ha.

Teismas pažymėjo, jog administracinėje byloje ginčas kilo dėl to, kad, pareiškėjos nuomone, atsakovas nepagrįstai jos neįtraukė į eilę įsigyti ginčijamą valstybinės žemės ūkio paskirties 1.7000 ha žemės sklypą, kadangi jai priklauso pirmumo teisė įsigyti šį žemės sklypą.

Pasisakydamas dėl administracinės bylos esmės pirmosios instancijos teismas rėmėsi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Nutarimo 3 punktu ir nurodė, jog įsigaliojus Nutarimui (įsigaliojo 2011 m. rugpjūčio 24 d.) prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys su asmenimis, iki Nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Tokių prašymų priėmimas bus atnaujintas atskiru Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu.

Nurodė, jog pareiškėja NŽT Alytaus žemėtvarkos skyriui prašymą įsigyti ginčijamą valstybinės žemės ūkio paskirties 1.7000 ha žemės sklypą pateikė tik 2012 m. liepos 4 d., t. y. praleidusi Nutarimu nustatytą terminą, pagal kurį prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nepriimami. Be to, ginčo atveju pareiškėja prašymą pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, vadovaujantis Alytaus apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 33-Ž-3064, turėjo pateikti iki 2008 m. gruodžio 8 d., tačiau to nepadarė.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjos motyvas, kad Nutarimo nuostatos reglamentuoja naujų žemės sklypų formavimą ir pardavimą, o ne jau suformuoto žemės sklypo (ginčas kilo dėl suformuoto žemės sklypo) pardavimą, yra nepagrįstas, kadangi iš Nutarimo 2 punkto matyti, jog Nutarimo nuostatos taikomos ir žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotiems valstybės parduodamiems ar nuomojamiems žemės sklypams.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. R. iki 2008 m. gruodžio 8 d. NŽT Alytaus žemėtvarkos skyriui nepateikė prašymo pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, t. y. praleido Alytaus apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 33-Ž-3064 nustatytą terminą, nurodė, jog atsakovas pagrįstai netenkino jos prašymo ir neįtraukė pareiškėjos į asmenų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ir nuomoti žemę, mišką ir vandens telkinius Santaikos kadastro vietovėje, sąrašą ir atitinkamai jos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog, atmetus pareiškėjos skundą, naikintinos 2012 m. spalio 24 d. nutartimi šioje byloje taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

III. Pareiškėja R. R. apeliaciniu skundu (b. l. 164-169) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą. Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti išlaidas advokatui, žyminį mokestį, pašto ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurinamai išaiškino Nutarimo taikymo klausimą. Nutarimo esmę sudaro tai, kad prašymai pagal Nutarimą nepriimami, kol nebus suformuoti žemės ūkio paskirties sklypai ir sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys dėl žemės sklypų, kurie patvirtinti pardavimui žemėtvarkos projektais. Nutarimas kalba apie prašymus įsigyti naujus laisvos žemės fondo žemės sklypus, kurie teisės aktais bus patvirtinti pardavimui ateityje žemėtvarkos projektais, jeigu tokios laisvos žemės fondo žemės bus. Pareiškėja šiuo atveju teikė prašymą įsigyti žemės sklypą, kuris jau patvirtintas pardavimui žemėtvarkos projektu, tuo tarpu Nutarimas neužkerta kelio teikti prašymus įsigyti žemės sklypus, kurie jau yra patvirtinti pardavimui žemėtvarkos projektais.

Pažymi, jog pareiškėja neginčija P. G. teisės įsigyti žemės sklypą, kurią jam garantuoja Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktas, nes parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su jam nuosavybės teisė priklausančiu žemės sklypu. Pareiškėja reikalauja NŽT patikslinti įsakymus, įtraukiant ją į eilę įsigyti valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, šio projekto papildymo rengimo ir įgyvendinimo metu.

