4b3b8d02-0ecc-4974-a356-2c75df20c8dc · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-141-264/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.9; 78.2.1; 121.15; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų: AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,dalyvaujant apeliantei (atsakovei) I. S. ir jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

S. ir atsakovės I. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5362-924/2013 pagal ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį atsakovei I. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jam priteisimo, bei pagal atsakovės I. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, iÅ¡laikymo sutuoktinei priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ dėl atsakovės kaltės; atsakovei palikti santuokinę pavardę – S., ieÅ¡kovui palikti prigimtinę pavardę – S.; nepilnametės dukros M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina I. S., įpareigojant motinÄ netrukdyti ieÅ¡kovui bendrauti su dukra; nepilnametės dukros iÅ¡laikymui priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo po 300 Lt kiekvienÄ mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iki dukters pilnametystės, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant lėšas uzufrukto teisėmis tvarkyti motinai; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės; nustatyti nepilnametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnametės dukros iÅ¡laikymui po 1300 Lt kiekvienÄ mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, lėšas pavedant uzufrukto teisėmis tvarkyti I. S., iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – S., ieÅ¡kovui – pagal jo pasirinkimÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ atsakovei po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iki nepilnametei dukrai sueis treji metai, t.y. iki (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 5000 Lt kompensacijÄ moralinei žalai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atlyginti; prievolę grÄ Å¾inti AB SEB bankui kreditÄ pagal 2003-11-04 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 35165,73 Lt, pripažinti asmenine I.

S. prievole; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės, jis paprašė atsakovę iÅ¡vykti, dėl ko ji 2012 m. rugsėjo mėn. su vaiku grįžo iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ . Vaiko poreikiai yra maždaug 2000 Lt mėnesiui. Ji turi kreditorinių įsipareigojimų, nedirba ir negauna jokių pajamų, nes augina mažametį vaikÄ . Dėl santuokos iÅ¡irimo pergyveno, ieÅ¡kovas sugadino ne tik jai, bet ir jos tėvams gyvenimÄ . Nuo 2013 m. vasario mėnesio dėl sveikatos pablogėjimo lankosi pas Å¡eimos gydytojÄ , jai diagnozavo depresijÄ .

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 30 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; panaikino 2010 m. liepos 13 d. Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje padarytÄ santuokos apskaitos įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruojant V. S. ir I. S. santuokÄ , sudarytÄ 2010 m. liepos 10 d. Trakų r., AukÅ¡tadvario bažnyčioje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo I.

S. paliko santuokinę pavardę S., V. S. paliko pavardę – S.; nustatė nepilnametės M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vieta su motina I. S.; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. S. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai M. S. po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo atsakovės kreipimosi į teismÄ dienos (2013-05-28) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; paskyrė I. S. M. S. priteisto iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

S. 190 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei I. S. bei 259,72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei; priteisė iÅ¡ atsakovės I. S. 32,92 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei; kitoje dalyje patikslinto ieÅ¡kinio ir patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė; sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis nurodė vykdyti skubiai. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka sudaryta 2010-07-10 Trakų r. AukÅ¡tadvario bažnyčioje, o 2010-07-13 įtraukta į apskaitÄ Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje - įraÅ¡ytas santuokos įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡duotas santuokos liudijimas.

Sutuoktiniai turi nepilnametę dukrÄ M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės nustatymo. Teismas nustatęs, kad Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro 2012 m. rugsėjo mėnesį, skyrybų procesas prasidėjo pirmiau, nei ieÅ¡kovas apsigyveno su kita moterimi, sprendė, kad atsakovė neįrodė ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės atsakovei fakto nei iki faktinio sutuoktinių iÅ¡siskyrimo, nei iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui. Teismas aplinkybės, kad Å¡alims gyvenant atskirai ir jau nusprendus nutraukti santuokÄ , ieÅ¡kovas vėliau pradėjo gyventi su kita moterimi, nelaikė priežastimi santuokai nutraukti dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės. Teismo nuomone, pagrindinė Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastis yra ne vienos kurios nors iÅ¡ jų kaltė, o skirtingi charakteriai, bendro intereso ir susitarimo nebuvimas, skirtingi Å¡alių požiÅ«riai į atskirų problemų sprendimÄ , dėl ko kildavo konfliktai ir tai bendrÄ sutuoktinių gyvenimÄ padarė negalimu, o sutuoktiniai, nebenorėdami toliau ieÅ¡koti kompromiso, apsisprendė gyventi atskirai ir nutraukti santuokÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.          Dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo. Teismas, įvertinęs Å¡alių turtinę padėtį, atsižvelgęs į atsakovės nurodytas iÅ¡laidas vaikui, į tai, kad atsakovė jokių pajamų negauna, augina Å¡alių mažametį vaikÄ , į ieÅ¡kovo teiktÄ iÅ¡laikymÄ , sprendė, kad 1,5 metų amžiaus Å¡alių dukters iÅ¡laikymui per mėnesį skirtina 1500 Lt suma.

Atsakovės argumentus, jog dukters iÅ¡laikymui per mėnesį ji iÅ¡leidžia virÅ¡ 2000 Lt, atmetė kaip nepagrįstus, nes ji neįrodė nei tokio dydžio iÅ¡laidų, nei jų bÅ«tinumo. Teismas konstatavęs, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo iÅ¡laikant nepilnametę jų dukrÄ , todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė vaiko iÅ¡laikymui po 1000 Lt/mėn.. Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atsakovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei vienas iÅ¡ sutuoktinių neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas šį atsakovės reikalavimÄ atmetė. Dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo. Teismas nustatė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris pirktas paimant paskolÄ iÅ¡ banko.

Nesumokėtos kredito sumos likutis 2013-04-12 – 35166,73 Lt. Jokio kito turto atsakovė neturi. Atsakovė jokių pajamų negauna ir nuo 2012-09-14 drausta socialiniu draudimu, kaip asmuo auginantis vaikÄ iki trejų metų. Tačiau atsakovė pripažino, kad turi apie 10000 Lt santaupų. Ä®vertinęs atsakovės turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, t.y. kad Å¡alių santuoka truko neilgai (apie dvejus metus), santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, Å¡alių nepilnamečiui vaikui Å¡iuo metu yra vieneri metai ir beveik penki mėnesiai (gim. (duomenys neskelbtini)), kurį atsakovė ir Å¡iuo metu po keletÄ valandų palieka auklei, o vėliau bus galimybė palikti ir ilgesniam laikui ar vesti vaikÄ Ä¯ ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , atsakovė jokių duomenų, kad bÅ«tų nedarbinga nepateikė (atsakovė turi galimybes pagerinti savo turtinę padėtį), teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei racionaliai naudojant turimÄ turtÄ ir pajamas bus užtikrinami minimalÅ«s bÅ«sto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiÅ«ros ir kiti poreikiai.

