4b330403-dd4c-4f3e-a159-ae7a352dc002 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr             Administracinė byla Nr. I-576-342/2011                                                  Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00353-2011-0                                          Teismo procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 16 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „Prime Real Estate“ atstovei advokatei JÅ«ratei Galdikienei, atsakovės Neringos savivaldybės atstovui advokatui ArÅ«nui Ivanciui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Prime Real Estate“ skundÄ atsakovei Neringos savivaldybei dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės Neringos savivaldybės priteisti 94 708,32 Lt turtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo Pervalkos g. 19, 21, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo projektams“, kuriuo patvirtintas detalusis planas ir pritarta infrastruktÅ«ros sutarčių pasiraÅ¡ymui.

Nurodo, jog 2004 m. vasario 20 d. Neringos savivaldybė ir žemės sklypų Pervalkos g. 19, 19 a, 21 naudotojai sudarė sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 31, kurios 3.1.1 punktu užsakovai privalėjo įsipareigoti savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklypuose funkcionuoti ir eksploatuoti. 2004 m. liepos 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Pervalkos g. 19 esančio pastato savininkė E.P. pardavė jį UAB „Sancta Elena“. 2005 m. gegužės 26 d.

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas davė sutikimÄ pardavėjui UAB „Sancta Elena“ perleisti žemės sklypo nuomos teisės pareiÅ¡kėjai. Minėtas pastatas 2005 m. birželio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduotas UAB „Prime Real Estate“. Ä®sigijus pastatÄ ir įgijus valstybinės žemės nuomos teises pareiÅ¡kėja perėmė įsipareigojimus ir pagal infrastruktÅ«ros sutartį. Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėja įsipareigojimus pagal infrastruktÅ«ros sutartį įgyvendino – savo sÄ skaita įrengė vandentiekio įvadÄ nuo prijungimo prie Neringos miesto tinklų Å¡ulinio V-17 iki įvadinio Å¡alto vandens apskaitos mazgo imtinai bei nuotekų iÅ¡leidėjÄ nuo išėjimo iÅ¡ pastato iki prisijungimo prie miesto tinklo Å¡ulinio K-16.

Akcentuoja, jog 2007 m. kovo 8 d. pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti. PareiÅ¡kėja nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-344-583/2008 patenkintas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo praÅ¡ymas ir panaikintas Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. 17 (T1) ir sutartis dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo pripažinta negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 14 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir apeliacinius skundus atmetė, papildomai nurodydamas, jog restitucijos taikymas negalimas, nes pagal panaikintÄ sutartį infrastruktÅ«ra nebuvo perduota atsakovei.

Pabrėžia, jog panaikinus infrastruktÅ«ros sutartį, klausimas dėl nuostolių atlyginimo panaikinus sutartį, iÅ¡spręstas nebuvo. Teigia, jog UAB „Neringos vanduo“ dar iki infrastruktÅ«ros sutarties panaikinimo atsisakė perimti pareiÅ¡kėjos lėšomis įrengtus inžinerinius tinklus, o prasidėjus teisminiams procesams, klausimas dėl inžinerinių tinklų perėmimo į UAB „Neringos vanduo“ balansÄ buvo sustabdytas. Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėja inžinerinius tinklus įregistravo vieÅ¡ajame registre ir pakartotinai pasiÅ«lė Neringos savivaldybės įmonei perimti šį nekilnojamÄ jį turtÄ .

UAB „Neringos vanduo“ 2011 m. gegužės 10 d. raÅ¡tu Nr. 148 atsisakė inžinerinius tinklus iÅ¡pirkti ar nuomoti, kartu nurodydama, kad tiek savivaldybės įmonė, tiek ir aplinkinių pastatų savininkai bei naudotojai turi teisę neatlygintinai naudotis pareiÅ¡kėjos privačiomis lėšomis įrengtais inžineriniais tinklais. Teigia, jog susidarė tokia situacija, kad dėl Neringos savivaldybės tarybos neteisėtai priimtų aktų pareiÅ¡kėja buvo priversta savo sÄ skaita įrengti inžinerinius tinklus, kuriais iki Å¡iol neatlygintinai naudojasi ir naudÄ gauna savivaldybės įmonė UAB „Neringos vanduo“.

ReikalavimÄ atlyginti žalÄ grindžia Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, manydama, kad yra visos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Mano, jog atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė dviem bÅ«dais: pirma, kai priimamas savivaldybės neteisėtas administracinis aktas, kuris teismo spendimu panaikinamas, o sutartys pripažįstamos negaliojančiomis nuo sudarymo momento, ir antra, kai per savivaldybės valdomas įmones yra gaunama nauda, neatlygintinai naudojantis pareiÅ¡kėjos lėšomis sukurtu nekilnojamuoju turtu bei atsisakant už šį naudojimÄ si mokėti pareiÅ¡kėjai.

Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėja pasirinko teisę ginti savo pažeistas teises per nuostolių atlyginimo institutÄ . Nuostolius sudaro kaÅ¡tai, įrengiant inžinerinius tinklus, palÅ«kanos, mokamos bankui už suteiktÄ kreditÄ , kuris panaudotas inžinerinių tinklų įrengimui, bei papildomi kaÅ¡tai, skirti inžinerinių tinklų apsaugai nuo trečiųjų asmenų vandaliÅ¡kų veiksmų. Mano, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes atsakovė inicijavo infrastruktÅ«ros sutarties pasiraÅ¡ymÄ .

Vykdant administracinę sutartį ir savo lėšomis įrengus inžinerinius tinklus, atsakovė ne tik nesiėmė jokių veiksmų, kad su pareiÅ¡kėja bÅ«tų susitarta dėl Å¡ių inžinerinių tinklų perėmimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau iki Å¡iol per savo valdomÄ Ä¯monę neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo neatlygintinai naudojasi privačiomis lėšomis įrengtais infrastruktÅ«ros įrenginiais ir iÅ¡ to gauna pelnÄ . Mano, kad atsakovė pažeidė sÄ Å¾iningos sutarties Å¡alies teisėtus interesus ir konstitucinį teisinės valstybės principÄ â€“ teisėtų lÅ«kesčių principÄ .

IeÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuoja nuo 2008 m. spalio 3 d.PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė JÅ«ratė Galdikienė praÅ¡o tenkinti skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.Atsakovės Neringos savivaldybės atstovas advokatas ArÅ«nas Ivancius praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ . Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, jog dėl Neringos savivaldybės kaltės bÅ«tų praradusi pagal 2004 m. vasario 20 d. sutartį dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo sukurtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl nėra pagrindo atlyginti turtinę žalÄ .

Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjos nurodytos piniginės lėšos, kaip patirti nuostoliai, nėra pagrįstos tinkamai patvirtintais banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, juose nėra duomenų, patvirtinančių piniginių atsiskaitymų paskirtį, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėja patyrė 94 708,32 Lt faktinių iÅ¡laidų. PraÅ¡o reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kadangi pareiÅ¡kėja praleido sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atsakovės atstovas praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ .

IeÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuoja nuo momento, kada pareiÅ¡kėja įsigijo turtÄ . AnalogiÅ¡ka pozicija nurodyta atsiliepime į skundÄ (b.l. 97).Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnio 1 punktas).Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo. Pagal ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

PareiÅ¡kėjos skundas pareikÅ¡tas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ atsakovės, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ ar neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms.

Å io straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti nuostolius (žalÄ ). Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Å ios sÄ lygos yra:

1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis);

2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis);

3) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡io (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009; kt.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma.

Pareiga įrodyti visas Å¡ias sÄ lygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos ir nuostolių samprata. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Turtinės žalos atlyginimo institutas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas, siejant žalos atlyginimÄ su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiÅ¡kėjos nurodytus veiksmus (neveikimÄ ), iÅ¡ kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veikos tvarkÄ nustato įstatymas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, savarankiÅ¡kosioms savivaldybių funkcijoms priskiriamas Å¡ilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas.PareiÅ¡kėja žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų atsakovės aktų, kurių pagrindu buvo sudaryta infrastruktÅ«ros sutartis ir pareiÅ¡kėja savo lėšomis įrengė inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklypuose funkcionuoti ir eksploatuoti, tačiau savivaldybės įmonė UAB „Neringos vanduo“ atsisakė inžinerinius tinklus perimti.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 0,1316 ha žemės sklypas, esantis Pervalkos g. 19, Neringos m., Neringos sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Sklype yra pastatas – poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini. Valstybiniame žemės sklype yra pareiškėjai nuo 2011 m. kovo 7 d. nuosavybės teise priklausantis daiktas: vandentiekio linija – vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, ir nuotekų linija – buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini (b.l. 22-27).

RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog 2004 m. vasario 20 d. Neringos savivaldybės taryba sprendimu Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo Pervalkos g. 19, 21, Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo projektams“ patvirtino žemės sklypo Pervalkos g. 19,21, Pervalkos gyv., Neringa, detalųjį planÄ , kurio sprendiniais esamas žemės sklypas suskaidytas ir suformuoti 4 sklypai, iÅ¡ kurių dviems pakeistas žemės naudojimo pobÅ«dis/bÅ«das iÅ¡ rekreacinio į gyvenamÄ jį; adresu Pervalkos g. 21, Neringoje, suformuoto žemės sklypo (Nr.

2) naudojimo bÅ«das/pobÅ«dis pakeistas iÅ¡ rekreacinės paskirties į gyvenamÄ jÄ mažaaukščių statinių teritorijÄ (G2) bei adresu Pervalkos g. 19, Neringoje, suformuoto žemės sklypo (Nr.

3) naudojimo bÅ«das/pobÅ«dis pakeistas iÅ¡ rekreacinės į komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijÄ vieÅ¡bučiams, restoranams statyti, įrengti ir eksploatuoti (K4) ir prekybos įmonėms įrengti ir eksploatuoti (K1); atitinkamai pakeista Å¡iuose sklypuose esančių statinių paskirtis. Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo Pervalkos g. 19, 21, Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo projektams“ pagrindu su žemės sklypo, adresu Pervalkos g. 19, Neringoje, naudotoja E.P., žemės sklypo, adresu Pervalkos g. 19 a, naudotoja J.M.

įmone, žemės sklypo, adresu Pervalkos g. 21, naudotojais: E.P., J.M. įmone, R.P., V.P., A.J.P., L.P., A.K., V.Ž., K.Å ., D.Z.K., V.J.K., R.Ž., M.J., G.J.V., D.Č., atstovaujamais įgalioto asmens G.N., sudaryta 2004 m. vasario 20 d. sutartis Nr. 31 „Dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“, kuria savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypų Pervalkos g. 19, 19 a, 21, Neringoje detaliajame plane numatomiems sprendiniams, statytojai Å¡ia sutartimi įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, naujai įrengti esamÄ 2 m pločio pėsčiųjų takÄ su betoninių trinkelių danga ir gazoniniais bortais bendro naudojimo teritorijoje tarp sklypų ir Pervalkos gatvės, naujai įrengti esamÄ 6 m pločio pėsčiųjų takÄ su betoninių trinkelių danga ir gazoniniais bortais bendro naudojimo teritorijoje nuo Pervalkos g. iki KurÅ¡ių marių krantinės, numatant jame 1,5 m metrų pločio dviračių takÄ ir priemones, draudžiančias automobilių judėjimÄ ir jų statymÄ Å¡ioje teritorijoje, įrengti Å¡io pėsčiųjų tako apÅ¡vietimÄ , parengti ir nustatyta tvarka suderinti numatytiems darbams reikiamÄ dokumentacijÄ , numatytus darbus atlikti iki 2005 m. gegužės 25 d. ir įrengtas teritorijas perduoti į Miesto tvarkymo ir statybos balansÄ .

Sprendinių realizavimas numatytas pastatų savininkų lėšomis, sudarius sutartis su Neringos savivaldybe (3.1 punktas) (b.l. 28-29). Infrastruktūros sutartis sudaryta tarp šalių: Neringos savivaldybės ir žemės sklypų naudotojų. Kaip nustatyta pagal pareiškėjos paaiškinimus ir rašytinius bylos įrodymus, žemės sklypo nuomos teisės buvo perduotos iš pardavėjo UAB „Sancta Elena“ pirkėjui UAB „Prime Real Estate“, kuri 2005 m. birželio 31 d. pirkimo pardavimo sutartimi, reg.

Nr. 2-6335 įsigijo žemės sklype esantį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini. 2008 m. spalio 3 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-344-583/2008 Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo Pervalkos g. 19, 21, Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo projektams“ pripažintas neteisėtu ir panaikintas (b.l. 37-51). Minėtu sprendimu nuo jos pasiraÅ¡ymo momento prižinta negaliojanti ir sprendimo pagrindu sudaryta infrastruktÅ«ros sutartis Nr.

31. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimas paliktas nepakeistu ir netenkinti atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos bei trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Prime Real Estate“ apeliaciniai skundai (b.l. 52-61). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-344-583/2008 konstatuota, jog Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 17 (T1) patvirtinto detaliojo plano sprendiniai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, nes ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į Pervalkos gyvenvietės gyvenamojoje funkcinėje zonoje esančiÄ esamų poilsio pastatų teritorijÄ , kurioje nenumatyta nei gyvenamosios, nei komercinės paskirties statinių įrengimas ir žemės sklypų formavimas.

Teismas konstatavo, jog detaliojo plano sprendiniai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams: Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 daliai, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 4,6.6 ir 11 punktų nuostatoms. Neteisėto detaliojo plano pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – infrastruktūros sutartys Nr. 30 ir Nr. 31 taip pat pripažintos neteisėtomis nuo jų sudarymo momento. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis nustato, jog faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas bylas.

Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog atsakovė Neringos savivaldybė, patvirtindama detalųjį planÄ , kurio sprendiniai prieÅ¡taravo KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, t.y. nevykdė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004-01-15 įstatymo redakcija Nr. IX-1962) nuostatomis savivaldybėms nustatytos pareigos organizuoti ir koordinuoti savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų, kuriuos tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, rengimÄ ir užtikrinti teritorijų planavimo proceso teisėtumÄ .Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas yra įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigÅ«nui nustatyta pareiga kÄ nors atlikti, kÄ nors daryti, kokiu nors bÅ«du elgtis ar dar kitoks nurodymas bÅ«ti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobÅ«džio elgesio reikalaujama teisės aktų pagrindu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Teismas įvertinęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimo motyvus dėl administracinių aktų neteisėtumo, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas konstatuoti Neringos savivaldybės veiksmų neteisėtumÄ . Tačiau teismo vertinimu, sprendžiant pareiÅ¡kėjos skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakankama nustatyti, kad atsakovas (Institucija) arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010).

Taip pat bÅ«tina įvertinti ir pareiÅ¡kėjos elgesį, kaip veiksnį, galintį nulemti žalos atsiradimÄ .2004 m. vasario 20 d. infrastruktÅ«ros sutartis Nr. 31 buvo sudaryta tarp savivaldybės ir planavimo organizatoriaus, kuriuo tuo metu buvo žemės sklypų Nr. 19 ir Nr. 21 naudotojai. InfrastruktÅ«ros sutarties 5 punkte nurodyta, kad sutartis galioja ir Å¡alių teisių perėmėjams. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog pareiÅ¡kėja nuosavybės teise įsigijusi pastatÄ , esantį Pervalkos g. 19 bei nuomos sutartimi iÅ¡sinuomojusi valstybinį žemės sklypÄ , vadinasi pareiÅ¡kėja perėmusi žemės sklypų naudotojų teises, įsipareigojo vykdyti sutarties sÄ lygas.

IÅ¡ UAB „Sancta Elena“ perėmusi teises ir pareigas dėl infrastruktÅ«ros sutarties įgyvendinimo pareiÅ¡kėja sudarė rangos sutartį (b.l. 69-71) su rangovu UAB „RTM“ dėl poilsio pastato rekonstrukcijos Pervalkos g. 19 bei lauko inžinerinių tinklų. Bendra objekto sutarties kaina nurodyta – 53 526 Lt. Pažymėtina, jog pagal infrastruktÅ«ros sutartį įrengtos teritorijos nėra perduotos pagal aktÄ atsakovei, kaip tai numato sutarties 3.5 punkto nuostatos, perduoti tik atlikti darbai, o ne daiktas. Įrengti inžineriniai tinklai yra įregistruoti kaip pareiÅ¡kėjos nuosavybė, ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nekyla.

Rizika, susijusi su rangos sutarčių sudarymu, priskiriama pareiÅ¡kėjos rizikai (LVAT 2011 m. spalio 20 d. nutartis adm. byloje Nr. A-492-3221/2011). Teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėja negalėjo turėti teisėtų ir pagrįstų lÅ«kesčių įgyvendinti tokius detaliojo plano sprendinius, kurie prieÅ¡tarauja teritorijos bendrajam planui. Kai nustatoma, kad paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, taip pat ir į atsakovo (žalÄ padariusio asmens ) kaltės dydį, žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose (2009 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-56/2009) konstatavęs, kad abiem Å¡alim veikus neteisėtai, teismui atsiranda teisė taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas ir reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti net ir tuo atveju, jei yra nustatomos visos trys vieÅ¡osios atsakomybės (CK 6.271 str.) bÅ«tinosios sÄ lygos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

Teismas, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėja siekė realizuoti savo privatų komercinį interesÄ veikdama neteisėtai, daro iÅ¡vadÄ , kad ji visa apimtimi yra atsakinga dėl turtinių nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįstos rizikos. PareiÅ¡kėja UAB „Prime Real Estate“ nebuvo planavimo organizatoriumi, tačiau pagal infrastruktÅ«ros sutartį įsipareigojo vykdyti detaliuoju planu suplanuotos teritorijos sprendinių realizavimÄ . Darbų vykdymo užsakovė, bÅ«dama rÅ«pestinga, sÄ Å¾ininga ir apdairi turėjo ir galėjo domėtis detaliojo plano sprendinių realizavimo teisėtumu, taip pat susipažinti su detaliojo plano rengimo sÄ lygomis ir kitais dokumentais, turėjo galimybę žinoti, kokie planuojamai teritorijai taikomi teisės aktų reikalavimai.

Nekvestionuotina, kad sÄ Å¾iningumas yra bendrasis teisės principas. SÄ Å¾iningas subjektas yra toks, kuris veikia rÅ«pestingai ir teisingai. SÄ Å¾iningumas reikalauja atidumo, rÅ«pestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. SÄ Å¾iningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iÅ¡ tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrÄ teisėtÄ tikslÄ ar siekį, tačiau Å¡iais teisėtais tikslais ar siekiais iÅ¡ tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu.

Siekdamas realizuoti ir realizuodamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iÅ¡ tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise į atitinkamų teisėtų tikslų realizavimÄ . Piktnaudžiavimu teise ir nesÄ Å¾iningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslÄ . PareiÅ¡kėja žinojo teritorijos, kurioje buvo iÅ¡sinuomotas žemės sklypas ir įsigyti statiniai, specifikÄ ir teisinį režimÄ . PareiÅ¡kėjos pareigÄ Å¾inoti suponuoja ir tai, jog KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, yra norminis teisės aktas, privalomas neapibrėžtam subjektų ratui ir buvo vieÅ¡ai paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka (Konstitucinio Teismo 2007-06-27 nutarimas).

Schemoje imperatyviai nurodyta, jog ja remiantis tvarkoma Nacionalinio parko teritorija, rengiami bei nustatyta tvarka derinami ir tvirtinami gyvenviečių detalieji planai, kiti projektai (Nuostatų 4 punktas); bet kokie sprendiniai turi neprieÅ¡tarauti Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Schemos sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visÄ laikÄ KurÅ¡ių nerijÄ traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtÄ kraÅ¡tovaizdžio kompleksÄ â€“ saugotinÄ teritorijÄ , kuriai turi bÅ«ti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitinka bendrojo teisės principo bona fides.

PareiÅ¡kėja turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmų nesÄ Å¾iningumÄ detaliojo planavimo sprendinių realizavimo procese, todėl negali reikalauti atlyginti turtinę žalÄ , kilusiÄ iÅ¡ pačios aktyvių veiksmų. Visuotinai pripažįstama, kad piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos. Piktnaudžiavimo draudimas yra bendrasis teisės principas. Å io principo ignoravimas reikÅ¡tų, kad tiek teismai, tiek kiti asmenys privalo pripažinti piktnaudžiaujant sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus bei ginti piktnaudžiaujant įgytas teises, o tai neabejotinai reikÅ¡tų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ ir neigtų pačios teisės prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1090/2006).PareiÅ¡kėja reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia teisėtų lÅ«kesčių principu.

PareiÅ¡kėja, siekdama pagrįsti reikalavimÄ atlyginti nurodytÄ turtinę žalÄ , turi įrodyti, kad turėjo realiÄ galimybę teisėtai tikėtis, jog turėjo pagrindÄ pradėti paruoÅ¡iamuosius darbus dėl poilsio komplekso statybos, tačiau dėl atsakovės veiksmų buvo pakenkta jos interesams ir ji patyrė turtinę žalÄ . Nustatyta, jog tiek pareiÅ¡kėjai, tiek atsakovei turėjo bÅ«ti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prieÅ¡tarauja aukščiau aptartam teisiniam reguliavimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-403/2010 suformulavo pozicijÄ , jog esant tokiai situacijai nėra pagrindo tirti, ar sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, priėmimas galėjo nulemti teisėtų lÅ«kesčių tam tikriems asmenims atsiradimÄ , kadangi Å¡is sprendimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios aktams ir negalėjo bÅ«ti taikomas nuo jo priėmimo dienos, o atitinkami suinteresuoti asmenys turėjo realiÄ galimybę tai įvertinti bei numatyti.

Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr.A822 – 1567/2008). Aukščiau aptartų argumentų pagrindu konstatuotina, jog UAB „Prime Real Estate“ neįrodė, kad buvo teisėtas pagrindas jos lūkesčiams atsirasti, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti teisiškai pagrįstais argumentus dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo.

Be to teismas pažymi, kad pagal infrastruktÅ«ros sutartį įrengti inžineriniai statiniai nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjai, todėl neįrodyta, jog dėl tokių statinių įrengimo pareiÅ¡kėja patyrė žalÄ . PareiÅ¡kėja į patirtus nuostolius įtraukia inžinerinių tinklų įrengimo sÄ naudas, palÅ«kanas, mokamos bankui už suteiktÄ kreditÄ , kuris panaudotas inžinerinių tinklų įrengimui, bei papildomus kaÅ¡tus, skirtus inžinerinių tinklų apsaugai nuo trečiųjų asmenų vandaliÅ¡kų veiksmų.

Byloje nenustatyta aplinkybė, jog dėl atsakovės veiksmų pareiÅ¡kėja turtÄ prarado, dėl ko patyrė žalÄ , be to įrodymais nepagrįstas praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydis.Dėl senaties termino taikymo.Atsakovė Neringos savivaldybė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. PareiÅ¡kėja žalos atsiradimÄ grindžia aplinkybe, jog detalusis planas prieÅ¡taravo aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

Teigia, jog Å¡i aplinkybė tapo žinoma tik 2010 m. sausio 14 d. LVAT priėmus nutartį dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimo. Atsakovės atstovas ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuoja nuo momento, kai parėškėjo įsigijo pastatÄ bei jai buvo perleistos valstybinės žemės nuomos teisės. Teismas sutinka su atsakovės termino skaičiavimu. BÅ«tent 2005 m. birželio 31 d. pirkimo pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijusi pastatÄ , esantį Pervalkos g. 19 bei perėjus valstybinės žemės nuomos teisėms pareiÅ¡kėja susiklosčiusiÄ situacijÄ galėjo pradėti vertinti kaip savo teisių pažeidimÄ ir inicijuoti procesÄ dėl, jos manymu, pažeistų teisių gynimo teisme.

Tokia teismo pozicija grindžiama LVAT 2011 m. spalio 20 d. iÅ¡aiÅ¡kinimais nutartyje adm. byloje Nr. A-492-3221/2011. PareiÅ¡kėjos nurodytų neigiamų pasekmių jų teisėms ir interesams atsiradimas sietinas ne su kitose bylose priimtais teismų sprendimais, jų įsiteisėjimu, galimu proceso atnaujinimu, bet su konkrečiu faktu – detaliojo plano sprendinių neatitikimu aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. PareiÅ¡kėja teismui ieÅ¡kinį (skundÄ dėl žalos atlyginimo) pateikė 2011 m. spalio 4 d. , t.y. praleidusi įstatyme – CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytÄ sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , kuris skaičiuojamas nuo 2005 m. birželio 31 d. (kai pareiÅ¡kėja iÅ¡ UAB „Sancta Elena“ pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo pastatÄ ir jai buvo perleistos žemės sklypo nuomos teisės).

Teismas ieÅ¡kinio senatį taiko, kai ginčo Å¡alis reikalauja, ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). PareiÅ¡kėja ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinti neprašė, objektyvių aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis senaties termino praleidimo priežastimis, byloje nenurodė (CK 1.131 str. 2 d.), teismas, atsižvelgdama į atsakovės reikalavimÄ , pareiÅ¡kėjos reikalavimams taiko senatį ir jos praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo atmeta.

         Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :    pareiÅ¡kėjos UAB „Prime Real Estate“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .                        Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                               Aušrelė Mažrimienė