Pareiškėja nurodo, jog Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 23 punkte yra numatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte pardavimui arba nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro duomenų byla žemėtvarkos skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Jeigu per nustatytą terminą kadastro duomenų byla nepateikiama, NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas priima naują sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš NŽT vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo įsakymu patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Pažymi, jog žemėtvarkos projektas patvirtintas Alytaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 22 d. d. įsakymu Nr. Ž-959-(1.3) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo”, tačiau teisės aktų nustatytu terminu P. G. kadastro duomenų bylos žemėtvarkos skyriui nepateikė. Atitinkamai, sprendimas išbraukti P. G. iš NŽT vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo įsakymu patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, nepagrįstai nebuvo priimtas. Pareiškėja taip pat remiasi Nutarimo 2 punktu ir nurodo, jog teisės aktų nustatytu papildomu terminu P. G. kadastro duomenų bylos žemėtvarkos skyriui taip pat nepateikė. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių nevertino.

Nurodo, jog pareiškėja bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 1.8600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Santaikos k.v., Alytaus r. sav., Krokialaukio sen. (duomenys neskelbtini) k., įsigijo 2012 m. vasario 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 837. Nuo šio momento atsirado pareiškėjai teisė įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties 1.7000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Alytaus r. sav., Krokialaukio sen., Pošnios k. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu laiku ji nebuvo žemės sklypo savininkė, negalėjo pasinaudoti įstatymų jai suteikta teise, o teisei atsiradus ja pasinaudojo, pateikdama prašymą įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą projekto papildymo rengimo ir įgyvendinimo metu.

Pareiškėja pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo šioje byloje vertinti aukciono realizavimo galimybes, nes to reikalauja ne tik teisės aktai, bet teisingumo, sąžiningumo interesai tiek valstybės naudai, tiek galimiems žemės pirkėjams.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą (b. l. 178-182) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai, teisingai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Nurodo, jog pareiškėja neteisingai aiškina Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatą, kadangi ji yra taikoma tik tais atvejais kai tą patį žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys. Minėta įstatymo nuostata yra taikoma piliečiams, pateikusiems prašymą pirkti žemę tą pačią dieną ir esantiems toje pačioje eiliškumo grupėje. Šiuo atveju asmenų sąraše P. G. (pagal 2007 m. gruodžio 5 d. prašymą) įrašytas kaip pretendentas, kuriam žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 13 eiliškumo grupę, t. y. pagal šią grupę parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu.

Atsakovas taip pat pažymi, jog pareiškėja prašymą pirkti valstybinę žemę pateikė 2012 m. liepos 4 d., tačiau nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nepriimami.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. G. atsiliepime į pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą (b. l. 175) nurodo, jog jis yra vienintelis teisėtas pretendentas į 1,7 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav. Krokialaukio sen. (duomenys neskelbtini) k. Pažymi, jog prašymą dėl šio žemės sklypo jis yra parašęs pirmas ir gana seniai, 2008 metais yra pateikęs papildomus dokumentus, 2010 metais apmokėjęs už žemės sklypo projekto darbų rengimą ir padaręs šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priimto individualaus administracinio akto, kuriame atsakovas konstatavo, jog pareiškėjo pateiktas prašymas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti priimtas nagrinėti, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl atsakovo pareigos įtraukti pareiškėją į eilę įsigyti konkretų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės sutinka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Asmenys, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Minėtu nutarimu patvirtintų Taisyklių 8 punktas numato, kad žemės sklypų pardavimą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ yra patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, reglamentuojantis žemės reformos žemėtvarkos projektų turinį, sudėtį, rengimo, viešo svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką, taip pat planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šio proceso metu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. rugpjūčio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas).

Nutarimo 3 punkte nustatyta, kad įsigaliojus šiam nutarimui prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio ministerija, ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. apsvarsčiusi Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, likusius sudarius pirkimo–pardavimo sutartis su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymą dėl prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimo. Tokių prašymų priėmimas atnaujinamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus atskirą sprendimą tęsti prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimą. Minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 915 įsigaliojo 2011 m. rugpjūčio 24 d.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja R. R. į Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyrių kreipėsi 2012 m. liepos 4 d., prašydama parduoti jai žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Alytaus r. sav., Krokialaukio sen., (duomenys neskelbtini) k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su jai ir jos sutuoktiniui G. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu Santaikos k. v., Alytaus r. sav., Krokialaukio sen., (duomenys neskelbtini) k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 29-30).

