2013-08-26 Nr. AB-4353-3-61-3-02823-2010-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A444-1569/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02823-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė)

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas G. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM, Vidaus reikalų ministerija) 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 1D-7092-(2); 2) priteisti iš atsakovų pareiškėjui neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos, su valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu, dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to, pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymas) ir nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) (b. l. 1-4).

Pareiškėjas nesutiko su jam paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydžio sumažinimu. Paaiškino, kad jam nuo 2009 m. buvo mokama 1955,92 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija, skaičiuojama kartu su valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu, tačiau nuo 2010 m. sausio 1 d. pensija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, sumažinta iki 1564,74 Lt. Pareiškėjo nuomone, nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia teisingumo, teisėtų lūkesčių principus, konstitucinę teisę į nuosavybę. Dėl to galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18-20).

Nurodė, kad pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis galiojusių įstatymų nuostatomis, todėl pareiškėjo reikalavimai atmestini.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Sveikatos priežiūros tarnyba) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 54-56).

Nurodė, kad pareiškėjo pensija perskaičiuota pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimo priėmimo metu šios nuostatos galiojo ir nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl nesivadovauti jomis nebuvo teisinio pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. 21 594,58 Lt.

Rėmėsi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsniu, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu.

Pabrėžė, jog tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą.

Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 darė išvadą, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 21 594,58 Lt priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.

Atsakydamas į pareiškėjo reikalavimą panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 1D-7092-(2), darė išvadą, kad VRM, vadovaudamasi teisės norma, kuri vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra pagrindo jos sprendimo naikinti.

Netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

III. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą (b. l. 73–75), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, pakeisti jį atmetant. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręs šį apeliacinio skundo reikalavimą atmesti ar pakeis pareiškėjui išmokėtinos sumos dydį, prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Remdamasis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo praktika teigia, kad Konstitucinio Teismo nutarimas negalėjo būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.

Teigia, kad teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalį. Nurodo, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Konstitucijai prieštaraujančią įstatymo nuostatą buvo perskaičiuota 2010 m. gruodžio – 2012 m. rugsėjo mėnesiais, kaip teismas ir nurodė motyvuojamoje dalyje, tačiau rezoliucijoje nurodyta, jog neišmokėta pensijos dalis priteistina už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Nurodo, jog teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjui priteistiną sumą. Pabrėžia, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m. lapkričio mėnesio ir 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio buvo mažinama tik pagal Konstitucijai neprieštaraujančio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, todėl pareiškėjui priteistina tik 2007,14 Lt.

Sveikatos priežiūros tarnyba pateikė prašymą prisidėti prie apeliacinio skundo (b. l. 79–80).

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 83), kuriame nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį palikti galioti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo.

Kaip matyti iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. lapkričio 28 d. pažymos „apie 2010-2012 m. pensijos dydį“ Nr. 11D(P)-5829 (b. l. 57), nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. spalio mėn., taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, buvo apskaičiuotas pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo koeficientas, kurį pritaikius pareiškėjui paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydis sumažintas nuo 1955,92 Lt iki 1567,74 Lt, 2010 m. lapkričio mėnesį nuo 1679,22 Lt iki 1354,02 Lt, 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėn. nuo 1595,2 Lt iki 1293,01 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. gruodžio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais (imtinai) pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjui paskirtos ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka sumažintos pensijos dydis apribotas dar kartą. Už 2012 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjui jau išmokėta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį neapribota pensija.

Nagrinėjamoje byloje aktualus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriame konstatuota, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, tačiau Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis, kuri, be kita ko, buvo taikoma perskaičiuojant pareiškėjo pensijos dydį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Vadinasi, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui turėjo būti išmokėta 57945,28 Lt paskirtos pensijos, tačiau įsigaliojus Laikinajam įstatymui ir pareiškėjo atžvilgiu pritaikius šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, pareiškėjui išmokėta suma sumažinta iki 46740,65 Lt. Ši suma perskaičiuota ir dar kartą sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi. Kadangi Konstitucinis Teismas minėtame 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, jog Konstitucijai prieštarauja tik Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas valstybinių pensijų ribojimas taikytas pagrįstai.

Teisėjų kolegija patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą nesutinka su pirmosios instancijos teismo apskaičiuota nepriemoka.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi bylos duomenimis nustatė, kad nuo 2010 m. gruodžio 1 d. d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinus pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, susidarė 2007,14 Lt nepriemoka (pareiškėjui šiuo laikotarpiu turėjo būti išmokėta 27 153,21 Lt, perskaičiavus pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį išmokėta 25 146,07 Lt), kuri priteisiama iš Lietuvos valstybės, turinčios užtikrinti, jog priimtais įstatymais nebūtų pažeidžiamos asmens konstitucinės teisės, taip pat ir pareiškėjo, kaip dirbančio pensininko teisė laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo nutartis atitinkamai taisytina.

Dėl apeliacinio skundo argumento, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimas nukeltas į 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 107 str.), apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime yra konstatavęs, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.

Administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 priimtoje 2013 m. kovo 12 d. nutartyje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog iš Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo nuostatų matyti, kad Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra. Tačiau apeliantai nepateikė jokių duomenų, kad šiuo atveju patenkinus pareiškėjo reikalavimą ir tokiu būdu apgynus jo konstitucines teises, būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kol sprendimas gali būti apskundžiamas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, viešojo administravimo subjekto sprendimas nėra galutinis. Kol sprendimas nėra galutinis, jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1735/13). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., tinkamai taikė nagrinėjamam ginčui aktualią administracinių teismų praktiką bei padarė teisingas išvadas, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl Konstitucinio Teismo nutarimų galios nukreipimo tik į ateitį atmetamas.

Minėta, jog atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 1D-7092-(2) yra pateikta informacija apie pareiškėjui mokamos pensijos dydį bei teisės aktus, kuriais remiantis, ši pensija buvo apskaičiuojama. Šiame sprendime taip pat išreikšta atsakovo valia atsisakyti mokėti pareiškėjui jo pageidaujamo dydžio pensiją bei išmokėti susidariusią nepriemoką. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog šio Vidaus reikalų ministerijos sprendimo teisėtumas pareiškėjo G. Ž. teisių gynybai įtakos neturi, nes pareiškėjo teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus jam priklausančią valstybinės pensijos nepriemoką už prašomą laikotarpį, netenkino pareiškėjo skundo dalies, kuria G. Ž. prašė panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 1D-7092-(2), ir šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, gali skundžiamą aktą panaikinti visą arba jo dalį. Pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, skundžiamas aktas ar jo dalis gali būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Ši nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-785/2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste reikia pripažinti, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, atsakovas, priimdamas ginčijamą 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 1D-7092-(2), iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Tačiau, kaip 2013 m. kovo 12 d. nutartyje yra pažymėjusi išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija (administracinė byla Nr. A552-519/2013) teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, yra pagrindas panaikinti tik tą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1D-7092-(2) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl atsakovo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 1D-7092-(2) panaikinimo taip pat keistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, G. Ž. naudai 2007,14 Lt (du tūkstančius septynis litus, 14 centų) nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1D-7092-(2) dalį, kuria atsisakyta G. Ž. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė