2025-09-08 Nr. BB-4053-1-01-1-48513-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios I. Ž. kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2025-09-08 Nr. BB-4053-1-01-1-48513-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasatorė nesutinka su teismų išvadomis, kad ji buvo tik formali UAB „Plastma“ vadovė ir kad UAB „Saulėtaka“, UAB „Siuvimo namai“ ir UAB „Jogekas“ jokių prekių ir paslaugų UAB „Plastma“ nepardavė, t. y., kad UAB „Siuvimo namai“ kaltinime nurodytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyto plastiko ir dažų nepardavė, UAB „Saulėtaka“ tarpininkavimo (klientų paieškos) ir transportavimo paslaugų nesuteikė, UAB „Jogekas“ plastiko liejimo mašinos matricos indėklų ir antgalių remonto darbų neatliko, taip pat, jog į UAB „Plastma“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos realiai neįvykusios ūkinės operacijos.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-2936/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48513-2019-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios I. Ž. kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistoji I. Ž. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir dėl jos priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 307 straipsnio nuostatų, o apeliacinės instancijos teismas dar ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos I. Ž. teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes nepagrįstai nevertino I. Ž. veiksmų kaip civilinius teisinius santykius ir kvalifikavo juos kaip nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį , 220 straipsnio 1 dalį, nenustatę jų pavojingumo ir nusikaltimo sudėties požymių. Kasatorės vertinimu, apkaltinamasis nuosprendis surašytas nesilaikant BPK nustatytų reikalavimų, jame nėra pateikta išvadų ir motyvų, kodėl atmesti vieni įrodymai ir vadovautasi kitais, padarytos išvados yra prieštaringos, grįstos ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o prielaidomis ir spėjimais. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde ir pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų neištaisė, savo išvadas dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo padarė, neišnagrinėjęs ir neaptaręs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Taip nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos.
Kasatorė nesutinka su teismų išvadomis, kad ji buvo tik formali UAB „Plastma“ vadovė ir kad UAB „Saulėtaka“, UAB „Siuvimo namai“ ir UAB „Jogekas“ jokių prekių ir paslaugų UAB „Plastma“ nepardavė, t. y., kad UAB „Siuvimo namai“ kaltinime nurodytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyto plastiko ir dažų nepardavė, UAB „Saulėtaka“ tarpininkavimo (klientų paieškos) ir transportavimo paslaugų nesuteikė, UAB „Jogekas“ plastiko liejimo mašinos matricos indėklų ir antgalių remonto darbų neatliko, taip pat, jog į UAB „Plastma“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos realiai neįvykusios ūkinės operacijos.
Tai konstatuota remiantis tik netiesioginiais įrodymais, ignoruojant, kad šie yra fragmentiški ir kad apklausti asmenys yra suinteresuoti apkaltinti I. Ž., nes patiems gresia baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą, dokumentų klastojimą arba jie yra susiję su akcininkės OU „Litrada Group“ valdybos pirmininku A. N. ir yra ekonomiškai nuo jo priklausomi. Kasatorės ir jos sutuoktinio kaip UAB „Plastma“ vadovų priimti ekonominiai sprendimai teismų vertinti, nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose, pagal kurią, nesant akivaizdaus rizikos viršijimo, rizikingais sprendimais sukeltos neigiamos pasekmės nelaikomi civilinės teisės pažeidimu.
UAB „Plastma“ dokumentai patvirtina, kad ši bendrovė tapo nemoki dėl tyčinio bankroto, kurį įvykdė akcininkas OU „Litrada Group“ ir su juo susiję asmenys. Išvados padarytos remiantis liudytojų S. K., D. Ž. ir kitų liudytojų parodymais, kurie buvo įvertinti selektyviai ir iškreipiant jų esmę. Taip pat, pažeidžiant rungimosi principą, be jokių įrodymų nepagrįstai kaip patikimi įvertinti suinteresuotų asmenų L. S.-G. ir J. K. prieštaringi ir prielaidomis grįsti parodymai. Tuo tarpu nuoseklūs I. Ž. parodymai, patvirtinti UAB „Plastma“ buhalterinės apskaitos duomenimis, deklaratyviai atmesti.
Be to, nepagrįstai neatsižvelgta į I. Ž. pirmosios instancijos teismui pateiktą specialistės M. Orintės konsultacinę išvadą, kurioje nustatyta, kad UAB „Siuvimo namai“ visos ūkinės operacijos, susijusios su UAB „Plastma“, buvo užfiksuotos tinkamai, o apskaitos įrašai pagrįsti pirminiais dokumentais. Teismai turėjo remtis šia konsultacine išvada, o ne D. Požėlaitės specialisto išvada, paremta tik suinteresuotų asmenų parodymais. Išvados, kad UAB Siuvimo namai“ arba UAB „Stupa“ nepardavė plastiko UAB „Plastma“ grindžiamos tik buhalterinių dokumentų trūkumo faktu.
Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad UAB „Siuvimo namai“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių (plastiko ir dažų) kainos yra per didelės, plastiko liejimo mašinos matricos indėklų ir antgalių remontas per brangus, UAB „Saulėtaka“ transportavimo paslaugų įkainiai neproporcingi, padarė šiurkštų BPK 208 straipsnio nuostatų pažeidimą, nes tokias išvadas padarė, neturėdamas specialių žinių ir kompetencijos, byloje neatlikus ekspertizės ir nesant pateiktų specialisto išvadų.
Pasak kasatorės, teismai nepagrįstai sprendė, kad ji į deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo visų per banko sąskaitą gautų individualios veiklos pajamų. Tokia išvada (kaip ir specialisto išvada) grįsta tik banko sąskaitos išrašais, t. y. prielaidomis. Nepagrįstai neįvertinta, kad I. Ž. patikslino deklaracijas dar iki to momento, kai jai buvo pranešta apie ikiteisminį tyrimą. Kasatorės banko sąskaitose gautų mokėjimų paskirtis yra mokestinis ginčas. Be to, 2021 m. balandžio 28 d. su Valstybine mokesčių inspekcija buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kuri yra įvykdyta. Kasatorė teigia, kad skirtumas tarp deklaruotų pajamų ir banko sąskaitos duomenų atsirado dėl to, kad ji veikė kaip pirkėjų atstovė ir į banko sąskaitą gautus pinigus pirkėjų vardu perdavė paslaugų teikėjams. Byloje nebuvo apklausti asmenys, darę pavedimus I. Ž. į banko sąskaitą, ir nėra nustatyta, kad šitos paslaugos buvo būtent suteiktos už pačios kasatorės parduotas prekes ar paslaugas ir kad tai yra I. Ž. pajamos. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant jokių įrodymų, konstatavo, kad I. Ž. kaltinime nurodytu laikotarpiu veikė vieninga tyčia. Be to, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos nėra mokesčiai, tačiau šios įmokos yra prilyginamos mokesčiams. Todėl šių įmokų nedeklaravimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kartu kasatorė reiškia nuomone, kad teismai, pripažindami įrodymu Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadą, pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalį ir 58 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes specialisto išvadą pateikusi specialistė ir civilinės ieškovės atstovė yra tos pačios biudžetinės įstaigos to paties padalinio tarnautojos. Minėtos institucijos darbuotojų santykių pobūdis nėra suderinamas su nešališkumo principu baudžiamajame procese. Specialisto išvadą pateikę Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai pagrįstai galėjo atrodyti kasatorei šališki. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs išaiškinimą dėl negalimumo dalyvauti kaip specialistui su kuriuo nors iš proceso dalyvių susijusiam asmeniui.
Kasatorė teigia, kad buvo pažeistas rungimosi principas. Kadangi specialistės D. Požėlaitės išvados prieštaringos, o teismams nustatant aplinkybes (ar buvo atliktas plastiko liejimo mašinos matricos remontas, ar galėjo UAB „Plastma“ pagaminti pakabų kiekį, kurį realiai pardavė, nebūdama įsigijusi 24 tonų plastiko ir dažų) reikalingos specialios žinios, I. Ž. teikė teismams prašymus dėl ekspertizių (buhalterinės ir metalografinės) skyrimo, taip pat dėl bylos grąžinimo prokurorui papildomiems veiksmam atlikti (ištirti OU „Litrada Group“ tarnybines stotis, šios bendrovės ir UAB Plastma“ atitinkamų darbuotojų aktualius susirašinėjimus elektroniniu paštu, atlikti poligrafo tyrimą A. N. ir kt.). Be to buvo pateiktas prašymas pridėti prie bylos kaip įrodymą internetinio portalo publikacijos apie A. N. kopiją. Tačiau prašymai buvo atmesti, todėl liko neišsiaiškintos svarbios aplinkybės, kurios paneigtų kaltinimą, kad UAB „Plastma“ turtas buvo iššvaistytas ir kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.
Be to, kasatorės nuomone, byloje neteisingai išspręsti civiliniai ieškiniai, o skiriant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, netinkamai taikytos BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų ir 3 dalies nuostatos. Teismai privalėjo atsižvelgti į UAB „Plastma“ akcininkės atstovo A. N. vaidmenį, jo kasdienį bendravimą su bendrovės buhalterėmis, vykdančiomis finansines operacijas, taip pat į tai, kad nebuvo apklaustas nė vienas asmuo, iš kurio gautas pajamas tariamai nuslėpė I. Ž., o Valstybinė mokesčių inspekcija reikalauja priteisti mokesčius, dėl kurių šalys laikosi skirtingo aplinkybių vertinimo, siekdama įgyti nepagrįstą pranašumą mokestiniame ginče.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Kaip matyti iš kasacinio skundo, kasacijos pagrindai (esminiai baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, nuosprendžio surašymu, bylos apeliaciniu nagrinėjimu, ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas) jame nurodomi formaliai. Iš tiesų nuteistoji I. Ž., nesutikdama su nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, ginčija abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas bylos aplinkybes, pateikia savą įrodymų ir aplinkybių vertinimą, kuris, jos nuomone, patvirtina jos nekaltumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, be kita ko, pagal nuteistosios I. Ž. apeliacinį skundą, nurodytas gynybos versijas paneigė bei sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį I. Ž. dėl ginčijamų nusikalstamų veikų padarymo, teisės taikymo klaidų nepadarė. Nuteistoji I. Ž. kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, nustatytų bylos aplinkybių ir teisinio jų vertinimo nereiškia, kad šis teismas pažeidė apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančias BPK nuostatas ir buvo šališkas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad dėl esminių apeliacinio skundo argumentų (kurie, beje, iš esmės atitinka kasacinio skundo argumentus) yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Dėl kasaciniame skunde nurodomo būtinumo surasti ir ištirti papildomus duomenis, papildomai skirti byloje buhalterinę ir metalografinę ekspertizes ir kt., teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo teiginiai apie padarytus BPK normų, rungimosi ir nešališkumo principų pažeidimus, teismų praktikos nesilaikymą grindžiami tik subjektyviomis interpretacijomis ir savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą galėjo būti padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistosios teisės, ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Kasacinio skundo argumentai dėl I. Ž. paskirtos bausmės nėra kasacijos dalykas. Teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą, tačiau tokių argumentų skunde nepateikta.
Kasatorės argumentai, susiję su civilinių ieškinių išsprendimu, pakartoti iš apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas dėl visų argumentų pateikė motyvuotas išvadas. Šio teismo išvadų kritika, pakartojant apeliacinio skundo argumentus, vadovaujantis netinkamu teismų praktikos pavyzdžiu, ir klaidinančiai nurodant, kad sprendimą dėl UAB „REMI INVEST“ ieškininio reikalavimo teismas grindė neįsiteisėjusiu apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje, negali būti laikomas tinkamu kasacinio skundo argumentavimu, sudarančiu kasacijos pagrindą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistosios I. Ž. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Artūras Ridikas
Sigita Jokimaitė
Darius Kantaravičius