Atsakovė teismui nepateikė ir nepagrindė bÅ«tinų iÅ¡laidų pagrįstumo, atsakovei, kaip ji pati nurodė, butÄ padeda iÅ¡laikyti kartu gyvenantys draugai, o paskolos, kuri buvo paimta bÅ«stui pirkti, mokėjimas nelaikytinas atsakovės turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, nes ji naudojama kaip tik turtinės padėties pagerinimui, t.y. gyvenamojo bÅ«sto įsigijimui (turto gausinimui). IeÅ¡kovas jokio nekilnojamojo turto neturi, nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui priteista po 1000 Lt mokamų periodinių mokėjimų iki jo pilnametystės. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė iÅ¡laikymo reikalingumo ir ieÅ¡kovo galimybės teikti jai iÅ¡laikymÄ .Dėl turto ir prievolių padalijimo.

Å alys dalintino turto santuokoje neįgijo. IeÅ¡kovo vardu registruota transporto priemonė: keleivinis automobilis VAZ 2105, kuris įgytas iki santuokos sudarymo. Atsakovės vardu registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris įgytas iki santuokos sudarymo, paimant paskolÄ iÅ¡ banko. Bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl to, kad minėtas turtas Å¡alims priklauso asmeninės nuosavybės teise nekilo, Å¡alys reikalavimų dėl jo padalinimo ar kompensacijos priteisimo nereiÅ¡kė, todėl jis nutraukiant santuokÄ yra nedalintinas. Atsakovė 2003-11-04 su AB SEB banku yra sudariusi kredito sutartį, kredito likutis 2013-04-12 buvo 35166,73 Lt.

Å alys sutiko, kad Å¡io kredito grÄ Å¾inimas yra asmeninė atsakovės prievolė, kreditorius dėl to prieÅ¡taravimų nepareiÅ¡kė, todėl dėl Å¡ios prievolės grÄ Å¾inimo nutraukus santuokÄ nagrinėjamoje byloje nespręstina. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė I. S. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 5-12) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-07-30 sprendimo dalį (dėl atmestos prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies), kuria nuspręsta panaikinti 2010 m. liepos 13 d.

Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje padarytÄ santuokos apskaitos įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruojant V. S. ir I. S. santuokÄ , sudarytÄ 2010 m. liepos 10 d. Trakų r., AukÅ¡tadvario bažnyčioje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atmesti atsakovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos bei dėl sutuoktinio iÅ¡laikymo priteisimo, ir Å¡ioje dalyje praÅ¡o priimti naujÄ sprendimÄ - Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinti, pripažįstant ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, iÅ¡ V.

S. priteisti I. S. 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iÅ¡laikymo iki nepilnametei dukrai M. S. sueis trys metai, t.y. iki (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės I. S. naudai 5 000 Lt moralinei žalai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, atlyginti; likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; pakeisti teismo sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisiant visas iÅ¡laidas, turėtas pirmos instancijos teisme bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 800 Lt advokato iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ ir sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

Apeliacinį skundÄ apeliantė grindžia Å¡iais argumentais:1.Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, netinkamai nustatė ir įvertino faktus, kad ieÅ¡kovas apsigyvendamas su kita moterimi nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryÅ¡ių, dėl to teisiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokios teismo iÅ¡vados ne tik parodo, kad teismas neįsigilino į bylÄ , bet suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Teismas nevertino apeliantės duotų parodymų, kad iki santuokos Å¡alys draugavo beveik tris metus, todėl sprendimas susituokti buvo apgalvotas, iÅ¡ meilės, tikintis normalios Å¡eimos. Å alims susituokus, jie iÅ¡vyko gyventi į NorvegijÄ , kur (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. S.. Iki vaiko gimimo apeliantė Norvegijoje lankė kursus, mokėsi Norvegų kalbos ir tikėjosi gyventi čia nuolat, Å¡alių santykiai buvo geri. Tačiau 2012 m. vasarÄ ieÅ¡kovas pradėjo keistai elgtis - jis nustojo su apeliante bendrauti, kalbėtis, tapo uždaras, pradėjo jai reikÅ¡ti nepagrįstas pretenzijas.

Nepaisant apeliantės pastangų, 2012 m. rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad jis apeliantės nebemyli ir liepė grįžti į LietuvÄ bei nupirko lėktuvo bilietÄ . Å ias aplinkybes ieÅ¡kovas patvirtino ir ieÅ¡kinyje bei 2013 m. liepos 10 d. teismo posėdžio metu. Manydama, kad atsakovas yra paveiktas mažo vaiko gimimo ir jam reikalingas laikas pabÅ«ti vienam, apeliantė 2012 m. rugsėjo mėn. grįžo į LietuvÄ . 2013 m. sausio mėnesį jai paskambino A. L. iÅ¡ Norvegijos, praneÅ¡damas, kad jo gyvenimo draugė D.

S. gyvena su apeliantės sutuoktiniu.

2. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ kad nei vienas sutuoktinių nebenorėdami toliau ieÅ¡koti kompromiso, iÅ¡spręsti kilusius ginčus, apsisprendė gyventi atskirai ir nutraukti santuokÄ , nes visuose teismo posėdžiuose apeliantė nurodė teismui, kad nepaisant ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės ji yra pasiruoÅ¡usi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Apeliantei grįžus į LietuvÄ , ieÅ¡kovas vengdavo kalbų dėl jos ir vaiko sugrįžimo, jokios iniciatyvos iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nerodė, galiausiai jis parvežė jos ir vaiko Norvegijoje buvusius daiktus.

Toks ieÅ¡kovo elgesys tik patvirtina, kad jis ne tik, kad nesistengė, bet ir nenorėjo iÅ¡saugoti Å¡eimos, nes jau turėjo kitų gyvenimo planų. Atsakovas 2013 m. liepos 10 d. teismo posėdžio metu kelis kart patvirtino, kad jis nenori iÅ¡saugoti Å¡eimos, nurodė, kad kai atsakovė parašė žinutę, kad nori grįžti, jis nesutiko, kad ji grįžtų. Be to, apeliantei su vaikui iÅ¡važiavus, ieÅ¡kovas pertvarkė gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir iÅ¡ Å¡alių miegamojo iÅ¡nešė vaiko lovytę, tuo akivaizdžiai parodydamas, kad nenori iÅ¡saugoti Å¡eimos.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas yra kaltas dėl Å¡eimos iÅ¡irimo ir nenoro jos iÅ¡saugoti. Apeliantė visÄ laikÄ bandė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , o ieÅ¡kovas tik kaltino jÄ dėl santuokos iÅ¡irimo, nors nesugebėjo nurodyti jos kaltės.

3. Teismas neteisingai vertino ieÅ¡kovo bei ieÅ¡kovo mamos liudytojos A. Z. parodymus. IeÅ¡kovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį neigė faktÄ kad jis gyvena kartu su D. S. kaip sugyventiniai, nurodydamas, tik tai, kad apsigyveno pas mamÄ Norvegijoje name 2013 m. pradžioje atskirame kambaryje. Tačiau liudytoja paneigė šį jo aiÅ¡kinimÄ ir patvirtino ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės faktÄ , nurodydama, jog ieÅ¡kovas nuo 2013 m. sausio mėn. gyvena su ta moterimi viename kambaryje, kaip sugyventiniai. 2013 m. liepos 10 d. teismo posėdžio protokolas yra nevisiÅ¡kai tikslus, todėl bÅ«tina iÅ¡klausyti garso įraÅ¡Ä .

Liudytoja nurodė, kad dar Å¡alims gyvenant kartu, ieÅ¡kovas dažnai lankydavosi pas A. Z., kur gyveno D. S. (dabartinė ieÅ¡kovo sugyventinė). Minėti faktai patvirtina, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ apsigyvendamas su kita moterimi, su ja bendravo anksčiau, kas ir yra tikroji santuokos iÅ¡irimo priežastis. Todėl teismo argumentai, kad Å¡alių skyrybų procesas prasidėjo pirmiau, nei ieÅ¡kovas apsigyveno su kita moterimi yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Liudytojos parodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas melavo teismui ir vengė pasakyti tiesÄ dėl savo neiÅ¡tikimybės, todėl jo parodymai dėl neiÅ¡tikimybės fakto nebuvimo turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.4.

Nors teismas nutraukė santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau nenurodė nei vienos aplinkybės, dėl kurios apeliantė bÅ«tų kalta dėl santuokos iÅ¡irimo. IeÅ¡kovas tokių aplinkybių nenurodė ir jokių įrodymų nepateikė. Esant neginčijamiems įrodymams, kad ieÅ¡kovas buvo apeliantei neiÅ¡tikimas ir, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nutraukė santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas neteisingai vertino įrodymus, kad ieÅ¡kovas praktiÅ¡kai iÅ¡ karto po apeliantės iÅ¡važiavimo iÅ¡ Norvegijos apsigyveno kartu su kita moterimi, kad ieÅ¡kovas apeliantę su kÅ«dikiu ant rankų praktiÅ¡kai iÅ¡vijo iÅ¡ namų, kad po jų iÅ¡važiavimo iÅ¡ miegamojo iÅ¡nešė vaiko lovytę, kad neleido apeliantei ir vaikui grįžti atgal namo bei kt.5.

Santuokai iÅ¡irus dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės, apeliantė patyrė psichologinį sukrėtimÄ , skausmÄ , pažeminimÄ , nepatogumus, nusivylimÄ gyvenimu, svajonių dėl darnios Å¡eimos turėjimo sužlugdymÄ , ji turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į ieÅ¡kovo kategoriÅ¡kÄ nenorÄ iÅ¡saugoti Å¡eimos, pirmos instancijos teismas sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstai jos reikalavimÄ atmetė.

Padaryta neturtinė žala yra apeliantės patirti neigiami iÅ¡gyvenimai - emocinis Å¡okas, stresas, psichologiniai iÅ¡gyvenimai, liga, nutrauktas vaiko maitinimas, kas ateityje gali įtakoti ir vaiko sveikatÄ neigiamai.6. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei racionaliai naudojant turimÄ turtÄ ir pajamas bus užtikrinami minimalÅ«s bÅ«sto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiÅ«ros ir kiti poreikiai. Apeliantė Å¡iuo metu yra motinystės atostogose, augina Å¡alių bendrÄ vaikÄ , todėl neturi galimybės dirbti ir gauti pajamas, iÅ¡ kurių galėtų pragyventi.

Be to, ji serga depresija. Jokių pajamų iÅ¡ Sodros negauna, nes buvo iÅ¡vykusi gyventi į NorvegijÄ ir Lietuvoje nedirbo. Pragyvena iÅ¡ santaupų ir tėvų pinigų. IeÅ¡kovo pajamos Norvegijoje yra daugiau nei 10 000 Lt per mėnesį, todėl jis pajėgus teikti apeliantei 500 Lt mėnesinį iÅ¡laikymÄ iki (duomenys neskelbtini). Neturėdama kitos iÅ¡eities ir neturėdama pinigų susimokėti už bÅ«stÄ , apeliantė yra priversta gyventi kartu su nuomininkais savo bute, kurie padeda sumokėti komunalinius mokesčius.

Tokiu bÅ«du yra pabloginamos ne tik jos, bet ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sÄ lygos. IeÅ¡kovas nepateikdamas metinės mokesčių deklaracijos bandė nuslėpti tikrÄ sias savo pajamas, kÄ teismas privalėjo vertinti kaip ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡laiko darbingÄ savo sugyventinę. Å ias aplinkybes patvirtino ieÅ¡kovo motina. IÅ¡laikymo ji prašė priteisti iki vaikui sueis trys metai, t.y. iki kol galės vesti vaikÄ Ä¯ darželį. Teismui nurodė, kad vietos darželyje dar negavo, todėl neturi jokios galimybės eiti į darbÄ , nes nėra kam prižiÅ«rėti vaikÄ , o auklės pasisamdyti neturi finansinių galimybių.

Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , Å¡ių aplinkybių nevertino.IeÅ¡kovas V. S., atstovaujamas advokatės Ritos Petručionytės, patikslintu apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 45-47) praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai M. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis ir priteisti po 500 Lt iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai M.

S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo atsakovės kreipimosi į teismÄ dienos (2013-05-28) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; priimti naujus įrodymus, kurie negalėjo bÅ«ti pateikti bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu - pažymas apie prastovÄ ir darbo paieÅ¡kÄ . Apeliacinį skundÄ apeliantas grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismo sprendimas dalyje dėl dukrai reikalingo iÅ¡laikymo dydžio nustatymo ir priteisimo yra neteisėtas, nes teismas nepakankamai visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino įrodymų visumÄ .2.

Teismas, konstatavęs, kad atsakovė praÅ¡o pernelyg didelio iÅ¡laikymo dukrai, apsiribojo prielaida, kad vaiko poreikiai yra mažesni, bet jų, remiantis pateiktais įrodymais, neapskaičiavo ir neįvardijo. Teismas be motyvų padarė iÅ¡vadÄ , kad pusantrų metų mÅ«sų dukrai iÅ¡laikyti per mėnesį reikia 1500 Lt. IÅ¡ apelianto didesnė iÅ¡laikymo dalis priteista remiantis vien tik aplinkybe, jog jo pajamos yra didelės, vertinant Lietuvos mastais. Tačiau jam negali bÅ«ti priskirta didesnė vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡ta remiantis vien tik tuo, kad atsakovė nedirba.

Teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nepagrindė įrodymais 250 Lt sumÄ drabužiams, 100 Lt batams, 400 Lt maistui, 200 Lt atostogoms, 200 Lt nenumatytoms iÅ¡laidoms, privalėjo Å¡iÄ 1150 Lt tariamų iÅ¡laidų sumÄ atimti iÅ¡ atsakovės nurodytos 2086 Lt sumos. Atsakovė, nurodydama vaiko poreikius, siekiančius daugiau kaip 2000 Lt, neįrodė, jog iÅ¡ apelianto gautus pinigus naudojo iÅ¡imtinai dukros poreikiams tenkinti.3. Teismas, spręsdamas dukros iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 suformuotos teismų praktikos, nes nenustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus: vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį.

Teismas vaiko interesais privalėjo bÅ«ti aktyvus, tačiau įrodymų nerinko, nepareikalavo atsakovės pateikti įrodymus, kokias pajamas ji gauna iÅ¡ nuomos, apsiribojo iÅ¡vada, jog apeliantas pajėgus mokėti priteisiamÄ iÅ¡laikymÄ . Jis nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį, kuris yra priemonė pasiekti darbo vietÄ , o ne prabangos daiktas. Atsakovė turi bÅ«stÄ , santaupų, o apeliantas santaupų neturi. Jo darbas nėra pastovus, po teismo posėdžio gavo 2013-08-05 darbdavio praneÅ¡imÄ , jog dėl darbo trÅ«kumo du mėnesius darbo neturės. Taip pat 2013-08-07 Darbo aprÅ«pinimo agentÅ«ros praneÅ¡imas įrodo, jog apeliantas kreipėsi pagalbos dėl darbo vietos suradimo.

Teismui taip pat pateikė įrodymus, jog turi teisę gyventi Norvegijoje tik pusę metų. Å ių įrodymų negalėjo pateikti bylos nagrinėjimo metu, nes jų neturėjau ir praÅ¡o juos priimti.Atsakovė I. S. atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ (2 t. b. l. 60-63) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo palikti nepakeistÄ . Vaiko bÅ«tinieji poreikiai buvo detalizuoti teismui pateiktoje poreikių skaičiuoklėje ir ieÅ¡kovas Å¡ių poreikių nepaneigė, nes pats negalėjo nurodyti sumos, kuri reikalinga nepilnametės dukros iÅ¡laikymui, be to, vykstant deryboms dėl taikos, sutiko mokėti dukros naudai po 1000 Lt ir pats geranoriÅ¡kai tokiÄ sumÄ kurį laikÄ teikė.

Teismas sutiko ir konstatavo, jog vaikui bÅ«tinos iÅ¡laidos yra aprangai, avalynei, higienai, ugdymui, sveikatos priežiÅ«rai, lavinimosi priemonėms, užklasinei veiklai; vaikui turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos, įvertinant tėvų galimybes, gauti sveikesnį maistÄ , kokybiÅ¡kesnius rÅ«bus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaikÄ , įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panaÅ¡iai, kad vaikas užaugtų pilnaverte, harmoninga bei visapusiÅ¡ka asmenybe. IÅ¡laikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis.

IeÅ¡kovas neįrodinėjo, kad jo pajamos yra nepakankamos teikti vaikui priteisto iÅ¡laikymo. Apeliantas siekia sÄ moningai klaidinti teismÄ tvirtindamas, jog atskaičiavus visas bÅ«tinas iÅ¡laidas jam lieka tik daugiau negu 2000 Lt suma, nes iÅ¡skaičiavus visas apelianto nurodytas bÅ«tinas iÅ¡laidas jam lieka 7745 Lt suma nuo gaunamo darbo užmokesčio, jo turtinė padėtis yra puiki ir jo gaunamas darbo užmokestis yra pakankamas, kad dukros naudai bÅ«tų teikiamas teismo sprendimu priteistas iÅ¡laikymas.

Nei teismų praktika, nei Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nedraudžia teismui priteisti didesnės iÅ¡laikymo dalies iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų, jeigu tokio iÅ¡laikymo dydžio priteisimas atitinka to tėvo turtinę bÅ«klę. IeÅ¡kovas su vaiku visiÅ¡kai nebendrauja ir visa atsakomybė tenka atsakovei ji negali dirbti, nes turi prižiÅ«rėti dukrÄ . Atsakovės turimos santaupos yra iÅ¡leidžiamos vaiko iÅ¡laikymui, jokių pajamų iÅ¡ buto nuomininkų negauna, o butas yra pirktas kredituojant bankui, todėl jai kiekvienÄ mėnesį tenka mokėti įmokas.

Bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, kad ieÅ¡kovas Norvegijoje dirba daugiau negu 7 metus. Minėtas praneÅ¡imas jokiais bÅ«dais nepatvirtina, kad jo darbas nėra pastovus, tačiau patvirtina, kad dėl darbo trÅ«kumo (prastovos) ieÅ¡kovas nedirbs iki 2013-10-20 ir siÅ«loma ieÅ¡kovui kreiptis į NAV biurÄ , kuris padės gauti nedarbingumo paÅ¡alpÄ . Pagal Norvegijoje galiojančius įstatymus tuo atveju, jeigu darbuotojas nedirba dėl darbdavio kaltės, visÄ laikotarpį jam yra mokamas ne mažesnis negu 80% darbo užmokestis, kas ieÅ¡kovo atžvilgiu sudarytų apie 8000 Lt per mėnesį ir iÅ¡ esmės jokios įtakos jo turtinei bÅ«klei nesudarytų.

Apeliantas įžūliai meluoja teismui teigdamas, kad 2013-08-07 Darbo aprÅ«pinimo agentÅ«ros praneÅ¡imas įrodo, jog ieÅ¡kovas kreipėsi pagalbos dėl darbo vietos suradimo. Tačiau NAV biuro pažyma patvirtina, kad ieÅ¡kovas kreipėsi dėl nedarbingumo paÅ¡alpos laikotarpiu, kuomet nedirbs dėl darbdavio kaltės, o ne dėl naujos darbo vietos suradimo apskritai, kÄ patvirtina praneÅ¡imas apie prastovÄ . Todėl akivaizdu, jog apeliantas visais įmanomais bÅ«dais siekia iÅ¡vengti savo pareigų nepilnametei dukrai ir siekia pakeisti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ skundžiamoje dalyje, kadangi apelianto darbas yra pastovus, o prastovos yra kasdieninis ir suprantamas dalykas, atsižvelgiant į oro sÄ lygas.

IeÅ¡kovas V. S., atstovaujamas advokatės Ritos Petručionytės, atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ (2 t. b. l. 66-69) praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti; pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. S. ir dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu V. S.; pakeisti sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo - iÅ¡laikymo dukrai iÅ¡ motinos nepriteisti. Atsakovė teismui nuÅ¡alinimo prieÅ¡ pradedant bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės nepareiÅ¡kė.

Teismas motyvus dėl kaltės pagrindė byloje surinktais įrodymais. Atsakovės samprotavimai apie ieÅ¡kovo kaltę yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Pati atsakovė teigia, jog ji iÅ¡ Norvegijos iÅ¡vyko 2012 m. rugsėjo mėn., ieÅ¡kovui pasakius, kad jis jos nemyli. Jei jis taip ir bÅ«tų pasakęs, šį pasakymÄ atsakovė, bÅ«dama protinga, turėjo priimti, kaip ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumÄ ir pagarbÄ jai ir sau, o ne dabar vertinti kaip jo kaltės įrodymÄ . Ji neieÅ¡kojo nemeilės priežasčių, pati nesistengė Å¡eimos lipdyti, ir skunde pasisako, jog jis vienasmeniÅ¡kai privalėjo imtis priemonių Å¡eimÄ iÅ¡saugoti.

Ginčo dėl santuokos faktinio iÅ¡irimo momento nėra, todėl visiÅ¡kai nesvarbus Å¡alių elgesys po faktinio santuokos iÅ¡irimo. Atsakovė privalėjo įrodyti, jog gyvenant santuokoje, ieÅ¡kovas jos atžvilgiu elgėsi netinkamai, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atsakovė pradėjo kalbėti, jog ji nori sugrįžti į Å¡eimÄ tik tada, kai buvo iÅ¡kelta byla teisme. IeÅ¡kovas nenorėjo amžinybę gyventi formaliai registruotoje santuokoje. Gyvenant santuokoje ji depresija nesirgo, todėl Å¡is kaltinimas nesusijęs su bylos dalyku.

Jeigu ji dėl ligos nesugeba pasirÅ«pinti vaiku, vaiku gali rÅ«pintis ieÅ¡kovas. Vaiko gyvenamoji vieta su motina nustatyta preziumuojant, jog ji nustatyta Lietuvoje. Jei iÅ¡ esmės pasikeis aplinkybės, atsakovė iÅ¡vyks gyventi į NorvegijÄ , galimas naujas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovė nutyli, jog ji pirmiausia iÅ¡vyko iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ , o tik po to sulaukė skambučio, beje, kurio buvimo realumo taip pat neįrodė. Gyvenant santuokoje ji jokio streso nepatyrė, ieÅ¡kovas jai žalos nepadarė.

Jai emocinis Å¡okas nekonstatuotas, ji nenurodo, bÅ«tent kada patyrė emocinį Å¡okÄ . Nepatogumai turi bÅ«ti realÅ«s ir konstatuoti. Atsakovė, neigdama teismo sprendimÄ , apeliaciniame skunde dėsto tuos pačius motyvus, kaip ir bylos nagrinėjimo metu, bet nenurodo, bÅ«tent kuo, anot jos, pasireiÅ¡kia sprendimo nepagrįstumas. Teismo sprendimas atmesti reikalavimÄ priteisti atsakovei iÅ¡laikymÄ yra pagrįstas ir motyvuotas. Atsakovė teigia, kad ji yra motinystės atostogose, bet ji yra darbinga. Dukrai daugiau kaip metai, taigi atsakovei priskirtinos pasekmės dėl nenoro dirbti, vaikui sulaukus metų amžiaus.

Jei argumentuoti tuo, kad ieÅ¡kovas atsakovę turės iÅ¡laikyti iki dukra bus nepilnametė, tai neatitinka, jokių protingumo kriterijų. Dukra nėra nesveika, todėl atsakovei nėra objektyvių kliūčių dirbti. Atsakovė darbinga tiek pagal amžių, tiek pagal sveikatos bÅ«klę. Depresija nėra liga, kuri trukdytų dirbti. Jei depresija trukdo atsakovei dirbti, tada laikytina, jog yra objektyvi kliÅ«tis rÅ«pintis vaiku, todėl sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko interesus keistina ir teismas turi teisę iÅ¡eiti už reikalavimo ribų ir vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu, juo labiau, kad atsakovė teigia, jog ji pablogino vaiko gyvenimo sÄ lygas.

Atsakovė neįrodė iÅ¡laikymo jai reikalingumo, dydžio ir pagrindų. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.           CPK 314 straipsnyje įtvirtinta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra nurodęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik leistinais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tose stadijose, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami įrodymai, o šalys savo pozicijoms pagrįsti gali teikti naujai sužinotus ar išreikalautus įrodymus, jeigu šia savo teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-46/2010). Ginčas kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, todėl ieÅ¡kovo prie apeliacinio skundo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai priimami į bylÄ ir vertintini atsižvelgiant į visumÄ Ä¯rodymų (CPK 185 str.). Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentųApeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ginčija tuo aspektu, kad teismas neteisingai nustatė lėšų sumÄ , kuri reikalinga užtikrinti bÅ«tinus vaiko poreikius, o priteistas iÅ¡laikymo dydis iÅ¡ tėvo yra neproporcingas jo turtinei padėčiai.

Teisėjų kolegija su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka. Tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 3.912 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ apelianto dukros Mildos iÅ¡laikymui po 1000 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaikui priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d.

įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami Å¡iÄ prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Tačiau vaiko iÅ¡laikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL (teismo sprendimo priėmimo metu nustatyta 1000 Lt) suma negali bÅ«ti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu teismo sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas iÅ¡laikymo vaikui periodinių iÅ¡mokų dydis – 1000 Lt/mėn. atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo pripažinta reikalinga užtikrinti bÅ«tinus vaiko poreikius 1500 Lt suma bei raÅ¡ytinius įrodymus apie vaiko sveikatÄ bei amžių (1,5 metų) vertintina kaip atitinkanti protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus ir pakankama bÅ«tiniems vaiko poreikiams patenkinti.

Pirmosios instancijos teismas nors nedetalizavo vaiko poreikių, tačiau atsižvelgė ir įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, tyrė ir vertino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje pateiktus paskaičiavimus (1 t. b. l. 103), nustatė, jog bÅ«tiniems vaiko poreikiams pakanka 1500 Lt kas mėnesį. IÅ¡ byloje esančių duomenų apie abiejų tėvų turtinę padėtį, matyti, kad ieÅ¡kovas daugiau nei 7 metus gyvena ir dirba Norvegijoje, jo gaunamas darbo užmokestis apie 10000 Lt/mėn., nekilnojamojo turto neturi, atsakovė su vaiku gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausiančiame bute, nedirba, nes augina vaikÄ iki 3 metų amžiaus, grÄ Å¾ina dalimis bÅ«sto kreditÄ bankui, gyvena iÅ¡ santaupų, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės turtinė padėtis yra blogesnė nei ieÅ¡kovo.

Sutiktina su atsakovės atsiliepimo argumentu, jog apeliantas (ieÅ¡kovas) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė, kokia vaiko iÅ¡laikymui skirtina suma bÅ«tų pagrįsta. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas 2012 m. spalio – 2013 m. gegužės mėn. laikotarpiu vaiko iÅ¡laikymui siuntė apie 1300 Lt. Apeliantas byloje iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad sutiktų teikti ir 1000 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ . Nors apeliantas nurodo, kad vaiko iÅ¡laikymui atsakovės paskaičiuotų iÅ¡laidų suma yra per didelė, tačiau nekonkretizuoja, kokia suma bÅ«tų pakankama vaiko poreikių patenkinimui.

Teisėjų kolegijos nuomone, 1500 Lt išlaidų dydis galėtų užtikrinti tokio amžiaus vaiko būtinus poreikius maistui, aprangai, avalynei, higienai, ugdymui, sveikatos priežiūrai, lavinimosi priemonėms, kurių dalis galėtų būti skiriama esant poreikiui samdyti auklę ir nenumatytiems atvejams. Apylinkės teismo iš ieškovo priteistas išlaikymo dydis sudaro apie 2/3 dalis vaiko poreikiams reikalingų lėšų, kita dalis - apie 1/3 dalis tenka atsakovei. Atsižvelgiant į ieškovo pajamų dydį, priteisto išlaikymo dalis tesudaro apie 15 procentų jo pajamų (nuo vidutiniškai gaunamų kas mėnesį, atskaičius mokesčius), todėl protingai paskirsčius, jų pakanka tiek ieškovo poreikių tenkinimui, tiek ir vaiko poreikių dalies patenkinimui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovei tenka ir kasdieninis rÅ«pinimasis mažamečiu vaiku, jo auginimas bei auklėjimas, todėl jai tenkanti vaiko iÅ¡laikymui reikalingų iÅ¡laidų dalis pinigine iÅ¡raiÅ¡ka yra daug didesnė nei 500 Lt. Atsakovė nedirba dėl vaiko auginimo, ieÅ¡kovo turtinė padėtis objektyviai leidžia teikti didesnį nei 500 Lt iÅ¡laikymÄ , jis kitokiu bÅ«du neprisideda prie vaiko iÅ¡laikymo, gyvena Norvegijoje.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismo priteistas iÅ¡laikymo dydis neatitinka proporcingumo bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų.Prie apeliacinio skundo apelianto pateikti nauji įrodymai: 2013 08 05 darbdavio praneÅ¡imas dėl darbo trÅ«kumo 2 mėnesius bei 2013 08 07 NAV biuro pažyma, kurioje be kita ko nurodoma, kad jis turi geras galimybes susirasti darbÄ (2 t. b. l. 50-51, 54) nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad ieÅ¡kovas Norvegijoje gyvena daugiau nei 7 metus, turi nuolatinį darbÄ ir iÅ¡ jo gauna apie 10 000 Lt/mėn. pajamas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymoByloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad vaiko motina yra nepajėgi pasirÅ«pinti vaiku ar jos elgesys prieÅ¡tarautų vaiko interesams, tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. S., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio šį reikalavimÄ patenkino. Apeliantas apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė naujÄ reikalavimÄ â€“ mažametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu V.

S., šis reikalavimas nebuvo pareikštas, apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija plačiau nepasisako (CPK 312 str.). Dėl atsakovės apeliacinio skundo Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.LR Civilinio kodekso (CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).           Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, spręsdamas dėl kurio sutuoktinio kaltės iÅ¡iro santuoka, turi atsižvelgti į nurodytas teisės normose sÄ lygas bei į tai, kuris iÅ¡ sutuoktinių įrodė kito kaltę.

NeiÅ¡tikimybė, kaip viena iÅ¡ santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiÅ¡kia ne tik lojalumo pareigos pažeidimÄ , bet ir faktÄ , kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryÅ¡ių. Dėl to teismas, vertindamas santuokinę neiÅ¡tikimybę kaip santuokos iÅ¡irimÄ lemiančiÄ priežastį, kiekvienu atveju turi nustatyti ne tik tÄ aplinkybę, kad vienas iÅ¡ sutuoktinių buvo neiÅ¡tikimas, bet ir tai, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki tol, ar vėliau neiÅ¡tikimas sutuoktinis stengėsi iÅ¡saugoti, atkurti santuokinius ryÅ¡ius, taip pat kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje E. D. v.

P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.).           Nagrinėjamoje byloje atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, o ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės.            Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalaudama santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės nurodė aplinkybes, kad ieÅ¡kovas nuo 2012 m vasaros, gimus vaikui, pradėjo keistai elgtis, nustojo bendrauti, tapo uždaru, vėliau pareiÅ¡kė, kad jos nebemyli ir liepė atsakovei grįžti į LietuvÄ , nupirko bilietÄ .

Neturėdama pasirinkimo, ji su dukra 2012 m. rugsėjo mėn. grįžo į LietuvÄ , o 2013 m. sausio mėnesį ji sužinojo, kad ieÅ¡kovas gyvena su kita moterimi, tuo buvo sukrėsta, nežiÅ«rint to, ji norėjusi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . NorÄ iÅ¡saugoti Å¡eimÄ atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė ir 2013 m. birželio 11 d., 2013 m. liepos 10 d. teismo posėdžiuose, tačiau ieÅ¡kovas nesutiko (1 t. b. l. 105-108,166-167).Ginčo dėl to, kad nuo 2012 m. rugsėjo mėn. Å¡alys kartu nebegyveno ir nevedė bendro Å«kio byloje nėra.

Byloje ieÅ¡kovas nepripažino neiÅ¡tikimybės fakto. Pirmosios instancijos teismas padaręs iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė sutuoktinio neiÅ¡tikimybės, sprendė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, gal bÅ«t buvusio nelojalumo vienas kitam. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės faktas įrodytas, o ieÅ¡kovas apsigyvendamas su kita moterimi nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryÅ¡ių, dėl to teismas teisiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais sutinka ir atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes, įrodymų visumÄ , Å¡alių elgesį, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl esminio sutuoktinių pareigų pažeidimo kvalifikavimo laiko nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai nutrÅ«ko nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio atsakovei grįžus į LietuvÄ . Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios aplinkybės nepakanka konstatuoti atsakovės nelojalumÄ sutuoktiniui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyta pozicija bei jos paaiÅ¡kinimais pirmosios instancijos teisme dėl jos grįžimo į LietuvÄ laikinai gyventi atskirai nuo sutuoktinio. IeÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galimÄ spręsti apie atsakovės apsisprendimÄ nutraukti santuokinius ryÅ¡ius, nepateikta jos kaltės įrodymų, o 2013 m. liepos 10 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes.

Aplinkybės, kurioms esant ji iÅ¡vyko (su vos 6 mėnesių kÅ«dikiu, ieÅ¡kovo iniciatyva, bÅ«dama jo iÅ¡laikoma, kurį laikÄ pabÅ«ti atskirai), taip pat ir tolimesnis Å¡alių elgesys, kad atsakovė iÅ¡vyko neapsisprendusi dėl tolimesnių Å¡alių santykių, o santuokÄ nutraukti visÄ tÄ laikÄ siekė tik ieÅ¡kovas, tai leidžia pripažinti ieÅ¡kovo nelojalumÄ atsakovei. Tai, kad atsakovė iki 2013 m. sausio mėnesio nežinojo apie atsakovo neiÅ¡tikimybę, nepaneigia šio fakto egzistavimo ir pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės esmine santuokos iÅ¡rimo priežastimi (CK 3.60 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad skyrybų procesas prasidėjo pirmiau, nei ieÅ¡kovas apsigyveno su kita moterimi nepagrįsta, o ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, neigiant aplinkybę dėl jo neiÅ¡tikimybės bei santuokos iÅ¡irimo priežasčių vertintina kritiÅ¡kai, nes prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams: atsakovės paaiÅ¡kinimams apie jos grįžimo į LietuvÄ priežastis, neiÅ¡tikimybės fakto nuo 2013 m. sausio mėn. buvimÄ . Atsakovės paaiÅ¡kinimus iÅ¡ dalies patvirtina liudytojos ieÅ¡kovo motinos A.

Z. paaiÅ¡kinimai, pastaroji patvirtino, kad ieÅ¡kovas nuo 2013 m. sausio mėn. gyvena su kita moterimi (1 t. b. l. 172), atsakovė šį faktÄ sužinojo iÅ¡ trečiojo asmens, visa tai leidžia pripažinti įrodytomis aplinkybes, kad ieÅ¡kovas pažeidė lojalumo pareigÄ ir bÅ«damas santuokoje su atsakove buvo jai neiÅ¡tikimas (CPK 178 str., 185 str.). IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2013 m. vasario 12 d., t. y. po to, kai apsigyveno su kita moterimi, neturėdamas aiÅ¡kaus atsakovės apsisprendimo nutraukti santuokÄ , vos po 3 mėnesių atsakovei grįžus į LietuvÄ .

Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apeliantė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tačiau ieÅ¡kovas su tuo nesutiko, o apsigyvenęs su kita moterimi iki santuokos nutraukimo, atėmė galimybę atkurti santuokinius ryÅ¡ius, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad santuokos iÅ¡irimÄ lėmė ieÅ¡kovo santuokinė neiÅ¡tikimybė, t. y. santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės (CPK 185 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės naikintina, pripažįstant ieÅ¡kovÄ kaltu dėl santuokos nutraukimo.               Dėl neturtinės žalos atlyginimo           Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu buvo atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Å¡iÄ sprendimo dalį panaikinti ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .         CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o Å¡io straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažinus ieÅ¡kovÄ kaltu dėl santuokos nutraukimo yra pagrindas atsakovei reikalauti neturinės žalos atlyginimo.

Byloje esantys duomenys: atsakovės, liudytojos V. L. paaiÅ¡kinimai, mediciniai duomenys patvirtina, kad dėl santuokos iÅ¡irimo atsakovė patyrė iÅ¡gyvenimus, stresÄ , 2013 m. balandžio – liepos mėn. laikotarpiu sirgo depresija, vartojo medikamentus (1 t. b. l. 172, 49, 148). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė pripažino, kad prie ieÅ¡kovo atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ pateikti skelbimų su nuotrauka internete duomenys (2 t. b.l. 71-75) yra jos pavieÅ¡inti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl yra pagrindo manyti, kad apeliantės patirti iÅ¡gyvenimai tolesniam jos gyvenimui ar sveikatai įtakos nepadarė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į santuokos iÅ¡irimo priežastis, į santuokos trukmę, pasekmes, Å¡alių turtinę padėtį, pripažįsta, jog atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.           Dėl atsakovės reikalavimo priteisti jai iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo            Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu buvo atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 500 Lt/ mėn. iÅ¡laikymo sutuoktinei iki vaikui sukaks 3 metai, atsakovei neįrodžius iÅ¡laikymo reikalingumo.

Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Å¡iÄ sprendimo dalį panaikinti ir šį reikalavimÄ patenkinti.            CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo santykius. Å io straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į iÅ¡laikymÄ siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos bÅ«kle ar kitomis aplinkybėmis.           CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis augina bendrÄ savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaikÄ .

CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į iÅ¡laikymÄ pagrindai savaime nereiÅ¡kia, kad jam reikalingas iÅ¡laikymas. Esant teisės į iÅ¡laikymÄ pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas iÅ¡laikymas. Å i prezumpcija byloje gali bÅ«ti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti prieÅ¡ingai, kad sutuoktinis yra apsirÅ«pinęs ir jam iÅ¡laikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v.

A. S., bylos Nr. 3K-3-328/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Tuo tarpu CK 3.72 straipsnio 5 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas iÅ¡laikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus; to paties straipsnio 6 dalyje nurodytos aplinkybės, kurias nustačius iÅ¡laikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas iÅ¡laikymas arba atsisakoma priteisti iÅ¡laikymÄ ; straipsnio 11 dalyje įtvirtinta galimybė, iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms, reikalauti pakeisti priteisto iÅ¡laikymo dydį ar apskritai nutraukti iÅ¡laikymo mokėjimÄ .Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ bei tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to pagrįstai netenkino apeliantės (atsakovės) Å¡io prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo (CPK 185 str.).

Atsakovė asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris pirktas paimant paskolÄ iÅ¡ banko (negrÄ Å¾inta kredito 2013-04-12 - 35166,73 Lt), duomenų apie įsipareigojimų nevykdymÄ byloje nėra, atsakovė pripažino, kad turi 10 000 Lt santaupų, draugams nuomoja kambarį, iÅ¡ to gauna papildomas pajamas, apie kurias konkrečių duomenų teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovei racionaliai naudojant turimÄ turtÄ ir pajamas bus užtikrinami minimalÅ«s bÅ«sto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiÅ«ros ir kiti poreikiai.

Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovas nekilnojamojo turto neturi, iÅ¡ jo priteistas 1000 Lt/mėn. iÅ¡laikymas vaikui, gyvena Norvegijoje, kur ieÅ¡kovui deramam gyvenimui reikalingos didesnės iÅ¡laidos (bÅ«stui, maistui ir kt. bÅ«tiniems poreikiams). Nors atsakovė teigia, kad neturi pajamų, tačiau tai, kad ji vaiko poreikiams iÅ¡leidžia kas mėnesį apie 2000 Lt, neturi įsiskolinimų bankui, byloje naudojasi advokatės pagalba, kuriai moka sulygtÄ atlyginimÄ , o ne naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, leidžia manyti, kad ji turi pakankamai lėšų save iÅ¡laikyti, todėl apeliacinio skundo Å¡is reikalavimas atmestinas.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Skundžiamas teismo sprendimas keistinas iÅ¡ dalies, panaikinant sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai (dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo), Å¡ioje dalyje priimamas naujas spendimas – prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai iÅ¡ dalies tenkintini: pripažįstant ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, priteisiant iÅ¡ V. S. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Atitinkamai perskirstytinos skundžiamu sprendimu priteistos Å¡alims bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.).

Pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 50 Lt žyminis mokestis, 1000 Lt iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ (1 t. b. l.65, 161-162), be to, ji atleista nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo (1 t. b. l. 77-78). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo          CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Teisėjų kolegijai nusprendus atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių bei valstybei (CPK 93 str. 2 d., 3 d.). IÅ¡ byloje pateiktų mokėjimo kvitų bei Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarties (2 t. b . l. 13-14, 40-41) matyti, jog apeliantė (atsakovė) paduodama apeliacinį skundÄ sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, o nuo kitos dalies buvo atleista. Apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo patekinti 1 neturtinis reikalavimas (mokėtinas 144 Lt žyminis mokestis, CPK 80 str. 1 d. 5 p.) ir 2000 Lt turtinių reikalavimų suma (mokėtinas 60 Lt žyminis mokestis, CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 83 str. 3 p. apeliantė (atsakovė) atleista nuo žyminio mokesčio neturtinės žalos atlyginimo mokėjimo valstybei bei pagal 2013 m. rugsėjo 9 d. teismo nutartį, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 104 Lt dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atsakovė atleista (CPK 96 str. 1 d.) bei 100 Lt žyminis mokestis atsakovei (CPK 93 str.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1500 Lt teisinės pagalbos išlaidų (2 t. b. l. 15-16, 91-93).

Todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , apimtį, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50 proc.), atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 800 Lt turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str., 98 str. 1 d.). Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestas, todėl jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos dėl 180 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundÄ (2 t. b. l.

47) iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies nepriteistinos (CPK 93 str.). Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :            ieÅ¡kovo V. S. apeliacinį skundÄ atmesti.           Atsakovės I. S. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2013-07-30 sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies taip:panaikinti sprendimo dalį dėl atmestų atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, kuria nuspręsta panaikinti 2010 m. liepos 13 d.

Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje padarytÄ santuokos apskaitos įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruojant V. S. ir I. S. santuokÄ , sudarytÄ 2010 m. liepos 10 d. Trakų r., AukÅ¡tadvario bažnyčioje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atmesti atsakovės I. S. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ : panaikinti 2010 m. liepos 13 d. Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje padarytÄ santuokos apskaitos įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruojant V.

S. ir I. S. santuokÄ sudarytÄ 2010 m. liepos 10 d. Trakų r., AukÅ¡tadvario bažnyčioje, dėl ieÅ¡kovo V. S. kaltės; iÅ¡ ieÅ¡kovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)IÅ¡ V. S. priteistas 190 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme I. S. padidinti iki 525 Lt.IÅ¡ V. S. priteistÄ 259, 72 Lt žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo atsakovė atleista, valstybei padidinti iki 320 Lt. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Iš V. S. priteisti 800 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme I. S. bei valstybei – 104 Lt žyminį mokestį. Teisėjos                                                           Aušra Baubienė                Nijolia Indreikienė     Albina Rimdeikaitė