2024-06-03 Nr. CB-3578-2-68-3-02198-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-2061

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02198-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. gegužės 20 d. paduotu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, kasacinis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 20 d. nutarties palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą, kuriuo teismas priteisė ieškovui A. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos turtinės žalos atlyginimą – 55 762 Eur ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2023-02-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Tiek Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime, tiek įstatymų leidėjas, įgyvendindamas šį nutarimą ir papildydamas BPK 106 straipsnį 3 dalimi, nustatė aiškią taisyklę – kaltinamąjį išteisinus, atlyginamos būtinos ir pagrįstos teisinės išlaidos advokatui (gynėjui). Teismai nukrypo nuo BPK 106 straipsnio 3 dalyje ir ją aiškinančioje teismų praktikoje nustatytos pareigos išsamiai ir motyvuotai vertinti išlaidų, patirtų baudžiamajame procese (gynėjo), būtinumo ir pagrįstumo sąlygas. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-247-976/2018, Nr. 2K-313-489/2019, Nr. 2K-43-387/2022, Nr. 2K-234-594/2023 ir kt.). Kasacinis teismas, vertindamas gynėjo išlaidų proporcingumą, atsižvelgia į tai, kad gynėjas nuteistojo interesus gynė viso proceso metu (nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo), jam gerai buvo žinomos bylos aplinkybės, todėl gynėjo darbo laiko sąnaudos rengiant įvairius procesinius dokumentus yra akivaizdžiai mažesnės. Taip pat atsižvelgiama į bylos sudėtingumą ir apimtį, bylos nagrinėjimo žodiniame procese trukmę ir daugelį kitų svarbių aplinkybių. Apibendrinus kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose matyti, kad labai dažnu atveju prašomos priteisti gynėjo išlaidos yra vertinamos kaip akivaizdžiai neproporcingos ir mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-594/2023, Nr. 2K-208-719/2023, Nr. 2K-128-648/2023, Nr. 2K-115-387/2023 ir kt.).

2. Teisingumo ministerija nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad visos ieškovo patirtos gynėjo išlaidos baudžiamajame procese (55 762 Eur) buvo būtinos ir pagrįstos, vertino jas kaip per dideles, todėl teikė apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai atmetė apeliacinį skundą. Teismai šioje byloje spręsdami dėl gynėjo išlaidų dydžio ne tik nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, pagal kurią turi būti vertinamos visos reikšmingos aplinkybės, tačiau ir padarė esminę CPK 185 straipsnio 1 dalies taikymo klaidą, nes įrodymų, susijusių su gynėjo išlaidų būtinumu, nevertino objektyviai ir visapusiškai, konkrečiai – neatskleidė gynėjo išlaidų būtinumo požymio. Teismai akcentavo ieškovo atžvilgiu vykusio baudžiamojo proceso trukmę, tačiau neatsižvelgė į tai, kad procesas baigėsi apeliacinėje instancijoje, ieškovas buvo įtariamas iš pradžių vienos nusikalstamos veikos (kyšininkavimo) padarymu, vėliau įtarimai buvo perkvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 5 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba, siekiant asmeninės naudos ir prekybos poveikiu. Esminė įrodymų vertinimo klaida yra tai, kad teismai visiškai nesugebėjo identifikuoti, jog gynybos taktika buvo parinkta akivaizdžiai neproporcinga inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms ir baudžiamosios bylos aplinkybėms, kas ir nulėmė tokias neproporcingai dideles gynybos išlaidas. Tokia gynybos taktika, kai gynėjas teikia daugkartinius ir perteklinius skundus ne tik dėl ikiteisminio tyrimo, prokuroro procesinių veiksmų/sprendimų, tačiau ir nukreiptus prieš pačius pareigūnus dėl jų vykdomų tiesioginių pareigų, negali būti vertinama kaip būtina teisinė pagalba, už kurią asmeniui atlygina valstybė jį išteisinus. Šiuo atveju ieškovo gynybos taktikoje yra akivaizdūs perteklinių teisinių priemonių naudojimo požymiai, nes nėra jokių faktinių duomenų, kad ikiteisminį tyrimą atlikę ar jį kontroliavę pareigūnai, dėl kurių nuolat buvo teikiami skundai, būtų atlikę neteisėtus veiksmus ir dėl jų nubausti. Taigi apygardos teismas padarė objektyviai klaidingą išvadą, jog ieškovui reikėjo gintis nuo pareigūnų veiksmų, kurių teisėtumas neva kėlė abejonių. Tai lėmė, jog priteisiant visą prašytą gynėjo išlaidų sumą buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė