4b360fa9-5ed7-4cc2-9e5e-05faa7d2702b · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1219-265/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03924-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.1; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurimo Brazdeikio, Jolantos Gailevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo N. K. (N. K.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo N. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R.

S., V. S., S. S. dėl teisės atlikti statybos darbus nesant bendraturčių sutikimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, K. P. (K. P.). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti ieÅ¡kovui teisę įrengti drenažo sistemos įrengimo darbus pagal Projektavimo studijos ,,Arch box“ parengtÄ pavirÅ¡inių nuotekų tinklų (drenažo sistemos) iÅ¡dėstymo schemÄ Å¾emės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastrinis adresas Duomenys neskelbtini, esančiame Duomenys neskelbtini, be bendraturčių sutikimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 1613/3726 dalis žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini. Dėl nuolatinės vandens pertekliaus problemos minėtame žemės sklype yra bÅ«tina įrengti drenažo sistemÄ . IeÅ¡kovas kreipėsi į bendraturčius dėl drenažo sistemos įrengimo sutikimo, atsakovams ir trečiajam asmeniui buvo iÅ¡siųsti praneÅ¡imai apie planuojamus drenažo įrengimo darbus, pateiktas drenažo darbų įrengimo projektas. K. P. sutiko, kad žemės sklype bÅ«tų atlikti drenažo sistemos įrengimo darbai, tačiau atsakovai R. S. ir V. S. sutikimo įrengti drenažo sistemÄ nepasirašė, o S. S. pozicija dėl N. K. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio Å¡iuo metu nėra žinoma. Nurodė, jog atsakovams buvo pateikta tinkama dokumentacija dėl norimų įteisinti darbų, tačiau atsakovai R. S. ir V. S. ieÅ¡kovui sutikimo iki Å¡iol be jokios svarios priežasties, vien dėl konfliktinių kaimynų tarpusavio santykių, neduoda.

3. IeÅ¡kovo teigimu, dėl drenažo sistemos įrengimo darbų atsakovų teisės niekaip nebus pažeidžiamos. PrieÅ¡ingai – įrengus drenaÅ¾Ä bus užtikrinamas ginčo Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo sausinimas, tai Å¡iuo atveju yra bÅ«tina, nes dėl aukÅ¡tai esančių gruntinių vandenų rudens – pavasario sezonų metu žemės sklypas yra užliejamas vandeniu, ir ieÅ¡kovui, be kita ko, nuolat kyla pavojus, kad jo butas, esantis pirmajame daugiabučio namo aukÅ¡te, bus apsemtas.

Būtent dėl šios priežasties, siekiant išvengti nepageidaujamų nuostolių atsiradimo, reikia imtis neatidėliotinų iškilusios problemos sprendimo priemonių, iš kurių paprasčiausia ir veiksmingiausia – drenažo žemės sklype įrengimas. Drenažo statybos darbai, kurių pageidauja ieškovas, būtų atliekami remiantis Projektavimo studijos „Arch box“ parengta paviršinių nuotekų tinklų (drenažo) schema, kurioje pateikiamas drenažo sistemos išsidėstymas žemės sklype, su kuria atsakovai buvo iš anksto supažindinti.

Mano, kad pateiktas dokumentas informatyvus ir pakankamas. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovo planuojamiems inžineriniams tinklams įrengti nei techninio projekto parengimas, nei statybÄ leidžiantis dokumentas tokios statybos atlikimui nėra reikalingas.

4. Atsakovai R. S. ir V. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog nesutinka ne su ieÅ¡kovo teise spręsti pavirÅ¡inių nuotekų surinkimo problemÄ , bet su pasirinktu Å¡ios problemos sprendimo bÅ«du. Naudojimosi tvarka bendru žemės sklypu tarp visų jo bendraturčių yra nustatyta ir įregistruota vieÅ¡ajame registre. Å is žemės sklypas yra su nuolydžiu, aukščiausioje Å¡iaurinėje dalyje – 17,53 m., o žemiausioje, pietinėje, prie Duomenys neskelbtini g. – 11,11, t. y. apie 6 m. nuolydis.

Atsakovų naudojamos žemės sklypo dalys (B1, E1 ir B2) yra žemiausioje sklypo dalyje, besiribojančia su Duomenys neskelbtini gatve. Atsakovai nurodė, jog pasirinktas problemos sprendimo būdas nėra pakankamai atskleistas ir yra abstraktaus pobūdžio, t. y. žemės sklypo schemoje nurodyta tik norimos įrengti drenažo sistemos / inžinierinių / nuotekų tinklų išdėstymo vieta (pradžia, trasos bei vandens išleistuvo vieta). Iš schemos nėra aišku kodėl pasirinkta tokia sistemos pradžia bei tokia vandens išleistuvo vieta, nėra pateikti jokie paaiškinimai, kokiu būdu bus sprendžiamas sukaupto vandens išleidimas / nubėgimas.

Atsižvelgiant į tai, kad visas bendras žemės sklypas yra su tos pačios krypties nuolydžiu, t. y. link Duomenys neskelbtini g., tikėtina, kad ieÅ¡kovas pasirinko netinkamÄ vandens iÅ¡leidimo vietÄ , nes joje iÅ¡ visos aukÅ¡tesnėje vietoje esančios žemės sklypo dalies susikaupęs vanduo padidintu srautu tekės per atsakovų naudojamas bendro žemės sklypo dalis BI, E1 ir B2. Tokia iÅ¡vada darytina, nes ieÅ¡kovo nurodytoje schemoje nėra numatytas Å¡ios ketinamos įrengti sistemos pajungimas į greta jų sklypo esančiÄ Klaipėdos m. lietaus nuotekų sistemÄ .

Todėl ieškovo ketinimai esmingai pažeistų atsakovų interesus, nes nebegalėtų pagal paskirtį naudotis savo žemės sklypo dalimis B1, E1 ir B2. Pažymėjo, jog tikrovėje ieškovo atlikti žemės kasimo darbai skiriasi nuo brėžinyje nurodytos linijos, todėl atsakovams nėra iki galo aiškūs tikrieji ieškovo ketinimai. Nurodė, kad ieškovo veiksmai iš esmės yra savavališki, prieštaraujantys gerai moralei bei esmingai pažeidžiantys atsakovų, kaip žemės sklypo bendrasavininkų, teises.

Atsakovai nurodė, jog įrengiant pavirÅ¡inių nuotekų susirinkimo sistemÄ bÅ«tina žinoti konkrečias jos technines charakteristikas, ypač, susijusias su nuotekų priimtuvu, nes tik tokiu atveju galima svarstyti, ar jis nepersipildys ir nebus užtvindytos gretimi sklypai ar jų dalys bei teritorijos.

5. Atsakovė S. S. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. S..

7. Atsižvelgęs į teismo posėdžio metu akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Klaipėdos vanduo“ Plėtros departamento techninio skyriaus projektų valdymo grupės inžinieriaus A. D. paaiÅ¡kinimÄ , kad visame Klaipėdos regione gruntiniai vandenys yra aukÅ¡tai, sprendė, jog ieÅ¡kovas, įgyvendindamas savo, kaip statytojo teisę, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekte įrengti drenažo sistemÄ , turi alternatyvas Å¡ios sistemos įrengimui. Pastebėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas negalėtų įgyvendinti savo teisių kitu bÅ«du.

8. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, dalyvaujančių byloje šalių paaiškinimus, specialisto pateiktus duomenis apie gruntinio vandens charakteristikas Klaipėdos regione, pripažino, jog labiau tikėtina, kad ieškovo planuojami atlikti statybos darbai gali turėti neigiamos įtakos atsakovų R. S. ir V. S. teisėms ir teisėtiems interesams, galimybėms naudotis bendru bendraturčiu sutarimu valdoma bendro sklypo dalimi.

9. Teismo vertinimu, iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokie konkrečiai statybos darbai bus atliekami, kokia jų apimtis bei techniniai sprendiniai, jų įtaka bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams.

10. Pažymėjo, kad nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ supaprastintas statybos projektas ieÅ¡kovui nėra privalomas, tačiau ginčijamÄ teisę į statybÄ ginant teisme bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtÄ ir įteisintÄ statinį, ar tik jį remontuoti. Nurodė, kad informacija apie planuojamus statybos darbus iÅ¡samiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektÄ , tačiau ji gali bÅ«ti pateikta ir projektinių pasiÅ«lymų forma arba kitais bÅ«dais, jeigu jie yra pakankamai informatyvÅ«s ir iÅ¡samÅ«s.

11. Ä®vertinęs byloje esančius duomenis apie konfliktiÅ¡kus bendraturčių santykius, aplinkybes, jog ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie planuojamus statybos darbus yra abstraktaus pobÅ«džio, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas reikalavimo atskleisti planuojamus statybos darbus bendraturčiams neįvykdė.

12. Teismo vertinimu, atsakovai įrodė, jog ieÅ¡kovo siekis atlikti statybos darbus schemoje pateiktu bÅ«du gali turėti neigiamos įtakos bendraturčių teisėms. O kadangi ieÅ¡kovas turi alternatyvias galimybes įrengti drenažo sistemÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekte, teismo nuomone, atsakovų nesutikimas per se (savaime) nepaneigia ieÅ¡kovo teisės į statybÄ , nevaržo jo galimybių įgyvendinti nuosavybės teises. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 13.

IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. BylÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 13.1. Galiojantis teisinis reguliavimas patvirtina ieÅ¡kinio argumentus, jog ieÅ¡kovas, norėdamas nutiesti drenažo tinklus, statybÄ leidžiančio dokumento gauti neprivalo. Taip pat nėra įtvirtinto reikalavimo rengti nei supaprastintÄ , nei techninį statybos projektÄ . 13.2.

Nors ieÅ¡kovo byloje pateikta projektavimo studijos „Arch box“ parengta drenažo sistemos schema ir negali bÅ«ti prilyginama statinio projektui, tačiau joje yra pateikta pakankama informacija apie ieÅ¡kovo norimÄ vykdyti statybÄ , todėl šį dokumentÄ galima laikyti projektiniu pasiÅ«lymu. 13.3. Atsakovai, ginčydami ieÅ¡kovo teisę vykdyti drenažo statybÄ , neteikė jokių tinkamų įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieÅ¡kovui pasirinkus tam tikrus techninius statinio sprendinius atsakovams gali atsirasti nuostolių. 13.4.

Nėra jokio teisės akto, kuris Å¡iuo atveju įpareigotų ieÅ¡kovÄ Å¾emės sklype siekiamÄ Ä¯rengti drenažo sistemÄ prijungti prie miesto lietaus nuotekų tinklų. 13.5. PrieÅ¡ingai, nei teigia atsakovai, iÅ¡ tiesų jie ginčija ieÅ¡kovo teisę atlikti statybos darbus apskritai, o ne statybos įgyvendinimo bÅ«dÄ . 13.6. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovai, drenažo sistemos pagal byloje pateiktÄ schemÄ Ä¯rengimas yra galimas. Byloje nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovo naudojamos žemės sklypo dalies, kurioje pagal schemÄ numatyta drenažo surinkto vandens iÅ¡leidimo vieta, ir už jos esančios atsakovų naudojamos žemės sklypo dalies aukščiai skiriasi, o jei skiriasi, tai koks yra Å¡is skirtumas.

Tokių duomenų nesant nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad atsakovų naudojamo žemės sklypo dalis aukščio prasme yra žemiau ieÅ¡kovo naudojamos sklypo dalies, kurioje ieÅ¡kovas nori įrengti vandens iÅ¡leistuvo vietÄ , ir kad iÅ¡leistas vanduo dėl nuolydžio tekės į atsakovų sklypo dalį. 13.7. Atsakovų keliamas klausimas yra susijęs su techniniais drenažo statybos klausimais, kurie neturėtų bÅ«ti laikomi Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku. Atlikdamas drenažo statybÄ ieÅ¡kovas ketina bei privalo laikytis atitinkamiems statybos darbams taikomų rekomendacijų bei reikalavimų, kuriuos, beje, pateikia kone kiekvienas drenažo vamzdžių bei kitų sudėtinių drenažo dalių gamintojas, todėl iÅ¡ anksto vertinti, kad statybos darbai bus vykdomi netinkamai ir sukels atsakovams kokių nors nuostolių, nėra jokio pagrindo.

14. Atsakovai R. S. ir V. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , o skundÄ atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 14.1. IeÅ¡kinio reikalavimas bei pateikta drenažo įrengimo schema yra abstraktaus pobÅ«džio, t. y. suteikianti ieÅ¡kovui galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis ir tokiu bÅ«du pažeisti teisėtus atsakovų interesus. Å iuos atsakovų argumentus patvirtino ir ieÅ¡kovo atstovės pasisakymai teismo posėdžio metu, nes ji pripažino, kad nežino jokių aplinkybių, susijusių su konkrečiais drenažo sistemos įrengimo darbais. 14.2.

Atsakovai pagrįstai nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimu, nes ieÅ¡kovas nepateikė jiems ir teismui tinkamo projektinio pasiÅ«lymo, kuriame bÅ«tų nurodyti konkretÅ«s numatomi/norimi atlikti statybos darbai ar esminės jų nuostatos. 14.3. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovai neįrodė, jog ginčo žemės sklypas yra su aiÅ¡kiu, dideliu nuolydžiu, tame tarpe ir numatomoje drenažo įrengimo vietoje, yra visiÅ¡kai nepagrįsti bei prieÅ¡taraujantys bylos medžiagai. 14.4. Atsakovo elgesys ir nekonstruktyvus, ir nesÄ Å¾iningas.

Drenažo įrengimo darbus atsakovas pradėjo vykdyti savavaliÅ¡kai, neinformavęs ir nesuderinęs darbų su atsakovais. IeÅ¡kovas vengė asmeniÅ¡kai atvykti į teismo posėdžius, nors atsakovai ne kartÄ sutiko su ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymais atidėti teismo posėdžius ir tokiu bÅ«du sudaryti galimybę ieÅ¡kovui asmeniÅ¡kai atvykti į teismÄ ir pasisakyti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl bylos nagrinėjimo formos 16. Apeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjo galimybės dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl ginčo esmės 18. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios.

Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iÅ¡ bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų iÅ¡siskyrimui labai svarbu ieÅ¡koti visoms Å¡alims priimtino sprendimo bÅ«do, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita.

Interesų suderinimui bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

19. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamÄ motyvavimÄ : nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiÅ«lymo neigiamÄ poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

Tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimÄ dėl statybos. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimÄ arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sÄ lygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sÄ lygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė bÅ«klė, neiÅ¡laikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukÅ¡mo, vibracijos, oro tarÅ¡os ir kitos sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimÄ atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimÄ asmeniui. Bendraturčiai, neduodami sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iÅ¡ kurių galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju siekiami atlikti drenažo sistemos įrengimo darbai iÅ¡ esmės pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus.

20. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ leisti ieÅ¡kovui be atsakovų sutikimo atlikti drenažo įrengimo darbus, motyvavo dviem pagrindais, t. y. kad ieÅ¡kovas nesuteikė atsakovams visos informacijos apie numatomus atlikti darbus, o tai leistų jiems tinkamai apsispręsti dėl sutikimo davimo, bei kad atsakovai byloje įrodė, jog ieÅ¡kovo siekis atlikti statybos darbus schemoje pateiktu bÅ«du gali turėti neigiamos įtakos bendraturčių teisėms. Teisėjų kolegija su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka.

Dėl bÅ«tinybės įrengti drenažo sistemÄ 21. Bylos duomenimis, pastate – gyvenamajame name, Duomenys neskelbtini, yra suformuoti ir įregistruoti 5 atskiri nekilnojamojo turto objektai (1 t., b. l. 15-16): atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (su priklausiniu) Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 5-6); trečiajam asmeniui K. P. nuosavybės teise priklauso butas Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 7-8); atsakovams R. S. bei V. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas (su priklausiniu) Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 9-10), taip pat butas Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 11-12) ir butas (su priklausiniu) Duomenys neskelbtini (nuosavybės teisė įregistruota atsakovo vardu) (1 t., b. l. 13-14).

22. Žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantis Duomenys neskelbtini, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei S. S. (91/1242 dalis), K. P. (259/1863 dalis), N. K. (1613/3726 dalis) ir R. S. bei V. S. (661/1863 dalis) (1 t., b. l. 17-18). Nustatyta, kad yra nustatyta naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarka: atsakovai naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais B1, B2, B3 – 613 ir E1 (258) bei E2 (83), ieškovas naudojasi sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais C1 (69), C2 (813), C3 (105) ir C4 (107), atsakovė S. S. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A (108), o K. P. – sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais D (137), D1 (165) ir D2 (188) (plane savininke nurodoma R. G.) (1 t., b. l. 50-51).

23. BÅ«tinybę minėtame žemės sklype įrengti drenažo sistemÄ ieÅ¡kovas įrodinėjo argumentais, jog esant lietingam metų sezonui, gausiau palijus ar tirpstant ledui pavasarį žemės sklype susikaupia perteklinis vandens kiekis, kuris, be kita ko, kelia grėsmę pirmajame gyvenamojo namo aukÅ¡te esančioms patalpoms. IeÅ¡kovas, atsižvelgęs į tai, kad žemės sklype susikaupęs vanduo buvo ne kartÄ užliejęs jam priklausančio buto grindis, siekdamas iÅ¡vengti didesnių nuostolių atsiradimo, pasikonsultavęs su specialistais įvertino, kad žemės sklype bÅ«tina įrengti drenažo sistemÄ â€“ t. y. nutiesti drenažo vamzdynÄ , kuris eitų aplink gyvenamojo namo dalį, kurioje yra ieÅ¡kovui priklausantis butas, ir užsibaigtų už gyvenamojo namo esančioje ieÅ¡kovo naudojamoje žemės sklypo dalyje, kurioje surinktas vanduo bÅ«tų iÅ¡leidžiamas.

24. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo K. P. sutiko, kad bÅ«tina įrengti drenažo sistemÄ , o atsakovai R. S. bei V. S. ieÅ¡kovo siekiui įrengti drenažo sistemÄ neprieÅ¡taravo, tačiau nesutiko su ieÅ¡kovo pateikta schema. Jų teigimu, yra galimybė drenažo sistemÄ prijungti prie AB ,,Klaipėdos vanduo“ nuotekų sistemos tinklų.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys neginčija ieÅ¡kovo įrodinėjamos aplinkybės – bÅ«tinybės bendraturčiams priklausančiame sklype įrengti drenažo sistemÄ , todėl plačiau Å¡iuo klausimu kolegija nepasisako. Dėl projekto pateikimo susipažinti bendraturčiams 26. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2018 m. vasario 28 d. praneÅ¡imu apie planuojamus drenažo įrengimo darbus ieÅ¡kovas bendraturčius informavo, jog dėl nuolatinės vandens pertekliaus problemos žemės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, yra bÅ«tina įrengti drenažo sistemÄ , pasiÅ«lė bendraturčiams pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ /motyvuotÄ nesutikimÄ dėl drenažo sistemos įrengimo žemės sklype iki praneÅ¡ime nurodyto termino (1 t., b. l. 4). Kartu su praneÅ¡imu bendraturčiams buvo pateiktas drenažo sistemos įrengimo projektas.

27. Byloje pateiktas 2018 m. gegužės 7 d. trečiojo asmens K. P. sutikimas drenažo sistemos įrengimui, kuriuo jis sutinka, kad žemės sklype, kurio dalis priklauso jam bendrosios dalinės nuosavybės teise, būtų atlikti drenažo sistemos įrengimo darbai: drenažo sistemos naujos statybos projekto sudarymas, drenažo sistemos įrengimas, visi kiti su drenažo sistemos įrengimu susiję projektiniai, statybiniai darbai (1 t., b. l. 32).

28. Atsakovai R. S. ir V. S. nesutikimÄ dėl ieÅ¡kovo planuojamų darbų motyvavo argumentais, kad pasirinktas problemos bÅ«das nėra pakankamai atskleistas ir yra abstraktaus pobÅ«džio, t. y. žemės sklypo schemoje nurodyta tik norimos įrengti drenažo sistemos/inžinierinių/nuotekų tinklų iÅ¡dėstymo vieta; iÅ¡ schemos nėra aiÅ¡ku, kodėl pasirinkta tokia Å¡ios norimos įrengti sistemos pradžia ir vandens iÅ¡leistuvo vieta.

29. Pirmosios instancijos teismas pritarė Å¡iems atsakovų argumentams ir konstatavo, kad ieÅ¡kovas reikalavimo atkleisti planuojamus statybos darbus bendraturčiams neįvykdė. Pirmosios instancijos teismo nuomone, informacija apie planuojamus statybos darbus iÅ¡samiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektÄ . Teisėjų kolegija su Å¡ia teismo iÅ¡vada nesutinka.

30. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovo teisės be bendraturčių sutikimo įrengti drenažo sistemÄ , t. y. inžinerinius tinklus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus „Nesudėtingi statiniai“ nuostatomis darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo norima tiesti drenažo sistema priskirtina I kategorijos nesudėtingiems statiniams.

31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ patvirtinimo.“ (toliau – Reglamentas), 23 punkte nurodyta, kad „Atvejai, kada privaloma gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ir paprastajam remontui (be Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų atvejų), nurodyti Reglamento 3 priede“.

Kaip matyti iÅ¡ Reglamento 3 priedo nuostatų, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, norėdamas nutiesti drenažo sistemÄ (inžinerinius tinklus), statybÄ leidžiančio dokumento gauti neprivalo. Todėl sutiktina su apelianto argumentu, jog jei nėra reikalingas leidimas statybai, nėra reikalavimo rengti nei supaprastintÄ , nei techninį statybos projektÄ .

32. Iš byloje esančios projektavimo studijos „Arch box“ parengtos drenažo sistemos išdėstymo schemos matyti drenažo sistemos vieta žemės sklype, trajektorija, ilgis, vandens surinkimo ir išleidimo vieta, drenažo vamzdžio diametras.

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovo pateikta projektavimo studijos „Arch box“ parengta drenažo sistemos schema negali bÅ«ti prilyginama statinio projektui, tačiau prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, joje yra pateikta pakankama informacija apie ieÅ¡kovo norimÄ vykdyti statybÄ , todėl šį dokumentÄ galima laikyti projektiniu pasiÅ«lymu, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punkte. Papildomai pažymėtina, kad iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti, kokių, teismo manymu, konkrečių duomenų ieÅ¡kovas nepateikė ir kuo Å¡ie duomenys yra reikÅ¡mingi sprendžiant dėl ieÅ¡kovo teisės vykdyti statybos darbus.

34. Todėl atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ bei įvertinus byloje pateiktus duomenis konstatuotina, kad ieÅ¡kovas, kaip statytojas, savo ketinimus kitiems žemės sklypo bendraturčiams atskleidė pakankamai.

35. Todėl atsakovai, ginčydami ieÅ¡kovo teisę vykdyti drenažo statybÄ , turi pareigÄ nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju siekiami atlikti drenažo sistemos įrengimo darbai iÅ¡ esmės pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus (CPK 178 straipsnis). Dėl bendraturčių prieÅ¡taravimų projektui 36. Bylos duomenimis, atsakovų V. S. ir R. S. nesutikimas su ieÅ¡kovo siekiamais atlikti statybos darbais grindžiamas tuo, jog atsakovų naudojamo žemės sklypo dalis aukščio prasme yra žemiau ieÅ¡kovo naudojamos sklypo dalies, kurioje ieÅ¡kovas nori įrengti vandens iÅ¡leistuvo vietÄ .

Atsakovų teigimu, jei ieÅ¡kovas virÅ¡ jų naudojamo sklypo dalies įrengs vandens iÅ¡leistuvÄ , vanduo tekės į jų sklypo dalį, todėl jie apskritai negalės Å¡ia sklypo dalimi naudotis, todėl, jų nuomone, esant vandens pertekliui sklype jį reikia iÅ¡leisti į miesto lietaus nuotekų sistemÄ , kuriÄ administruoja AB „Klaipėdos vanduo“. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovas, įgyvendindamas savo kaip statytojo teisę bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekte įrengti drenažo sistemÄ , turi alternatyvas Å¡ios sistemos įrengimui.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju apeliantas teisingai atkreipė dėmesį, jog visų pirma, nėra jokio teisės akto, kuris įpareigotų ieÅ¡kovÄ Å¾emės sklype siekiamÄ Ä¯rengti drenažo sistemÄ prijungti prie miesto lietaus nuotekų tinklų. O tai, kad byloje apklaustas AB „Klaipėdos vanduo“ specialistas nurodė, jog yra galimybė prisijungti prie miesto lietaus nuotekų tinklų, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, įgyvendindamas savo teisę bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekte, turi pasirinkimo teisę bei laisvę, kuria alternatyvia galimybe pasinaudoti.

Kolegija taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovas įtikinamai pagrindė sprendimÄ , kodėl jis pasirinko bÅ«tent tokį lietaus nuotekų surinkimo problemos Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ nurodė, jog pasirinko statybÄ Ä¯gyvendinti paprasčiausiu ir ekonomiÅ¡kiausiu bÅ«du, t. y. drenaÅ¾Ä Ä¯sirengti tik savo žemės sklype, nutiesiant drenažo vamzdžius trumpiausia įmanoma atkarpa, nesijungiant prie miesto lietaus nuotekų tinklų.

38. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu buvo svarstytas klausimas dėl galimybės bylÄ baigti taikos sutartimi, t. y. parengiamojo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovas sutiktų ginÄÄ su atsakovais spręsti taikiai, susitariant drenažo tinklus jungti prie miesto lietaus nuotekų tinklų, jei atsakovai sutiktų finansiÅ¡kai prisidėti prie statybos darbų atlikimo, o bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės šį pasiÅ«lymÄ teikė atsakovai. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad Å¡alims susitarti taikiai nepavyko. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai sutinka finansiÅ¡kai ar kitokiu bÅ«du prisidėti prie drenažo statybos ir jo prijungimo prie miesto lietaus nuotekų tinklų.

39. Å ioje byloje atsakovai V. S. ir R. S. teigė, jog siekiami atlikti drenažo sistemos įrengimo darbai iÅ¡ esmės pažeidžia jų teises, kadangi dėl sklypo nuolydžio surinktas drenažo vanduo nutekės į atsakovų naudojamÄ sklypo dalį.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktas bendraturčiams priklausančio žemės sklypo planas nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovų įrodinėjamas aplinkybes. Tai, kad atsakovų naudojamo žemės sklypo dalis aukščio prasme yra žemiau ieÅ¡kovo naudojamos sklypo dalies, kurioje ieÅ¡kovas nori įrengti vandens iÅ¡leistuvo vietÄ , nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog drenažo sukauptas vanduo užlies atsakovų naudojamÄ sklypo dalį. Kaip nurodo apeliantas, bylos nagrinėjimo metu buvo paaiÅ¡kinta, kad techninių drenažo vandens surinkimo galimybių yra ne viena, ir kad ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti atitinkamus statinio techninius sprendinius bei pareigÄ užtikrinti vandens surinkimÄ . Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovai, iÅ¡skyrus subjektyvius paaiÅ¡kinimus, nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovas neturi objektyvios galimybės įrengti techniÅ¡kai tvarkingos bei tinkamai funkcionuojančios drenažo sistemos.

41. Apeliaciniame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai patvirtino, jog jų naudojamoje žemės sklypo dalyje, esančioje už ieÅ¡kovo naudojamos žemės sklypo dalies C1/69, kurioje pagal pateiktÄ schemÄ numatyta įrengti surinkto drenažo vandens iÅ¡leistuvo vietÄ , taip pat natÅ«raliai susikaupia perteklinis vanduo, tačiau jokių veiksmų, kad iÅ¡spręstų Å¡iÄ problemÄ , atsakovai nesiėmė, ir priežasčių, kodėl nieko nedarė, nenurodė. Toks atsakovų neveikimas (susikaupusio vandens neÅ¡alinimas) leidžia abejoti argumentų, kuriais įrodinėjamas atsakovų teisių pažeidimas, pagrįstumu.

42. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, jog žemės sklypo aukščių skirtumas turi reikÅ¡mę statybos darbų atlikimui, o ne sprendžiant dėl ieÅ¡kovo teisės vykdyti statybÄ apskritai. Kaip nurodo apeliantas, atlikdamas drenažo statybÄ jis ketina bei privalo laikytis atitinkamiems statybos darbams taikomų rekomendacijų bei reikalavimų, kuriuos pateikia drenažo vamzdžių bei kitų sudėtinių drenažo dalių gamintojas, todėl iÅ¡ anksto vertinti, kad statybos darbai bus vykdomi netinkamai ir sukels atsakovams kokių nors nuostolių, nėra jokio pagrindo.

43. Taip pat laikytini pagrįstais apeliacinio skundo pastebėjimai, jog spręsdamas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų kilusį ginÄÄ pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Byloje nėra ginčo, kad drenažo statyba ieÅ¡kovui yra reikalinga siekiant apsaugoti savo pirmajame namo aukÅ¡te esantį butÄ nuo galimo jo užliejimo žemės sklype susikaupusiu pertekliniu lietaus vandeniu. Atsakovai, nors ir neneigia problemos dėl lietingu metų sezonu žemės sklype susikaupiančio vandens, tačiau patys drenažo įsirengti nenori ir nesutinka su ieÅ¡kovo norimais atlikti drenažo sistemos įrengimo darbais, nes, jų nuomone, įrengus drenaÅ¾Ä gali bÅ«ti užlieta jų naudojama žemės sklypo dalis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo interesas apsaugoti savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ nuo užliejimo yra reikÅ¡mingesnis nei atsakovų interesas apsaugoti savo naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį, kurioje jokių statinių nėra ir kuri natÅ«raliai bÅ«na užliejama lietaus vandens.

44. Taigi, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog statybos darbai, susiję su drenažo įrengimu bÅ«tų laikinas atsakovų teisių apsunkinimas, tačiau byloje nustatyti faktiniai duomenys nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, jog drenažo sistemos įrengimo darbai neatitinka teisės aktų reikalavimų ar daro neigiamÄ Ä¯takÄ atsakovų interesams, ar akivaizdžiai juos pažeidžia.

45. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 46. Nurodytų ir aptartų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas vertindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ leisti be atsakovų sutikimo atlikti drenažo sistemos įrengimo darbus, todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pripažintina ieÅ¡kovui N. K. teisė įrengti drenažo sistemos įrengimo darbus pagal Projektavimo studijos ,,Arch box“ parengtÄ pavirÅ¡inių nuotekų tinklų (drenažo sistemos) iÅ¡dėstymo schemÄ Å¾emės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastrinis adresas Duomenys neskelbtini, esančiame Duomenys neskelbtini, be bendraturčių sutikimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme 47. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

48. Bylos duomenimis, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas turėjo 575,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (75,00 Eur žyminis mokestis + 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu).

49. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 680,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminis mokestis + 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu).

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumÄ ir atsižvelgusi į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, sprendžia, kad ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). IÅ¡ viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteistina po 418,33 Eur (575,00 Eur + 680,00 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti ieÅ¡kovui N. K. teisę įrengti drenažo sistemos įrengimo darbus pagal Projektavimo studijos ,,Arch box“ parengtÄ pavirÅ¡inių nuotekų tinklų (drenažo sistemos) iÅ¡dėstymo schemÄ Å¾emės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastrinis adresas Duomenys neskelbtini, esančiame Duomenys neskelbtini, be bendraturčių sutikimo. IeÅ¡kovui N. K. priteisti iÅ¡ atsakovų R.

S., V. S., S. S. po 418,33 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidų. Teisėjai Aurimas Brazdeikis Jolanta Gailevičienė Alvydas Žerlauskas