2022-08-01 Nr. BB-5077-1-04-2-00197-2015-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko, spręsdama nukentėjusiosios O. B. ir jos atstovės advokatės Sonatos Žukauskienės kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2022-08-01 Nr. BB-5077-1-04-2-00197-2015-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu nukentėjusioji O. B. ir jos atstovė advokatė S. Žukauskienė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 28 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-3905/2022
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00197-2015-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. rugpjūčio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko, spręsdama nukentėjusiosios O. B. ir jos atstovės advokatės Sonatos Žukauskienės kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nukentėjusioji O. B. ir jos atstovė advokatė S. Žukauskienė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 28 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiami procesiniai sprendimai buvo priimti netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio nuostatas ir padarius esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pažeidimus. Kasatorių teigimu, teismai, konstatuodami, kad nebuvo nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnyje, požymio – apgaulės, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, be to, teismai netinkamai aiškino naudos gavimą ir, nesilaikydami kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, netinkamai atribojo nusikaltimą nuo civilinio delikto. Kasatorės nurodo, kad teismai bylos duomenis vertino atsietai ir tendencingai, o dalies jų nevertino, todėl buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Taip pat kasatorės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir suinteresuotas, nes jis panaikino vienai iš kaltinamųjų paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, vilkino bylos nagrinėjimą ir pan.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu BPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Susipažinus su kasaciniu skundu, nustatyta, kad kasatorės nenurodo teisinių argumentų, grindžiančių, kad būtų netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 182 straipsnis) ir, kad buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimas, sukliudęs teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus. Iš esmės visame nemažos apimties skunde yra pateikiama sava įrodymų vertinimo interpretacija, detali ir išsami jų analizė, taip pat ginčijamos ir savaip pateikiamos teismų nustatytos bylos aplinkybės. Kasatorių teikiama įvykių eiga, kuri, pasak jų, įrodo nusikaltimo padarymą, grindžiama išimtinai subjektyviu bylos įrodymų ir teismų nustatytų aplinkybių vertinimu. Be kita ko, kasatorių argumentai, susiję su teismų, nagrinėjusių bylą, kurioje asmenys buvo kaltinami, o po to išteisinti pagal BK 182 straipsnį, nukrypimu nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, yra deklaratyvūs ir vėlgi grindžiami tik gausiai cituojama kasacinės instancijos teismo praktika ir subjektyvia kasatorių nuomone, jos negrindžiant teisiniais argumentais. Tuo tarpu kasatorių argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra grindžiami nepasitenkinimu bylos nagrinėjimo sparta, byloje priimtais procesiniais sprendimais. Pažymėtina, kad nušalinimo pagrindus, dėl kurių teisėjas negali dalyvauti baudžiamajame procese, numato BPK 58 straipsnis. Kasaciniame skunde kasatoriai nenurodo teisinių argumentų, pagrindžiančių esant bent vieną BPK 58 straipsnyje nustatytą šališkumo pagrindą, taigi kasacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nenurodantys, kaip konkrečiai buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos nukentėjusiosios teisės, ir koks padarytas BPK pažeidimas sukliudė teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. liepos 14 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti kasatorių 2022 m. liepos 1 d. gautą kasacinį skundą, kuris buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais – ginčijamos teismų nustatytos bylos aplinkybės ir atliktas įrodymų vertinimas. Nors paskesniame skunde yra pateiktas papildomas argumentas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir, atsižvelgiant į pirmiau nurodytoje teisėjų atrankos kolegijos nutartyje išdėstytus kasacinio skundo trūkumus, buvo tinkamai išdėstyti kasatorių prašymai, tačiau skundo turinys iš esmės nepakito. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, antrą kartą pateiktame kasaciniame skunde nesuformuluoti nauji teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų ir (ar) netinkamo baudžiamojo įstatymo normų pritaikymo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nukentėjusiosios O. B. ir jos atstovės advokatės S. Žukauskienės kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiosios O. B. ir jos atstovės advokatės Sonatos Žukauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Albinas Antanaitis
Tomas Šeškauskas