4b3d96cd-eeaa-48fd-b9a1-ec4532b38486 · Lietuvos apeliacinis teismas

             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus, Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kuriuo iÅ¡spręstas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus klausimas, civilinėje byloje Nr. 2-1379-343/2010 pagal ieÅ¡kovo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos (procesinis teisių perėmėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, o Å¡iuo metu – Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija) ieÅ¡kinį atsakovui A.

M. (trečiasis asmuo - Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos) dėl sprendimų paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamÄ visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo, o taip pat A. M. ieÅ¡kinį atsakovui Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai (trečiasis asmuo - Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė) dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams pripažinimo neteisėtu.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė pripažinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymÄ Nr. V-75 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)“ bei jį keitusį 2008 m. vasario 19 d. įsakymÄ Nr. V-115 „Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-75 pakeitimo“, kuriuo nuspręsta paimti iÅ¡ A. M. visuomenės poreikiams 1,47 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), teisėtu ir Å¡ioje dalyje priimti dalinį sprendimÄ leidžiant po jo įsiteisėjimo pervesti 367 500 Lt į atsakovo A.

M. nurodytÄ sÄ skaitÄ , įregistruoti paimamÄ Å¾emės sklypÄ valstybės vardu ir pradėti jį naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams. Be to, ieÅ¡kovas prašė nustatyti už paimtÄ visuomenės poreikiams 1,4700 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ iÅ¡ atsakovo A. M. 367 500 Lt atlyginimo dydį. Nurodė, kad Kauno apskrities virÅ¡ininkas nustatė, jog už paimtÄ Å¾emės sklypÄ bus atlyginta pinigais bei nurodė sumÄ - 367 500 Lt. TokiÄ savo iÅ¡vadÄ pagrindė VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus 2007 m. sausio 8 d. turto įvertinimo ataskaita Nr. SG-5-2.A.

M. kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė:

1) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008 m. sausio 31 d. įsakymÄ Nr. V-75 ir jį keitusį 2008 m. vasario 19 d. įsakymÄ Nr. V-115;

2) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 02-05-14181 dalį, liečiančiÄ A. M. žemės sklypÄ .Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 22 d. daliniu sprendimu Å¡ioje byloje pripažino Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymÄ Nr. V-75 “Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)” bei jį keitusį 2008 m. vasario 19 d. įsakymÄ Nr. V- 115 “Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 01 31 įsakymo Nr. V- 75 pakeitimo”, pagal kuriuos nuspręsta paimti iÅ¡ A.

M. visuomenės poreikiams 1,4700 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), teisėtais, o taip pat leido Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo iÅ¡sprendimo pervesti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008 m. sausio 31 d. įsakyme nurodytÄ 367 500 Lt atlyginimÄ už paimamÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯ A. M. sÄ skaitÄ bei įregistruoti paimtÄ 1,4700 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei pradėti šį žemės sklypÄ naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams.

Be to, minėtu daliniu sprendimu byla dalyje pagal A. M. ieÅ¡kinį dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 02-05-14181 dalies, liečiančios A. M. žemės sklypÄ , bei dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-75 ir 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. V-115 pripažinimo neteisėtais / panaikinimo nutraukta.Byloje kilo ginčas dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams iÅ¡ A. M. paimtÄ 1,47 ha žemės sklypÄ nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu nustatyta, kad atlyginimo atsakovui A. M. už paimtÄ visuomenės poreikiams 1,4700 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 1 500 000 Lt, o su atsakovu A. M. atsiskaitoma 1 132 500 Lt pinigine kompensacija. Teismas nurodė, kad byloje surinkta grupė vienos rÅ«Å¡ies įrodymų – asmenų, turinčių specialių žinių, nustatant turto vertę, iÅ¡vadų, tačiau tik dvi iÅ¡vados yra gautos CPK nustatyta tvarka, t. y. teismui paskyrus atitinkamas ekspertizes.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertų grupė, kadangi tai yra paskutinė ekspertizė, atlikta Å¡ioje byloje, ekspertizės atlikimo metu buvo vadovautasi anksčiau atlikta ekspertize, turto vertinimo ataskaitomis, ekspertizę atlikę asmenys, teikdami paaiÅ¡kinimus paÅ¡alino kilusias abejones dėl ekspertizės akto, ekspertizę atliko asmenys, turintys reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai duoti ir įspėti dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos iÅ¡vados davimÄ , ekspertizę atliko trijų asmenų grupė.

Vertindamas minėtÄ ekspertizės aktÄ teismas sprendė, kad ekspertai pagrįstai taikė lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodÄ , iÅ¡samiai tyrė ir vertino sandorius, sudarytus dėl analogiÅ¡ko turto. Pažymėjo, kad į lyginamųjų pavyzdžių sÄ raÅ¡Ä nebuvo įtrauktas nei vienas sandoris dėl komercinės paskirties žemės pardavimo, ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nekelia abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami žemės perleidimo sandoriai sudaryti toje pačioje vietovėje bei ieÅ¡kovo vykdomų procedÅ«rų visuomenės poreikiams paėmimo vykdymo metu.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisingo atlyginimo dydis turi bÅ«ti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t.y. su įsakymo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams priėmimo momentu, t. y. 2008 m. sausio 31 d., o tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas motyvavo tuo, kad priimant įsakymÄ dėl žemės nusavinimo visuomenės tikslams, institucija, priimanti tokį įsakymÄ privalo nustatyti kompensacijos dydį, o asmuo, priimantis sprendimÄ dėl turto nusavinimo, negali žinoti, kada bus kreiptasi į teismÄ , kada teismas iÅ¡nagrinės bylÄ , bus skundžiamas ar ne teismo procesinis dokumentas ir pan.

Nustatant iÅ¡mokamos kompensacijos dydį, įvertino, kad 2009 m. gegužės 22 d. dalinio sprendimo pagrindu atsakovui iÅ¡mokėta 367 500 Lt suma. Pagal ekspertų komisijos iÅ¡vadÄ ginčo žemės sklypo vertė 2008 m. sausio 31 d. buvo 1 500 000 Lt, todėl teismas sprendė, kad Å¡i suma nustatytina kaip teisinga kompensacija už paimtÄ visuomenės poreikiams žemės sklypÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 . gruodžio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Be to, praÅ¡o paskirti ekspertizę, užduodant ekspertams klausimÄ , kokia 1,47 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2008 m. sausio 31 d., 2009 m. birželio 23 d. ir 2009 m. liepos 29 d., atsižvelgiant į aplinkybę, kad jo esama žemės Å«kio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali bÅ«ti pakeista į kitÄ naudojimo paskirtį. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Sprendimu nustatant žemės sklypo rinkos kainÄ nepagrįstai neatsižvelgta į aplinkybę, jog žemės sklypo paskirties negalima keisti (Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas buvo patvirtintas 2009 m. sausio 29 d., o Kauno LEZ teritorijos specialusis planas – 2009 m. rugsėjo 17 d.), o pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį paimamo žemės sklypo vertė turi bÅ«ti apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nustatytÄ iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams).

Be to, galimybė keisti vertinamo žemės sklypo naudojimo paskirtį taip pat buvo apribota Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 02-05-8162 ir šis apribojimas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas jau nuo 2004 m. spalio 15 d. Tuo tarpu galimybės keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį apribojimas, į kurį nei ekspertai, nei teismas neatsižvelgė, turi aiškios įtakos nustatant paimtos žemės vertę.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertų I. K., A.

T., P. Č. parengtu ekspertizės aktu, nes žemės sklypo vertė nustatyta pažeidžiant Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį (nebuvo atsižvelgta, jog nėra jokių galimybių pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitÄ iki sprendimo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams paėmimo dienos, o teismo posėdžio metu apklausti du iÅ¡ trijų ekspertizę atlikusių ekspertų patvirtino, kad tokiu atveju žemės sklypo vertė bÅ«tų kitokia), o taip pat netinkamai parinkti lyginamieji objektai (parinktų lyginamųjų objektų vieno sÄ lyginio aro kaina svyruoja nuo „2319 iki 14 000 Lt“).

Lietuvos turto vertintojų asociacija pateiktame rašte Nr. 01-03/36 pažymėjo, kad praktika, kai vertinant paimamus visuomenės poreikiams sklypus, yra taikoma maksimalaus ir geriausio panaudojimo analizė, neatitinka įstatyminio reglamentavimo, o iš UAB „Resolution valuations“ žemės sklypo pažymos (parengtos atsižvelgiant, kad vertinamo žemės sklypo paskirtis negali būti keičiama) aišku, kad ginčo žemės sklypo 1 aro rinkos vertė 2009 m. birželio 23 d., 2009 m. liepos 9 d. galėjo būti nuo 3000 iki 4000 Lt.

3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė momentÄ , nuo kurio turi bÅ«ti nustatomos žemės sklypų vertės, nes įsakymo priėmimo faktas pats savaime nei atsakovui, nei valstybei nesukėlė jokių teisinių pasekmių (iki pat dalinio sprendimo įsiteisėjimo atsakovas galėjo toliau naudotis žemės sklypu). IeÅ¡kovo nuomone, faktinis turto nusavinimas de jure įvyksta tuomet, kai valstybė įgyja visas objektyvias galimybes turtÄ Ä¯registruoti valstybės vardu, t. y. kai įsiteisėja dalinis sprendimas, o de fakto – kai toks sprendimas realiai įvykdomas. Tokiu bÅ«du bÅ«tent dalinio sprendimo įsiteisėjimo data (2009 m. birželio 23 d.) nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti laikoma faktiniu turto nusavinimo momentu, nes bÅ«tent tik po dalinio sprendimo priėmimo iÅ¡imtinai tik nuo valstybės veiksmų priklauso, kada nuosavybės teisė į žemės sklypÄ bus įregistruota valstybės vadu.

4. Teisingas atlyginimas už paimtÄ Å¾emės sklypÄ reiÅ¡kia teisingumÄ ne tik asmens, kurio nuosavybė paimama, bet ir valstybės, siekiančios įgyvendinti svarbius visuomenės poreikius, atžvilgiu. Be to, atsižvelgtina į tai, kad nuosavybės teisės į žemės sklypÄ atsakovui Kauno apskrities virÅ¡ininko 2000 m. balandžio 11 d. sprendimu buvo atkurtos ne pagal faktÄ (natÅ«roje turėtoje vietoje), o neatlygintinai pasiÅ«lant kitoje vietoje (ekvivalentine natÅ«ra) bei aiÅ¡kiai nurodant, kad siÅ«lomas žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritorijÄ (teisės aktuose taip pat buvo apibrėžtos Kauno LEZ teritorijos ribos). Tokiu bÅ«du atsakovas nuo pat pradžių žinojo / turėjo žinoti, kad ginčo žemės sklypui taikomi specialÅ«s reikalavimai ir apribojimai, dėl kurių atsakovas negalėjo turėti nepagrįstų lÅ«kesčių, jog atlyginimas už žemės sklypÄ bus nustatytas neatsižvelgiant į Kauno LEZ specifinį statusÄ ir jam taikomus apribojimus.

5. Ekspertizės akte, kuriuo sprendime rėmėsi teismas, o taip pat ankstesnėje ekspertizėje žemės sklypo vertė buvo nustatyta pažeidžiant Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , todėl neskiriant naujos ekspertizės neįmanoma nustatyti teisingo atlyginimo už paimamÄ Å¾emės sklypÄ dydžio.Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB prisidėjimu prie apeliacinio skundo sutinka su jo argumentais ir praÅ¡o tenkinti apeliacinio skundo reikalavimus, įskaitant ir praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A.

M. praÅ¡o apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal Ūkio ministerijos apeliacinį skundÄ , nutraukti, o prieÅ¡ingu atveju – apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad apeliacinį skundÄ padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti (CPK 305 str., 315 str. 2 d. 2 p., 5 d.). Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2004 m. spalio 6 d. įsakyme neteisėtai ir nepagrįstai konstatuota, jog nėra galimybės sudaryti sutarčių dėl valstybinės žemės mainų, kas konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-7-865/2005).

IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ vengė atsiskaityti su atsakovu ir visais įmanomais bÅ«dais vilkino procesÄ byloje. Tuo tarpu ekspertai 2010 m. lapkričio 5 d. vykusiame teismo posėdyje patvirtino savo duotÄ pakartotinės ir papildomos ekspertizės iÅ¡vadÄ , o taip pat nurodė, kad ta iÅ¡vada duota naudojant lyginamosios vertės metodÄ , kaip to ir reikalauja Žemės įstatymo 47 straipsnio nuostatos. Žemės sklypo savininkas iki priimto sprendimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrįstai galėjo tikėtis savo turimame žemės sklype įkurti Å«kininko sodybÄ , o tam nereikia keisti žemės sklypo naudojimo paskirties.

Atsakovo nuomone, paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo vertę gali nustatyti tik specialistai, kurių iÅ¡vadomis ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba sutinka su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį tenkinti. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, kad pagal 2012 m. sausio 11 d. UAB „Resolution valuators“ turto vertinimo ataskaitÄ ginčo žemės sklypo vertė 2009 m. birželio 23 d. buvo 380 000 Lt, o 2009 m. liepos 29 .

– 375 00 Lt, kas dar kartÄ patvirtina, jog nagrinėjamu atveju yra bÅ«tina skirti pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę įvertinant aplinkybę, jog žemės sklypo tikslinė žemės Å«kio naudojimo paskirtis negali bÅ«ti pakeista į kitÄ naudojimo paskirtį. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas A. M. nurodo, kad Ūkio ministerija apskritai neturėjo teisės teikti apeliacinio skundo (CPK 315 str. 2 d. 2 p.), tačiau pažymėtina, kad Ūkio ministerijos, kaip Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, procesinių teisių perėmimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 1708 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 1013 ,,Dėl tarptautinio konkurso Kauno laisvosios ekonominės zonos geriausiam verslo planui ir zonos statusui parengti bei steigėjų grupei parinkti komisijos sprendimo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo nustatyta, kad Ūkio ministerija yra Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje esančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ir teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl Å¡ioje zonoje esančios privačios žemės įsisavinimo.

Tokiu bÅ«du Ūkio ministerija nagrinėjamoje byloje yra dalyvaujantis byloje asmuo (ieÅ¡kovas), turintis teisę paduoti apeliacinį skundÄ (CPK 305 str.).Vadovaujantis CPK 322 straipsniu dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju tokį praÅ¡ymÄ dar 2012 m. balandžio 30 d. pateikė ieÅ¡kovas Ūkio ministerija (4 t. 102 – 103 b. l.), o praÅ¡ymas iÅ¡ esmės buvo grindžiamas byloje pareikÅ¡tu praÅ¡ymu skirti ekspertizę, tačiau praÅ¡ymas dėl ekspertizės skyrimo buvo patenkintas (4 t., 162 – 166 b. l.).

Be to, atnaujinus bylos nagrinėjimÄ po ekspertizės atlikimo (4 t. 237 b. l.), bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka prašė ir atsakovas A. M., kuris tokį savo praÅ¡ymÄ motyvavo tiek ekspertizės, atliktos vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį, akto, tiek atskirų ekspertų iÅ¡vadų prieÅ¡taringumu. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiu atveju kiekvienas iÅ¡ ekspertų pačiame ekspertizės akte iÅ¡dėstė argumentus, pagrindžiančius jų atskirÄ sias nuomones dėl ginčo žemės sklypo vertės (ekspertizės akto 54 – 57 lapai), o teigti, kad atliktos ekspertizės aktas konkrečiu atveju neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio ar kitų teisės aktų, kuriais vadovavosi ekspertai (ekspertizės akto 6 - 7 lapai), nėra pagrindo.

Tuo tarpu atsakovo 2013 m. spalio 29 d. pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos abejonės (dėl tyrimo metodo taikymo technologijų ir modelių nepateikimo, sandorių kiekio vertinimo ir pan.), teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ esmės susiję su dar ankstesniu atsakovo praÅ¡ymu apskritai neskirti ekspertizės (4 t. 144 – 154 b. l.), tačiau nepaneigia ir neduoda pagrindo abejoti ekspertizės akto tinkamumu (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str.). Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegijos nuomone, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra bÅ«tina ir ji nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.) nenustatyta. Paimant privačios žemės sklypÄ visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi bÅ«ti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina (Žemės įstatymo 47 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju kilo ginčas, kokiam momentui turi bÅ«ti nustatyta rinkos kaina.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atlyginimo dydis turi bÅ«ti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t. y. su įsakymo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams priėmimo momentu (konkrečiu atveju – 2008 m. sausio 31 d.), tačiau sutikti su tokia iÅ¡vada negalima, nes tik iÅ¡sprendus ginÄÄ teisme dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo ir tik įsiteisėjus Å¡iuo atžvilgiu teismo priimtam sprendimui, buvęs turto savininkas netenka nuosavybės teisių į visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emę bei praranda teisę juo disponuoti bei naudotis, todėl kompensacijos už paimamÄ Å¾emę dydis konkrečiu atveju sietinas bÅ«tent su dalinio sprendimo įsiteisėjimo data, t. y. 2008 m. birželio 23 d. (1 t. 147 – 149 b. l.;

Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-220/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-745/2012). Tiesa, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-601/2012) konstatuota, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dienÄ , tačiau pažymėtina, kad minėtoje byloje ginčo žemės sklypų vertė galutinai nustatyta bÅ«tent dalinio sprendimo, kuriuo patvirtintas įsakymų paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumas, įsiteisėjimo dienai.

Be to, tai, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė pagrįstai nustatyta teismo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienai, patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013. Tokiu būdu konkrečiu atveju 1,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatytina būtent Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienai, t. y. 2009 m. birželio 23 d.

IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo aiÅ¡ku, kad teismas, nustatydamas atsakovui priklausiusio žemės sklypo vertę, vadovavosi komisinės teismo ekspertizės aktu (3 t. 61 – 97 b. l), kuriame nurodyta, kad 1,47 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2009 m. birželio 23 d. buvo 1 114 000 Lt (3 t. 96 b. l.). Tačiau pažymėtina, kad, kaip nurodyta jau Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartyje dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (4 t. 162 – 166 b. l.), atliekant minėtÄ ekspertizę nepagrįstai vertinti Kauno laisvosios ekonominės zonos, į kuriÄ patenka ginčo žemės sklypas, privalumai, nes jie susiję iÅ¡imtinai su valstybės įgyvendinamu projektu.

Tuo tarpu jau Kauno apskrities virÅ¡ininko 2000 m. balandžio 11 d. sprendime dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (1 t. 71 b. l.), kurio vienas egzempliorius buvo įteiktas A. M., buvo nurodyta, kad žemė yra 1999 m. gruodžio 2 d, įstatymu Nr. VIII-1457 patvirtintoje Kauno LEZ teritorijoje. Atitinkamai pagal Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 109-2474) 3 straipsnio 2 dalį zonos teritorija iÅ¡nuomojama zonos valdymo bendrovei Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka, o pagal Žemės nuomos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 32-855) 2 straipsnį žemės nuomos objektas yra valstybinės žemės sklypas, todėl atsakovas nuo pat sprendimo dėl nuosavybės atkÅ«rimo priėmimo (2000 m. balandžio 11 d.) turėjo suprasti, jog ginčo žemės sklypas bus paimtas visuomenės poreikiams ir negalėjo turėti nepagrįstų lÅ«kesčių pats keisti žemės paskirtį, kurti Å«kininko sodybÄ ar pan. (Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 59-1462) 3 str. 1 d.;

Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 109-2474) 5 str.). Atitinkamai atlikus Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi paskirtÄ ekspertizę, nustatyta ginčo žemės sklypo vertė 2009 m. birželio 23 d., atsižvelgiant į aplinkybę, kad jo esama žemės Å«kio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali bÅ«ti pakeista į kitÄ naudojimo paskirtį (į tokiÄ sÄ lygÄ nustatant ginčo žemės sklypų vertę buvo atsižvelgta Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant civilines bylas Nr. 2A-220/2020, 2A-745/2012, kuriose priimti sprendimai buvo palikti nepakeisti jau anksčiau minėtomis galutinėmis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-601/2012) ir 2013 m. balandžio 26 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-249/2013) nutartimis), nes bÅ«tent su tokia sÄ lyga nustatyta žemės sklypo vertė, įvertinant atsakovo žinojimÄ nuo pat žemės atkÅ«rimo proceso pradžios apie planuojamÄ Å¾emės paėmimÄ visuomenės poreikiams, konkrečiu atveju atitinka Žemės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) 47 straipsnio 1 dalies nuostatas (paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams).

Atitinkamai darant iÅ¡vadÄ , kad Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės rinkos vertės nustatymo nagrinėjamu atveju atitinka žemės sklypo rinkos vertė dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienai (2009 m. birželio 23 d.), darant prielaidÄ , kad vertinamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis (žemės Å«kio) negali bÅ«ti pakeista į kitÄ naudojimo paskirtį, teigti, kaip tai bandė daryti atsakovas pareiÅ¡kimu dėl ekspertizės klausimų patikslinimo, jog ekspertai turėtų nustatyti žemės sklypo vertę Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 31 d.

įsakymo Nr. V-75 dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo dienai ir nedarant jokių prielaidų (4 t. 182 – 185 b. l.), nėra pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti minėto atsakovo praÅ¡ymo dėl ekspertizės klausimo patikslinimo (4 t., 185 b. l.). Pažymėtina, kad, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijÄ , 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime (byla Nr. 6/2010), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija negarantuoja teisės į visiÅ¡kÄ kompensacijÄ už nusavintÄ turtÄ , o atlyginimas gali bÅ«ti gerokai mažesnis nei Å¡io turto rinkos vertė, nes žemės vertės padidėjimÄ gali lemti veiksniai (infrastruktÅ«ros plėtra ir pan.), prie kurių jos savininkas niekaip neprisidėjo.

Visų trijų ekspertų nuomonės dėl ginčo žemės sklypo vertės 2009 m. birželio 23 d. (ekspertizės akto 3 – 5 lapai) išsiskyrė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad, kaip pripažino patys ekspertai (ekspertizės akto 55 – 56 b. l.), minėtu laiku rinka buvo sunkiai prognozuojama, pasižymėjo dideliais kainų skirtumais (kainų sklaida labai didelė), teisėjų kolegijos nuomone, objektyviausiai ginčo žemės sklypo rinkos vertę atspindi visų trijų ekspertų nustatytas rinkos kainų minėtai datai vidurkis, kuris yra 761 000 Lt (735 000 + 663 000 + 885 000 / 3).

Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad 367 500 Lt suma atsakovui jau yra sumokėta, pastarajam papildomai turi bÅ«ti sumokėta 393 500 Lt (761 000 – 367 500).Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimas keistinas, sumažinant atsakovui priklausiusio ir visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertę iki 761 000 Lt, o atsakovui papildomai iÅ¡mokėtinos kompensacijos dydį – iki 393 500 Lt.IeÅ¡kovas yra žemės paėmimu suinteresuota institucija, kuri yra suinteresuota teisingu visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės nustatymu (Žemės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) 46 str., 47 str. 3 d.), nustatyta ginčo žemės sklypo vertė bet kokiu atveju virÅ¡ija nustatytÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 31 d.

įsakymu Nr. V-75, o trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB veikia ieÅ¡kovo pusėje, Å¡io trečiojo asmens iÅ¡laidos, susijusios su pakartotinės ekspertizės skyrimu bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ atsakovo nepriteistinos, o pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas nekeistinas (CPK 93 str. 4, 5 d.), tačiau patikslintinas atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisiant ne iÅ¡ valstybės, o iÅ¡ jÄ atstovaujančios institucijos, t. y. ieÅ¡kovo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti sekančiai:„Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) už paimtÄ visuomenės poreikiams 1,47 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 761 000 Lt (septyni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienas tÅ«kstantis litų).Nustatyti, kad su atsakovu A. M. atsiskaitoma 393 500 Lt (trijų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų) pinigine kompensacija.Priteisti atsakovui A.

M. iš ieškovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 3 570 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt litų) teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti“. Teisėjai                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                                                                                  Vytas Milius                                                                  Donatas Šernas