Akivaizdu, jog pareiškėja prašymą byloje vertinamu atveju pateikė jau įsigaliojus Nutarimo nustatytam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį tokie prašymai nuo nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nepriimami, todėl jos prašymas negalėjo būti priimtas ir bus nepriimtinas iki to laiko, kol Vyriausybė priims atskirą sprendimą tęsti prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų pateikusi prašymą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo iki įsigaliojant Nutarimui.

Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurai aiškino Nutarimo taikymo klausimą, nurodo, kad minėtame Nutarime kalbama tik apie naujus dar nesuformuotus žemės sklypus, kurie bus ateityje patvirtinti žemėtvarkos projektais, teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

Šiuo aspektu pažymėtima, kad, kaip matyti iš Nutarimo 3 punkto turinio, jame kalbama apskritai apie naujų prašymų nepriėmimą, toks sprendimas sustabdyti naujų prašymų priėmimą siejamas su poreikiu suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

Tokį Nutarimo 3 punkto nuostatų aiškinimą patvirtina ir Nutarimo 2 pukto nuostatos, kuriose nurodyta, kad jeigu iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos parduodamas arba nuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (išskyrus asmeninio ūkio ir tarnybinių dalų žemės sklypus) buvo suprojektuotas patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui pagal žemės buvimo vietą nepateiktos šių žemės sklypų kadastro duomenų bylos, teritorinis padalinys per 20 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo įteikia (arba išsiunčia registruotu laišku) asmeniui pranešimą, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto valstybės parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo kadastro duomenų byla turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo šio pranešimo gavimo.

Taigi Nutarimo 2 punktu nustatomas tam tikras pereinamasis laikotarpis tam, kad prašymai, kurie buvo pateikti iki šio Nutarimo įsigaliojimo dienos, būtų tinkamai įgyvendinti pagal patvirtintus žemėtvarkos projektus. Kaip matyti iš Nutarimo 2 punkto nuostatų, jose tiesiogiai kalbama apie žemėtvarkos projektuose suprojektuotus žemės sklypus, o tai leidžia teigti, kad Nutarimo 3 punkte kalbama apskritai apie bet kokių naujų prašymų nepriėmimą.

Nutarimo 2 ir 3 punkto nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad aptariamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatomis siekiama užbaigti tam tikrą žemės reformos etapą Lietuvoje ir tik įvertinus šio etapo rezultatatus, priimti tolesnį sprendimą dėl valstybinės žemės pardavimo.

Įvertinusi tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, pagrįstai taikė Nutarimo 3 punktą.

Atsižvelgusi į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos argumentai dėl uždaro aukciono organizavimo nėra teisiškai reikšmingi, nes nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą priimti pareiškėjos prašymą įsigyti jos nurodomą ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Alytaus r. sav., Krokialaukio sen., (duomenys neskelbtini) k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Vien tai, kad pareiškėja jai ir jos sutuoktiniui bendrosios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį šalia jos norimo įsigyti žemės sklypo, įsigijo 2012 m. vasario 13 d. jokiu būdu nekeičia jos situacijos vertinimo Nutarimo 3 punkto požiūriu.

Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teikia argumentus dėl to, kad P. G. tinkamai nerealizavo savo teisės įsigyti ginčo sklypą, teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai teisiškai nėra reikšmingi. Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėja skunde neginčijo individualių teisės aktų, kuriais ginčo žemės sklypas buvo formuojamas trečiajam suinteresuotam asmeniui. Be to kaip minėta, iki bus priimtas atskiras Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės žemės pardavimo, Nutarimo 3 punkto nuostatos užkerta kelią pareiškėjai paduoti prašymą ginčo sklypui įsigyti, todėl jos skundo reikalavimas įtraukti ją į eilę įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties 1.7000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Santaikos k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Alytaus r. sav., Krokialaukio sen., (duomenys neskelbtini) k. bet kuriuo atveju negali būti tenkinamas.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Pareiškėja R. R. apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad nepatenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, negali būti tenkinamas ir prašymas priteisti teismo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis), todėl jis atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys