Legislator Case Law & Legislation
4b3a125b-4e9e-4e54-8884-e5c70fd5d12f AI generated

4b3a125b-4e9e-4e54-8884-e5c70fd5d12f · Regionų administracinis teismas

Case Number 4b3a125b-4e9e-4e54-8884-e5c70fd5d12f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017). Bylos duomenys (b. l.

Legislator headnote

AI generated

4b3a125b-4e9e-4e54-8884-e5c70fd5d12f · Regionų administracinis teismas: Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje vertinamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui gyvenant 15, 16 kameroje Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte reglamentuota gyvenamojo ploto norma (3,6 kv.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-3562-402/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00534-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.5; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 1 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) 2020-03-27 skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 7). PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

7) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis nuo 2020-01-09 iki 2020-02-07 atliko bausmę Alytaus PN kamerose Nr. 15, 16. Kamerose buvo drėgna, Å¡alta, kaupėsi pelėsis, lovos surÅ«dijusios, sulaužytos, lango stiklas suskilęs. Dienos metu buvo atimamas čiužinys, antklodė, pagalvė, todėl tekdavo sėdėti ant surÅ«dijusių lovų. Kameroje tualetas buvo tupimas, tualeto durys sugadintos, neužsidarydavo. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 10 000 Eur suma, kuriÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundÄ (b. l. 12-14) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjui kamerų tipo patalpose nustatytas plotas buvo užtikrintas. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad sanitarinis mazgas įrengtas taip, kaip numato teisės aktai. Nurodė, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Nurodė, kad kamerų tipo patalpų ventiliacija atitinka higienos normas. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad tualetas turi bÅ«ti sukonstruotas naudotis sėdint. Patalpų atitikimas higienos normoms periodiÅ¡kai tikrinamas Å¡iÄ prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, pažeidimų nenustatyta.

Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsiliepime teigė, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius ir nepagrindė, kad yra visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos, o jų nenustačius ir neįrodžius, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017). Bylos duomenys (b. l.

17) patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus pataisos namuose kamerų tipo patalpose Nr. 15, 16 laikotarpiu nuo 2020-01-09 iki 2020-02-27. Pareiškėjas nurodė, kad kamerų tipo patalpose, kuriose jis atliko bausmę, jam teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.2 punkte (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ atsižvelgiama tik tuo atveju, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.).

Taip pat pažymėtina, kad asmens laikymo pataisos namuose sÄ lygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodoma, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje paprastai aiÅ¡kina, kad toks teisinis reguliavimas nereikalauja taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017).

Ä® sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 13, 17, 18), pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2020-01-09 – 2020-02-13 bausmę atliko 15 kameroje, kurios plotas 11,64 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko ploto 3,88 kv. m; nuo 2020-02-13 – 2020-02-27 bausmę atliko 16 kameroje, kurios plotas 12,39 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko ploto 4,13 kv. m.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje vertinamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui gyvenant 15, 16 kameroje Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte reglamentuota gyvenamojo ploto norma (3,6 kv.

m) nebuvo pažeista. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose dienos metu patalynė buvo paimama ir grÄ Å¾inama tik vakare, todėl tekdavo sėdėti ant surÅ«dijusių lovų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Å io skyriaus 220 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis); patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui; pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ .

Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas atlikti nuobaudÄ , todėl jam patalynę buvo leidžiama turėti tik miego metu. Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad iÅ¡ jo nuo 6.00 val. ryto buvo paimama patalynė ir grÄ Å¾inama tik 22.00 val., dėl ko tokiu bÅ«du buvo atimta galimybė minkÅ¡tai atsisėsti, vertintini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, negali bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.

Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė, kokia žala jam dėl šių nusiskundimų buvo padaryta. Pareiškėjas nurodė, kad kameros sanitariniame mazge klozetas tupimas, todėl jam kilo sunkumų atliekant gamtinius reikalus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.4 punkte numatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo sanitariniame mazge turi būti klozetas, kuris gali būti ir tupimas, praustuvė.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kameros sanitarinio mazgo neatitikties teisės aktų reikalavimams atmetami kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė buvo tokia, jog jis negalėjo naudotis tupiamu unitazu. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose buvo drėgna, Å¡alta, kaupėsi pelėsis, lovos surÅ«dijusios, sulaužytos, lango stiklas suskilęs, tualeto durys sugadintos, neužsidarydavo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2020-02-21 kreipėsi su skundu į Alytaus PN administracijÄ dėl to, kad kameroje Å¡alta, drėgna, nėra įstiklinti visi langai, matosi pelėsis, lovos surÅ«dijusios (b. l. 24-25). Alytaus PN 2020-03-20 raÅ¡tu Nr. 8-1939 pareiÅ¡kėjui nurodė, kad reaguojant į pareiÅ¡kėjo skundus buvo sutvarkytas kameros langas, pakeistas suskilęs stiklas, bei pakeista WC durų spyna. DrėkstančiÄ kameros sienÄ planuojama kuo skubiau sutvarkyti, kai tik atsiras galimybė nuteistuosius perkelti į kitÄ kamerÄ , kol vyks remonto darbai (b. l. 26).

Teismas sprendžia, kad aukščiau nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kamerų tipo patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjas atliko bausmę, buvo drėgna, langas sukilęs, WC durys sulaužytos, ir iÅ¡ dalies patvirtina pareiÅ¡kėjo teiginį, jog bausmės atlikimo sÄ lygos dėl Å¡ios priežasties buvo netinkamos. Tačiau teismas pažymi, kad Pataisos namų pareigÅ«nai reagavo į pareiÅ¡kėjo skundÄ ir ėmėsi veiksmų, kad bÅ«tų iÅ¡taisyti pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti pažeidimai.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, įžeidimų, sukrėtimų, kančiÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata. Teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų sukeltų padarinių jo sveikatai nėra. Asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl skausmo tiesios žarnos srityje, vidurių užkietėjimu, jam buvo skirti vaistai (b. l. 49-50).

Teismo vertinimu, minimas susirgimas nesietinas su netinkamomis kalinimo sÄ lygomis. Be to, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog kalinimo sÄ lygos Alytaus PN gali bÅ«ti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau įvertinus pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes, kad kamerose buvo drėgna, langas sukilęs, WC durys sulaužytos, atsižvelgus į pažeidimo trukmę ir mastÄ , daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisminėje praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das ir kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, daro iÅ¡vadÄ , kad dėl nustatytų kalinimo sÄ lygų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių pareiÅ¡kėjo fizinei ir psichinei sveikatai, jie nebuvo tokio masto ir pobÅ«džio, kad bÅ«tų galima spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo piniginėmis lėšomis.

Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo patirtÄ neturtinę žalÄ , o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. vasario 27 d. buvo pažeista. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Natalja Zelionkienė