4b3c5e1d-0a2e-43f8-a31c-e5cd763f0c9e · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                  Administracinė byla Nr. eI-1881-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02014-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija 16.4.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 10 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei, Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui A.

K., pareiÅ¡kėjo atstovui D. B.,atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Daliai Viskontienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, n u s t a t ė :       PareiÅ¡kėjas A. K. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-09-21 įsakymÄ Nr. 20-TE-970 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui A.

K.“.Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015-09-21 įsakymu Nr. 20-TE-970 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Lietuvos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 ir 2 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str., 166 str. 1 d., 179 str. 2 d., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 49, 50, 51, 60 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1, 4.8, 4.20 ir 4.28 punktų reikalavimų pažeidimus.

Su skundžiamu įsakymu pareiÅ¡kėjas nesutinka, mano, kad jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties.Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Kauno apskr. VPK) buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, o 2014-02-24 pareiÅ¡kėjui įteiktas praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad jis 2013-02-17, dirbdamas Kauno m. Santakos PK operatyvinėje grupėje tyrėju, ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00111-13, pradėtame dėl automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini) namu, vagystės, atlikdamas įvykio vietos apžiÅ«rÄ nenustatė tikslios automobilio stovėjimo vietos, apžiÅ«ros protokole nurodė neteisingÄ apžiÅ«ros vietÄ , protokole nurodė (įrašė) apžiÅ«roje nedalyvavusį asmenį T.

S., atlikdamas pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus galimai sÄ moningai neteisingai įformino M. S. ir T. S. nurodytas aplinkybes, namo patalpose neatliko įvykio vietos apžiÅ«ros, nesiėmė priemonių dingusiems daiktams nustatyti, duodamas parodymus kaip liudytojas melavo dėl specialisto dalyvavimo įvykio vietos apžiÅ«roje. PareiÅ¡kėjas į minėtÄ 2014-02-24 praneÅ¡imÄ dėl tarnybinio nusižengimo pateikė paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė kodėl nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal LR BK 178 str. dėl vagystės. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal LR BK 178 str. 2 d.. 2014-03-04 tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga perduota Kauno apskr.

VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos virÅ¡ininkui spręsti dėl procesinio sprendimo priėmimo.Kauno apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriuje 2014-11-13 buvo gautas prokuratÅ«ros 2014-11-16 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Praėjus BPK 214 straipsnio 5 dalyje numatytam nutarimo apskundimo terminui, tarnybinis patikrinimas atnaujintas 2014-12-04.PareiÅ¡kėjui 2014-12-28 buvo įteiktas pakartotinis praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas nustatęs nusikalstamos veikos požymius (vagystę iÅ¡ gyvenamojo namo), dėl Å¡ios veikos nepradėjo ikiteisminio tyrimo, neatliko pirminių neatidėliotinų proceso veiksmų, sÄ moningai klaidino pranešėjÄ , Kauno apskr.

VPK VTV OVS Santakos grupės specialistÄ neteisingai informavo, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta, pradėjęs ikiteisminį tyrimÄ nesurašė dėl to tarnybinio praneÅ¡imo, neapžiÅ«rėjęs įvykio vietos surašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , jame įrašė neteisingus duomenis, ikiteisminiame tyrime teikė melagingus parodymus.PareiÅ¡kėjas 2014-12-29 pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, jog praÅ¡o vadovautis jo dar 2014-02-28 duotais paaiÅ¡kinimais.Kauno apskr.

VPK 2015-01-14 buvo suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada. Joje, nepaisant pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimuose nurodytų faktinių aplinkybių, buvo konstatuota, kad jis padarė tarnybinį nusižengimÄ .PareiÅ¡kėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų tyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir nesurinkus objektyvių bei patikimų įrodymų pareikÅ¡tam kaltinimui pagrįsti. Tarnybiniame patikrinime visai neatsižvelgta į pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus dėl jo konkrečių veiksmų atliekant procesinius veiksmus 2013-02-17 įvykio vietoje.

Neatsižvelgta ir nevertintina tai, kad pareiÅ¡kėjų M. S. ir T. S. paaiÅ¡kinimai yra nenuoseklÅ«s, vietomis nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡taringi, ne visada atitinkantys ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , nors didžioji dalis tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados bÅ«tent remiasi Å¡ių asmenų abejotinais paaiÅ¡kinimai.Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis ir todėl jam yra skirtina tarnybinė nuobauda. PareiÅ¡kėjas, tirdamas 2013-02-17 įvykį, atliko visus bÅ«tinus procesinius bei kitus veiksmus, kurie numatyti jo veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas elgėsi neteisėtai, todėl nėra pagrindo kalbėti ir apie jo kaltę, kilusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ar atsiradusių padarinių. Prašė skundÄ tenkinti.          Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.          Atsiliepime į skundÄ ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno apskr.

VPK Vidaus tyrimų skyriuje pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2014-02-06 nutarimÄ iÅ¡kelti drausmės bylÄ Kauno apskr. VPK pareigÅ«nui A. K., 2014-02-10 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.Kadangi ProkuratÅ«ros 2014-02-06 nutarime iÅ¡kelti drausmės bylÄ buvo nurodyta, kad A. K. veiksmuose įžvelgtini nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 229 str., 235 str. 1 d., 300 str. 1 d., 258 str. 2 d. požymiai, turėjo bÅ«ti priimtas procesinis sprendimas. Tarnybinis patikrinimas 2014-03-04 buvo sustabdytas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo perduota Kauno apskr.

VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos virÅ¡ininkui spręsti dėl procesinio sprendimo priėmimo.Kauno apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriuje 2014-11-13 buvo gauta ProkuratÅ«ros 2014-11-06 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ kopija. Praėjus LR BPK 214 str. 5 d. nustatytam terminui, per kur gali bÅ«ti apskųstas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , ir negavus duomenų apie Å¡io nutarimo apskundimÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013-08-23 įsakymo Nr. IV-720 redakcija) patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau - ApraÅ¡as) 34 p. reikalavimais, tarnybinio patikrinimo atlikimas 2014 m. gruodžio 4 d. buvo atnaujintas.Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ buvo nurodyta, kad A.

K. galimai Å¡iurkščiai pažeidė pagrindinius vidaus tarnybos principus - pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos Ä®statymo (toliau - VTÄ®) 3 str. 2 d. 1, 2, 5, 6 ir 8 p., 15 str. 1 d. 1, 3, 4 ir 5 p., Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 str. 2 d., LR BPK 2 str. įtvirtintus reikalavimus. Dėl minėtų pažeidimų nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., apie kurios padarymÄ 2013-02-17 pranešė M. S..Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos prokuroro nutarimu 2014-11-06 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00967-14.

ProkuratÅ«ros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ buvo nurodyta, kad neįrodžius ir nepagrindus didelės žalos, valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų veikos negali bÅ«ti kvalifikuojamos pagal LR BK 228 str., tačiau Å¡iais atvejais gali bÅ«ti sprendžiama dėl tokių darbuotojų drausminės, administracinės atsakomybės. Padarinių dydis yra lemiamas kriterijus nusikaltimus, numatytus LR BK 228 str., atribojant nuo drausminio nusižengimo. Nutarime nurodyta, kad konstatuoti, jog dėl A.

K. veikos buvo padaryta didelė žala, nėra pagrindo, todėl turėtų bÅ«ti spręstinas jo drausminės atsakomybės klausimas (tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str., nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ buvo nurodyta, kad baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. pagrindu negali bÅ«ti tikrovės neatitinkantys parodymai, praneÅ¡imai, paaiÅ¡kinimai, informacija ar duomenys, jei liudytojas, nukentėjusysis ar asmuo, teikiantis praneÅ¡imÄ , paaiÅ¡kinimÄ , informacijÄ ar duomenis pamirÅ¡ta įvykio ar kitas bylos aplinkybes, neteisingai jas supranta ir todėl sÄ Å¾iningai klysta, duodamas parodymus arba teikdamas praneÅ¡imÄ , paaiÅ¡kinimÄ , informacijÄ ar duomenis.

Å io nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Nurodyta, kad konstatuoti, jog A. K. padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , negalima, nes nenustatyta subjektyvioji nusikaltimo sudėties pusė. Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00111-13 A. K., suprasdamas apie padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ dėl įvykio pagal M. S. praneÅ¡imÄ ir daiktinio įrodymo - kasteto, rasto įvykio vietoje, neperdavimo, davė parodymus, reabilituojančius jį, tai yra davė parodymus prieÅ¡ save, todėl ir Å¡iuo atveju spręstinas tik drausminės atsakomybės klausimas, kuris buvo sustabdytas.

Vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 139 str. 1 d., 170 str. 3 d., 4 d. 3 p., 212 str. 1 p., 214 str. 1 d., 3 d., 6 d., 216 str., buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-1-00180-14, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kauno apskr. VPK virÅ¡ininko 2014-01-02 įsakymu Nr. 20-AK-l Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas A. K. nuo 2014-12-02 iki 2014-12-19 atostogavo, 2014 m. gruodžio 22 ir 23 dienomis jam buvo suteiktas papildomas poilsio laikas, kaip darbuotojui, auginančiam du ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Vadovaujantis ApraÅ¡o 22 p. reikalavimais, laikas, kurį tikrinamas pareigÅ«nas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, į tarnybinio patikrinimo laikÄ neįskaitomas.2014-12-22 tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2015-01-28. IÅ¡ tarnybinio patikrinimo metu surinktų dokumentų matyti, kad A. K. 2013-02-17 dirbdamas Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos policijos komisariato operatyvinėje grupėje tyrėju, buvo nusiųstas į įvykio vietÄ patikrinti gautÄ informacijÄ pagal pil.

M. S. 2013-02-17 13.35 val. praneÅ¡imÄ telefonu apie galimÄ vagystę iÅ¡ buto adresu (duomenys neskelbtini) . Ä® įvykio vietÄ tyrėjas A. K. vyko su postiniu K. P.. Nurodytu adresu Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos (toliau - KTV) specialistai atvykę (iÅ¡kviesti) nebuvo. A. K. pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-1-00111-13 dėl automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio kelkraÅ¡tyje prie (duomenys neskelbtini) namo, vagystės. Ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iÅ¡ buto nepradėtas ir aplinkybės netirtos, nors bute buvo rastas kastetu vadinamas daiktas, Å¡eimininkė buvo pasigedusi daiktų.

Remiantis ProkuratÅ«ros 2014-11-06 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (Nr. 20-1-00180-14) ir kita tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga konstatuotina, kad A. K., 2013-02-17 d. 14.46 val. nuvykęs į įvykio vietÄ patikrinti gautos informacijos pagal pil. M. S. praneÅ¡imÄ apie vagystę iÅ¡ buto adresu (duomenys neskelbtini) , bei nustatęs nusikalstamos veikos požymius (vagystės iÅ¡ gyvenamosios patalpos), dėl Å¡ios nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo nepradėjo, neatliko pirminių neatidėliotinų proceso veiksmų (įvykio vietos apžiÅ«ros), nesiėmė priemonių dingusiems daiktams nustatyti, nusikaltimo pėdsakams surasti.

Jis sÄ moningai klaidino pranešėjÄ , kad nereikėtų į įvykio vietÄ jos apžiÅ«rėti iÅ¡kviesti Kauno apskr. VPK KTV specialistus ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl vagystės iÅ¡ gyvenamosios patalpos. Kauno apskr. VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos OVS Santakos grupėje dirbusį budėtojÄ (specialistÄ K. M.) neteisingai informavo, kad nusikalstama veika - vagystė iÅ¡ buto nebuvo įvykdyta. Taip pat A. K. pradėjęs (atlikdamas LR BPK numatytus proceso veiksmus - įvykio vietos apžiÅ«rÄ , liudytojo apklausÄ ) ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-1-00111-13 dėl automobilio vagystės adresu (duomenys neskelbtini) , nesurašė tarnybinio praneÅ¡imo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atliktų proceso veiksmų, neapžiÅ«rėjęs įvykio vietos (dėl automobilio vagystės) surašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , jame įrašė neteisingus duomenis (apie atlikimo laikÄ ir vietÄ , dalyvavusius asmenis), liudytojų M.

S. ir T. S. apklausos protokoluose sÄ moningai užrašė kitokias įvykio aplinkybes nei nurodė minėti asmenys. A. K., duodamas parodymus kaip liudytojas ir tarnybinio patikrinimo metu teikdamas paaiÅ¡kinimÄ , melavo dėl specialisto dalyvavimo įvykio vietos apžiÅ«roje aukščiau minėtu adresu. Å iais savo veiksmais jis pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., LR BPK 2 str., 166 str. 1 d., 179 str. 2 d., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau - Rekomendacijos) 49 p., 50 p., 51 p., 60 p., Etikos kodekso nuostatų, kuriomis tarnybinėje veikloje turi vadovautis policijos pareigÅ«nas: 4.1 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.20 p., 4.28 p. reikalavimus.

PareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ dėl aplaidumo. Tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - pagal M. S. 2013 m. vasario 17 d. praneÅ¡imÄ dėl vagystės iÅ¡ buto nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis neatliktas, nusikalstama veika neatskleista per kuo trumpiausiÄ terminÄ , pažeistos nukentėjusiųjų M. S. ir T. S. teisės. PareiÅ¡kėjo kaltė įrodyta surinkta tarnybinio patikrinimo medžiaga.Baigus tarnybinį patikrinimÄ , 2015-01-14 buvo suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, pareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta skirti tarnybinę nuobaudÄ - griežtÄ papeikimÄ .Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 p. įpareigoja gauti iÅ¡ankstinį profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimÄ , skiriant tarnybinę nuobaudÄ profesinių sÄ jungų nariams, todėl Kauno apskr.

VPK 2015 m. sausio 15 d. raÅ¡tu kreipėsi į Lietuvos profesinę sÄ jungÄ â€žSandrauga" (toliau - Profesinė sÄ junga) gauti sutikimÄ paskirti tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nui A. K.. Profesinė sÄ junga 2015-01-28 raÅ¡tu atsisakė duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ (griežtÄ papeikimÄ ) pareigÅ«nui A. K.. Kauno apskr. VPK 2015-02-13 kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti Profesinės sÄ jungos 2015-01-28 raÅ¡te priimtÄ sprendimÄ neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ - griežtÄ papeikimÄ pareiÅ¡kėjui.Kauno apygardos administracinis teismas 2015-05-12 sprendimu Kauno apskr.

VPK praÅ¡ymÄ patenkino ir panaikino Profesinės sÄ jungos nesutikimÄ . Šį teismo sprendimÄ Profesinės sÄ junga apeliaciniu skundu apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2015-09-15 nutartimi jų apeliacinį skundÄ atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015-05-12 sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėjui nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl jÄ panaikinti nėra teisinio pagrindo. Prašė skundÄ atmesti.Skundas tenkintinas dalinai.          PareiÅ¡kėjas ginčija Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-09-21 įsakymo Nr. 20-TE-970 (toliau- Ä®sakymas), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir atsižvelgdamas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-01-14 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 20-IS-8 (toliau- Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada), skyrė vyresniajam inspektoriui A.

K., gim. (duomenys neskelbtini) , Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui, tarnybinę nuobaudÄ - griežtÄ papeikimÄ , už Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str., 166 str. 1 d., 179 str. 2 d., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 49 p., 50 p., 51 p., 60 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.1 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.20 p. ir 4.28 p. reikalavimų pažeidimus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-04-14 įsakymu Nr. 20-TE-339 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2015-09-21 įsakymo Nr. 20-TE-970 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui A. K.“ pakeitimo“ buvo pakeista minėto įsakymo dalis (preambulė) ir nurodyta „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgdamas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-01-14 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 20-IS-8“.             Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, kuri yra sudėtinė Ä®sakymo dalis, nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr.

VPK) Vidaus tyrimų skyriuje pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros (toliau – ProkuratÅ«ra) 2014-02-06 nutarimÄ iÅ¡kelti drausmės bylÄ Kauno apskr. VPK pareigÅ«nui A. K., 2014-02-10 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. ProkuratÅ«ros nutarime iÅ¡kelti drausmės bylÄ nurodyta, kad 2013-02-17 Kauno apskr. VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariate (toliau – Kauno m. Santakos PK) buvo pradėtas ir Kauno apskr. VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje (toliau – NTV APGTS) atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00111-13 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d.

Ikiteisminio tyrimo metu tiriamos 2013-02-17 nuo 1.00 val. iki 7.00 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), įvykdytos T. S. priklausančio automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės aplinkybės. Ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-1-00111-13 dėl automobilio vagystės pradėjo Kauno m. Santakos PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Å ilainių policijos nuovados tyrėjas A. K. (nuo 2013-10-10 iki 2014-06-18 ėjęs Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados (toliau – Kauno m.

Žaliakalnio PK VPS Žaliakalnio PN) tyrėjo pareigas, o nuo 2014-06-19 einantis Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Jonavos r. PK) Kriminalinės policijos skyriaus (toliau – KPS) tyrėjo pareigas), pagal protokolÄ â€“pareiÅ¡kimÄ , priimtÄ 16.10 val. iÅ¡ pil. T. S.. Tyrėjas A. K. 2013-02-17, dar negavęs T. S. pareiÅ¡kimo ir nepradėjęs ikiteisminio tyrimo, nuo 15 val. iki 15.30 val. atliko (duomenys neskelbtini) namo kiemo ir namo durų apžiÅ«ras, dalyvaujant M. ir T. S., miesto žemėlapio lape pažymėjo kryželiu galimÄ automobilio stovėjimo vietÄ , nuo 15.30 val. iki 16 val. kaip liudytojÄ apklausė M.

S., kuri nurodė, kad iÅ¡ namo grįžusio sÅ«naus sužinojo, jog dingo Å¡alia namo (gatvėje) stovėjęs automobilis, jokių papildomų asmenų nematė. Taip pat A. K. 2013-02-17 nuo 16.30 val. iki 17 val. kaip liudytojÄ apklausė T. S., kuris nurodė, kad apie 7 val. grįžo namo ir pasigedo automobilio, kuris stovėjo prie namų. Ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00111-13 Kauno apskr. VPK NTV APGTS tyrėja A. J. 2013-03-21 papildomai apklausė M. S., kuri nurodė kitokias įvykio aplinkybes: įvykio naktį namie iÅ¡girdo paÅ¡alinių asmenų garsus, buvo apie 6 val. 50 min., atsikėlusi pamatė dviejų vyrų siluetus, vienas vyras paspruko, kitas bandė vogti televizoriaus priedėlį, tačiau paspruko, priedėlio nepavogė.

Tuomet apimta Å¡oko pasėdėjo, po to pažiÅ«rėjo pro langÄ ir pasigedo sÅ«naus T. S. automobilio, kurį matė 1 val. Bute pasigedo mobiliojo telefono NOKIA 2600 (nurodė jo IMEI numerį), kito telefono aparato ragelį rado koridoriuje, svetainės viduryje ant kilimo rado kastetu vadinamÄ daiktÄ , suprato, kad jis plėšikų. Šį kastetu vadinamÄ daiktÄ paėmė servetėle ir įdėjo į užspaudžiamÄ polietileno maiÅ¡elį, tuomet paskambino policijai. Atvyko du pareigÅ«nai, jiems rodė vietas, kur galėjo likti kaltininkų pėdsakų, parodė, kur rado kastetu vadinamÄ daiktÄ .

Kastetu vadinamÄ daiktÄ policijos pareigÅ«nai paėmė, dėl pėdsakų ieÅ¡kojimo perspėjo, kad gali iÅ¡tepti baldus. BÅ«dami įvykio vietoje policijos pareigÅ«nai jokių dokumentų neįformino, tuomet vyko į policijos komisariatÄ , kur buvo iÅ¡kviestas ir sÅ«nus T. S., namuose pėdsakų niekas neieÅ¡kojo, į namus galėjo bÅ«ti patekta pasinaudojus sÅ«naus prarastais raktais, vagystės metu ji neteko tik 100 Lt vertės telefono. Taip pat tyrėja A. J. 2013-02-21 papildomai apklausė ir T.

S., kuris nurodė kitokias įvykio aplinkybes: nurodė, kad įvykio aplinkybių paaiÅ¡kinti negali, nes jų neatsimena. Apklausti kaip liudytojai D. Č., R. Å . ir D. M. nurodė, kad T. S., D. Č. ir R. Å . miegojo kartu bute adresu (duomenys neskelbtini) , nubudo tik 2013-02-17 ryte, kad T. S. mama apie vagystę T. S. pranešė, į butÄ ((duomenys neskelbtini) ) paskambinusi laidiniu telefonu tik apie 10–11 val. Ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00111-13 apklaustas tyrėjas A. K. nurodė, kad 2013-02-17 ryte į įvykio vietÄ iÅ¡vyko su vairuotoju, kartu vyko ir specialistas (Å¡ių pareigÅ«nų tapatybės nenurodė).

PareigÅ«nas teigė, kad M. S. kalbėjo neaiÅ¡kiai, ji parodė metalinį, kastetu vadinamÄ , daiktÄ ant bufeto, apie kurio atsiradimo aplinkybes nepaaiÅ¡kino. Kartu buvęs specialistas kastetu vadinamÄ daiktÄ supakavo į polietileninį maiÅ¡elį ir padavė jam. M. S. pasakė, kad pasigedo ir kieme stovėjusio sÅ«naus automobilio. Ji telefonu iÅ¡kvietė sÅ«nų T. S. atvykti į policijos komisariatÄ . Dar pareigÅ«nas teigė, kad specialisto įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nenurodė, nes jis, anot A.

K., iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡vyko, nes skubėjo. IÅ¡ T. S. pareiÅ¡kimÄ priėmė komisariate, T. ir M. S. apklausė kaip liudytojus, o apie įvykio vietoje rastÄ kastetu vadinamÄ daiktÄ pamirÅ¡o, jo paėmimo nefiksavo ir prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nepridėjo. Tokiu bÅ«du kastetu vadinamas daiktas liko darbo vietoje seife, kastetu vadinamas daiktas buvo darbo „papkėje“ (taip dokumente nurodoma laikymo vieta) iki 2013-04-24, tada (dokumente nurodyta 2011-04-24) jį pateikė ikiteisminiam tyrimui.

Taip pat nutarime nurodyta, kad 2013-04-24 ikiteisminiam tyrimui A. K. pateiktas kastetu vadinamas daiktas, kurio pakuotė neapžiÅ«rėta, buvo pateiktas specialistui. Ant kastetu vadinamo daikto aptiktas rankų pėdsakas, priklausantis Ž. V.. Nutarime nurodyta, kad Kriminalistinių tyrimų valdybos specialistai į įvykio vietÄ iÅ¡kviesti nebuvo. Policija praneÅ¡imÄ apie įvykį gavo 2013-02-17 apie 13.35 val. Su Ž. V. Kauno m. Santakos PK nuo 2013-01-22 iki 2013-03-12 buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai baudžiamojoje byloje Nr.24-1-00082-13, kuri buvo baigta kaltinamuoju aktu.             ProkuratÅ«ros nutarime nurodyta, kad ikiteisminiam tyrimui yra reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su vagyste, kuri įvykdyta ne tik ties (duomenys neskelbtini) , bet ir pačiame name adresu (duomenys neskelbtini) , kuriame galimai galėjo bÅ«ti paliktas ir rastas kastetu vadinamas daiktas.

Pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų duomenys yra prieÅ¡taringi ir neatitinka vėliau paaiÅ¡kėjusių faktinių aplinkybių. Pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimas ir netinkamas jų atlikimas padarė ikiteisminį tyrimÄ nesėkmingu. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad tyrėjas A. K. galėjo aplaidžiai atlikti savo pareigas, tuo padarydamas didelės žalos valstybei – padėdamas Ž. V. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00111-13 metu:

A. K. neatliko namo (pastato vidaus) (duomenys neskelbtini) , apžiÅ«ros, nenustatė ir neįformino kastetu vadinamo daikto radimo vietos, jo nepaėmė ikiteisminiam tyrimui, o jo atlikta formali (duomenys neskelbtini) namo kiemo apžiÅ«ra leidžia manyti, kad veiksmas buvo atliktas komisariato patalpose, nenustatyta tiksli automobilio stovėjimo vieta. Maža to, A. K. atlikti veiksmai (įvykio vietos apžiÅ«ra ir M. S. apklausa atlikti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes T. S. pareiÅ¡kimas ir rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimÄ Ä¯forminti po minėtų veiksmų atlikimo).

Nors M. S. ir T. S. apklausų, T. S. pareiÅ¡kimo, kuriuos įformino A. K., protokoluose yra asmenų prieraÅ¡ai, kuriais jie patvirtina, kad tekstÄ jie perskaitė ir jis suraÅ¡ytas teisingai, tačiau A. K. rankraÅ¡tinis tekstas yra sunkiai įskaitomas ir kyla abejonė, ar asmenys tokį tekstÄ Ä¯skaitė. Tarp pirminių M. S. ir T. S. nurodytų faktinių aplinkybių, kuriuos jie nurodė A. K., ir vėlesnių M. S. ir T. S. parodymų yra esminių neatitikimų, kurie gali bÅ«ti vertinami kaip melagingų parodymų davimas ir ikiteisminio tyrimo klaidinimas.

Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad M. S. ir T. S. nurodytas aplinkybes tyrėjas A. K. galėjo sÄ moningai neteisingai įforminti. BÅ«tent dėl tokių aplinkybių registre (ROIK (duomenys neskelbtini) ) nurodyta papildoma informacija apie patikrinimÄ â€“ „PareiÅ¡kėja apsipažino, namuose buvo grįžęs jos neblaivus sÅ«nus su draugu. PaaiÅ¡kėjo, jog 2013-02-17 laikotarpiu nuo 01.00 iki 07.00 pavogtas sÅ«naus T. S. automobilis Audi A6, v. N. (duomenys neskelbtini) kurio jis ir ieÅ¡kojo...“.

Apie vagystę policijai telefonu pranešė M. S. 2013-02-17 13 val. 35 min. Informacija apie nusikalstamÄ veikÄ galėjo bÅ«ti iÅ¡kraipyta jos patikslinimo metu. Kas ir kokiomis aplinkybėmis buvo suinteresuotas praneÅ¡imo apie nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes įforminti klaidingai yra reikÅ¡minga aplinkybė, kuri galėtų bÅ«ti nustatyta tarnybinio patikrinimo metu. BÅ«tent Å¡ių veiksmų atlikimas ir kitų bÅ«tinų veiksmų neatlikimas padeda Ž. V. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. O bÅ«tent tyrėjas A.

K. nepagrįstai ir neteisėtai neatliko įvykio vietos apžiÅ«ros. Be to, tyrėjo A. K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl specialisto dalyvavimo įvykio vietos apžiÅ«roje gali bÅ«ti melagingi, nes negauta duomenų iÅ¡ Kauno apskr. VPK, koks specialistas buvo iÅ¡siųstas su A. K. į įvykio vietÄ . Tyrėjas A. K. pripažįsta, kad įvykio vietoje iÅ¡ specialisto perėmė kastetu vadinamÄ daiktÄ , kurį, anot A. K., supakavo specialistas. Tokie tyrėjo A. K. veiksmai yra nepagrįstai ir neteisėtai neįforminti įstatymų nustatyta tvarka.

PrieÅ¡ingai, juos savavaliÅ¡kai įvykio vietoje galimai pasisavino ir laikė tyrėjas A. K., kol ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė A. J. pareikalavo kastetu vadinamÄ daiktÄ pateikti ikiteisminiam tyrimui. Tai buvo atlikta tik 2013-04-24 daiktų pateikimo protokolu, kai pats tyrėjas A. K. atnešė kastetu vadinamÄ daiktÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei A. J. į jos darbo vietÄ . Kadangi nežinoma, kas, kiek laiko ir kur bei kokiomis aplinkybėmis naudojo ir laikė nuo 2013-02-17 iki 2013-04-24 kastetu vadinamÄ daiktÄ , kurio civilinė apyvarta yra galimai uždrausta, nėra galimybės įvertinti, ar ikiteisminiam tyrimui A.

K. pateiktasis kastetu vadinamas daiktas ir įvykio vietoje buvęs daiktas yra vienas ir tas pats daiktas, nes pagal tyrėjo A. K. parodymus kastetu vadinamÄ daiktÄ Ä¯vykio vietoje pakavo jo neįvardinamas specialistas, o pagal M. S. parodymus kastetu vadinamÄ daiktÄ Ä¯ polietileninį maiÅ¡elį supakavo ir ant bufeto namuose padėjo ji pati. Kita vertus, yra neaiÅ¡ku, kokiu juridiniu pagrindu tyrėjo A. K. pateiktasis kastetu vadinamas daiktas jo buvo laikomas, turimas ir naudojamas, kol 2013-04-24 jis šį daiktÄ atnešė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei A.

J.. A. K. pateiktasis kastetu vadinamas daiktas nėra apžiÅ«rėtas, nufotografuotas ir ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡tirtas, jo pakavimo aplinkybių įvertinti nėra galimybės. Nors tyrėjas A. K. nurodė, kad M. S. kalbėjo neaiÅ¡kiai, ji parodė metalinį kastetu vadinamÄ daiktÄ ant bufeto, apie kurio atsiradimo aplinkybes nepaaiÅ¡kino, tačiau tai nesutrukdė A. K. įforminti kai kurių dokumentų ir priimti kastetu vadinamÄ daiktÄ savo žinion, atlikti įvykio patikslinimÄ . A. K. nepagrįstai ir neteisėtai nesiėmė priemonių, kad bÅ«tų atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra namo viduje, kad bÅ«tų surasti pėdsakai, nustatyti dingę daiktai, kurių nemaÅ¾Ä kiekį iÅ¡vardino T.

S., 2013-02-21 apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės A. J.. Pagal tyrėjo A. K. parodymus jo dokumentai buvo pildyti komisariate, pačiuose A. K. įformintuose dokumentuose jų pildymo vieta nėra nurodyta. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole A. K. nurodė įforminimo vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini) , nors dokumentas buvo parengtas ir įformintas komisariato patalpose, į kurias buvo atvykęs T. S., ir jis negalėjo bÅ«ti ir nebuvo įvykio vietoje. Baudžiamosios atsakomybės iÅ¡vengti ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00111-13 metu Ž.

V. padeda ir ta aplinkybė, kad su Ž. V. Kauno m. Santakos PK buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai baudžiamojoje byloje Nr.24-1-00082-13 nuo 2013-01-22 iki 2013-03-12, kol byla buvo baigta kaltinamuoju aktu ir perduota teismui. Taigi, neatmetama galimybė, kad kastetu vadinamas daiktas galėjo būti rodomas Ž. V.. Prokuratūros nutarime nurodyta, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad tyrėjas A. K. aplaidžiai vykdydamas savo pareigas, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 2 str., 166 str. 1 d. 1 p., 179 str. 1 d. ir 2 d., 180 str., 183 str., 185 str., 205–207 str., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – Rekomendacijos) 2.1 p., 45–54 p., 60 p., 61 p. reikalavimus.

Be to, tyrėjas A. K., atlikdamas nutarime nurodytus veiksmus bei neatlikdamas veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, galėjo aplaidžiai atlikti savo pareigas, tuo padarydamas didelės žalos valstybei ir nukentėjusiesiems – padėdamas Ž. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00111-13. Tokiuose A. K. veiksmuose galima įžvelgti LR BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Taip pat tyrėjo A. K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl specialisto dalyvavimo įvykio vietos apžiūroje gali būti melagingi ir A.

K. veiksmuose galima įžvelgti LR BK 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. A. K. pripažinimas, kad jis 2013-02-17 įformino įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ komisariato patalpose, o protokole nurodydamas, kad yra adresu (duomenys neskelbtini) , bei pripažinimas, kad įvykio vietos apžiÅ«roje negalėjo dalyvauti protokole nurodomas T. S., kuris atvyko tik į komisariato patalpas ir įvykio vietoje nebuvo, gali bÅ«ti vertinamas kaip dokumento klastojimas, t. y. LR BK 300 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika.

Jeigu bÅ«tų iÅ¡tirta, kad tyrėjo A. K. pateiktasis kastetu vadinamas daiktas yra neÅ¡aunamasis ginklas, jo veikoje, kai jis minėtÄ daiktÄ Ä¯gijo ir neÅ¡iojosi, galima įžvelgti LR BK 258 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Nutarime nurodyta, kad Å¡ioms aplinkybėms patvirtinti arba paneigti bÅ«tinas iÅ¡samus tyrėjo A. K. tarnybinės veiklos patikrinimas, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti jo veikimo ir neveikimo aptariamo įvykio kontekste teisėtumÄ .              Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad dėl A.

K. veiksmų – 2013-02-17 adresu (duomenys neskelbtini) , paimto į paketÄ supakuoto metalo spalvos daikto, panaÅ¡aus į kastetÄ , ir neužfiksuoto ikiteisminiame tyrime, Kauno m. Santakos PK 2013-04-30 buvo atliktas tarnybinis patikrinimas (tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 20-IS-99). Å io tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad A. K. netinkamai vykdė LR BPK 207 str. nurodytas nuostatas ir jas formaliai pažeidė, tačiau nuobauda neskirta, nes sÄ lyginis pažeidimas įvykdytas netyčia ir įtakos ikiteisminiam tyrimui neturi.             Tarnybinio patikrinimo metu pareigÅ«nui A.

K. (tuo metu ėjusiam Kauno m. Žaliakallnio PK VPS Žaliakalnio PN tyrėjo pareigas) 2014-02-24 įteiktas praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo (Nr. 20-17-PR3-14), esant duomenų, kad jis 2013-02-17, dirbdamas Kauno m. Santakos PK operatyvinėje grupėje tyrėju, ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00111-13, pradėtame dėl automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini) namu, vagystės (pagal LR BK 178 str. 2 d.), surašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ ir M. S. apklausė kaip liudytojÄ iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo; atlikdamas įvykio vietos apžiÅ«rÄ nenustatė tikslios automobilio stovėjimo vietos, apžiÅ«ros protokole nurodė neteisingÄ apžiÅ«ros vietÄ (apžiÅ«ros protokole nurodė įforminimo vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini) , nors dokumentÄ pildė komisariato patalpose), taip pat apžiÅ«ros protokole nurodė (įrašė) apžiÅ«roje nedalyvavusį asmenį T.

S.; atlikdamas pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus galimai sÄ moningai neteisingai įformino (užrašė) M. S. ir T. S. nurodytas įvykio aplinkybes; gavęs duomenų, kad adresu (duomenys neskelbtini) ir gyvenamosiose patalpose yra nusikalstamos veikos pėdsakų, tyčia nuslėpdamas aplinkybes, dėl Å¡io įvykio nepradėjo ikiteisminio tyrimo, namo patalpose neatliko įvykio vietos apžiÅ«ros, nesiėmė priemonių dingusiems daiktams nustatyti, nusikaltimo pėdsakams surasti; ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00111-13 duodamas parodymus kaip liudytojas melavo dėl specialisto dalyvavimo įvykio vietos apžiÅ«roje.

Å iais savo veiksmais pažeidė LR BPK 2 str., 166 str. 1 d. 1 p., 207 str. 2 d., Rekomendacijų 60 p. reikalavimus, taip pat galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 229 str., 235 str. 1 d., 300 str. 1 d., 258 str. 2 d., pažemino pareigÅ«no vardÄ .             Tarnybinio patikrinimo metu A. K. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad 2013-02-17 pagal gautÄ M. S. praneÅ¡imÄ telefonu, kad (duomenys neskelbtini) , po namÄ vaikÅ¡to asmenys, kurie jÄ pamatę pasiÅ¡alino, buvo nuvykęs į įvykio vietÄ .

Nurodė, kad į įvykio vietÄ nuvyko kartu su Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos (toliau – KTV) specialistu (kokiu, neįvardijo), juos pasitiko pranešėja M. S., kuri aplinkybes aiÅ¡kino vangiai, nurodė, kad galimai po namus vaikščiojo neblaivus sÅ«nus. Jokių įsibrovimo į patalpÄ požymių nesimatė, todėl buvo paklausta, ar iÅ¡ patalpos kas pavogta. Moteris jokių daiktų nepasigedo, paaiÅ¡kino, kad gyvena su sÅ«numi, pas kurį ateina draugai. PareigÅ«nas nurodė atkreipęs dėmesį į tai, kad pagrindinėje praeinamoje patalpoje ant lovos buvo padėtas metalinis daiktas, panaÅ¡us į kastetÄ .

Paklausus, ar šis daiktas priklauso sūnui, moteris atrodė sutrikusi ir pasakė, kad anksčiau šio daikto namuose nematė, bet neatmetė tikimybės, kad šis daiktas gali priklausyti sūnui ar jo draugams. Išsiaiškinti, ar rastas daiktas nėra pritaikytas žmonėms žaloti, jis iš patalpos buvo paimtas ir perduotas ištirti. M. S., apžiūrėjusi namo patalpas, jokių daiktų nepasigedo, skundo nerašė, įsibrovimo pėdsakų patalpose nesimatė, daiktai name, nors ir netvarkingi, tačiau buvo neišvartyti, todėl nei apžiūrėti namo patalpų, nei pradėti ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 178 str. dėl vagystės nebuvo pagrindo.

A. K. teigimu, kalbant su M. S., ji per langÄ pamatė, jog prie namo nėra jos sÅ«nui T. S. priklausančio automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Siekiant patikrinti, ar automobilis tikrai pavogtas, buvo papraÅ¡yta susisiekti su sÅ«numi ir patikslinti vagystės faktÄ . Susisiekusi su sÅ«numi M. S. telefonÄ davė jam (A. K.). SÅ«nus patvirtino, kad automobiliu neiÅ¡važiavo ir jo niekam neperdavė, tai yra T. S. pranešė apie automobilio vagystę (LR BPK 166 str. 1 d. 1 p. prasme), todėl pagal šį T.

S. praneÅ¡imÄ telefonu jis pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal LR BK 178 str. 2 d. (A. K. teigė, kad nukentėjusiojo pareiÅ¡kimas vagystės tyrimui pradėti nereikalingas). Dėl Å¡ios priežasties ikiteisminiame tyrime jis kaip liudytojÄ apklausė M. S. bei apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ . Nurodė, kad įvykio vietÄ apžiÅ«rėjo kartu su M. S. ir Kauno apskr. VPK KTV specialistu. Nurodė, kad įvykio vietos apžiÅ«rÄ atliko įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini) . Ä®vykio vietoje apžiÅ«rėjo visÄ kelkraÅ¡tį, kurį nurodė M.

S.. Pastaroji tiksliai įvardinti vietos, kur stovėjo automobilis negalėjo, todėl kartu su specialistu apžiÅ«rėjo didelę atkarpÄ kelkraščio, tačiau jokios tyrimui reikÅ¡mingos informacijos negavo, galimų nusikalstamos veikos įrankių nerado, kitų tyrimui reikÅ¡mingų duomenų nenustatė. Kadangi apžiÅ«rimų daiktų įvykio vietoje nerasta, jie nebuvo fotografuoti. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu, dalyvaujant M. S., kuri negalėjo nurodyti tikslios automobilio stovėjimo vietos, įvykio vietos apžiÅ«ros schema nebuvo sudaryta, todėl Kauno m.

Santakos PK T. S. buvo parodytas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas ir, siekiant patikslinti vietÄ , kur stovėjo automobilis, www.maps.lt pagalba T. S. buvo parodytas žemėlapis, kuriame jis nurodė tiksliÄ automobilio stovėjimo vietÄ . A. K. atkreipė dėmesį, kad T. S. žemėlapyje nurodyta automobilio stovėjimo vieta įvykio vietoje jau buvo apžiÅ«rėta, o T. S. savanoriÅ¡kai pasirašė apžiÅ«ros protokole, susipažinęs su įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir iÅ¡siaiÅ¡kinus, kad automobilis stovėjo vietoje, kuri jau yra apžiÅ«rėta.

PasiraÅ¡ydamas T. S. sutiko su apžiÅ«ros protokole užfiksuota informacija. Taip pat A. K. nurodė, kad atlikdamas pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus ir apklausdamas liudytojÄ M. S. bei nukentėjusį T. S., apklausose užfiksavo jų nurodytas aplinkybes apie įvykį. Pastarieji apklausas perskaitė, papildymų ir pastabų neiÅ¡sakė, apklausas pasirašė. A. K. nurodė, kad į įvykio vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) , buvo nuvykęs kartu su specialistu, jo manymu, iÅ¡ prieÅ¡ tai buvusio įvykio, kuriame buvo nuo 13.43 val. iki 14.43 val. (ROIK (duomenys neskelbtini) ) ir rinko pirminę medžiagÄ pagal pil.

K. praneÅ¡imÄ dėl adresu (duomenys neskelbtini) kelkraÅ¡tyje prie namo Nr. 11 rasto automobilio Å KODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su iÅ¡daužtu kairės pusės galiniu stiklu. Taip pat A. K. paaiÅ¡kinime nurodė, kad ikiteisminius tyrimus kontroliuoja ir nurodymus tyrėjams duoda prokuroras, tačiau nuo tyrimo pradžios jis nėra gavęs pastabų dėl netinkamo pirminės įvykio medžiagos surinkimo. Teigė savo pareigas atlikęs tinkamai, savo veiksmais nepadaręs didelės žalos fiziniams asmenims, taip pat nemelavęs ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas dėl to, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu dalyvavo specialistas, teigęs tokias aplinkybes, kurias prisiminęs tuo metu.

             Pagal tarnybinio patikrinimo metu surinktÄ medžiagÄ nustatyta, kad 2013-02-17 13.35 val. pil. M. S. į policijÄ kreipėsi praneÅ¡dama apie galimÄ vagystę iÅ¡ buto adresu (duomenys neskelbtini) , tačiau ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00111-13 pradėtas dėl automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio kelkraÅ¡tyje prie (duomenys neskelbtini) namo, vagystės (ROIK (duomenys neskelbtini) ). Ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iÅ¡ buto nepradėtas ir aplinkybės netirtos, nors bute buvo rastas kastetu vadinamas daiktas, Å¡eimininkė buvo pasigedusi daiktų.

Taip pat tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad į įvykio vietÄ 14.43 val. buvo iÅ¡siųsti operatyvinėje grupėje budėję pareigÅ«nai – tyrėjas A. K. ir postinis (vairuotojas) K. P. (Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK KPS postinis). Tarnybinio patikrinimo metu A. K. teigė, kad įvykio vietoje buvo ir Kauno apskr. VPK KTV specialistas. K. P. neprisiminė jokių Å¡io įvykio aplinkybių, paaiÅ¡kinti nieko negalėjo. Kauno apskr. VPK KTV Ikiteisminio tyrimo veiksmų apskaitos žurnale 2013-02-17 įrašų apie tai, kad adresu Vežėjų g. 3, Kaunas, bÅ«tų vykęs kuris nors Kauno apskr.

VPK KTV specialistas, nėra. Kadangi ProkuratÅ«ros 2014 m. vasario 6 d. nutarime iÅ¡kelti drausmės bylÄ buvo nurodyta, kad A. K. veiksmuose įžvelgtini nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 229 str., 235 str. 1 d., 300 str. 1 d., 258 str. 2 d. požymiai, turėjo bÅ«ti priimtas procesinis sprendimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija) patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 11 p. reikalavimais, tarnybinis patikrinimas 2014-03-04 sustabdytas (teikimas Nr. 20-17-IL-48), ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduota Kauno apskr.

VPK NTVvirÅ¡ininkui G. Ž. spręsti dėl procesinio sprendimo priėmimo (2014-03-05 lydraÅ¡tis Nr. 20-17-IL-52).             Kauno apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriuje 2014-11-13 gauta ProkuratÅ«ros 2014-11-06 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (Nr. 20-1-00180-14) kopija. Praėjus LR BPK 214 str. 5 d. nustatytam terminui, per kurį gali bÅ«ti apskųstas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , ir negavus duomenų apie Å¡io nutarimo apskundimÄ , vadovaujantis ApraÅ¡o 34 punkto reikalavimais, tarnybinio patikrinimo atlikimas 2014-12-04 atnaujintas (teikimas Nr. 20-17-IL-322).

             ProkuratÅ«ros 2014 m. lapkričio 6 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad Kauno apskr. VPK NTV Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams tyrimo grupėje (toliau – NVVTVITG) 2014-03-12 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (Nr. 20-1-00180-14) dėl nusikalstamų veikų požymių, numatytų LR BK 229 str. ir 235 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d. ir 235 str. 1 d.: dirbdamas Kauno apskr.

VPK Kauno m. Santakos PK VPS Å ilainių PN tyrėju ir atlikdamas jam priskirtas funkcijas, tarp kurių buvo ir darbas Santakos PK operatyvinėje grupėje, turėdamas pareigÄ , gavęs praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , 2013-02-17 laikotarpyje tarp 13.35 val. ir 16 val. (duomenys neskelbtini) , tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi savo pareigų nevykdė, t. y., žinodamas, kad buvo apvogtas namas (duomenys neskelbtini) , dėl vagystės iÅ¡ namo patalpų nepradėjo ikiteisminio tyrimo, neatliko visų bÅ«tinų proceso veiksmų, paėmęs įvykio vietoje rastÄ kastetÄ , jį savavaliÅ¡kai įvykio vietoje pasisavino, kasteto paėmimo tinkamai neužfiksavo, jį laikė su savimi tol, kol ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė A.

J. pareikalavo kastetÄ pateikti ikiteisminiam tyrimui Nr. 20-1-00111-13 (iki 2013-04-24), Å¡iuo neveikimu pažeidė Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK VPS Å ilainių PN tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Kauno apskr. VPK virÅ¡ininko 2011 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 20-V-647, 7.6 p. reikalavimus, tokiu bÅ«du tyčia piktnaudžiavo tarnyba, padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 str. 1 d.; 2013-04-24 ir 2014-02-18 apklausų metu apklaustas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00111-13 tyčia melagingai nurodė, kad jam įvykio vietos dėl vagystės iÅ¡ namo patalpų adresu (duomenys neskelbtini) , liepė neapžiÅ«rėti ir nefiksuoti Kauno apskr.

VPK KTV specialistas (kuris tiksliai įvardinti negalėjo), nors apklausus kaip liudytojus visus 2013-02-17 dirbusius Kauno apskr. VPK KTV specialistus ir surinkus proceso dokumentus paaiÅ¡kėjo, kad nė vienas minėtÄ dienÄ dirbęs specialistas nebuvo atvykęs į įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) , tokiu bÅ«du tyčia ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 str. 1 d. A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė.              Ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Nr. 20-1-00180-14) apklaustas kaip liudytojas T.

S. nurodė, kad 2013-02-17 apie 9–10 val. jis miegojo pas savo draugę R. Å . namuose adresu (duomenys neskelbtini) , kai jam paskambino mama ir pranešė, kad kažkas anksti ryte buvo namuose ir jÄ apvogė. T. S. teigimu, mama jo paklausė, ar jis neiÅ¡važiavo automobiliu, kuris stovėjo prie namo. Jis atsakė neigiamai, pasakė, kad automobilis turėtų stovėti prie namų ((duomenys neskelbtini) ). Maždaug po valandos jis grįžo namo ir pamatė, kad prie namų nėra automobilio, namuose kai kurie daiktai buvo suversti, įėjęs į savo kambarį pasigedo daiktų (mobiliųjų telefonų, grotuvų).

Mama jam paaiÅ¡kino, kad pabudusi paryčiais pamatė 2 asmenis, kurie kažko ieÅ¡kojo, jai suÅ¡ukus, pabėgo. Dar mama jam sakė, kad asmenų neįsižiÅ«rėjo, nes buvo tamsu, bet ji rado vagių paliktÄ kastetÄ , kurį supakavo į maiÅ¡elį. T. S. teigimu, jis grįžo atgal pas R. Å ., nes nerado savo piniginės ir vieno iÅ¡ telefonų bei automobilio raktų, ir galvojo, kad Å¡iuos daiktus galėjo palikti pas jÄ . Ten daiktų nerado. Po kiek laiko jam paskambino mama ir pasakė, kad važiuoja į Kauno apskr.

VPK Kauno m. Santakos PK. Paprašė ten atvykti ir jį. Atvykęs į komisariatÄ mamÄ rado sėdinčiÄ koridoriuje. Abu laukė, kol pakvies (laukė ilgai). Vėliau pareigÅ«nas juos pakvietė į kabinetÄ ir pradėjo apklausas. T. S. teigimu, pareigÅ«nas pasakojo savo versijÄ dėl jų apvogtų namų ir automobilio vagystės ir viskÄ surašė. PareigÅ«nas minėjo, kad jei jie raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ dėl apvogtų namų, į namus privažiuos daugiau pareigÅ«nų, Å¡ie pripurkÅ¡ namuose miltelių ir jiems bus daug darbo viskÄ valyti.

PareigÅ«nas patarė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ tik dėl pavogto automobilio, nes jei sugaus automobilio vagis, bus surasti ir iÅ¡ namų pavogti daiktai. Dar pareigÅ«nas sakė, kad geriau raÅ¡yti, jog raktelį jis paliko automobilio užvedimo spynoje, kitus dokumentus – automobilyje. T. S. teigė pareigÅ«no paklausęs, kodėl raÅ¡yti bÅ«tent taip, Å¡is paaiÅ¡kinęs, kad taip bus lengviau iÅ¡tirti nusikaltimÄ . Kadangi policijos pareigÅ«nų darbo praktikos nežino, pasitikėdamas pareigÅ«nu, kuris atliko pirminius veiksmus dėl vagystės ir jį bei jo mamÄ Ä¯tikino, kad taip (kaip jis raÅ¡o jų apklausas) bus lengviau atskleista nusikalstama veika, po apklausomis pasirašė.

PareigÅ«no suraÅ¡ytos apklausos neskaitė, pats pareigÅ«nas apklausÄ garsiai perskaitė ir jam liepė pasiraÅ¡yti (jis pasirašė). T. S. teigimu, taip pat buvo ir su jo mamos apklausa. Vyras tvirtino, kad jis su draugu paryčiais namo nebuvo grįžęs, kasteto niekada nėra turėjęs ir nėra jo matęs. Teigė, kad neprisimena, kaip pareigÅ«nas surašė apžiÅ«ros protokolÄ , protokole yra jo paraÅ¡as, bet kur ir kaip pasirašė minėtÄ protokolÄ nepamena.             Apklausta kaip liudytoja M.

S. nurodė, kad 2013-02-17 apie 7 val. prabudusi namuose adresu (duomenys neskelbtini) , iÅ¡girdo, kad kažkas vaikÅ¡to. Atsikėlusi kambaryje pamatė dviejų vyrų siluetus, tikslių jų požymių neįsižiÅ«rėjo, nes buvo tamsu. Ji suÅ¡uko ir vyrai pabėgo. Ji labai iÅ¡sigando, jai pasidarė bloga, nes turi problemų su Å¡irdimi. Maždaug po valandos atsigavusi atidarė langines ir per langÄ pamatė, kad lauke nėra sÅ«naus automobilio. Pagalvojo, kad galbÅ«t naktį buvo grįžęs sÅ«nus ir pasiėmė automobilį.

Norėdama paskambinti sÅ«nui namuose pradėjo ieÅ¡koti savo mobilaus ryÅ¡io telefono, tačiau jo nerado. Tada pradėjo ieÅ¡koti laidinio telefono, tačiau jo irgi nerado. IeÅ¡kodama telefonų ant žemės rado gulintį kastetÄ . Vėliau prieÅ¡kambaryje rado gulintį laidinį telefonÄ . Jį įjungusi skambino sÅ«nui, bet neprisiskambino. Po kiek laiko pagalvojo, kad kastetas gali bÅ«ti nusikaltimo įrankis, todėl paėmė popierinę servetėlę ir ja paėmusi kastetÄ Ä¯dėjo jį į plastikinį maiÅ¡elį.

Ä®dėjusi kastetÄ vėl skambino sÅ«nui, bet ir tada su juo nesusisiekė. Tada paskambino sÅ«naus draugei Rasai. Kai atsiliepė sÅ«nus, jam pasakė, kad juos apvogė ir paklausė, kur jo automobilis. M. S. teigimu, sÅ«nus pasakė, kad automobilis turėtų bÅ«ti prie namų. Ji pasakė, kad automobilio nėra, naktį namuose buvo du vyrai, kurie juos apvogė. Grįžęs namo sÅ«nus apžiÅ«rėjo savo kambarį ir pasigedo kelių telefonų, DVD grotuvo ir dar kai kurių daiktų. Apsiverkęs jis kažkur išėjo (kur, jai nesakė, mano, kad grįžo pas R.).

Apie pietus ji paskambino policijai. Paskambinusi pranešė, kad apvogė jos butÄ ir pavogė maÅ¡inÄ . Moteris teigė, kad jei gerai prisimena, apie 14 val. atvyko policijos automobilis su skiriamaisiais ženklais, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo du policijos uniformomis vilkintys pareigÅ«nai. Įėjęs į namus vienas pareigÅ«nas (A. K.) paklausė, kas nutiko. Ji pasakė, kad buvo apvogtas jos butas ir dingo sÅ«naus automobilis. A. K. pasakė, kad reikia kviesti ekspertus. Ji sutiko. Tada A. K. pasakė, kad atvažiavęs ekspertas iÅ¡terlios jai namus, pripurkÅ¡ kažkokių miltelių, ir ji paskui turės daug darbo.

PareigÅ«nas vis stengėsi jÄ atkalbėti kviesti ekspertÄ , o ji, kadangi nežino pareigÅ«nų darbo tvarkos, pasakė, kad gali nekviesti eksperto, jei to nereikia. Leido pačiam A. K. nuspręsti, kviesti ekspertÄ ar ne. Moters teigimu, A. K. eksperto nekvietė. Ji A. K. parodė rastÄ kastetÄ , kurį buvo supakavusi. Å is pasakė, kad kasteto nereikia minėti ir nereikia forminti vagystės iÅ¡ buto. A. K. pasakė, kad reikia įforminti tik automobilio vagystę, ir jei bus pagauti vagys, pavogę automobilį, Å¡ie pasakys patys, kad apvogė ir jos butÄ .

Ji A. K. pasakė, kad jis geriau žino, kaip jam reikia dirbti savo darbÄ . M. S. teigimu, A. K. paklausė, kurioje vietoje stovėjo pavogtas automobilis, ji jam parodė pirÅ¡tu per langÄ . A. K. į tÄ vietÄ , kur stovėjo pavogtas automobilis, nebuvo net nuėjęs. Jis pasakė, kad reikia važiuoti į komisariatÄ ir pasiėmė ant bufeto padėtÄ kastetÄ . Moteris teigė, kad A. K. jos namuose jokių dokumentų nepildė, visi dokumentai buvo supildyti komisariate (Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK).

Kaip sÅ«nus (T. S.) atvyko į komisariatÄ , ji teigė tiksliai neprisimenanti. Pasakojo, kad A. K. apklausė jÄ ir sÅ«nų, taip pat surašė apžiÅ«ros protokolÄ . Po savo apklausa ir apžiÅ«ros protokolu ji pasirašė. Apklausos protokolo ji neskaitė, nes šį jai garsiai perskaitė A. K. ir liepė pasiraÅ¡yti, ji tÄ ir padarė. M. S. teigimu, tyrėjas A. K. Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK jos apklausoje surašė, kad tie du asmenys, kurie apvogė jos butÄ , buvo sÅ«nus su draugu, ir ji apsipažino.

Ji tyrėjui sakė raÅ¡yti taip, kaip yra iÅ¡ tikrųjų, tačiau Å¡is jÄ Ä¯tikino parašęs gerai, nes nereikia minėti vagystės iÅ¡ buto, o reikia pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl pavogto automobilio, ir sakė, kad reikia raÅ¡yti, jog sÅ«nus paliko raktus maÅ¡inoje, dėl to ir buvo pavogtas automobilis. A. K. surašė viskÄ savaip, kaip jam buvo patogiau. Ji po savo apklausa pasirašė, tačiau neskaitė, nes A. K. raÅ¡tas sunkiai įskaitomas. M. S. teigimu, jos butÄ tikrai apvogė ir ji, nežinodama tvarkos, pasitikėjo atvykusiu pareigÅ«nu A.

K., kuris pildė visus dokumentus ir jai liepė pasiraÅ¡inėti. Moteris teigė, kad kitas pareigÅ«nas, su kuriuo buvo A. K., jokių veiksmų neatlikinėjo. Po veiksmų atlikimo komisariate ji su sÅ«numi grįžo namo.             Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-1-00111-13 2014-02-18 papildomai apklaustas kaip liudytojas A. K. nurodė, kad 2013-02-17 jis dirbo Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK Å ilainių PN tyrėju. 2013-02-17 buvo jo budėjimo diena.

Buvo gautas (tÄ dienÄ ) praneÅ¡imas, kad įsibrauta į namus. Tikslaus adreso, kuriuo reikėjo vykti dėl Å¡io praneÅ¡imo, jis neprisiminė. Teigė, kad į įvykį jis iÅ¡važiavo tarnybiniu automobiliu. Kartu važiavo ir vairuotojas. Atvykęs į įvykio vietÄ jis nepastebėjo įsibrovimo į namÄ požymių, jam atrodė, kad name esanti netvarka visada tokia. Moteris, kuri juos iÅ¡kvietė, buvo pasimetusi ir negalėjo normaliai paaiÅ¡kinti, kas atsitiko. Ji ant namo durų įsilaužimo žymių nepastebėjo.

Jam paklausus, kodėl durų spyna nesugadinta, moteris paaiškino, kad gal su raktu buvo patekta. A. K. apklausos metu teigė, kad jis nelabai gerai prisimena aplinkybes, nes įvykis senas, bet, jo teigimu, nukentėjusioji moteris paaiškino, jog televizoriaus priedėlis buvo bandytas tempti, po to sakė, kad lyg nuo spintos dingę „magai“. Pareigūnas teigė, kad su juo įvykio vietoje buvo Kauno apskr. VPK KTV specialistas (pavardės nežino). Specialistas atvažiavo su juo iš kito įvykio, kuriame dalyvavo.

Kadangi įsilaužimo žymių nebuvo, tai specialistas iÅ¡važiavo, nieko nesurašęs. A. K. teigimu, specialistas pasakė, kad neturi, kÄ fiksuoti, ir iÅ¡važiavo. Kodėl specialistas neieÅ¡kojo pirÅ¡tų pėdsakų, jis nežino. PareigÅ«nas teigė, kad Å¡iame name, viename iÅ¡ kambarių, buvo rastas kastetas. Jis nepamena, kas įpakavo kastetÄ , ar KTV specialistas, ar nukentėjusioji moteris jau buvo įpakavusi kastetÄ . Jam atrodo, kad specialistas įpakavo ir pasakęs susiraÅ¡yti viskÄ pačiam, iÅ¡važiavo.

A. K. teigė, kad moters paklausus, kas yra dingę iÅ¡ namų, ji konkrečiai pasakyti negalėjo. Moteris paminėjo, kad yra dingusi sÅ«naus maÅ¡ina ir ji nežinanti, kur Å¡is yra. Jam dar bÅ«nant pas moterį namuose, Å¡iai į laidinį telefonÄ paskambino jos sÅ«nus. Jis (A. K.) liepė moters sÅ«nui važiuoti į Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK. Jis moters namuose buvo pradėjęs pildyti įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ . Netrukus atvažiavo moters sÅ«nus. Kadangi buvo daug įvykių, jis leido moteriai su sÅ«numi pasikalbėti, kol tvarkė kitus įvykius.

A. K. teigimu, moteris buvo jam pasakiusi, kad jos asmeniniai daiktai nėra dingę, tik sÅ«naus galbÅ«t kažkas dingę. Vėliau apklausos metu tos moters sÅ«nus pasakė, kad neturi jėgų grįžti atgal į namus aiÅ¡kintis ir žiÅ«rėti, kas ten yra dingę. Be to, jis pasakė, kad nieko daugiau nenori, tik miegoti. Jis (A. K.) surašė moters sÅ«naus duotus parodymus ir jam garsiai perskaitė. Å is pasirašė po parodymais. A. K. teigimu, tokia pačia eiga jis apklausė ir Å¡io vyriÅ¡kio motinÄ .

Surašė jos duotus parodymus ir po to garsiai jai perskaitė. Å i pasirašė. Jis abu asmenis perspėjo dėl melagingų parodymų davimo, viskÄ jiems iÅ¡aiÅ¡kino. Teigė, kad įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ jis užbaigė raÅ¡yti kabinete. Ä® klausimÄ , kodėl davė pasiraÅ¡yti ant įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, kaip dalyvaujančiam asmeniui, ir tos moters sÅ«nui, nors Å¡is įvykio vietos apžiÅ«ros metu nedalyvavo, atsakė, kad davė pasiraÅ¡yti iÅ¡ inercijos, kaip nukentėjusiajam.

Ä® klausimÄ , ar davė asmenims apklausos protokolus perskaityti, jei taip, tai ar jie skaitė, atsakė, kad motina pati perskaitė, o sÅ«nui perskaitė jis ir po to jie pasirašė. Ä® klausimÄ , ar moteris įskaitė jo raÅ¡tÄ , atsakė, kad moteris neprašė padėti jai perskaityti, tai mano, kad perskaitė. Ä® klausimÄ , ar visus protokolus pildė kabinete, atsakė, kad įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ buvo pradėjęs pildyti nukentėjusios moters namuose, o pabaigė kabinete, o apklausos protokolus ir protokolÄ pareiÅ¡kimÄ pildė kabinete.

Ä® klausimÄ , kodėl nesurašė įvykio plano schemos, atsakė, kad pas juos komisariate vyrauja praktika, kad iÅ¡traukiami duomenys iÅ¡ „mapso“ ir schemos nebraižomos. Ä® klausimÄ , ar koregavo moters ir sÅ«naus parodymus, atsakė, kad nekoregavo. Ä® klausimÄ , kodėl niekur, pildydamas protokolus, nepaminėjo apie įsibrovimÄ Ä¯ namus, atsakė, kad tie asmenys nieko nenorėjo, jis Å¡iems paaiÅ¡kino, kad dėl vagystės iÅ¡ namo reikia pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bet Å¡ie nenorėjo ir todėl niekur nepaminėjo apie įsibrovimÄ Ä¯ namÄ .

Abu raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl vagystės atsisakė. Kodėl nepaminėjo to apklausos protokole, jis paaiÅ¡kinti negalėjo. Ä® klausimÄ , kur dėjo kastetÄ , paimtÄ iÅ¡ įvykio vietos, atsakė, kad kastetÄ jis laikė „papkutėje“, seife, apie jį buvo pamiršęs. Ä® klausimÄ , kÄ bÅ«tų daręs su kastetu, kai jį bÅ«tų prisiminęs, atsakė, kad bÅ«tų apie tai pranešęs virÅ¡ininkui, kad pamirÅ¡o apie kastetÄ , paimtÄ iÅ¡ įvykio vietos. Ä® klausimÄ , ar jis vienas naudojasi seifu, atsakė, kad jis vienas, niekas kitas nuo seifo rakto neturėjo.

Teigė, kad kasteto jis pats nelietė. Kasteto iÅ¡ tarnybinių patalpų ir iÅ¡ savo kabineto jis iÅ¡nešęs nebuvo. KastetÄ jis paėmė, turėdamas tikslÄ parodyti nukentėjusiosios sÅ«nui ir paklausti, ar kastetas jo, bet dirbdamas užmirÅ¡o ir taip kastetas liko pas jį, neparodytas minėtam vyrui. Ä® klausimÄ , jei nukentėję bÅ«tų norėję pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl vagystės iÅ¡ namo, ar bÅ«tų jį pradėjęs, atsakė, kad bÅ«tų pradėjęs, bet nukentėjusiosios sÅ«nus kategoriÅ¡kai atsisakė vykti į įvykio vietÄ ir sakė, kad jis nieko nenori.

Ä® klausimÄ , ar nukentėjusiosios sÅ«nus buvo neblaivus, atsakė, kad jis buvo pagiringas, negalėjo nuosekliai duoti parodymus, sakė norintis eiti ilsėtis ir miegoti, todėl jam buvo sunku su Å¡iuo vyru bendrauti. Ä® klausimÄ , ar patikrino blaivumÄ , atsakė, kad jis nežinojo, kad galima tikrinti nukentėjusiojo blaivumÄ , todėl ir nepatikrino (su tuo nebuvo susidÅ«ręs). Ä® klausimÄ apie tai, kad ankstesnėje apklausoje minėjo, jog į įvykio vietÄ atvažiavo penkiese, įskaitant ir vairuotojÄ , o Å¡ioje – trise, atsakė kad negali paaiÅ¡kinti, kodėl taip pasakė, nes neprisimena.

Ä® klausimÄ , ar pažįsta Ž. V., atsakė, kad nepažįsta, vardas ir pavardė jam nieko nesako. Ä® klausimÄ , kodėl neįformino, kad paėmė kastetÄ iÅ¡ įvykio vietos, atsakė, kad norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti su nukentėjusiosios sÅ«numi, ar tai jo kastetas, bet vėliau pamirÅ¡o apie tai paklausti, o dar vėliau iÅ¡vis apie kastetÄ pamirÅ¡o, tvirtino, kad ne piktybiÅ¡kai jį nuslėpė. Aplinkybių dėl įsibrovimo į namÄ nepaminėjo ne todėl, kad norėtų nuslėpti nusikaltimÄ , o todėl, kad nukentėję asmenys nenorėjo atskiro tyrimo.

Papildė, kad Å¡is įvykis susijęs su S. Å¡eima ir ikiteisminio tyrimo nepradėjo dėl vagystės, nes neįžvelgė nusikalstamos veikos požymių.             Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad A. K. galimai Å¡iurkščiai pažeidė pagrindinius vidaus tarnybos principus – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, atsakomybės ir pavyzdingumo, įtvirtintus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 3 str. 2 d. 1, 2, 5, 6 ir 8 punktuose, reikalaujančiuose pareigÅ«nus gerbti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , valstybę, jos institucijas ir įstaigas, vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, bÅ«ti objektyviam priimant sprendimus, vengti asmeniÅ¡kumų, taip pat Å¡io įstatymo 15 str. 1 d. 1, 3, 4 ir 5 punktuose įtvirtintas valstybės tarnautojo pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis bei nepiktnaudžiauti tarnyba, be to, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 str. 2 d. reikalavimÄ nelaužyti duotos pareigÅ«no priesaikos, taip pat LR BPK 2 str. numatytÄ pareigÄ kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Dėl minėtų pažeidimų nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., apie kurios padarymÄ 2013-02-17 pranešė M. S. (ji telefonu pranešė, kad ryte iÅ¡girdo, jog bute kažkas vaikÅ¡to, išėjusi iÅ¡ miegamojo pamatė du vaikinus, kurie viskÄ kuitė, kažko ieÅ¡kojo, pamatę pranešėjÄ pasiÅ¡alino iÅ¡ buto, ji, apžiÅ«rėjusi butÄ , pasigedo mobilaus ryÅ¡io telefono bei sÅ«naus daiktų). Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos prokuroro nutarimu 2014-11-06 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00967-14.

ProkuratÅ«ros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad neįrodžius ir nepagrindus didelės žalos, valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų veikos negali bÅ«ti kvalifikuojamos pagal LR BK 228 str., tačiau Å¡iais atvejais gali bÅ«ti sprendžiamas tokių darbuotojų drausminės, administracinės atsakomybės klausimas. Padarinių dydis yra lemiamas kriterijus nusikaltimus, numatytus LR BK 228 str., atribojant nuo drausminio nusižengimo (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-484/2008).

Nutarime nurodyta, kad konstatuoti, jog dėl A. K. veikos buvo padaryta didelė žala, nėra pagrindo, todėl turėtų bÅ«ti spręstinas jo drausminės atsakomybės klausimas (kuris buvo sustabdytas). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str., nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. pagrindu negali bÅ«ti tikrovės neatitinkantys parodymai, praneÅ¡imai, paaiÅ¡kinimai, informacija ar duomenys, jei liudytojas, nukentėjusysis ar asmuo, teikiantis praneÅ¡imÄ , paaiÅ¡kinimÄ , informacijÄ ar duomenis pamirÅ¡ta įvykio ar kitas bylos aplinkybes, neteisingai jas supranta ir todėl sÄ Å¾iningai klysta, duodamas parodymus arba teikdamas praneÅ¡imÄ , paaiÅ¡kinimÄ , informacijÄ ar duomenis.

Å io nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Nurodyta, kad konstatuoti, jog A. K. padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , negalima, nes nenustatyta subjektyvioji nusikaltimo sudėties pusė. Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-1-00111-13 A. K., suprasdamas apie padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ dėl įvykio pagal M. S. praneÅ¡imÄ ir daiktinio įrodymo – kasteto, rasto įvykio vietoje, neperdavimo, davė parodymus, reabilituojančius jį, tai yra davė parodymus prieÅ¡ save, todėl ir Å¡iuo atveju spręstinas tik drausminės atsakomybės klausimas, kuris buvo sustabdytas.

Vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 139 str. 1 d., 170 str. 3 d., 4 d. 3 p., 212 str. 1 p., 214 str. 1 d., 3 d., 6 d., 216 str., nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-1-00180-14, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             Kauno apskr. VPK virÅ¡ininko 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 20-AK-1 Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK KPS tyrėjas A. K. nuo 2014-12-02 iki 2014-12-19 atostogavo, 2014 m. gruodžio 22 d. ir 23 d. jam buvo suteiktas papildomas poilsio laikas, kaip darbuotojui, auginančiam du ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Vadovaujantis ApraÅ¡o 22 p. reikalavimais, laikas, kurį tikrinamas pareigÅ«nas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, į tarnybinio patikrinimo laikÄ neįskaitomas.             2014-12-22 tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas pratęstas iki 2015-01-28 (Kauno apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriaus vyresn. tyrėjos J. P. tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 20-17-PR5-150).             Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK KPS tyrėjui A. K. 2014-12-28 įteiktas praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo (Nr. 20-17-PR3-181), kuriame nurodyta, kad yra duomenų, jog jis galbÅ«t padarė tarnybinį nusižengimÄ : 2013-02-17 dirbdamas Kauno apskr.

VPK Kauno m. Santakos PK operatyvinėje grupėje tyrėju, ir 14.46 val. nuvykęs į įvykio vietÄ patikrinti gautos informacijos pagal pil. M. S. praneÅ¡imÄ apie vagystę iÅ¡ buto adresu (duomenys neskelbtini) , bei nustatęs nusikalstamos veikos požymius (vagystės iÅ¡ gyvenamosios patalpos), dėl Å¡ios nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo nepradėjo, neatliko pirminių neatidėliotinų proceso veiksmų (įvykio vietos apžiÅ«ros), nesiėmė priemonių dingusiems daiktams nustatyti, nusikaltimo pėdsakams surasti; sÄ moningai klaidino pranešėjÄ , kad nereikėtų į įvykio vietÄ jos apžiÅ«rėti iÅ¡kviesti Kauno apskr.

VPK KTV specialistus ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl vagystės iÅ¡ gyvenamosios patalpos; Kauno apskr. VPK VTV OVS Santakos grupės specialistÄ K. M. neteisingai informavo, kad nusikalstama veika – vagystė iÅ¡ buto nebuvo įvykdyta; pradėjęs (atlikdamas LR BPK numatytus proceso veiksmus – įvykio vietos apžiÅ«rÄ , liudytojo apklausÄ ) ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-1-00111-13 dėl automobilio vagystės adresu (duomenys neskelbtini) , nesurašė tarnybinio praneÅ¡imo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atliktų proceso veiksmų; neapžiÅ«rėjęs įvykio vietos (dėl automobilio vagystės) surašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , jame įrašė neteisingus duomenis (apie atlikimo laikÄ ir vietÄ , dalyvavusius asmenis); liudytojų M.

S. ir T. S. apklausos protokoluose sÄ moningai užrašė kitokias įvykio aplinkybes, nei nurodė minėti asmenys; ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00111-13 duodamas parodymus kaip liudytojas ir tarnybinio patikrinimo metu teikdamas paaiÅ¡kinimÄ melavo dėl specialisto dalyvavimo įvykio vietos apžiÅ«roje minėtu adresu. Å iais savo veiksmais pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., LR BPK 2 str., 166 str. 1 d., 179 str. 2 d., Rekomendacijų 49 p., 50 p., 51 p., 60 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 4.1 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.20 p. ir 4.28 p. reikalavimus.              A. K. pateikė 2014-12-29 paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė nesutinkantis su pateiktais kaltinimais, taip pat – nepažeidęs tarnybinės drausmės. PareigÅ«nas praÅ¡o vadovautis jo 2014-02-28 pateiktu paaiÅ¡kinimu. Dar A. K. 2014-12-29 paaiÅ¡kinime surašė 11 punktų praÅ¡omų atlikti veiksmų: iÅ¡tirti 2013-02-17 Kauno m.

Santakos PK budėtoju dirbusio K. M. veiksmus ir spręsti dėl jo atsakomybės; spręsti dėl Kauno m. Santakos PK vadovų (dėl minėto įvykio nereiÅ¡kusių jam pretenzijų, nedavusių jokių nurodymų, atlikusių tarnybinį patikrinimÄ dėl kasteto paėmimo) tarnybinės atsakomybės; iÅ¡ Kauno m. Santakos PK iÅ¡reikalauti dviejų įvykių, užregistruotų PRÄ®R, iÅ¡klotines (ROIK numeriai nurodyti) ir palyginti padarytus įraÅ¡us dėl specialisto dalyvavimo, tokiu bÅ«du nustatytÄ specialistÄ apklausti kaip liudytojÄ ; iÅ¡tirti prokuroro, kontroliavusio pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , veiksmus; iÅ¡analizuoti, ar budėtojai į PRÄ®R suveda duomenis apie specialistų dalyvavimÄ , taip pat – ar specialistų automobiliai yra stebimi Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje (pridėti 2013-02-17 pajėgų iÅ¡dėstymo planÄ ); spręsti dėl tyrėjos A.

J. (iÅ¡ pradžių tyrusios bylÄ dėl minėtos automobilio vagystės ir neatlikusios įvykio vietos apžiÅ«ros dėl vagystės iÅ¡ namo) veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo; spręsti dėl tyrėjos E. S. (A. K. teigimu, vertusios jį duoti parodymus prieÅ¡ save) veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo (A. K. nurodė minėtai tyrėjai užduotinus klausimus); iÅ¡ naujo apklausti liudytojÄ M. S. (dėl pasiraÅ¡ymo protokole, kuriame buvo nurodyta ne jos pavardė, taip pat dėl jos apklausų metu nurodytų aplinkybių); iÅ¡tirti, kodėl Kauno m.

Santakos PK KPS postinis K. P. nesurašė tarnybinio praneÅ¡imo apie įvykio vietoje galimai apklaustus kaimynus; apklausti byloje nustatytus keturis Kauno apskr. VPK KTV specialistus, užduodant jiems klausimus apie registracijos žurnale daromus įraÅ¡us; apklausti tyrėjÄ A. J. apie liudytojų T. S. ir M. S. apklausas.              Vadovaujantis LR BPK reikalavimais, ikiteisminį tyrimÄ atlieka ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, o jį organizuoja ir jam vadovauja prokuroras (LR BPK 164 str. 1 d.).

Prokuroras taip pat kontroliuoja, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, duoda ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus (LR BPK 170 str. 2 d. ir 3 d.). Ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nas privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus (LR BPK 172 str. 2 d. 1 p.). LR BPK 62 str. 1 d. nurodyta, kad „ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimÄ organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui.

Jei prokuroras atsisako patenkinti skundÄ , Å¡is jo nutarimas gali bÅ«ti skundžiamas aukÅ¡tesniajam prokurorui Å¡io Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka“. ApraÅ¡o 8.3 p. nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, nustačius, jog skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no proceso veiksmai ir nutarimai, priimti atliekant ikiteisminį tyrimÄ . ApraÅ¡o 9 p. nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas gali bÅ«ti neatliekamas (o pradėtas – gali bÅ«ti nutrauktas), jei nustatoma, jog skundžiami pareigÅ«nų veiksmai atlikti daugiau nei prieÅ¡ 1 metus, o ApraÅ¡o 10, 11, 12 ir 13 punktuose numatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių inventorizacijÄ arba kompetentingos institucijos atliekamÄ tarnybinį ar kitÄ patikrinimÄ â€“ prieÅ¡ 3 metus.

Kadangi A. K. prašė Å¡io tarnybinio patikrinimo metu (kuris pradėtas dėl jo veiksmų) vertinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliktus proceso veiksmus ir spręsti dėl kitų pareigÅ«nų tarnybinės atsakomybės (dėl veiksmų, atliktų daugiau nei prieÅ¡ 1 metus), be to, atsižvelgiant į tai, kad ProkuratÅ«ros 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (Nr. 20-1-00180-14), kuriuo yra įvertinti A. K. veiksmai, ir jis Å¡io nutarimo neskundė (nutarimas yra įsiteisėjęs), A.

K. praÅ¡omi veiksmai tarnybinio patikrinimo metu neatlikti.             IÅ¡ tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, kad A. K., 2013-02-17 dirbdamas Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK operatyvinėje grupėje tyrėju, buvo nusiųstas į įvykio vietÄ patikrinti gautÄ informacijÄ pagal pil. M. S. 2013-02-17 13.35 val. praneÅ¡imÄ telefonu apie galimÄ vagystę iÅ¡ buto adresu (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini) ). Ä® įvykio vietÄ tyrėjas A. K. vyko su postiniu K.

P.. Nurodytu adresu Kauno apskr. VPK KTV specialistai atvykę (iÅ¡kviesti) nebuvo. A. K. pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-1-00111-13 dėl automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio kelkraÅ¡tyje prie (duomenys neskelbtini) namo, vagystės. Ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iÅ¡ buto nepradėtas ir aplinkybės netirtos, nors bute buvo rastas kastetu vadinamas daiktas, Å¡eimininkė buvo pasigedusi daiktų. Remiantis ProkuratÅ«ros 2014-11-06 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (Nr. 20-1-00180-14) ir kita tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga konstatuotina, kad A.

K., 2013-02-17 14.46 val. nuvykęs į įvykio vietÄ patikrinti gautos informacijos pagal pil. M. S. praneÅ¡imÄ apie vagystę iÅ¡ buto adresu (duomenys neskelbtini) , bei nustatęs nusikalstamos veikos požymius (vagystės iÅ¡ gyvenamosios patalpos), dėl Å¡ios nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo nepradėjo, neatliko pirminių neatidėliotinų proceso veiksmų (įvykio vietos apžiÅ«ros), nesiėmė priemonių dingusiems daiktams nustatyti, nusikaltimo pėdsakams surasti. Jis sÄ moningai klaidino pranešėjÄ , kad nereikėtų į įvykio vietÄ jos apžiÅ«rėti iÅ¡kviesti Kauno apskr.

VPK KTV specialistus ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl vagystės iÅ¡ gyvenamosios patalpos. Kauno apskr. VPK VTV OVS Santakos grupėje dirbusį budėtojÄ (specialistÄ K. M.) neteisingai informavo, kad nusikalstama veika – vagystė iÅ¡ buto nebuvo įvykdyta (pagal A. K. nurodytas aplinkybes į PRÄ®R buvo įvesti duomenys, kad „PareiÅ¡kėja apsipažino, namuose buvo grįžęs jos neblaivus sÅ«nus su draugu. PaaiÅ¡kėjo, jog 2013-02-17 laikotarpiu nuo 01.00 iki 07.00 pavogtas sÅ«naus T.

S. automobilis Audi A6, v. N. (duomenys neskelbtini) kurio jis ir ieÅ¡kojo...“. Taip pat A. K. pradėjęs (atlikdamas LR BPK numatytus proceso veiksmus – įvykio vietos apžiÅ«rÄ , liudytojo apklausÄ ) ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-1-00111-13 dėl automobilio vagystės adresu (duomenys neskelbtini) , nesurašė tarnybinio praneÅ¡imo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atliktų proceso veiksmų, neapžiÅ«rėjęs įvykio vietos (dėl automobilio vagystės) surašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , jame įrašė neteisingus duomenis (apie atlikimo laikÄ ir vietÄ , dalyvavusius asmenis), liudytojų M.

S. ir T. S. apklausos protokoluose sÄ moningai užrašė kitokias įvykio aplinkybes, nei nurodė minėti asmenys. Dar A. K., žinodamas, kad 2013-02-17 į įvykio vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) , Kauno apskr. VPK KTV specialistas atvykęs nebuvo, ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00111-13 duodamas parodymus kaip liudytojas ir tarnybinio patikrinimo metu teikdamas paaiÅ¡kinimÄ , melavo dėl specialisto dalyvavimo įvykio vietos apžiÅ«roje minėtu adresu. Å iais savo veiksmais jis pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 str.

„Policijos pareigÅ«no pareigos“ 1 d. 1 p. ir 2 p. (Å¡iuose punktuose nurodyta, kad policijos pareigÅ«nas privalo: „gerbti ir ginti žmogaus orumÄ , užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves“ (1 p.), „gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ , bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai.

Å io punkto reikalavimai (iÅ¡skyrus reikalavimÄ praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai) netaikomi policijos pareigÅ«nui tais atvejais, kai Å¡ios pareigos vykdymas iÅ¡ esmės pakenktų specialios kompetencijos policijos įstaigos uždaviniams įgyvendinti“ (2 p.), LR BPK 2 str. „Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas“ („...kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika“), 166 str.

„Ikiteisminio tyrimo pradžia“ 1 d. „Ikiteisminis tyrimas pradedamas:

1) gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ ;

2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius“), 179 str. „Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas“ 2 d. („ProtokolÄ raÅ¡o tyrimo veiksmÄ atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole turi bÅ«ti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda); tyrimo veiksmÄ atliekantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama; apklaustų asmenų parodymai arba kitų tyrimo veiksmų apraÅ¡ymas ir rezultatai; asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmÄ ar kurių akivaizdoje jis atliktas, pareiÅ¡kimai.

Jeigu atliekant tyrimo veiksmÄ buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi bÅ«ti nurodytos jų naudojimo sÄ lygos ir tvarka. Atliekant tyrimo veiksmÄ dalyvavusių asmenų duomenys (iÅ¡skyrus asmens vardÄ , pavardę ir gimimo metus) saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos“), Rekomendacijų 49 p. („Jei informacijÄ apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas nustato nusikalstamos veikos požymius, jis gali pats nuspręsti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , suraÅ¡ydamas tarnybinį praneÅ¡imÄ , ir atlikti pirminius tyrimo veiksmus arba gali pradėti ikiteisminį tyrimÄ , atlikdamas bÅ«tinus pirminius BPK numatytus proceso veiksmus.

Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atliktų proceso veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, grįžęs į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , suraÅ¡o tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuris registruojamas įstaigoje nustatyta tvarka“), 50 p. („PrieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ Å¡ių rekomendacijų 3.2 punkte nurodytu bÅ«du, apie planuojamÄ atlikti pirmÄ jį BPK numatytÄ proceso veiksmÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas privalo praneÅ¡ti (nesant galimybės – tuojau pat po jo atlikimo) budėtojui elektroninio ryÅ¡io priemonėmis arba įstaigoje įrengta visÄ parÄ veikiančia elektroninio ryÅ¡io linija, skirta fiksuoti praneÅ¡imus automatiniu režimu, ir atlikti pirminius proceso veiksmus.

Proceso veiksmo metu arba tuojau pat, kai jis pabaigiamas, suraÅ¡omas protokolas“), 51 p. („Atlikti pirminius neatidėliotinus proceso veiksmus prieÅ¡ tai elektroninio ryÅ¡io priemonėmis nepraneÅ¡us budėtojui galima tik tokiu atveju, kai iÅ¡kyla realus pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui ir dėl laiko stokos nėra galimybės susisiekti su budėtoju. Tokiais atvejais atlikęs tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas elektroninio ryÅ¡io priemonėmis praneÅ¡a budėtojui apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , o vėliau suraÅ¡o tarnybinį praneÅ¡imÄ apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , kuriame nurodo atliktus proceso veiksmus, duomenis, pagrindžiančius priimtÄ sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , ir kodėl apie numatomÄ atlikti pirmÄ jį proceso veiksmÄ nebuvo praneÅ¡ta budėtojui“), 60 p. („Įvertinęs gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo turinį ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog yra duomenų apie nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas, įstaigos padalinio vadovas, budėtojas arba ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas priima sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Toks ikiteisminis tyrimas registruojamas Å¡ių rekomendacijų 52–53 punktuose nustatyta tvarka“), taip pat Etikos kodekso nuostatų, kuriomis tarnybinėje veikloje turi vadovautis policijos pareigÅ«nas: 4.1 p. („gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumÄ bei pagrindines teises ir laisves“), 4.8 p. („veikti sÄ Å¾iningai, su pagarba visuomenei, įvertinti situacijas, kai susiduriama su labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėmis“), 4.9 p. („bÅ«ti teisingam, neÅ¡aliÅ¡kam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai bÅ«tų teisėti ir objektyvÅ«s, be savanaudiÅ¡kų paskatų“), 4.20 p. („vengti piktybiÅ¡kai sakyti netiesÄ â€œ ir 4.28 p. („vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims“) reikalavimus.

PareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ dėl aplaidumo. A. K. tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – pagal M. S. 2013-02-17 praneÅ¡imÄ dėl vagystės iÅ¡ buto nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis neatliktas, nusikalstama veika neatskleista per kuo trumpiausiÄ terminÄ , pažeistos nukentėjusiųjų M. S. ir T. S. teisės. A. K. kaltė įrodyta surinkta tarnybinio patikrinimo medžiaga.             A.

K. vidaus tarnybÄ pradėjo 2004-11-08. Nuo 2008-09-22 iki 2012-01-04 jis dirbo Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK KPS tyrėju, nuo 2012-01-05 iki 2013-10-09 – Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK VPS Å ilainių PN tyrėju, nuo 2013-10-10 iki 2014-06-18 – Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK VPS Žaliakalnio PN tyrėju, nuo 2014-06-19 eina Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK KPS tyrėjo pareigas. Tarnybos metu neskatintas, tarnybinių nuobaudų neturi. Tiesioginio vadovo charakterizuojamas teigiamai. PareigÅ«nas yra Lietuvos profesinės sÄ jungos „Sandrauga“ renkamojo organo narys.

             Kadangi pareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, tokiu bÅ«du, nagrinėjant ar Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 20-TE-970, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 20-IS-8, yra teisėtas ir pagrįstas bei sprendžiant pareiÅ¡kėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimÄ taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d.

įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 04 03 IKI 2016 01 01)(toliau- Vidaus tarnybos statutas). Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sÄ raÅ¡Ä , kriterijus, bÅ«tinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarkÄ , kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡e (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 08 28 IKI 2016 01 01.) (toliau- Tvarka).

Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes– ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Ar pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus suraÅ¡oma tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, joje iÅ¡dėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimÄ (Vidaus tarnybos statuto 26 str., Tvarkos 23 p.).             Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinės dalys. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma Å¡io akto motyvuojamÄ ja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimÄ turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados (tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vados) turinį. Tarnybinio patikrinimo metu turi bÅ«ti iÅ¡tirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikÅ¡mingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai – t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė.

Tik esant Å¡ių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas), turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė valstybės tarnautojo (pareigÅ«no) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių apraÅ¡ymuose, reglamentuojančiuose vieÅ¡Ä jį administravimÄ , valstybės tarnybÄ , neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigÅ«no), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje (Nr. A520-3015/2012). Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi bÅ«ti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iÅ¡ naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumÄ ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ , bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimÄ , gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes.

Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.             Policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (Policijos veiklos įstatymo 22 str. 2 d.). Tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.).             Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 01 01 iki 2016 01 01) 15 straipsnio, numatančio valstybės tarnautojų pareigas, 1 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.             Pareiškėjas A.

K. kaltinamas tuo, kad jis 2013-02-17 dirbdamas Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos policijos komisariato operatyvinėje grupėje tyrėju, buvo nusiųstas į įvykio vietÄ patikrinti gautÄ informacijÄ pagal pil. M. S. 2013-02-17 13.35 val. praneÅ¡imÄ telefonu apie galimÄ vagystę iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini) ). Ä® įvykio vietÄ tyrėjas A. K. vyko su postiniu K. P.. Nurodytu adresu Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos (toliau - KTV) specialistai atvykę (iÅ¡kviesti) nebuvo.

A. K. pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-1-00111-13 dėl automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio kelkraÅ¡tyje prie (duomenys neskelbtini) namo, vagystės. Ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iÅ¡ buto nepradėtas ir aplinkybės netirtos, nors bute buvo rastas kastetu vadinamas daiktas, Å¡eimininkė buvo pasigedusi daiktų. Remiantis Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2014-11-06 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (Nr. 20-1-00180-14) ir kita tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga konstatuota, kad A.

K., 2013-02-17 14.46 val. nuvykęs į įvykio vietÄ patikrinti gautos informacijos pagal pil. M. S. praneÅ¡imÄ apie vagystę iÅ¡ buto adresu (duomenys neskelbtini) , bei nustatęs nusikalstamos veikos požymius (vagystės iÅ¡ gyvenamosios patalpos), dėl Å¡ios nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo nepradėjo, neatliko pirminių neatidėliotinų proceso veiksmų (įvykio vietos apžiÅ«ros), nesiėmė priemonių dingusiems daiktams nustatyti, nusikaltimo pėdsakams surasti. Jis sÄ moningai klaidino pranešėjÄ , kad nereikėtų į įvykio vietÄ jos apžiÅ«rėti iÅ¡kviesti Kauno apskr.

VPK KTV specialistus ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl vagystės iÅ¡ gyvenamosios patalpos. Kauno apskr. VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos OVS Santakos grupėje dirbusį budėtojÄ (specialistÄ K. M.) neteisingai informavo, kad nusikalstama veika - vagystė iÅ¡ buto nebuvo įvykdyta (pagal A. K. nurodytas aplinkybes į PRÄ®R buvo įvesti duomenys, kad „PareiÅ¡kėja apsipažino, namuose buvo grįžęs jos neblaivus sÅ«nus su draugu. PaaiÅ¡kėjo, jog 2013-02-17 laikotarpiu nuo 01.00 iki 07.00 pavogtas pareiÅ¡kėjos sÅ«naus T.

S. automobilis Audi A6, v. N. (duomenys neskelbtini) kurio jis ir ieÅ¡kojo...". Taip pat A. K. pradėjęs (atlikdamas LR BPK numatytus proceso veiksmus - įvykio vietos apžiÅ«rÄ , liudytojo apklausÄ ) ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-1-00111-13 dėl automobilio vagystės adresu (duomenys neskelbtini) , nesurašė tarnybinio praneÅ¡imo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atliktų proceso veiksmų, neapžiÅ«rėjęs įvykio vietos (dėl automobilio vagystės) surašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , jame įrašė neteisingus duomenis (apie atlikimo laikÄ ir vietÄ , dalyvavusius asmenis), liudytojų M.

S. ir T. S. apklausos protokoluose sÄ moningai užrašė kitokias įvykio aplinkybes, nei nurodė minėti asmenys. Dar A. K., žinodamas, kad 2013-02-17 į įvykio vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) , Kauno apskr. VPK KTV specialistas atvykęs nebuvo, ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00111-13 duodamas parodymus kaip liudytojas ir tarnybinio patikrinimo metu teikdamas paaiÅ¡kinimÄ , melavo dėl specialisto dalyvavimo įvykio vietos apžiÅ«roje minėtu adresu. Å iais savo veiksmais jis pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., LR BPK 2 str., 166 str. 1 d., 179 str. 2 d., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau - Rekomendacijos) 49 p., 50 p., 51 p., 60 p., taip pat Etikos kodekso nuostatų, kuriomis tarnybinėje veikloje turi vadovautis policijos pareigÅ«nas: 4.1 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.20 p., ir 4.28 p. reikalavimus.

PareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ dėl aplaidumo. Tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - pagal M. S. 2013-02-17 praneÅ¡imÄ dėl vagystės iÅ¡ buto nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis neatliktas, nusikalstama veika neatskleista per kuo trumpiausiÄ terminÄ , pažeistos nukentėjusiųjų M. S. ir T. S. teisės.             PareiÅ¡kėjas gi skunde nurodė ir bylos nagrinėjimo metu tvirtino, o jo atstovas aiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų tyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir nesurinkus objektyvių bei patikimų įrodymų pareikÅ¡tam kaltinimui pagrįsti.

Tarnybiniame patikrinime visai neatsižvelgta į pareiÅ¡kėjo 2014-02-28 ir 2014-12-29 paaiÅ¡kinimus dėl jo konkrečių veiksmų atliekant procesinius veiksmus 2013 m. vasario 17 d. įvykio vietoje. Neatsižvelgta ir nevertintina tai, kad pareiÅ¡kėjų M. S. ir T. S. paaiÅ¡kinimai buvo nenuoseklÅ«s, vietomis nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡taringi, ne visada atitinkantys ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , nors didžioji dalis tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados bÅ«tent remiasi Å¡ių asmenų abejotinais paaiÅ¡kinimais.

Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis ir todėl jam skirtina tarnybinė nuobauda. PareiÅ¡kėjas, tirdamas 2013 m. vasario 17 d. įvykį, atliko visus bÅ«tinus procesinius bei kitus veiksmus, kurie numatyti jo veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose. Mano, kad įsakymas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų, nes jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas elgėsi neteisėtai, todėl nėra pagrindo kalbėti ir apie jo kaltę, kilusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ar atsiradusių padarinių.

             Nagrinėjamoje byloje Å¡alys pripažįsta visas Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nustatytas faktines aplinkybes, tačiau kyla ginčas ar pagal pil. M. S. 2013-02-17 13.35 val. praneÅ¡imÄ telefonu apie galimÄ vagystę iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini) ) turėjo bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ar buvo atlikti visi procesiniai veiksmai, kurių neatlikimas tiriant jau minėtas vagystes, buvo pagrindu tarnybinei atsakomybei kilti.             Teismas, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , ir atsižvelgdamas į aukščiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad minėta iÅ¡vada atitinka Tvarkos 23 punkte (Tarnybinis patikrinimas baigiamas suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas (Tvarkos apraÅ¡o 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės iÅ¡vados įvertinimas bei jÄ atlikusių pareigÅ«nų veiksmai).

Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis), įtvirtintus reikalavimus, tarnybinis patikrinimas dėl pareiÅ¡kėjo A.

K. padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas išsamiai ir visapusiškai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės bei tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas pagrįstas įrodymais, nurodant visas Tvarkos 23 punkte įtvirtintas aplinkybes.              Pareiškėjo skundo argumentas, jog įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų, nes jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, yra nepagrįstas, nes Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 dalies reikalavimų prasme individualaus administracinio akto teisinė konstrukcija (priedai, duomenų išdėstymas lentelėse ir pan.) nėra svarbi, svarbu tai, kad pasirinktos teisinės konstrukcijos akte būtų duomenys, kurių reikalauja minėtos įstatymo normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-502-146/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinės dalys. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (Å¡iuo nagrinėjamu atveju įsakyme yra nurodyta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-01-14 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 20-IS-8), laikoma Å¡io akto motyvuojamÄ ja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).             Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ .

             AiÅ¡kindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktÄ tarnybinio nusižengimo sÄ vokÄ , Vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571-573 p.)., kad prieÅ¡inga vidaus tarnybos interesams (prieÅ¡inga teisei) veika gali bÅ«ti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, pareigÅ«nui neatliekant pareigų.

Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi bÅ«ti sÄ moningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytÄ veikÄ , jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu bÅ«du, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Å ie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalykÄ - ar asmuo padarė prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ ; ar Å¡iÄ veikÄ , neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių.

Valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimÄ , kuris pasireiÅ¡kė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi bÅ«ti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimÄ pagrindas - pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas - galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindÄ , privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios:

1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (žr. 2005 m. spalio 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 8, p. 156-160; taip pat skelbtas 2006 m. Apibendrinime; taip pat žr. 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-797/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013). Tarnybinio nusižengimo padarymas neveikimo (pasyvia) forma pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia, jog pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklÄ , jis privalo veikti atitinkamu bÅ«du, tačiau neatlieka tų veiksmų, iÅ¡lieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iÅ¡ jo galimybę veikti iÅ¡ jo reikalaujamu bÅ«du.

Valstybės tarnautojo objektyviÄ galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atliekanti ir tarnybinę nuobaudÄ skirianti institucija (2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).             Konstatavus, jog pareigÅ«nas objektyviai negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu jis kaltinamas, tarnybinė atsakomybė negalima (Å¡iuo aspektu žr., pvz., 2011 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-642/2011).             Be to, valstybės tarnautojo (taip pat ir vidaus tarnybos pareigÅ«no) atsakomybė už neveikimu padarytÄ veikÄ kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu bÅ«du yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklÄ reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusÄ (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės apraÅ¡ymuose ir pan.).

Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) neveikimu padarė teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ (tarnybinį nusižengimÄ ), bÅ«tina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieÅ¡taravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu bÅ«du (žr., pvz., 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-186/2011; 2011 m. gegužės 23 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011             Kaip jau minėta, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi bÅ«ti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iÅ¡ naujo.

Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumÄ ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ , bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimÄ , gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali bÅ«ti plečiamos.              Teismas, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nustatytas faktines aplinkybes ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pripažįsta, kad tarnybinio patikrinimo metu atsakovas surinko duomenis ir itin iÅ¡samiai ir objektyviai patikrino pareiÅ¡kėjo A.

K. 2014 m. vasario 28 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. paaiškinimuose dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytas aplinkybes, bei įrodė, kad tyrėjas A. K. suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu (galėjo veikti, kaip to reikalavo minėti teisės aktai) ir nenustatė, jog jis dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, to negalėjo padaryti.             Iš Tarnybinio patikrinimo išvadoje esančių duomenų, Kauno apygardos prokuratūros ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros procesinių sprendimų, prijungtų Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros baudžiamosios bylos Nr.20-1-00180-14 (2 tomai) dėl melagingų parodymų davimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. I-2395-246/2015 (3 tomai) dėl vagystės, neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu, matyti kad 2013-02-17 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariate (PK) buvo pradėtas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.20-1-00111-13 pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d.             Ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos 2013-02-17 laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 07.00 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini) , įvykdytos T.

S. priklausančio automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, 1995 metų laidos, 7000 litų vertes, vagystės aplinkybes. Automobilis nebuvo rastas.             Ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00111-13 pradėjo Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Å ilainių .policijos nuovados tyrėjas (toliau - tyrėjas) A. K., surašęs protokolÄ , kuriuo 16:10 val. priėmė T. S. pareiÅ¡kimÄ dėl automobilio vagystės. Pagal pareiÅ¡kimÄ tyrėjęs A.

K. 2013-02-17 pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal LR BK 178 str. 2 dalį (baudžiamoji byla Nr.20-1-00180-14 (toliau- baudžiamoji byla), b. l. 1).             Tyrėjas A. K. 2013-02-17 laikotarpiu tarp 15 val. 00 mm. ir 15 val. 30 min., t. y. dar negavęs T. S. pareiÅ¡kimo ir nepradėjęs ikiteisminio tyrimo, atliko (duomenys neskelbtini) namo kiemo ir namo durų apžiÅ«ras, Kaune, dalyvaujant M. ir T. S., miesto žemėlapio lape pažymėjo ženklu galimÄ automobilio stovėjimo vietÄ .

Pagal tokį dokumentÄ Ä¯vertinti įvykio vietos aplinkybių nebuvo galimybės (baudžiamoji byla, b. l. 6-8 ).             Tyrėjas A. K. 2013-02-17 laikotarpiu tarp 15 val. 30 min. ir 16 val. 00 min., t. y. dar negavęs T. S. pareiÅ¡kimo ir nepradėjęs ikiteisminio tyrimo, liudytoja apklause M. S., kuri parodė, kad iÅ¡ namo grįžusio sÅ«naus sužinojo, kad dingo Å¡alia namo (gatvėje) stovėjęs automobilis, jokių papildomų asmenų nematė (baudžiamoji byla, b. l. 151, 152).             Tyrėjas A.

K. 2013-02-17 laikotarpiu tarp 16 val. 30 min. ir 17 val. 00 min. liudytoju apklausė T. S., kuris parodė, kad apie 7 val. 00 mm. grįžo namo ir pasigedo automobilio, kuris stovėjo prie namų (baudžiamoji byla, b. l. 158, 159).             Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus (Å¡is skyrius atlieka ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00111-13) tyrėja A. J. 2013-03-21 papildomai apklausė M. S., kuri parodė kitokias įvykio aplinkybes:

įvykio naktį namie iÅ¡girdo paÅ¡alinių asmenų garsus, buvo apie 6 val. 50 min., atsikėlusi pamate dviejų vyrų siluetus, vienas vyras paspruko, kitas bandė vogti televizoriaus priedelį, tačiau paspruko, priedelio nepavogė. Tuomet apimta Å¡oko pasėdėjo, po to pažiÅ«rėjo pro langÄ ir pasigedo sÅ«naus T. S. automobilio, kurį matė 1 val. išėjusi į kiemÄ su katinu. Bute pasigedo mobiliojo telefono Nokia 2600, nurodė jo IMEI numerį, kito telefono aparato ragelį rado koridoriuje, salono viduryje rado ant kilimo rado kastetu vadinamÄ daiktÄ , suprato, kad jis plėšikų.

Šį kastetu vadinamÄ daiktÄ paėmė su servetėle ir įdėjo į užspaudžiamÄ polietileno maiÅ¡elį, tuomet paskambino policijai (baudžiamoji byla, b. l. 71). Atvyko du pareigÅ«nai, jiems rodė vietas, kur galėjo likti kaltininkų pėdsakų, parodė, kur rado kastetu vadinamÄ daiktÄ . Kastetu vadinamÄ daiktÄ policijos pareigÅ«nai paėmė, dėl pėdsakų ieÅ¡kojimo perspėjo, kad gali iÅ¡tepti baldus. BÅ«dami įvykio vietoje policijos pareigÅ«nai jokių dokumentų neįformino, tuomet vyko į policijos komisariatÄ , kur buvo iÅ¡kviestas ir sÅ«nus T.

S., namuose pėdsakų niekas neieškojo, į namus galėjo būti patekta pasinaudojus sūnaus prarastais raktais, vagystės metu ji neteko tik 100 Lt vertės telefono (baudžiamoji byla, b. l. 153 ).             Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėja A. J. 2013-02-21 papildomai apklausė T. S., kuris parodė kitokias įvykio aplinkybes: parodė, kad įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes jų paprasčiausiai neatsimena (baudžiamoji byla, b. l. 160, 161).             Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėja A.

J. 2013-04-24 apklausė tyrėjÄ A. K., kuris pripažino, kad 2013-02-17 ryte iÅ¡vyko į įvykio vietÄ su vairuotoju, kurio tapatybės nenurodė. Kartu vyko dar ir specialistas, kurio tapatybės nenurodė, po Å¡io įvykio iÅ¡ karto vyko į (duomenys neskelbtini) . Parodė, kad M. S. kalbėjo neaiÅ¡kiai, ji parodė metalinį kastetu vadinamÄ daiktÄ ant bufeto, apie kurio atsiradimo aplinkybes nepaaiÅ¡kino. Kartu buvęs specialistas kastetu vadinamÄ daiktÄ supakavo į polietileninį maiÅ¡elį ir padavė jam.

M. S. parodė, kad pasigedo ir kieme stovėjusio sÅ«naus automobilio. Telefonu M. S. iÅ¡kvietė sÅ«nų T. S. atvykti į policijos komisariatÄ . Specialisto įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nenurodė, specialistas iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡vyko nenurodomu bÅ«du, nes skubėjo. T. S. pareiÅ¡kimÄ priėmė komisariate, T. ir M, S. apklausė liudytojais, o apie įvykio vietoje rastÄ kastetu vadinamÄ daiktÄ pamirÅ¡o, jo paėmimo nefiksavo ir prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nepridėjo. Tokiu bÅ«du kastetu vadinamas daiktas liko darbo vietoje seife, kuriuo besinaudojantys asmenys nežinomi, kastetu vadinamas daiktas buvo darbo „papkėje" (taip dokumente nurodoma laikymo vieta) iki 2013-04-24 (baudžiamoji byla, b. l. 173).             2011-04-24 (taip dokumente, galimai 2013-04-24) A.

K. kastetu vadinamÄ daiktÄ pateikė ikiteisminiam tyrimui (baudžiamosios bylos b. l. 12), jo pakuotė neapžiÅ«rėta, po to kastetu vadinamas daiktas pateiktas specialistui, kuris ant kastetu vadinamo daikto aptiko rankų pėdsakus, kurie priklauso Ž. V. (baudžiamoji byla, b. l. 13-22, 177-179). Kriminalistinių tyrimų valdybos specialistai į įvykio vietÄ iÅ¡kviesti nebuvo (baudžiamosios bylos b. l.. 38). Policija apie įvykį informuota 2013-02-17 apie 13 val. 35 min. (baudžiamoji byla, b. l. 33-36 ).             Ikiteisminiam tyrimui buvo reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su vagyste, kuri įvykdyta ne tik ties (duomenys neskelbtini) , bet ir pačiame name (duomenys neskelbtini) , kuriame galimai galėjo bÅ«ti paliktas ir rastas kastetu vadinamas daiktas.

Tuo tarpu pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų duomenys yra prieÅ¡taringi ir neatitiko vėliau paaiÅ¡kėjusių faktinių aplinkybių. Pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimas ir netinkamas jų atlikimas padarė ikiteisminį tyrimÄ nesėkmingu. Pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų tinkamÄ atlikimÄ užtikrinti yra ikiteisminio tyrimo įstaigos ir jos pareigÅ«nų pareiga (LR BPK 2 str., 164 str. 1 d., 165 str. 1 d., 166 str. 1 d. 1 p., 168 str. 1 d., 179 str. 1, 2 dalys, 183, 185 straipsniai).

Be to, generalinis prokuroras 2008-08-11 įsakymu Nr.I-110 patvirtino Rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau - Rekomendacijos), kurios nustatė reikalavimus, kuriais vadovaujamasi prokuratÅ«roje ir ikiteisminio tyrimo įstaigose pradedant ikiteisminį tyrimÄ , registruojant jo pradžiÄ ar atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimÄ .             Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad į tyrėjas A. K. neatliko savo pareigų, susijusių su vagyste, kuri įvykdyta ne tik ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini) , bet ir pačiame name (duomenys neskelbtini) :

A. K. neatliko namo (pastato vidaus) (duomenys neskelbtini) , apžiÅ«ros, nenustatė ir neįformino kastetu vadinamo daikto radimo vietos, jo nepaėmė ikiteisminiam tyrimui, o jo atlikta formali (duomenys neskelbtini) namo kiemo, (duomenys neskelbtini) , apžiÅ«ra leido manyti, kad veiksmas buvo atliktas ne įvykio vietoje, nenustatyta tiksli automobilio stovėjimo vieta, A. K. atlikti veiksmai (įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas ir M. S. apklausa atlikta iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes T. S. pareiÅ¡kimas ir rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimÄ Ä¯forminti po minėtų veiksmų atlikimo, pagal M.

S. 2013-02-17 praneÅ¡imÄ dėl vagystės iÅ¡ buto ikiteisminis tyrimas nepradėtas).             Pagal baudžiamosios bylos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad tyrėjas A. K. aplaidžiai vykdydamas savo pareigas pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. ( Policijos pareigÅ«nas privalo: „gerbti ir ginti žmogaus orumÄ , užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves (1 p.), gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ , bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai.

Å io punkto reikalavimai (iÅ¡skyrus reikalavimÄ praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai) netaikomi policijos pareigÅ«nui tais atvejais, kai Å¡ios pareigos vykdymas iÅ¡ esmės pakenktų specialios kompetencijos policijos įstaigos uždaviniams įgyvendinti“ (2 p.), reikalavimus, LR BPK 2 str. (Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika) reikalavimus, LR BPK 166 str. 1 d. 1 p. (Ikiteisminis tyrimas pradedamas:1) gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ ;

2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius) reikalavimus , LR BPK 179 str. 1 ir 2 dalių (1. Atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Tyrimo veiksmų metu taip pat gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai.

2. ProtokolÄ raÅ¡o tyrimo veiksmÄ atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole turi bÅ«ti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda); tyrimo veiksmÄ atliekantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama; apklaustų asmenų parodymai arba kitų tyrimo veiksmų apraÅ¡ymas ir rezultatai; asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmÄ ar kurių akivaizdoje jis atliktas, pareiÅ¡kimai. Jeigu atliekant tyrimo veiksmÄ buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi bÅ«ti nurodytos jų naudojimo sÄ lygos ir tvarka.

Atliekant tyrimo veiksmÄ dalyvavusių asmenų duomenys (iÅ¡skyrus asmens vardÄ , pavardę ir gimimo metus) saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos) reikalavimus, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110, 49 p. (Jei informacijÄ apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas nustato nusikalstamos veikos požymius, jis gali pats nuspręsti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , suraÅ¡ydamas tarnybinį praneÅ¡imÄ , ir atlikti pirminius tyrimo veiksmus arba gali pradėti ikiteisminį tyrimÄ , atlikdamas bÅ«tinus pirminius BPK numatytus proceso veiksmus.

Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atliktų proceso veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, grįžęs į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , suraÅ¡o tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuris registruojamas įstaigoje nustatyta tvarka) reikalavimus, 50 p. (PrieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ Å¡ių rekomendacijų 3.2 punkte nurodytu bÅ«du, apie planuojamÄ atlikti pirmÄ jį BPK numatytÄ proceso veiksmÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas privalo praneÅ¡ti (nesant galimybės – tuojau pat po jo atlikimo) budėtojui elektroninio ryÅ¡io priemonėmis arba įstaigoje įrengta visÄ parÄ veikiančia elektroninio ryÅ¡io linija, skirta fiksuoti praneÅ¡imus automatiniu režimu, ir atlikti pirminius proceso veiksmus.

Proceso veiksmo metu arba tuojau pat, kai jis pabaigiamas, suraÅ¡omas protokolas) reikalavimus, 51 p. (Atlikti pirminius neatidėliotinus proceso veiksmus prieÅ¡ tai elektroninio ryÅ¡io priemonėmis nepraneÅ¡us budėtojui galima tik tokiu atveju, kai iÅ¡kyla realus pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui ir dėl laiko stokos nėra galimybės susisiekti su budėtoju. Tokiais atvejais atlikęs tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas elektroninio ryÅ¡io priemonėmis praneÅ¡a budėtojui apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , o vėliau suraÅ¡o tarnybinį praneÅ¡imÄ apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , kuriame nurodo atliktus proceso veiksmus, duomenis, pagrindžiančius priimtÄ sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , ir kodėl apie numatomÄ atlikti pirmÄ jį proceso veiksmÄ nebuvo praneÅ¡ta budėtojui) reikalavimus, 60 p. (Ä®vertinęs gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo turinį ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog yra duomenų apie nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas, įstaigos padalinio vadovas, budėtojas arba ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas priima sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Toks ikiteisminis tyrimas registruojamas Å¡ių rekomendacijų 52–53 punktuose nustatyta tvarka) reikalavimus. Be to, tyrėjas A. K., atlikdamas nurodytus veiksmus bei neatlikdamas veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, aplaidžiai atliko savo pareigas, numatytas Kauno apskr. VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Å ilainių policijos nuovados tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo 7.6 p., o bÅ«tent vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju ir baudžiamojo proceso kodeksais, pagal savo kompetencijÄ , vadovo ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, atliekančio ikiteisminį tyrimÄ pavedimu atlikti atskirus procesinius veiksmus, pareiÅ¡kimų ar praneÅ¡imų apie padarytas nusikalstamas veika aplinkybių iÅ¡tyrimÄ .             Tai, kad pareiÅ¡kėjas neatlikdamas ir aplaidžiai atlikdamas pareigas padarė tarnybinį nusižengimÄ , patvirtina ir Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokuroro V.

M. 2014-12-11 nutarimas, kuriuo buvo nustatyta, kad 2013-02-17 Kauno apskrities VPK NTV APGTS pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00111-13 pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl automobilio „Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės. 2014-11-06 Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, vadovaujantis LR BPK 166 str. 1 d. 2 p. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00967-14 pagal LR BK 178 str. 2 d., atskiriant iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-1-00180-14 dokumentų kopijas (baudžiamoji byla Nr.20-1-00180-14, b. l. 223-227).

Å iuo nutarimu, be kita ko, konstatuojama, jog nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto vagystės, padarytos įsibraunant į patalpas, t. y. pagal BK 178 str. 2 d., apie kurio padarymÄ 2013-02-17 pranešė M. S.. Nutarime nurodoma, kad paskambinusi pranešėja informavo, jog ryte iÅ¡girdo lyg kas vaikščiotų po butÄ , išėjusi iÅ¡ miegamojo pamatė du vaikinus, kurių veidų neįsidėmėjo, kurie viskÄ kuitė, kažko ieÅ¡kojo, pamatę pranešėjÄ pasiÅ¡alino iÅ¡ buto.

ApžiÅ«rėjusi pasigedo mobilaus ryÅ¡io telefono bei sÅ«naus daiktų. Todėl 204-11-06 prokuroro nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00967-14. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00111-13 medžiagos matyti, kad baudžiamasis procesas pradėtas pagal T. S. praneÅ¡imÄ dėl automobilio vagystės, pareiÅ¡kėjas apklaustas nurodė, kad dėl automobilio ir daiktų vagystės patyrė 5590 litų turtinę žalÄ , 2013-02-12 jis pripažintas nukentėjusiuoju. Taip pat apie įvykio aplinkybes apklausta ir M.

S., kuri apklausta paaiÅ¡kino, kad pavogtas 100 litų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonas, 2013-03-21 ji pripažinta nukentėjusiÄ jÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms dėl 2013-02-17 įvykių atliekami du ikiteisminiai tyrimai Nr. 20-9-00967-14 ir Nr. 20-1-00111-13. Nustatė, jog ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad pagrobtas turtas priklausė tiems patiems savininkams, buvo pagrobtas iÅ¡ tos pačios vietos ir tuo pačiu laiku, visų daiktų vagystė buvo vienu metu ir darė iÅ¡vadÄ , kad tai yra vieningas sumanymas.

Sprendė, jog surinkti duomenys yra susiję, viename tyrime paaiÅ¡kėjusios aplinkybės turi įtakos kitam tyrimui, gali bÅ«ti, kad nusikaltimÄ padarė tie patys asmenys. Todėl siekdamas kad nusikalstamos veikos bÅ«tų iÅ¡tirtos greičiau ir iÅ¡samiau nutarė ikiteisminius tyrimus Nr. 20-9-00967-14 ir Nr. 20-1-00111-13 sujungti, tyrimo medžiagos numerį paliekant 20-1-00111-13 ir pavesti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-1-00111-13 atlikti Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos APGTS.             Tai, kad pareiÅ¡kėjas neatlikdamas ir aplaidžiai atlikdamas pareigas padarė tarnybinį nusižengimÄ , patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendi baudžiamojoje byloje Nr. 1-2395-246/2015, kuriuo Ž.

V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 258 str. 2 d.,         Nuosprendžiu nustatyta, kad Ž. V. padarė vagystę ir neteisėtai disponavo neÅ¡aunamuoju ginklu, o bÅ«tent 2013-02-17, apie 6.50 val., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, pasinaudodamas rastais nukentėjusiojo T. S. dokumentais ir raktais nuo buto, įsibrovė į butÄ , esantį Vežėjų g. 3-1, Kaune, ir pagrobė svetimÄ turtÄ - nukentėjusiajai M.

S. priklausančius 29 eurų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNOKIA 2600 classic“, IMEI (duomenys neskelbtini) , su SIM kortele, T. S. priklausančius 58 eurų vertės DVD grotuvÄ â€žRIWA DV-315“, 43 eurų vertės automagnetolÄ â€žLG“, 6 eurų vertės kasetinę magnetolÄ â€žAIWA“, 14,50 eurų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSAMSUNG GT S5230“, 14,50 eurų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , ten pat ir tuo pačiu metu 2013-02-17, apie 6.50 val., Å¡alia namo, esančio (duomenys neskelbtini) , veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, pasinaudodamas rastais nukentėjusiojo T.

S. dokumentais ir automobilio raktais, pagrobė svetimÄ turtÄ - T. S. 1448 eurų vertės automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Be to jis nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ - kastetÄ , priskiriamÄ smogiamojo triuÅ¡kinamojo poveikio neÅ¡aunamajam Å¡altajam ginklui, kuris yra draudžiamas civilinėje apyvartoje, ir neteisėtai neÅ¡iojosi iki 2013 metų vasario 17 d., 6.50 val.- kol pametė, darydamas vagystę, tai yra jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-2395-246/2015, b.l.137-142).             PareigÅ«no kaltę nustatyti ir įrodyti privalo atsakovas, o Å¡io tarnybinio nusižengimo sudėties elemento įvertinimas turi atsispindėti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , matyti, kad pareiÅ¡kėjo kaltė buvo tirta, nes 2015 m. sausio 14d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 20-IS-8 nurodyta, kad pareigÅ«nas tarnybinį nusižengimÄ padarė dėl aplaidumo ir nenustatyta, kad tyrėjas A. K. neturėjo galimybės veikti taip, kaip reikalauja jau minėti teisės aktai, ar egzistavo objektyvios, nuo jo nepriklausančios, priežastys, trukdančios veikti (Taisyklių 23 punktas).             Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių apraÅ¡ymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis (Kauno apskr. VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovados tyrėjo pareigybės aprašymo 7.6 p.).              Tačiau teismas nesutinka su pareiškėjui reiškiamo kaltinimo apimtimi. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas taip pat pažeidė LIETUVOS POLICIJOS pareigūnų ETIKOS KODEKSO, patirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. V-347 4.1 p. (gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumÄ bei pagrindines teises ir laisves), 4.8 p. (veikti sÄ Å¾iningai, su pagarba visuomenei, įvertinti situacijas, kai susiduriama su labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėmis), 4.9 p. (bÅ«ti teisingam, neÅ¡aliÅ¡kam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai bÅ«tų teisėti ir objektyvÅ«s, be savanaudiÅ¡kų paskatų), 4.20 p. (vengti piktybiÅ¡kai sakyti netiesÄ ) ir 4.28 p. (vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims) reikalavimus.             Teismo vertinimu, iÅ¡ pareiÅ¡kėjui reiÅ¡kiamo kaltinimo apimties Å¡alintinas kaltinimas pažeidus LIETUVOS POLICIJOS pareigÅ«nų ETIKOS KODEKSO minėtų punktų nuostatas, nes nei byloje, nei tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nebuvo nurodyti duomenys (konkretÅ«s pareiÅ¡kėjo veiksmai), kad pareiÅ¡kėjas pažeidė minėtas nuostatas.             Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko dėl aplaidumo, o kitų objektyvių aplinkybių, trukdžiusių vykdyti pareigas, pareiÅ¡kėjas nenurodė (ABTÄ® 57 str. 1 d.), todėl esant Å¡ioms aplinkybėms konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.             Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl iÅ¡dėstytų argumentų pripažintina, jog tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra iÅ¡sami ir motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiÅ¡kėjo veiksmuose atskleista, nuobaudos skyrimo terminai ir tvarka atitinka Tvarkos nuostatas, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2015-09-21 įsakymas Nr. 20-TE-970, kuris pakeistas 2016-04-14 įsakymu Nr.20-TE-339, yra teisėtas ir pagrįstas ir panaikinti jį skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).             Kaip nurodoma Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje, už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pareigÅ«nui gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ Å¡ių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) laipsnio pažeminimas viena pakopa;

5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas;

6) atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos (VTS 26 str. 2 d.). Tvarkos 5 punktas patikslina, jog tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis Å¡ių nuostatų: už vienÄ tarnybinį nusižengimÄ galima skirti tik vienÄ tarnybinę nuobaudÄ ; atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobÅ«dį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigÅ«no tarnybÄ ir kitas aplinkybes; už tyčinį tarnybinį nusižengimÄ skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimÄ dėl neatsargumo ar aplaidumo; atsakomybė yra didesnė, jeigu tarnybinis nusižengimas padaromas pavaldžiam pagal pareigas valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį.

Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009).             PraÅ¡omo panaikinti įsakymo 1 punktu pareiÅ¡kėjui parenkant tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ â€“ buvo atsižvelgta į tai, jog pareiÅ¡kėjo tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, drausmine tvarka nebaustas.             Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimÄ bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Teismas Å¡velnina paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ , jei paskirtoji nuobauda pareiÅ¡kėjui yra aiÅ¡kiai per griežta bei bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę nuobaudÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).             Teismas, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjo padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė materialiųjų pasekmių, drausmine tvarka nebaustas, pareiÅ¡kėjas vidaus tarnyboje dirba nuo 2004-11-08, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčijamo įsakymo 1 punktu buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga tarnybinė nuobauda, t. y. aiÅ¡kiai per griežta, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – keistina Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu.             Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl iÅ¡dėstytų argumentų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2015-09-21 įsakymo Nr. 20-TE-970 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui A.

K.“, pakeisto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-04-14 įsakymu Nr. 20-TE-339 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-09-21 įsakymo Nr. 20-TE-970 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui A. K.“ pakeitimo“ 1 punktu paskirta tarnybinė nuobauda- griežtas papeikimas keistina švelnesne tarnybine nuobauda – papeikimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1670-662/2015), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (ABTĮ 57 str.).             Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 4 p., n u s p r e n d ž i a:

             PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2015-09-21 įsakymo Nr. 20-TE-970 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui A. K.“, pakeisto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-04-14 įsakymu Nr. 20-TE-339 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2015-09-21 įsakymo Nr. 20-TE-970 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui A.

K.“ pakeitimo“ 1 punktu paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ - griežtÄ papeikimÄ Å¡velnesne tarnybine nuobauda – papeikimu.             Kitos skundo dalies netenkinti.              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                             Daina Kukalienė