4b4271a2-37fd-4033-9ae9-3a33d8cc28cb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-8595-244/2015(Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01026-2015-3)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas J.

M. skunde (b. l. 1-5) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių aps. VPK), jo naudai 3 000 Eur neturtinės žalos.              Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2014-02-19 iki 2014-02-27, nuo 2014-03-06 iki 2014-03-14, nuo 2014-05-21 iki 2014-05-22 Šiaulių aps. Viešosios tvarkos biuro areštinėje (toliau - areštinė) buvo laikomas vienoje kameroje kartu su kitais asmenimis, kurie, kitaip nei jis, nebuvo tarnavę vidaus reikalų sistemoje.

PrieÅ¡ patalpinant į areÅ¡tinę žodžiu informavo pareigÅ«nus, kad tarnavo vidaus reikalų sistemoje, tačiau jo žodžiai buvo priimami su paÅ¡aipa. Apie šį faktÄ informavo ir tyrėjÄ , kuris į nurodytÄ aplinkybę neatsižvelgė. AreÅ¡tinėje buvo laikomas su ne pirmÄ kartÄ teistais asmenimis, kurie turėjo savo neraÅ¡ytas taisykles, todėl su jais dažnai kildavo konfliktai. Kadangi jų buvo daugiau jie smurtavo tiek psichologiÅ¡kai, tiek fiziÅ¡kai. PareigÅ«nai ir į Å¡iÄ situacijÄ nekreipė dėmesio.

Ä®raÅ¡ai, kad jis tarnavo vidaus reikalų sistemoje turėjo bÅ«ti jo asmens byloje, o pareigÅ«nai prieÅ¡ patalpindami jį į kamerÄ Ä¯ šį faktÄ privalėjo atsižvelgti. Tokiu bÅ«du, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir buvo sukeltas pavojus jo sveikatai bei gyvybei, dėl to jis patyrė neigiamas pasekmes: patyrė įtampÄ , nesaugumo jausmÄ , didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , užgauliojimus, fizinį bei psichologinį smurtÄ , negalėjo ramiai miegoti, vargino neužtikrintumas ir baimė dėl sveikatos ar gyvybės, kas lėmė neturtinės žalos atsiradimÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atsiliepime į skundÄ (b. l. 12–14) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas, reikalaudamas atlyginti neturtine žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios valstybės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytos žalos faktÄ . PareiÅ¡kėjui neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų Å¡ios rÅ«Å¡ies atsakomybės sÄ lygų, nėra ir teisinio bei taktinio pagrindų žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kilų suimtųjų ir nuteistųjų. IÅ¡nagrinėjus Å¡ios teisės normos turinį, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad privalomÄ jÄ karo tarnybÄ atliekantys asmenys, nepaisant privalomos karo tarnybos vietos (padalinio priklausomybės vienai ar kitai valstybinio valdymo sričiai), privalomosios karo tarnybos metu neįgyja valstybės tarnautojo statuso.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i teisės norma yra įtvirtinta III Å¡io įstatymo skyriuje „Suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygos“, todėl jÄ taikyti, nagrinėjant pareiÅ¡kėjo nurodytas faktines aplinkybes, kai jis buvo laikomas policijos areÅ¡tinėje, o ne tardymo izoliatoriuje, negalima. Remiasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu ir Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d.

įsakymo Nr. 5-V-139 (toliau - Instrukcija), V skyriumi (iki 2015 m. vasario 10 d. reglamentavo Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677, V skyrius) ir teigia, kad privalomÄ jÄ karo tarnybÄ atliekantys asmenys nepatenka į Instrukcijos V skyriaus normų taikymo sritį, nes jie neturi valstybės tarnautojo statuso ir praeityje atlikusiems privalomÄ jÄ karo tarnybÄ asmenims nėra taikomi izoliavimo reikalavimai.

Be to, kaip nurodyta Å iaulių aps. VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės vyresniojo specialisto 2015 m. gegužės 6 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl informacijos apie J. M. skundo pateikimo“ Nr. 40-PR2-15782 pareiÅ¡kėjas duomenų, kad jis tarnavo vidaus reikalų sistemoje, nepateikė nei žodžiu, nei pildydamas anketÄ , kurios duomenų teisingumÄ patvirtino pats savo paraÅ¡u. PareiÅ¡kėjo skunde nurodyti teiginiai kelia pagrįstų abejonių dėl jų atitikimo tikrosioms faktinėms aplinkybėms.

PareiÅ¡kėjas vienoje skundo dalyje nurodo, kad jis dėl savo statuso (buvusios tarnybos vidaus reikalų sistemoje) patyrė fizinį bei psichologinį smurtÄ , o kitoje skundo dalyje jau nurodo, kad su juo areÅ¡tinėje buvę asmenys tik per atsitiktinumÄ nesužinojo, kad jis tarnavęs vidaus reikalų sistemoje. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo suformuota praktika, kurioje ne kartÄ pažymėtÄ , kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Skundas netenkintinas.              PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių aps. VPK, t. y. pažeidžiant galiojančius teisės aktus, kadangi jis, kaip tarnavęs Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, buvo patalpintas į kameras su kitais asmenimis, kurie nepriklauso Bausmių vykdymo kodekso 10 str. 1 d. 5 p. iÅ¡vardintų asmenų grupei.Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Suėmimo vykdymo tvarka ir sÄ lygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis yra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme. Å io įstatymo III skyriuje yra apibrėžta suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygos. Suėmimo vykdymo režimÄ Suėmimo vykdymo įstatymas apibrėžia kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygų ir elgesio taisyklių visumÄ (9 str. 1 d.).

Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra šie:

1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas;

2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra;

3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių – suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.).Iš byloje pateikto 2015-05-06 tarnybinio pranešimo Nr. 40-PR2-15782 ,,Dėl informacijos apie J.

M. skundo pateikimo“ (b. l. 58-59) duomenų matyti, kad atvykę į Šiaulių aps. VPK suimtieji ir nuteistieji paskirstomi į kameras vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir pareiškėjo nurodomo laikotarpio metu galiojusios Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-10-10 įsakymu Nr. 5-V-677, V skyriaus nuostatomis, kuriose buvo numatyta, kad areštinėje laikomi asmenys į kameras uždaromi laikantis izoliavimo reikalavimų, tame tarpe asmenys, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, pateikę tai patvirtinančius dokumentus - atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų (22.6 p.).

Pažymos duomenys patvirtina, kad J. M. buvimo areÅ¡tinėje metu tokių dokumentų nepateikė budėtojui. Tarnybinį praneÅ¡imÄ surašęs pareigÅ«nas paaiÅ¡kino, kad areÅ¡tinėje suimtam asmeniui yra pildoma ir į asmens bylÄ dedama areÅ¡tuoto asmens anketa, kurios 9 punkte nurodoma darbo vieta ir užsiėmimo rÅ«Å¡is bei jo praÅ¡ymu nurodoma ar jis yra ar buvo valstybės tarnautojas. Anketoje, užpildytoje J. M. vardu, nenurodyta duomenų apie jo darbÄ valstybės tarnyboje. Duomenis savo paraÅ¡u patvirtina asmuo apie kurį pildoma anketa.

Praktikoje budėtojas, skirstydamas areÅ¡tuotus asmenis į kameras, apklausia juos ar jie sutinka bÅ«ti talpinami į kameras, kuriose yra kitų asmenų. Gavus areÅ¡tuoto asmens praÅ¡ymÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kad talpinamas asmuo buvo ar yra valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojas, tokie asmenys talpinami į tokios kategorijos asmenų kamerÄ arba į vienvietę kamerÄ , kurių areÅ¡tinėje yra dvi. Minėto tarnybinio praneÅ¡imo duomenys taip pat patvirtina, kad per visÄ J.

M. buvimo areÅ¡tinėje laikotarpį jis nepateikė praÅ¡ymų, skundų dėl laikymo sÄ lygų areÅ¡tinėje, dėl sveikatos priežiÅ«ros suteikimo, dėl laikymo kamerose su kitais asmenimis.Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo netikėti pareigÅ«no tarnybinėje pažymoje nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų paskirtas į kameras pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ ir teisės aktų reikalavimus. Nei Suėmimo vykdymo įstatymas, nei Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija nenustato, kad asmenims atlikusiems privalomÄ jÄ karo tarnybÄ taikomi izoliavimo reikalavimai.

PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ atlikę asmenys neįgyja valstybės tarnautojo statuso. Å iaulių aps. VPK pareigÅ«nai neturėjo duomenų apie tai, kad J. M. bÅ«tų tarnavęs Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad Å iaulių aps. VPK pareigÅ«nai, patalpinę pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kamerÄ kartu su kitais asmenimis, pažeidė pareiÅ¡kėjo teises.Byloje nėra nustatyta atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Nenustačius vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų – žalos pareiÅ¡kėjui padarymo fakto, valstybei pagal CK6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, jis patyrė neturtinę žalÄ . Apibendrinant teismo iÅ¡dėstytus motyvus, skundo tenkinti nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,n u s p r e n d ė:PareiÅ¡kėjo J. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                               Liudmila Zaborovska