2K-370/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-370/2012

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00511-2010-7 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.3; 2.1.15.3.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. U. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. U. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista iš R. U. nukentėjusiajam A. F. 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria nuteistosios R. U. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,

n u s t a t ė :

R. U. nuteista už tai, kad 2010 m. gruodžio 3 d., apie 16.31 val., Panevėžyje, J. Basanavičiaus gatvėje, ties 52–uoju namu, vairuodama automobilį „Fiat Bravo“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37 punkto reikalavimus artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir praleisti į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir nepraleido iš kairės pusės į pėsčiųjų perėją išėjusio pėsčiojo A. F., dėl to jį partrenkė; eismo įvykio metu dėl politraumos (galvos smegenų sumušimo, muštinės galvos žaizdos, kraujosruvos pakaušio minkštuosiuose audiniuose, dvigubo skeveldrinio kairio blauzdikaulio, dešinio šlaunikaulio petrochanterinio (pergūbrinio) bei kairio III šonkaulio lūžių, kairio žastikaulio išnirimo, kairio kelio sumušimo ir odos nubrozdinimo) nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu nuteistoji R. U. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus pakeisti – sumažinti nukentėjusiajam A. F. priteistą neturtinės žalos dydį.

Kasatorė nurodo, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113, 115 straipsnių, 305 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatas, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Teismų padaryti BPK pažeidimai, kasatorės manymu, laikytini esminiais, nes lėmė neteisingą atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymą.

Kasatorės teigimu, teismai, nustatydami neturtinės žalos turinį ir dydį, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Kasatorės įsitikinimu, teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos nemotyvuota, teismas tik formaliai išvardijo CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, tačiau šiam klausimui teisingai išspręsti svarbių bylos aplinkybių netyrė ir neanalizavo. Kasatorės manymu, neturtinės žalos dydis nepakankamai motyvuotas ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri atsirado dėl nusikalstamos veikos. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Tačiau teismai nesiaiškino, kokią žalą nukentėjusiajam lėmė kasatorės veiksmai, kokią – jo iki įvykio turėtos sveikatos problemos (nes buvo gydomas ir nuo kraujuojančios skrandžio opos). Kasatorė pažymi, kad medicinos dokumentai patvirtina, jog nukentėjusysis ligoninėje buvo gydomas ilgai ne tik dėl įvykio metu patirtų traumų. Gydymo ligoninėje metu nukentėjusiajam diagnozuotas amnezinis sindromas, atrofiniai degeneraciniai pakitimai smegenyse, skirtas gydymas. Dėl nukentėjusiojo psichinės būklės numatytu laiku negalėjo būti skiriama reabilitacija. Nukentėjusysis ligoninėje nesilaikė nustatyto režimo, dėl to pasislinkus dešinio šlaunikaulio implantui ir atsiradus lūžgalių nestabilumui reikėjo daryti dar vieną operaciją. Kad nukentėjusiojo gydymas truko ilgai ne tik dėl eismo įvykio metu patirtų traumų, patvirtina ir tai, jog eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui (medikamentams) išleista 735,43 Lt, o su tuo nesusijusiam gydymui – 1084,10 Lt. Kasatorės įsitikinimu, nustatant neturtinės žalos dydį, turėjo būti tiriama ir vertinama, kiek šių aplinkybių atsiradimą lėmė neteisėti kasatorės veiksmai, o kiek nukentėjusiojo elgesys, jo ankstesni susirgimai bei sveikatos būklė iki įvykio, taip pat atsižvelgta ir į eksperto išvadą, kurioje ekspertas, įvertinęs nukentėjusiojo sužalojimų sunkumą ir dėl sužalojimų patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį (skausmą, stresą, išgyvenimus, ilgą gydymą), nustatė neturtinės žalos dydį 8632 Lt, kurią nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė.

Be to, kasatorė pažymi, kad teismai nevertino ir kitų reikšmingų, mažinančių atlygintinos neturtinės žalos dydį, bylos aplinkybių, t. y. jos elgesio po įvykio (pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, aplankė nukentėjusįjį ligoninėje, jo atsiprašė, neatsisakė atlyginti žalos), taip pat kasatorės turtinės padėties (turi du išlaikytinius, dėl kreditinių įsipareigojimų areštuotas butas).

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Olga Zabelina prašo nuteistosios kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi baudžiamojo proceso įstatymo ir CK nuostatomis, teismų praktika panašiose bylose. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nustatydamas priteistinos A. F. neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į kasatorės elgesį po nusikaltimo padarymo ir jos turtinę padėtį, į nukentėjusiojo elgesį.

Prokurorė pažymi, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką padariusio žalą asmens turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus, lemiantis neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Be to, deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. F. dėl kasatorės padaryto nusikaltimo tapo neįgalus, kenčia skausmus, dvasinius išgyvenimus, ateityje jam reikėtų tęsti gydymą. Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas pirmiau nurodytas aplinkybes ir tik iš dalies patenkino A. F. pareikštą civilinį ieškinį ir priteisė 25 000 Lt, kai buvo prašoma priteisti 50 000 Lt. Prokurorės manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas A. F. padarytos neturtinės žalos dydis yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, jos sukeltiems padariniams ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Nuteistoji neginčija savo kaltės dėl eismo įvykio ir sukeltų padarinių nukentėjusiojo sveikatai. Skunde išdėstyti teiginiai dėl neteisingo neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo.

BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Neturtinės žalos sąvoka ir jos dydžio nustatymo kriterijai išdėstyti CK 6.250 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė iš nuteistosios 25 000 Lt žalos atlyginimą, per pusę sumažindamas nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dydį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjant šį klausimą kasacine tvarka pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (kasacinės nutartys Nr. 2K-408/2008, 2K-267/2009, 2K-89/2010,2K-271/2010, 2K-341/2010 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje. Dominuojantis kriterijus keisti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokiu atveju yra padaryta žala sveikatai eismo įvykio metu bei nukentėjusiojo vėlesnė sveikatos būklė po gydymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-64/2009, 2K-167/2011). Nukentėjusiajam A. F. eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė politrauminiu galvos smegenų sumušimu, skeveldriniais lūžimais blauzdikaulio, šlaunikaulio srityje, šonkaulio lūžimu bei kitais sužalojimais. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas dėl šios veikos atsiradusius padarinius, pagrįstai įvertino ne vien įvykusį faktą bei sužalojimus, bet ir nukentėjusiojo ateities gyvenimo perspektyvas dėl šių sužalojimų. Dėl padarytų kūno sužalojimų jo gyvenimo kokybė vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi bus žymiai pablogėjusi dėl operacijų, skausmų ir sutrikusio judėjimo galimybių bei gydymo šalinant sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pripažino neturtinės žalos dydį pagrįstu ir atmetė nuteistosios skundą.

Susiklosčiusi teismų praktika šios kategorijos bylose įtvirtina, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Taigi nukentėjusiajam priteista suma yra netgi mažesnė nei minimalus teismų praktikoje priteisiamos sumos vidurkis. Teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino, kad po įvykio apžiūrint A. F. buvo nustatytas 2,78 prom. girtumo laipsnis, į šį faktą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, sumažindamas neturtinės žalos dydį. Nors nukentėjusysis buvo neblaivus, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. F. gatvę pereidinėjo per perėją ir negalėjo numatyti, jog, pirmojoje eismo juostoje važiavusiam automobiliui sustojus jį praleisti ir jam einant perėja, staiga atsiras kitas automobilis, kuris jo nepraleis. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis A. F. pažeidė KET. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad nukentėjusiojo sveikatos būklei turi reikšmės jo ankstesnės ligos bei ligoninės režimo nesilaikymas. Gydymo trukmė šiuo atveju neturi reikšmės įvertinant sunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį, nes jis siejamas su sužalojimų pavojingumu gyvybei, kurie buvo nustatyti nukentėjusiajam. Nustatydami dėl nusikalstamos veikos atsiradusių padarinių dydį teismai įvertino tik tuos sužalojimus, kurie atsirado dėl eismo įvykio. Šalutinės ligos ir jų gydymas, nustatant neturtinės žalos dydį, nebuvo vertinami. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi bylos duomenimis ir atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus, kurie buvo reikšmingi sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą šioje byloje.

Kasaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad nukentėjusiosios turtinė padėtis yra sunki, ji turi finansinių įsipareigojimų. Teismas atsižvelgė ir į šiuos argumentus sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad, kiekvienu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, reikia įvertinti skirtingus nukentėjusiosios ir žalą padariusios šalių interesų svarbą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad nuteistoji yra pakankamai jauno amžiaus, darbinga, todėl turi galimybę dirbti ir atlyginti žalą, o nukentėjusiojo sveikatai ir jo socialiniam aktyvumui padaryta neatkuriama žala. Taigi, remiantis išdėstytais motyvais, nėra pagrindo keisti teismų sprendimų dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam sumažinimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios R. U. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valerijus Čiučiulka

Rimantas Baumilas

Alvydas Pikelis