4b2f3368-ee5d-47fa-8b95-44f68ccf062f · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-738-493/2018 Proceso Nr. 1- 01-1-27455-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.1.; (S) 2.4.6.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei, nuteistajam M.

N. ir jo gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, nukentėjusiajai J. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. N. (toliau – M. N.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 641 straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant M.

N. sumažintÄ 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu M. N. paskirta ir neatlikta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant nuteistajam galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams ir 2 mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas M. N. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. birželio 10 d. iki 2018 m. birželio 12 d. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta jÄ pakeisti į suėmimÄ .

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. N. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia metė 1,65 l talpos tuščiÄ plastikinį sifonÄ Ä¯ savo motinÄ J. N. (toliau – J. N.) ir pataikydamas jai į veidÄ , padarė nukentėjusiajai kraujosruvÄ kaktos kairėje pusėje, pereinančiÄ Ä¯ kairės akies vokus, tokiu bÅ«du sukeldamas savo Å¡eimos narei J. N. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. N. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendį ir netaikyti jam realios laisvės atėmimo bausmės. 2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog labai gailisi dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Pasak M. N., kivirčai namuose kildavo daugiausia dėl motinos sugyventinio. Nuteistojo teigimu, santykiai su motina pasitaisė, jis jos atsiprašė. Tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios atsirado bendravimas. Laisvės atėmimo bausmė užkirstų keliÄ jam bÅ«ti namuose, o tai sukeltų daug nepatogumų jo motinai, kadangi nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klė suprastėjo, dėl ko ji negalėtų tinkamai pasirÅ«pinti buitimi, o lėšų samdyti žmogų, kuris jai padėtų, nukentėjusioji neturi. M. N. taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu lanko anoniminių alkoholikų grupę, gydosi nuo alkoholio, lankosi pas psichologę ir iÅ¡ esmės keičia savo gyvenimÄ .

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nuteistasis M. N. palaikė savo skundÄ ir prašė netaikyti jam realios laisvės atėmimo bausmės, jo gynėja advokatė Loreta DaukÅ¡ienė palaikė savo ginamojo apeliacinį skundÄ . Nukentėjusioji J. N. prašė netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės nuteistajam. Prokurorė Raimonda Jačiauskienė apeliacinį skundÄ prašė atmesti.

4. Nuteistojo M. N. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai, sprendžiant M. N. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ , iÅ¡samiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su M. N. paskirta bausme, praÅ¡ant neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu.

6. Vertinant tokio nuteistojo praÅ¡ymo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina pažymėti, jog skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu M. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė – 1 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. N. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. 6.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. 6.2. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktiÅ¡kos kontekste vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, jog skirdamas bausmę M. N., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis yra iÅ¡situokęs, nedirba, Å¡eimos neturi, jokiais socialiniais ryÅ¡iais susaistytas nėra. NusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas teistas, o minėtu Kauno apylinkės nuosprendžiu M.

N. nuteistas jau aÅ¡tuntÄ kartÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad beveik visi teistumai yra susiję su smurto panaudojimu prieÅ¡ asmenį. Du kartus iÅ¡ jų M. N. yra teistas už smurtÄ prieÅ¡ motinÄ , - vienÄ â€“ už smurtÄ prieÅ¡ jos sugyventinį. Paskutinį kartÄ M. N. teistas 2018 m. kovo 13 d. už smurto panaudojimÄ prieÅ¡ savo motinÄ , o naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nusikalstamų veikų darymas tapo nuteistojo gyvenimo bÅ«du, o Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmės jo polinkio nusikalsti nepakeitė.

Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į ankstesnį nuteistojo teistumÄ , įvertino praeityje jo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų ryšį su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika ir paskyrė tinkamÄ bausmę. 6.3. Nuteistojo M. N. apeliacinio skundo argumentai, jog jam atliekant realiÄ laisvės atėmimo bausmę, motina neturės galimybės tinkamai tvarkyti buitį, jog Å¡iuo metu jis lanko anoniminių alkoholikų grupę, lankosi pas psichologÄ , nėra pakankami teigti, kad jo elgesys pasikeitė ir, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės. Ankstesni teistumai, kurie beveik visi susiję su smurtu, parodo M.

N. polinkį smurtauti, o tai, kad asmuo teisiamas jau aÅ¡tuntÄ kartÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ankstesniais nuosprendžiais neskirta reali laisvės atėmimo bausmė nepadėjo nuteistajam padaryti tinkamų iÅ¡vadų dėl savo nusikalstamo elgesio ir dėl jo galinčių kilti pasekmių. Taip pat svarbu pažymėti, jog nuteistasis savo kaltę pripažino ne tik nagrinėjamu atveju, tačiau ir kitais atvejais, kai buvo teisiamas už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus. Tai parodo, kad nuteistasis puikiai suvokia savo nusikalstamÄ elgesį, tačiau jokių iÅ¡vadų nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismo argumentus, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatuoja, jog didesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu, M.

N. paskirta teisėtai ir pagrįstai. 6.4. Atsižvelgiant į bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo argumentus priimant nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendį ir tenkinti nuteistojo M. N. apeliacinį skundÄ nėra teisinio pagrindo.

7. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo M. N. apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Danutė Giačaitė Daiva Jankauskienė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis