4b2afd2a-0aaf-4be4-b9ff-1105cb2fa259 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1100-936/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36686-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9; 3.2.4.11; 3.2.4.12; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) C.

A. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,EuLoS.eu“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui C. A. M. dėl sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Luminor lizingas“. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais BUAB „EuLoS.eu“ atliktus: 2020 m. vasario 7 d.

įskaitymÄ 10 672,53 Eur sumai, 2020 m. vasario 12 d. įskaitymÄ 6 227,74 Eur sumai, 2020 m. vasario 19 d. įskaitymÄ 3 028,44 Eur sumai, 2020 m. vasario 25 d. įskaitymÄ 284,47 Eur sumai, 2020 m. kovo 13 d. įskaitymÄ 2 582,82 Eur sumai, 2020 m. kovo 17 d. įskaitymÄ 1 000,00 Eur sumai, 2020 m. balandžio 1 d. įskaitymÄ 7 002,56 Eur sumai, 2020 m. balandžio 2 d. įskaitymÄ 7 082,45 Eur sumai ir taikyti restitucijÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo C. A. M. BUAB „EuLoS.eu“ naudai 30 878,45 Eur, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 121,55 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, jog C. A. M. buvo UAB „EuLoS.eu“ direktoriumi nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. birželio 16 d., kol 2020 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 2020 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-3167-567/2020 priėmė nutartį, kuria iÅ¡kėlė UAB „EuLoS.eu“ bankroto bylÄ ir paskyrė bankroto administratoriumi UAB „Bankroto ir restruktÅ«rizavimo valdymo tarnyba“.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2020 m. vasario 7 d. atsakovas pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. EU/20/0776 už 31 000,00 Eur iÅ¡ UAB „EuLoS.eu“ nupirko automobilį Jaguar F-Pace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau už Å¡iÄ transporto priemonę nesumokėjo, bet pateikė bankrutuojančiai įmonei, kurios vadovu tuo metu buvo, praÅ¡ymus atlikti įskaitymus. Pasak ieÅ¡kovės, didžiojoje knygoje papildomai nurodyti Å¡ie įskaitymai: 2020 m. vasario 7 d. kaip skola už automobilį iÅ¡ lizingo užskaitoma 10 672,53 Eur, 2020 m. kovo 13 d. kaip skola už automobilį užskaitoma iÅ¡ 2020 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio ir 2020 m. kovo mėnesio avanso apyskaitos 2 582,82 Eur, 2020 m. kovo 17 d. kaip skola už automobilį užskaitoma iÅ¡ 2020 m. kovo mėnesio avanso apyskaitos 1 000,00 Eur, 2020 m. balandžio 1 d. kaip skola už automobilį užskaitoma iÅ¡ 2020 m. balandžio mėnesio avanso apyskaitos 7 002,56 Eur, tačiau bankroto administratorius neturi nurodytų įskaitymų pagrindÄ patvirtinančių dokumentų.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė atsakovo praÅ¡ymu viso užskaitė kaip mokėjimus už 2020 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. EU/20/0776 30 878,45 Eur sumai, todėl likusi mokėti už automobilį skola yra 121,55 Eur. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas faktiÅ¡kai įsigijo 2016 metų automobilį, kurio vertė ginčijamų sandorių sudarymo metu galimai buvo didesnė nei 31 000,00 Eur už 10 672,52 Eur, kai automobilio reali vertė, atsižvelgiant į jo parametrus ir nusidėvėjimÄ , 2020 metų vasario mėnesį galėjo bÅ«ti didesnė nei 31 000,00 Eur.

Atsakovui perėmus ieÅ¡kovės įsipareigojimus pagal 2016 m. rugsėjo 23 d. lizingo sutartį Nr. 201615085, atsakovas nepagrįstai prašė atlikti įskaitymus 30 878,45 Eur sumai, todėl Å¡ie įskaitymai turėtų bÅ«ti pripažinti negaliojančiais. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo faktiÅ¡kai nemoki, neatsiskaitinėjo su savo kreditoriais bei buvo ekonomiÅ¡kai nepajėgi su jais atsiskaityti, selektyviai atsiskaitinėjo tik su vienu kreditoriumi – atsakovu, perleisdama atsakovui savo likvidų turtÄ â€“ transporto priemonę.

Ginčijamais įskaitymais buvo sumažinta bankrutuojančios įmonės turimo turto apimtis bei atitinkamai sumažintos galimybės atsiskaityti su bankrutuojančios įmonės kreditoriais. Be to, ieÅ¡kovė daugiau nei trejus metus mokėjo įmokas už lizinguojamÄ automobilį, lizingo sutarčiai pasibaigus bÅ«tų įgijusi atitinkamos vertės turtÄ ir ieÅ¡kovės atliktos įmokos – 66 327,48 Eur sumai buvo atliktos ne tik už galimybę naudotis automobilių, tačiau padengė didžiÄ jÄ dalį jo vertės.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad 2019 m. gruodžio mėnesį atsakovas perėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės nuomininko teises ir pareigas pagal Lizingo sutartį. Dar 2019 m. gruodžio 19 d. Lizingo davėjui buvo pateiktas pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas perkelti Lizingo sutarties teises ir pareigas atsakovui, o 2020 m. sausio 29 d. atsakovas su Lizingo davėju suderino teisių ir pareigų perkėlimo sÄ lygas.

PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. vasario 7 d. ieÅ¡kovė, Lizingo davėjas ir atsakovas sudarė triÅ¡alį susitarimÄ dėl skolos perkėlimo, kurio pagrindu atsakovas perėmė ieÅ¡kovės, kaip nuomininko, teises ir pareigas pagal Lizingo sutartį (toliau – Susitarimas). Taigi, Susitarimu atsakovas prisiėmė prievolę mokėti kasmėnesines įmokas Lizingo davėjui, kurių bendra suma sudaro 10 672,53 Eur, ir už tai gavo teisę naudotis automobiliu. Atsakovo teigimu, atsakovas sumažino ieÅ¡kovės įsipareigojimus 10 672,53 Eur sumai, o automobilio nuoma, t. y. teisė faktiÅ¡kai naudotis automobiliu už atlyginimÄ , ieÅ¡kovei buvo nebereikalinga bei finansiÅ¡kai nuostolinga.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovui perėmus ieÅ¡kovės, kaip nuomininko, teises ir pareigas automobilio savininku kaip buvo taip ir liko lizingo davėjas, o ieÅ¡kovė, sėkmingai perleidusi jai nebereikalingo automobilio nuomÄ , jokių reikalavimo teisių į atsakovÄ neįgijo. Atsakovas mano, kad Å¡iame santykyje ieÅ¡kovė apskritai negalėjo įgyti tokio reikalavimo į atsakovÄ . Nors 2020 m. vasario 12, 19, 25 dienomis ir 2020 m. balandžio 2 dienÄ atsakovas buvo pateikęs ieÅ¡kovei praÅ¡ymus atlikti įskaitymus, tačiau atsakovas, neturėdamas teisinio iÅ¡silavinimo, klaidingai suprato su automobilio nuoma susijusių teisinių santykių reguliavimÄ ir atitinkamai, kad nebuvo ir pagrindo iÅ¡raÅ¡yti automobilio vertės sÄ skaitos ieÅ¡kovei.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė neturėjo jokios reikalavimo teisės į atsakovÄ ir dėl to Å¡iuo pagrindu negalėjo bÅ«ti atliekami jokie tarpusavio įsipareigojimų įskaitymai. IeÅ¡kovė neįrodė actio Pauliana sÄ lygų, praÅ¡o teismo taikyti restitucijÄ tokiu bÅ«du, kuris yra neįmanomas, nes nei bendrovė, nei atsakovas nėra ir niekada nebuvo automobilio savininkais ir atsakovas negali grÄ Å¾inti to, ko nėra įgijęs. Be to, ieÅ¡kovės ginčijami sandoriai niekada negalėjo bÅ«ti sudaryti, nes ieÅ¡kovė neįgijo įskaitytinos reikalavimo teisės į atsakovÄ , o patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė siekia sukurti neįmanomus teisinius padarinius ir atgauti reikalavimo teisę į atsakovÄ , kurios niekada neturėjo.

IeÅ¡kovės reikalavimo suma yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, ir be restitucijos pagrindu praÅ¡omos priteisti sumos, ieÅ¡kovė taip pat praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 31 000 Eur sumos ir ginčijamais sandoriais tariamai įskaitytų sumų skirtumÄ , lygų 121,50 Eur. Atsakovas nesutinka ir su Å¡iuo iÅ¡vestiniu ieÅ¡kovės reikalavimu, nes jis, kaip ir kiti ieÅ¡kinio reikalavimai, kyla iÅ¡ neteisingos prielaidos, kad atsakovas turi mokėti kokias nors kompensacijas ieÅ¡kovei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas pripažino negaliojančiu ab initio 2020 m. vasario 12 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,EuLoS.eu“ atliktÄ Ä¯skaitymÄ , kuriuo buvo įskaityta 6 227,74 Eur dydžio suma; pripažino negaliojančiu ab initio 2020 m. vasario 19 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,EuLoS.eu“ atliktÄ Ä¯skaitymÄ , kuriuo buvo įskaityta 3 028,44 Eur dydžio suma; pripažino negaliojančiu ab initio 2020 m. vasario 25 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,EuLoS.eu“ atliktÄ Ä¯skaitymÄ , kuriuo buvo įskaityta 284,47 Eur dydžio suma; pripažino negaliojančiu ab initio 2020 m. kovo 13 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,EuLoS.eu“ atliktÄ Ä¯skaitymÄ , kuriuo buvo įskaityta 2 582,82 Eur dydžio suma; pripažino negaliojančiu ab initio 2020 m. kovo 17 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,EuLoS.eu“ atliktÄ Ä¯skaitymÄ , kuriuo buvo įskaityta 1000,00 Eur dydžio suma; pripažino negaliojančiu ab initio balandžio 1 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,EuLoS.eu“ atliktÄ Ä¯skaitymÄ , kuriuo buvo įskaityta 7 002,56 Eur dydžio suma; pripažino negaliojančiu ab initio balandžio 2 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,EuLoS.eu“ atliktÄ Ä¯skaitymÄ , kuriuo buvo įskaityta 79,89 Eur dydžio suma; ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl restitucijos taikymo atmetė; priteisė ieÅ¡kovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,EuLoS.eu“ iÅ¡ atsakovo C.

A. M. 20327,47 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (20327,47 Eur) nuo bylos iškėlimo (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovo C. A. M. 388,97 bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai; priteisė iš atsakovo C. A. M. valstybei 457 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas iÅ¡ 2021 m. kovo 15 d. ieÅ¡kovo didžiosios knygos buhalterinės knygos iÅ¡raÅ¡o nustatė, kad 2020 m. vasario 7 d. 10672,53 Eur skola ,,už automobilį“ užskaitoma iÅ¡ lizingo, o laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. iÅ¡ viso 20 205,92 Eur (6227,74+3028,44+284,47+2582,82+1000,00+7002,56+79,89) skola ,,už automobilį“ užskaitoma iÅ¡ ieÅ¡kovo skolos atsakovui už darbo užmokestį ir pagal avanso apyskaitas (pagal 2020 m. vasario 12, 19, 25 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. praÅ¡ymus), pagal 2020 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. EU/20/0776 atsakovo skolos ieÅ¡kovui likutis 121,55 Eur.

6. Teismas, įvertinęs Susitarimo dėl skolos perkėlimo 4 punkto nuostatas, atmetė atsakovo argumentus, esÄ nebuvo pagrindo iÅ¡raÅ¡yti 2020 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. EU/20/0776, esÄ atsakovas C. A. M. klaidingai suprato su automobilio nuoma ir teisių bei pareigų perkėlimu susijusių teisinių santykių reguliavimÄ , juolab, kad teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad su trečiojo asmens atstovais jam pavyko bendrauti anglų kalba, todėl bendravo asmeniÅ¡kai ir pats pasirašė Å¡iuos dokumentus.

Teismo vertinimu, 2020 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. EU/20/0776 iÅ¡raÅ¡yta, vykdant triÅ¡alio Susitarimo dėl skolos perkėlimo 4 punkto nuostatas, taigi pagrindžia tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvus pasiektÄ atskirÄ susitarimÄ dėl kainos (atsakovo C. A. M. mokėtina suma nurodoma 20 327,47 Eur), už kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui pagal lizingo sutartį įgytas turtines teises (kaip antai, įvykdžius visas prievoles pagal Å¡iÄ lizingo sutartį, įsigyti automobilį nuosavybėn), taip kompensuodamas už ieÅ¡kovo jau sumokėtas įmokas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad susitarimas dėl atsakovo mokėtinos kainos už perleistas turtines teises buvo ne tik Å¡alių pasiektas, bet ir didžiÄ ja dalimi įvykdytas, – ieÅ¡kovas atliko įskaitymus pagal 2020 m. vasario 12, 19, 25 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. praÅ¡ymus iÅ¡ viso 20205,92 Eur sumai ,,už automobilį“, pagal 2020 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. EU/20/0776 atsakovo C. A. M. skolos ieÅ¡kovui likutis tik 121,55 Eur. Teismas konstatavo buvus pasiektÄ susitarimÄ dėl kainos (atsakovo C.

A. M. mokėtina suma nurodoma 20 327,47 Eur), už kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui pagal lizingo sutartį įgytas turtines teises, kaip antai, įvykdžius visas prievoles pagal Å¡iÄ lizingo sutartį, įsigyti automobilį nuosavybėn. Nurodytais motyvais teismas atmetė atsakovo argumentus, esÄ sėkmingai perleidęs jam nebereikalingo automobilio nuomÄ , ieÅ¡kovas jokių reikalavimo teisių į atsakovÄ neįgijo.

7. Teismas, pasisakydamas dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės, nustatė kad ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. balandžio 2 d., UAB „EuLoS.eu“ neabejotinai turėjo pradelstų įsipareigojimų (tÄ patvirtina byloje esantys ieÅ¡kovo darbuotojų pretenzijos už nesumokėtÄ darbo užmokestį už 2019 m. gruodžio mėnesį, ieÅ¡kovo balanso duomenys). Ginčo įskaitymai sudaryti laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. o bankroto byla iÅ¡kelta 2020 m. gegužės 28 d. teismo nutartimi, t. y. po 4 mėnesių nuo pirmo įskaitymo sudarymo ir 1 mėnesio po kitų įskaitymų, pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisme gautas 2020 m. balandžio 29 d., todėl kreditorių sudėtis ir jų reikalavimo teisės objektyviai negalėjo pasikeisti.

Tai, kad 2020 m. liepos 30 d. nutartimi teismas patvirtino 100276,60 Eur dydžio kreditorinius reikalavimus (nustatyta teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis), vėliau 2020 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma 183052,39 Eur, sudaro pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovo kreditoriai turėjo neabejotinų ir galiojančių reikalavimo teisių skolininkui. Tokie bylos duomenys leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra nustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinųjų actio Pauliana taikymo sÄ lygų – ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas ginant kreditorių, turinčių neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, interesus. ? 8.

Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių teisių pažeidimo kaip vienos iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų, sprendė, kad 2020 m. vasario 7 d. susitarimu dėl skolos perkėlimo, buvo priimtas verslo sprendimas, padėjęs sumažinti bendrÄ ieÅ¡kovo finansinių įsipareigojimų naÅ¡tÄ 10 672,53 Eur (naujuoju teisių ir pareigų perėmėju pagal lizingo sutartį tapo atsakovas, tuo pačiu buvo patvirtintos naujos lizingo sutarties specialiosios ir bendrosios sÄ lygos, naujai iÅ¡dėstytas likutinės vertės (10672,53 Eur) mokėjimų grafikas).

Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vertinant sudarytus įskaitymo sandorius laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. kreditorių interesų pažeidimo aspektu, ne mažiau svarbu pažymėti ir tai, kad neabejotinai ieÅ¡kovo ginčijami įskaitymai sumažino ieÅ¡kovo turtÄ , į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, ir tokiu bÅ«du pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kadangi teismo nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendra suma yra 183052,39 Eur; atliktais įskaitymais buvo pažeisti de facto nemokaus subjekto kreditorių teisėti interesai gauti savo reikalavimų patenkinimÄ vienodomis sÄ lygomis su kitais kreditoriais (tame tarpe ir atsakovu).

9. Teismas, pasisakydamas dėl sÄ Å¾iningumo kaip vienos iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų, nurodė, kad UAB „EuLoS.eu“ vadovu ir vieninteliu akcininku ginčijamų įskaitymų atlikimo metu buvo atsakovas C. A. M. ir, teismo vertinimu, nesÄ Å¾iningumo prezumpcija bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡alys turėjo žinoti ir žinojo apie ieÅ¡kovo nemokumÄ ginčijamų įskaitymo sandorių metu, bei konstatuoti nesÄ Å¾iningumÄ juos sudarant.

10. Teismas, pasisakydamas dėl ginčijamo sandorio sudarymo privalomumo, nurodė, kad remiantis bylos duomenimis, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovas 2020 m. vasario 7 d. įskaitė ieÅ¡kovo ir atsakovo prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus 10 672,53 Eur sumai (2021 m. kovo 15 d. ieÅ¡kovo didžiosios knygos buhalterinės knygos iÅ¡raÅ¡as –užskaitoma ,,iÅ¡ lizingo“; 2020 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. EU/20/0776 ginčo automobiliui iÅ¡raÅ¡yta 31000 Eur sumai, be kita ko, nurodyta, kad sumokėta 10672,53 Eur suma, o C.

A. M. mokėtina suma 20327,47 Eur; 2020 m. vasario 7 d. susitarimu dėl skolos perkėlimo naujuoju teisių ir pareigų perėmėju pagal lizingo sutartį tapo atsakovas, tuo pačiu naujai išdėstytas likutinės vertės (10672,53 Eur) mokėjimų grafikas). Be to, 2021 m. kovo 15 d. ieškovo didžiosios knygos buhalterinės knygos išrašo duomenimis, 2020 m. balandžio 2 d. ieškovas įskaitė ieškovo ir atsakovo priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ne 7 082,45 Eur, o 79,89 Eur sumai.

Todėl teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimus tenkina iš dalies, ginčijami įskaitymai iš viso 20205,92 Eur sumai,– 2020 m. vasario 12 d. įskaitymas 6 227,74 Eur sumai, 2020 m. vasario 19 d. įskaitymas 3 028,44 Eur sumai, 2020 m. vasario 25 d. įskaitymas 284,47 Eur sumai, 2020 m. kovo 13 d. įskaitymas 2 582,82 Eur sumai, 2020 m. kovo 17 d. įskaitymas 1 000,00 Eur sumai, 2020 m. balandžio 1 d. įskaitymas 7 002,56 Eur sumai, 2020 m. balandžio 2 d. įskaitymas 79,89 Eur sumai,– pripažintini negaliojančiais.

11. Teismas, pasisakydamas dėl restitucijos taikymo ir skolos priteisimo, nurodė, kad ginčo įskaitymai ieÅ¡kovo (vadovaujant atsakovui C. A. M.) atlikti pagal atsakovo 2020 m. vasario 12, 19, 25 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. nurodymu parengtus praÅ¡ymus iÅ¡ viso 20 205,92 Eur sumai, pagal 2020 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. EU/20/0776 atsakovo C. A. M. skolos ieÅ¡kovui likutis tik 121,55 Eur. Ginčo įskaitymų atlikimo metu ir 2020 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. EU/20/0776 (kurioje atsakovo C.

A. M. mokėtina suma nurodoma 20327,47 Eur) iÅ¡raÅ¡ymo metu ieÅ¡kovo vadovu ir vieninteliu akcininku buvo pats atsakovas C. A. M.. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas C. A. M. bÅ«tų reiÅ¡kęs reikalavimus ieÅ¡kovo bankroto byloje dėl savo kreditorinių reikalavimų (kurių sumos pateiktos pagal ieÅ¡kovo buhalterinės apskaitos duomenis) ieÅ¡kovui patikslinimo net iÅ¡kėlus Å¡iÄ civilinę bylÄ . Teismas vertino, kad tokiais veiksmais atsakovas pripažino buvus įsiskolinimo faktÄ . Nurodytais argumentais ieÅ¡kovo reikalavimus dalyje dėl 20327,47 Eur (20205,92 + 121,55) sumos priteisimo tenkino, iÅ¡ atsakovo dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ieÅ¡kovui priteisė 20327,47 Eur (CK 6.38 straipsnis, 6.256 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Atsakovas (apeliantas) C. A. M. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o panaikinti šį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nurodė, kad: 12.1. Tarp bendrovės ir apelianto nebuvo ir nėra sudarytos lizingo teisių ir pareigų perleidimo sutarties, juolab atlygintinės. Sudarius susitarimÄ dėl skolos perkėlimo, sutartis, t. y. lizingas, pasibaigė ir buvo sudaryta naujos rÅ«Å¡ies sutartis – iÅ¡perkamoji nuoma.

Kitaip tariant, susitarimu dėl skolos perkėlimo įvyko novacija. Tarp lizingo davėjo ir apelianto susiklostė nauji sutartiniai teisiniai santykiai – sudaryta automobilio iÅ¡perkamosios nuomos sutartis. 12.2. Kadangi bendrovė buvo nustojusi vykdyti veiklÄ , automobilis, t. y. papildomi įsipareigojimai, jai tapo nebereikalingas. Siekiant iÅ¡vengti nereikalingos finansinės naÅ¡tos, buvo sudarytas susitarimas dėl skolos perkėlimo. Å io susitarimo pagrindu bendrovės prievolė mokėti lizingo įmokas pasibaigė, o automobilis buvo perduotas apeliantui.

Tuo tarpu apeliantas įgijo naujas teises ir pareigas, susijusias su automobiliu – prisiėmė naujÄ pareigÄ mokėti mėnesines įmokas už automobilį, galiausiai jį iÅ¡pirkdamas iÅ¡ lizingo davėjo. 12.3. Lizingo sutartiniai santykiai yra galimi tik verslo santykiuose (CK 6.567 straipsnio 1 dalis), t. y. lizingas sudaromas su siekiu lizinguojamÄ objektÄ valdyti ir naudoti verslo tikslais. Todėl tuo atveju, jeigu negalima konstatuoti esant lizinguojamo objekto valdymui ir naudojimui verslo tikslais, sutartis negali bÅ«ti kvalifikuojama lizingo sutartimi.

Nėra ir net nebuvo nustatinėjama, ar apeliantas užsiima verslu. Apeliantas sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį siekdamas sumažinti bendrovės finansinių įsipareigojimų dydį. Tačiau Å¡io turto apeliantas nenaudojo ir nenaudoja verslo tikslams. Aplinkybės, kad apeliantas valdytų ir naudotų automobilį verslo tikslams ieÅ¡kovas net neįrodinėjo, Å¡io aspekto nenagrinėjo ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, nesant jokių užuominų, kad apeliantas vykdytų verslÄ naudodamasis automobiliu, negalima teigti esant jo perimtoms nuomininko (finansinės nuomos gavėjo) teisėms ir pareigoms.

Pastebėtina, kad sudarius SusitarimÄ dėl skolos perkėlimo apeliantui buvo pateikta informacija apie jo visus įsipareigojimus prieÅ¡ lizingo davėjÄ â€“ Å¡iame informaciniame dokumente santykiai tarp apelianto ir lizingo davėjo yra apibrėžiami kaip iÅ¡perkamoji nuoma (vartojimo kreditas). Å ios aplinkybės papildomai pagrindžia esant novacijai, o ne apelianto lizingo gavėjo teisių ir pareigų perėmimui, kuris ginčo atveju neįvyko, nes apeliantas negalėjo perimti su lizingu susijusių įsipareigojimų nevykdydamas verslo veiklos.

Tačiau vien tai, kad įvyko novacija, tai negali reikÅ¡ti prezumpcijos apeliantui tariamai įsipareigojus sumokėti kokiÄ nors skolÄ bendrovei, prieÅ¡ingai nei tokia iÅ¡vada dėstoma sprendime tam nesant jokio faktinio pagrindimo. 12.4. Nagrinėjamos bylos atveju apelianto egzistuojanti skola bendrovei yra grindžiama prielaidomis. Skolos bendrovei aplinkybę pirmosios instancijos teismas grindžia iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra. Sprendime nurodoma, kad sudarius susitarimÄ dėl skolos perkėlimo, apeliantui bendrovė iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , nurodant, kad apeliantas tariamai yra skolingas bendrovei 31 000 Eur.

BÅ«tent Å¡iuo pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė neva egzistuojančiam su nuoma susijusių teisių ir pareigų perleidimui apeliantui. Vis tik Å¡i iÅ¡vada yra nepagrįsta, nes apeliantas nėra ir nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs valios įstoti į tokius sprendime dėstomus santykius su bendrove. Tuo tarpu minėta sÄ skaita yra iÅ¡raÅ¡yta bendrovės darbuotojų – buhalterių. 12.5. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, sÄ skaitos apeliantui iÅ¡raÅ¡ytos bendrovės darbuotojoms klaidingai suvokiant susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. netinkamai suvokiant lizingo sutarties požymius.

Kaip nurodė abi buvusios bendrovės darbuotojos – J. T. bei S. A. – jų supratimu, sÄ skaita apeliantui buvo iÅ¡raÅ¡yta manant, kad bendrovė pardavė automobilį apeliantui (2022 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o (po pertraukos) 00:30:00 val. – 00:35:00 val.; 00:57:03 val. – 01:00:32 val.). Taigi lizingo sutartis nesuteikia lizingo gavėjui disponavimo teisių. Todėl bendrovė, neturėdama automobilio disponavimo teisių, negalėjo Å¡io daikto parduoti apeliantui. Vadinasi, negalint disponuoti automobiliu, t. y. jo nepardavus, nebuvo ir teisinio pagrindo iÅ¡raÅ¡yti apeliantui sÄ skaitos.

Tuo tarpu apeliantas nebuvo sutikęs įstoti į kokius nors sutartinius santykius su pačia bendrove. Apeliantas įstojo į sutartinius santykius su lizingo davėju, automobilio savininku, turinčiu teisę pačiam nuspręsti, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. 12.6. Nesant jokio sutartinio prievolės pagrindo, tampa akivaizdu, kad vienintelis bÅ«das nustatyti, ar apeliantas yra skolingas bendrovei, yra civilinės (deliktinės) atsakomybės institutas. Kitaip tariant, tik nustačius visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, bus galima atsakyti, ar bendrovė iÅ¡ tikrųjų turėjo reikalavimo teisę į apeliantÄ , ar ne.

Tokia iÅ¡vada pateikiama ir formuojamoje teismų praktikoje, kurioje pabrėžiama, kad, įvykus novacijai ir keliant klausimÄ dėl nuostolių atlyginimo, byla nagrinėjama taikant civilinės atsakomybės instituto nuostatas. 12.7. Apelianto, kaip vadovo, sprendimas pabaigti sutartį tarp bendrovės ir lizingo davėjo bei sudaryti naujÄ automobilio iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, yra pagrįstas aukščiausio rÅ«pestingumo, fiduciarumo, bona fide, sÄ Å¾iningumo ir protingumo laipsniais. Apeliantas, matė ir suvokė, kad tam, jog užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumÄ , bÅ«tina mažinti jos įsipareigojimų dydį.

Jeigu bendrovė nebebÅ«tų buvusi pajėgi vykdyti savo įsipareigojimų (o ji nebėra pajėgi, jai yra iÅ¡kelta nemokumo byla), lizingo davėjas paprasčiausiai bÅ«tų nutraukęs sutartį, atsiėmęs automobilį, pareikalavęs sumokėti visas lizingo įmokas bei pareikalautų sumokėti netesybas (baudÄ ) (CK 6.574 straipsnis; Sutarties 8.4 punktas). Pastebėtina, kad byloje net nėra ginčijamas apelianto galėjimas ar negalėjimas priimti su automobiliu susijusias teises ir pareigas sudarant naujÄ sutartį, t. y. nėra ginčijamas automobilio perleidimas valdymui ir naudojimui apeliantui.

Taigi pati bendrovė nelaiko tai esant neteisėtiems veiksmams. 12.8. PrieÅ¡ingai nei dėstoma sprendime, tarp apelianto ir bendrovės tarpusavio įskaitymai nebuvo atlikti. Nėra konstatuota apelianto valia įstoti su bendrove į tarpusavio atlygintinius santykius, t. y. nenustatyta, kad apeliantas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ tapti skolingu bendrovei. Interpretacija dėl neva esamos apelianto skolos yra grindžiama klaidingu bendrovės darbuotojų (buhalterių) suvokimu, kad bendrovė automobilį pardavė apeliantui.

Tačiau apeliantui nepirkus automobilio, o bendrovei ir lizingo davėjui nutraukus sutarčiai bei apeliantui ir lizingo davėjui sudarius naujÄ (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartį, t. y. įvykus novacijai, neatsirado joks pagrindas, leidžiantis teigti, kad apeliantas kaip nors įsipareigojo prieÅ¡ bendrovę sumokėti jos reikalaujamÄ sumÄ . Apeliantui neturint prievolės bendrovei, PVM sÄ skaita-faktÅ«ra tampa nepagrįstai iÅ¡raÅ¡yta, t. y. neturinti jokio pagrindo (pagrindinio susitarimo, iÅ¡ kurio apeliantui kiltų pareiga Å¡iÄ sÄ skaitÄ apmokėti).

Be to, byloje esantys praÅ¡ymai atlikti įskaitymus taip pat negali bÅ«ti laikomi sukeliantys teisinius padarinius dar ir dėl to, nes: nė vienas iÅ¡ byloje esančių praÅ¡ymų apelianto net nėra pasiraÅ¡yti; taip pat nėra jokių kitų pagrindžiančių įrodymų, kad apeliantas kokiu nors kitu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ Å¡iems teisiniams veiksmams atlikti, pats apeliantas yra nurodęs, kad neturėdamas teisinių žinių, įskaitymų neatlikinėjo. 12.9. BÅ«tent bendrovė ir naudojo automobilį vykdant savo veiklÄ ir iÅ¡ to gaunant naudÄ (pelnÄ ).

Naudojantis automobiliu pakankamai ilgÄ laikotarpį (Sutartis sudaryta 2016 metais, o Susitarimas dėl skolos perkėlimo net po 4 metų, t. y. 2020 metais), bendrovė jau buvo gavusi visÄ jai reikalingÄ naudÄ iÅ¡ automobilio. Todėl vien tai paneigia neva sukėlus žalÄ bendrovei. Pastebėtina, kad apeliantui prisiėmus su automobiliu susijusius įsipareigojimus, t. y. pareigÄ mokėti mėnesines įmokas, bendrovė iÅ¡vengė dar daugiau nuostolių. Kaip nurodoma susitarime dėl skolos perkėlimo, automobilio likutinė vertė buvo 10 672,53 Eur.

Tai suma, kuriÄ bendrovė bÅ«tų turėjusi ir toliau mokėti, jeigu nebÅ«tų nutraukta sutartis ir apeliantas nebÅ«tų prisiėmęs įsipareigojimus mokėti mėnesines įmokas sudarius iÅ¡perkamÄ jÄ nuomÄ . 12.10. Nenustačius neteisėtų veiksmų, negali bÅ«ti konstatuojama ir kaltė, nes Å¡ios sÄ lygos yra glaudžiai viena su kita susijusios, t. y. nulemtos viena kitos. Neegzistuojant neteisėtiems veiksmams, negali bÅ«ti konstatuojama ir kaltė, nes veiksmai nėra laikomi prieÅ¡ingi teisei, taigi negalintys sukelti neigiamus teisinius padarinius apelianto atžvilgiu.

13. IeÅ¡kovė BUAB ,,EuLoS.eu“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad: 13.1. Kaip pagrįstai savo sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal 2020 m. vasario 7 d. susitarimÄ dėl skolos perkėlimo naujuoju teisių ir pareigų perėmėju pagal lizingo sutartį tapo atsakovas, tuo pačiu buvo patvirtintos naujos lizingo sutarties specialiosios ir bendrosios sÄ lygos, naujai iÅ¡dėstytas likutinės vertės (10672,53 Eur) mokėjimų grafikas. 2020 m. vasario 7 d. pasiraÅ¡ytas ir turto perdavimo aktas, kuriuo ieÅ¡kovas perdavė atsakovui valdyti ir naudotis automobilį. 2020 m. vasario 7 d.

Susitarimo dėl skolos perkėlimo Å¡alys, vadovaudamosi PVM įstatymo 4 straipsnio 2 dalies komentare pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad ,,pagal sudarytÄ finansinės nuomos (toliau – lizingo) sutartį nei lizingo davėjas, nei lizingo gavėjas Å¡io turto perleisti trečiajai Å¡aliai be vienas kito sutikimo negali. Todėl tokiu atveju, kai lizingo sutartis nutraukiama dar nesibaigus, o lizingo gavėjas perleidžia savo, su lizinguojamu turtu susijusias teises ir pareigas trečiajam asmeniui (gavęs lizingo davėjo sutikimÄ ) ir už tokį perleidimÄ gauna atlygį, atitinkantį perduodamo turto kainÄ , tai galima teigti, kad lizingo gavėjas trečiajam asmeniui perleidžia savo anksčiau pagal lizingo sutartį įsigytÄ disponavimo Å¡iuo turtu kaip savininkas teisę.

Toks teisių į turtÄ perdavimas laikomas prekių tiekimu“, susitaria, kad Å¡iuo susitarimu pradiniam skolininkui perleidus teises ir pareigas pagal Sutartį naujajam skolininkui, pradinis skolininkas naujajam skolininkui iÅ¡raÅ¡o turto pardavimo sÄ skaitÄ , kurioje nurodyta pradinio skolininko ir naujojo skolininko atskirai sutarta kaina, už kuriÄ pradinis skolininkas perleidžia naujajam skolininkui pradinio skolininko pagal sutartį įgytas disponavimo Turtu kaip savininkas teises PVM įstatymo 4 straipsnio 2 dalies komentare pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų prasme. 13.2.

Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad vykdant 2020 m. vasario 7 d. Susitarimo dėl skolos perkėlimo 4 punkto sÄ lygas, 2020 m. vasario 7 d. ieÅ¡kovas iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. EU/20/0776 atsakovui C. A. M., kurioje nurodyta pradinio skolininko ir naujojo skolininko atskirai sutarta kaina, už kuriÄ pradinis skolininkas perleidžia naujajam skolininkui pradinio skolininko pagal sutartį įgytas disponavimo Turtu kaip savininkas teises LR PVM įstatymo 4 straipsnio 2 dalies komentare pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų prasme. 2020 m. vasario 7 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. EU/20/0776 ginčo automobiliui iÅ¡raÅ¡yta 31000 Eur sumai, be kita ko, nurodyta, kad C. A. M. mokėtina suma 20327,47 Eur, o sumokėta tik 10672,53 Eur suma, taikomas neapmokestinamas PVM tarifas pagal PVMÄ® 33 straipsnį. IeÅ¡kovo didžiosios knygos buhalterinės knygos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad minėta sÄ skaita įtraukta į ieÅ¡kovo buhalterinę apskaitÄ . 13.3. Liudytojų parodymais taip pat buvo nustatytos prieÅ¡ingos, nei teigia apeliantas, aplinkybės – sÄ skaita apeliantui nebuvo iÅ¡raÅ¡yta per klaidÄ , kaip tiek pirmosios instancijos teismo proceso metu, tiek apeliaciniame skunde teigia apeliantas.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. A. nurodė, kad apelianto praÅ¡ymus dėl įskaitymų ruoÅ¡davo jos kolegė J. T. iki 2020 m. kovo 1 d., vėliau tokius praÅ¡ymus buvo apmokyta ruoÅ¡ti liudytoja S. A.. Kolegė pasakė, kad bus teikiami, pildomi tokie apelianto praÅ¡ymai ir kad atitinkamai reikia užpildyti programoje (buhalterinėje) eilutes. Vadovas žinojo, turėjo žinoti apie tokius praÅ¡ymus. 13.4. Apeliantas pats savo veiksmais pripažino, kad turi skolÄ ieÅ¡kovei ir kad 2020 m. vasario 7 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. EU/20/0776, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nebuvo iÅ¡raÅ¡yta per klaidÄ . 2020 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. EU/20/0776 ginčo automobiliui iÅ¡raÅ¡yta 31000,00 Eur sumai, nurodyta, kad sumokėta 10672,53 Eur suma, o C.A. M. mokėtina suma 20327,47 Eur. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. EU/20/0776 iÅ¡raÅ¡yta vykdant triÅ¡alio Susitarimo dėl skolos perkėlimo 4 punkto nuostatas, taigi pagrindžia tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvus pasiektÄ atskirÄ susitarimÄ dėl kainos (atsakovo C.

A. M. mokėtina suma nurodoma 20327,47 Eur), už kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui pagal lizingo sutartį įgytas turtines teises (kaip pvz., įvykdžius visas prievoles pagal Å¡iÄ lizingo sutartį, įsigyti automobilį nuosavybėn), taip kompensuodamas už ieÅ¡kovo jau sumokėtas įmokas. Ginčo įskaitymai ieÅ¡kovo (vadovaujant atsakovui C. A. M.) atlikti pagal atsakovo 2020 m. vasario 12, 19, 25 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. nurodymu parengtus praÅ¡ymus iÅ¡ viso 20205,92 Eur sumai, pagal 2020 m. vasario 7 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. EU/20/0776 atsakovo C. A. M. skolos ieÅ¡kovui likutis tik 121,55 Eur. 13.5. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, lizingo sutartimi lizingo gavėjas įgyja ne tik teisę valdyti ir naudotis lizingo objektu, bet ir galimybę įgyti nuosavybės teisę į jį. 2020 m. vasario 7 d. Susitarimu dėl skolos perkėlimo Å¡alys susitarė, kad Å¡iuo susitarimu pradiniam skolininkui perleidus teises ir pareigas pagal Sutartį naujajam skolininkui, pradinis skolininkas naujajam skolininkui iÅ¡raÅ¡o Turto pardavimo sÄ skaitÄ , kurioje nurodyta pradinio skolininko ir naujojo skolininko atskirai sutarta kaina, už kuriÄ pradinis skolininkas perleidžia naujajam skolininkui pradinio skolininko pagal sutartį įgytas disponavimo turtu kaip savininkas teises LR PVM įstatymo 4 straipsnio 2 dalies komentare pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų prasme. 13.6.

Bylos medžiaga patvirtina, kad susitarimas dėl atsakovo mokėtinos kainos už perleistas turtines teises buvo ne tik Å¡alių pasiektas, bet ir didžiÄ ja dalimi įvykdytas, – ieÅ¡kovas atliko įskaitymus pagal 2020 m. vasario 12, 19, 25 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. praÅ¡ymus iÅ¡ viso 20205,92 Eur sumai ,,už automobilį“, pagal 2020 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. EU/20/0776 atsakovo C. A. M. skolos ieÅ¡kovui likutis tik 121,55 Eur. Teismas pagrįstai konstatavo buvus pasiektÄ susitarimÄ dėl kainos (atsakovo C.

A. M. mokėtina suma nurodoma 20327,47 Eur), už kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui pagal lizingo sutartį įgytas turtines teises, kaip antai, įvykdžius visas prievoles pagal Å¡iÄ lizingo sutartį, įsigyti automobilį nuosavybėn. Nurodytais motyvais teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, esÄ sėkmingai perleidęs jam nebereikalingo automobilio nuomÄ , ieÅ¡kovas jokių reikalavimo teisių į atsakovÄ neįgijo. 13.7. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria vadovaujasi savo apeliaciniame skunde apeliantas, neatitinka civilinės bylos Nr. e2-583-1014/2022 ratio decidendi.

Apelianto cituojamoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-790-431/2019 nuostolius iÅ¡ įmonės vadovų buvo praÅ¡oma priteisti dėl to, kad įmonės lizinguojamÄ turtÄ Ä¯monės vadovai perleido neatlygintinai – primintina, kad Å¡iuo metu nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, jog ieÅ¡kovė turtÄ apeliantui perleido už atitinkamÄ pinigų sumÄ , Å¡alys dėl to susitarė ir to siekė. Taip pat pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-790-431/2019 ieÅ¡kovai neprašė nuginčyti sandorių actio Pauliana pagrindu. 13.8.

Bankrutuojanti įmonė dar iki atliktų vienaÅ¡alių įskaitymų turėjo kitų kreditorių, jų reikalavimai bankrutuojančiai įmonei jau buvo suėję – tai patvirtina ieÅ¡kovės darbuotojų pretenzijos už nesumokėtÄ darbo užmokestį už 2019 metų gruodžio mėnesį. Tai, kad kreditorių reikalavimai yra galiojantys ir neabejotini pagrindžia ir 2020 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡as, bankroto administratoriaus ataskaita pirmajam kreditorių susirinkimui.

Pabrėžtina, kad ir pats atsakovas savo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog 2020 metų vasario mėnesį ieÅ¡kovės veikla buvo sustojusi (atsiliepimo į pradinį ieÅ¡kinį 6 punktas), įmonė bÅ«tų nepajėgusi vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų UAB „Luminor lizingas“. PareiÅ¡kime iÅ¡kelti ieÅ¡kovei bankroto bylÄ atsakovas pats nurodė, kad atsižvelgiant į įmonės finansinę situacijÄ , 2020 m. vasario 18 d. jis iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie įmonės nemokumÄ vieninteliam akcininkui (sau), o 2020 m. vasario 19 d. priėmė vienintelio akcininko sprendimÄ nutraukti įmonės veiklÄ .

Tad akivaizdu, kad ginčijamų įskaitymų atlikimo metu – 2020 m. vasario 7, 12, 19, 25 d., kovo 13, 17 d. ir 2020 m. balandžio 1, 2 d. – ieškovė jau buvo nemoki. 13.9. Bankrutuojanti įmonė, būdama nemoki, nebegalėdama atsiskaityti su visais kreditoriais, selektyviai atsiskaitinėjo tik su vienu kreditoriumi, t. y. su atsakovu, kuris buvo įmonės vienintelis akcininkas ir direktorius. Tokiu būdu buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, suteikta nepagrįsta pirmenybė vienam kreditoriui, sumažinta bankrutuojančios įmonės turto masė.

Ieškiniu ginčijamais užskaitymais buvo atliktos atsakovo dalies skolos užskaita, dėl ko atsakovas nesumokėjo BUAB „EuLoS.eu“ perleisto automobilio vertės kompensacijos, iš kurios galėjo būti tenkinami visų tos pačios eilės kreditorių reikalavimai. 13.10. Iš atsakovo pateiktų prašymų ieškovei dėl užskaitų, bankrutuojančios įmonės skolos atsakovui, kurios buvo užskaitytos, atsirado 2019 m. gruodžio mėnesį, 2020 m. sausio – balandžio mėnesiais, tačiau kaip matyti iš ieškovo darbuotojų pretenzijų, skolos darbuotojams atsirado jau 2020 m. sausio mėnesį (už 2019 m. gruodžio mėnesį).

Lietuvos Respublikos Ä®monių nemokumo įstatymo 94 str. 1 dalyje numatyta, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iÅ¡ įkeisto turto. 13.11. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo įskaitymai buvo bÅ«tini ieÅ¡kovo įmonės veiklos tęstinumo užtikrinimui, dėl ko galima bÅ«tų pateisinti atsakovo padėties sudarant įskaitymus iÅ¡skirtinumÄ . Å ioje situacijoje atsakovas gali bÅ«ti laikomas tik vienu iÅ¡ daugelio kreditorių, kurie turi teisę į reikalavimų patenkinimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka. 13.12.

Å iuo atveju, akivaizdu, kad Å¡alys, atlikdamos ginčijamus įskaitymus, buvo nesÄ Å¾iningos, Å¡i prezumpcija yra įtvirtinta įstatyme. Atsakovas sandorių sudarymo metu buvo ieÅ¡kovės direktorius ir vienintelis akcininkas, o taip pat ir didžiausio ieÅ¡kovo skolininko EuLos LTD vienas akcininkų ir direktorius. Å alių nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžia ir ginčijamų įskaitymų sukurtos pasekmės – atsakovas tikrai žinojo ir negalėjo nežinoti, kad tokie sandoriai pažeidžia kitų kreditorių interesus, tai patvirtina ir 2020 m. vasario 7 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. EU/20/0776 iÅ¡raÅ¡ymas, kuriuo Å¡alys pripažino, kad atsakovas turėtų atlyginti ieÅ¡kovei perleisto automobilio rinkos vertę. Negana to, atsakovas apie ieÅ¡kovo nemokumo situacijÄ Å¾inojo dar 2019 m. gruodžio 23 d., kuomet pagrindiniam įmonės užsakovui, kurios direktoriumi ir pagrindiniu akcininku buvo atsakovas, buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo dalies, kuria tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių 17. 2016 m. rugsėjo 23 d. tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens (toliau – ir lizingo davėjas) sudaryta lizingo sutartis Nr. 201615085, kurios pagrindu ieÅ¡kovui finansinės nuomos, t. y. lizingo bÅ«du 48 mėn. laikotarpiui iÅ¡nuomotas Jaguar F-Pace, Nr. (duomenys neskelbtini).

Lizingo sutartimi Å¡alys susitarė: lizingo davėjas įsipareigoja lizingo gavėjo, t. y. ieÅ¡kovo, praÅ¡ymu įsigyti nuosavybės teise turtÄ ir finansinės nuomos, t. y. lizingo pagrindu turtÄ iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui. Lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu turtas nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui (Lizingo sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.1 punktas). IeÅ¡kovui įvykdžius visas prievoles pagal Å¡iÄ lizingo sutartį ir nesant kitų neįvykdytų įsipareigojimų pagal kitas su lizingo davėju sudarytas sutartis, lizingo davėjas įsipareigojo parengti perdavimo nuosavybėn aktÄ , kuriuo pagrindu perduoda ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į automobilį (Lizingo sutarties bendrųjų sÄ lygų 1.1 punktas). 18. 2020 m. vasario 7 d. ieÅ¡kovė, lizingo davėjas ir atsakovas C.

A. M. sudarė triÅ¡alį susitarimÄ dėl skolos perkėlimo, kurio pagrindu atsakovas perėmė ieÅ¡kovo, kaip nuomininko teises ir pareigas pagal lizingo sutartį (toliau ir – Susitarimas dėl skolos perkėlimo).

19. Pagal 2020 m. vasario 7 d. susitarimÄ dėl skolos perkėlimo naujuoju teisių ir pareigų perėmėju pagal lizingo sutartį tapo atsakovas, tuo pačiu buvo patvirtintos naujos lizingo sutarties specialiosios ir bendrosios sÄ lygos, naujai iÅ¡dėstytas likutinės vertės (10 672,53 Eur) mokėjimų grafikas. 2020 m. vasario 7 d. pasiraÅ¡ytas ir turto perdavimo aktas, kuriuo ieÅ¡kovė perdavė atsakovui valdyti ir naudotis automobilį. 20. 2020 m. vasario 7 d. ieÅ¡kovė iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. EU/20/0776 atsakovui C.A. M., kurioje nurodyta, kad C. A. M. mokėtina suma 20 327,47 Eur, o sumokėta 10 672,53 Eur suma, taikomas neapmokestinamas PVM tarifas pagal LR PVMÄ® 33 straipsnį. Å i sÄ skaita įtraukta į ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ .

21. IeÅ¡kovės buhalterinės apskaitos duomenimis, 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. iÅ¡ viso 20 205,92 Eur (6227,74+3028,44+284,47+2582,82+1000,00+7002,56+79,89) skola ,,už automobilį“ užskaityta iÅ¡ ieÅ¡kovės skolos atsakovui už darbo užmokestį ir pagal avanso apyskaitas (pagal 2020 m. vasario 12, 19, 25 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. praÅ¡ymus), pagal 2020 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. EU/20/0776 atsakovo skolos ieÅ¡kovui likutis 121,55 Eur.

22. UAB „EuLoS.eu“ vadovu ir vieninteliu akcininku ginčijamų įskaitymų atlikimo metu buvo atsakovas C. A. M.. Dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo 23. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo santykiai turėjo bÅ«ti nagrinėjami, taikant civilinės atsakomybės institutÄ reglamentuojančias teisės normas. Atsakovo teigimu, sudarius susitarimÄ dėl skolos perkėlimo sutartis, t. y. lizingas, pasibaigė ir buvo sudaryta naujos rÅ«Å¡ies sutartis – iÅ¡perkamoji nuoma. Atsakovo manymu, susitarimu dėl skolos perkėlimo įvyko novacija ir atsakovo su ieÅ¡kove jokie sutartiniai santykiai nesiejo, todėl nesant jokio sutartinio prievolės pagrindo, vienintelis bÅ«das nustatyti, ar apeliantas yra skolingas bendrovei, yra civilinės (deliktinės) atsakomybės institutas.

24. Pagal Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimÄ , turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

25. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentu, kad sudarius susitarimÄ dėl skolos perkėlimo sutartis, t. y. kad lizingui pasibaigus buvo sudaryta naujos rÅ«Å¡ies sutartis (iÅ¡perkamoji nuoma) ir Å¡ios aplinkybės neįrodinėjo. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas į ieÅ¡kinį atsikirto argumentais, jog atsakovui perėmus ieÅ¡kovės, kaip nuomininko, teises ir pareigas automobilio savininku kaip buvo taip ir liko lizingo davėjas, o ieÅ¡kovė, sėkmingai perleidusi jai nebereikalingo automobilio nuomÄ , jokių reikalavimo teisių į atsakovÄ neįgijo.

Taip pat į ieÅ¡kinį atsikirtinėjo argumentais, kad 2020 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. EU/20/0776 31 000 Eur sumai ieÅ¡kovės atsakovui iÅ¡raÅ¡yta nesant tam jokio pagrindo ir nepagrįstai, o atlikti ginčo įskaitymai neatitinka atsakovo valios. Apeliaciniame skunde atsakovas pakartoja savo pozicijÄ , jog buhalterinės apskaitos dokumentai nepagrindžia atsakovo skolos ieÅ¡kovei, tačiau įrodinėja jau naujomis aplinkybėmis, kad po Å¡alių susitarimo tarp lizingo gavėjo, lizingo davėjo ir atsakovo pasiraÅ¡ymo įvyko novacija ir tarp atsakovo bei lizingo davėjo buvo pasiraÅ¡yta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, todėl byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama pagal civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡iais naujais argumentais neturi teisės remtis apeliacinėje instancijoje.

26. Kita vertus, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymų nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai;

Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamų teisės normų pritaikymui; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas taikant bÅ«tent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors bylos Å¡alių teikiamas teisinis kvalifikavimas ir neturi lemiančios įtakos teismui parenkant patį įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, Å¡alys, įgyvendindamos jų procesiniam teisiniam statusui priskirtas teises ir pareigas, atlieka veiksmus, kurie turi esminę reikÅ¡mę teismui kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį: bylos Å¡alys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimus ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o Å¡ių elementų visuma apibrėžia patį ginÄÄ , kurį teismas privalo teisiÅ¡kai kvalifikuoti.

Teismas ginčo apibrėžties aspektu, kitaip negu įstatymo ginčui spręsti parinkimo aspektu, yra saistomas pirmiau įvardytų bylos Å¡alių procesinių veiksmų rezultato, t. y. teismas neturi teisės savo iniciatyva formuluoti ar keisti Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, taip pat ir reikalavimų bei atsikirtimų faktinį pagrindÄ (nebent įstatymas suteikia tokias teises). Vadinasi, ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas, atliekamas teismo nuožiÅ«ra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos Å¡alių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris, kaip minėta, lemia paties ginčo dalyko apibrėžimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020, 23 punktas).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ieÅ¡kovas gali reikalauti kumuliatyviai taikyti kelis savarankiÅ¡kus gynimo bÅ«dus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-160-687/2016, žr. 34 punktÄ ), tačiau privalo įrodyti visas sÄ lygas, kurios bÅ«tinos nustatant kiekvieno iÅ¡ pagrindų atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ . Todėl tokie kumuliatyvÅ«s reikalavimai kaip nagrinėjamoje byloje gali bÅ«ti reiÅ¡kiami, tačiau nustatytos vieno reikalavimo sÄ lygos (konkrečiu atveju – actio Pauliana sÄ lygos) nesuponuoja, kad nustatytos ir deliktinės atsakomybės sÄ lygos. Å ios sÄ lygos turi bÅ«ti ieÅ¡kovo savarankiÅ¡kai įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017).

29. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais įvykdytus sandorius (atliktus įskaitymus tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo) actio Pauliana instituto pagrindu, taikyti restitucijÄ priteisiant ieÅ¡kovei skolÄ .

30. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i byla pagrįstai buvo nagrinėjama actio Pauliana instituto pagrindu, nes ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu įrodinėjo bÅ«tent Å¡iam institutui bÅ«dingas sÄ lygas.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje neįrodinėjo civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nenagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, nevertinami kaip nesusiję su nagrinėjama byla atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų nepagrįstas, jei bÅ«tų nagrinėjamas pagal deliktinės atsakomybės sÄ lygas. 2020 m. vasario 7 d. susitarimas byloje nebuvo ginčijamas. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisės atsakovui ne(buvimo) 31. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovė, neturėdama automobilio disponavimo teisių, negalėjo Å¡io daikto parduoti atsakovui.

Negalėdama disponuoti automobiliu, t. y. jo parduoti, nebuvo ir teisinio pagrindo iÅ¡raÅ¡yti atsakovui sÄ skaitos. Tuo tarpu atsakovas nebuvo sutikęs įstoti į kokius nors sutartinius santykius su pačia ieÅ¡kove. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės atsakovui. Atsakovo vardu iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra nepagrįstai.

32. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikÅ¡mę suderintiems Å¡alių tarpusavio ketinimams. Å alių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiÅ¡kai įpareigojančiu aktu ir reikÅ¡minga visuomeninės savireguliacijos priemone. Å is aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama Å«kio naÅ¡umo, įsipareigoja Å¡ias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimÄ laikytis sutarčių (lot. pacta sund servanda), ir prireikus per teismÄ priverstinai įgyvendina.

Sprendžiant ginčus, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties Å¡alių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). 33. 2020 m. vasario 7 d. susitarimo dėl skolos perkėlimo (priedas prie Finansinės sutarties Nr. 201615085) 3 punktu Å¡alys, susitarė, kad Å¡iuo susitarimu pradiniam skolininkui perleidus teises ir pareigas pagal sutartį naujajam skolininkui, pradinis skolininkas naujajam skolininkui iÅ¡raÅ¡o Turto pardavimo sÄ skaitÄ , kurioje nurodyta pradinio skolininko ir naujojo skolininko atskirai sutarta kaina, už kuriÄ pradinis skolininkas perleidžia naujajam skolininkui pradinio skolininko pagal sutartį įgytas disponavimo Turtu kaip savininkas teises PVM įstatymo 4 straipsnio 2 dalies komentare pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų prasme.

Å alys aiÅ¡kiai susitaria, kad Susitarimo galiojimui ir teisių bei pareigų pagal jį perleidimui naujajam skolininkui neturi įtakos Å¡iame punkte nurodytos pradinio skolininko pareigos iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ naujajam skolininkui nevykdymas (netinkamas vykdymas) ir/ar iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje nurodyta suma ir/ar naujojo skolininko bei pradinio skolininko tarpusavio nesutarimai ir pretenzijos (įskaitant, bet neapsiribojant, jei naujasis skolininkas nesumoka pradiniam skolininkui pateiktoje sÄ skaitoje nurodytos sumos).

Taigi Å¡io susitarimo pagrindu Å¡alys susitarė, kad pradinis skolininkas (ieÅ¡kovė) iÅ¡raÅ¡o turto pardavimo sÄ skaitÄ atsakovui. TriÅ¡alis susitarimas dėl skolos perkėlimo pasiraÅ¡ytas visų Å¡alių, įskaitant ir atsakovÄ . Å ios sutarties pagrindu buvo iÅ¡raÅ¡yta 2020 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. EU/20/0776, kurioje nurodyta, kad sumokėta 10 672,53 Eur, mokėtina suma 20 327,47 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sÄ skaita buvo įtraukta į ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovui atsirado pareiga sumokėti likusiÄ 20 327,47 Eur sumÄ . Atsižvelgiant į triÅ¡alio susitarimo nuostatas, kuria buvo sutarta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡raÅ¡ys atsakovui turto pardavimo sÄ skaitÄ , kurioje nurodyta pradinio skolininko ir naujojo skolininko atskirai sutarta kaina ir vėliau aptartos Å¡ios sÄ skaitos neapmokėjimo pasekmės lizingo davėjo atžvilgiu, nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad jis nebuvo sutikęs įstoti į kokius nors sutartinius santykius su pačia ieÅ¡kove.

34. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovė, neturėdama automobilio disponavimo teisių, negalėjo Å¡io daikto parduoti apeliantui ir tuo pagrindu iÅ¡raÅ¡yti atsakovui sÄ skaitos. IÅ¡ triÅ¡alio 2020 m. vasario 7 d. Å¡alių susitarimo (4 punktas) matyti, kad buvo sudarytas susitarimas ne dėl automobilio pardavimo, o dėl pradinio skolininko pagal lizingo sutartį įgytos disponavimo turtu teisių. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė daugiau nei trejus metus mokėjo įmokas už lizinguojamÄ automobilį, lizingo sutarčiai pasibaigus bÅ«tų įgijusi atitinkamos vertės turtÄ ir ieÅ¡kovės atliktos įmokos (66 327,48 Eur sumai) buvo atliktos ne tik už galimybę naudotis automobiliu, tačiau mokamomis įmokomis buvo padengta didžioji dalis automobilio vertės. IeÅ¡kovė, perleidusi įsipareigojimus ir turtines teises atsakovui pagal lizingo sutartis ir gavusi kompensacijÄ už sumokėtas įmokas, iÅ¡vengė tolimesnių įsipareigojimų ir galimų pasekmių už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ lizingo davėjui, ko neginčija ir pats atsakovas.

Tuo tarpu atsakovas, perėmęs iš ieškovės disponavimo turtu teises su galimybe automobilį išsipirkti iš lizingo davėjo, įsipareigojo sumokėti ieškovei 31 000 Eur, iš kurių nurodyta, kad 10 672,53 Eur sumokėta. Likusi C. A. M. mokėtina suma sudaro 20327,47 Eur. 2020 m. vasario 7 d. susitarimu dėl skolos perkėlimo naujuoju teisių ir pareigų perėmėju pagal lizingo sutartį tapo atsakovas, tuo pačiu naujai išdėstytas likutinės vertės (10672,53 Eur) mokėjimų grafikas.

Taigi, nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad nėra pagrindinio susitarimo, iÅ¡ kurio atsakovui kiltų pareiga apmokėti ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytÄ 2020 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir joje nurodytÄ neapmokėtÄ sumÄ .

35. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodo, bylos medžiaga patvirtina, kad susitarimas dėl atsakovo mokėtinos kainos už perleistas turtines teises buvo ne tik Å¡alių pasiektas, bet ir didžiÄ ja dalimi įvykdytas, – ieÅ¡kovė atliko įskaitymus pagal 2020 m. vasario 12, 19, 25 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. praÅ¡ymus iÅ¡ viso 20 205,92 Eur sumai ,,už automobilį“, pagal 2020 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. EU/20/0776 atsakovo C. A. M. skolos ieÅ¡kovui likutis tik 121,55 Eur.

Dėl atliktų įskaitymų (ne)teisėtumo 36. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje esantys praÅ¡ymai atlikti įskaitymus taip pat negali bÅ«ti laikomi sukeliantys teisinius padarinius, nes: nė vienas iÅ¡ byloje esančių praÅ¡ymų apelianto net nėra pasiraÅ¡yti; taip pat nėra jokių kitų pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovas kokiu nors kitu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ Å¡iems teisiniams veiksmams atlikti, pats atsakovas yra nurodęs, kad neturėdamas teisinių žinių, įskaitymų neatlikinėjo.

Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo sutikti.

37. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įskaitymų atlikimo metu ieškovo vadovu ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas C. A. M..

38. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklÄ vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8,10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams, o pagal Å¡io įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu. Pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama Å«kinė finansinė operacija turi bÅ«ti įtraukta į įmonės apskaitÄ ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu. 39. 2021 m. kovo 15 d. ieÅ¡kovo didžiosios knygos buhalterinės knygos iÅ¡raÅ¡o duomenimis nustatyta, kad tiek PVM sÄ skaita-faktÅ«ra pirkėjui atsakovui buvo įtraukta į apskaitÄ , tiek ieÅ¡kovės ginčijami įskaitymai iÅ¡ viso 20 205,92 Eur sumai,– 2020 m. vasario 12 d.

įskaitymas 6 227,74 Eur sumai, 2020 m. vasario 19 d. įskaitymas 3 028,44 Eur sumai, 2020 m. vasario 25 d. įskaitymas 284,47 Eur sumai, 2020 m. kovo 13 d. įskaitymas 2 582,82 Eur sumai, 2020 m. kovo 17 d. įskaitymas 1 000,00 Eur sumai, 2020 m. balandžio 1 d. įskaitymas 7 002,56 Eur sumai, 2020 m. balandžio 2 d. įskaitymas 79,89 Eur sumai,– buvo įtraukti į apskaitÄ .

40. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, ieškovės buvusi darbuotoja, S. A., kuri dirbo biuro administratore. Kalbėdama apie ginčo įskaitymus ši liudytoja nurodė, kad vadovas pateikdavo duomenis, kad iš savo asmeninių pinigų mokėdavo už įmonę, todėl tokie prašymai buvo ruošiami, – iš pradžių J. nurodymu, vėliau paties vadovo. Liudytoja nurodė, kad savo iniciatyva, pati nebūtų susigalvojusi tokių prašymų rengti. Liudytojos teigimu, tokia buvo tvarka ir tuos prašymus reikėjo rašyti.

Liudytojos nuomone, parašų ant dokumentų gali nebÅ«ti dėl to, kad dokumentai galėjo bÅ«ti siunčiami jam elektroniniu paÅ¡tu, nes fiziÅ¡kai jam nebegalėjo tų praÅ¡ymų paduoti, nebebuvo įmonės ofiso tuo metu. Taip pat kita liudytoja J. T. nurodė, kad iÅ¡rašė sÄ skaitÄ dėl automobilio pardavimo. KainÄ nustatė ji pagal analogiÅ¡ko automobilio skelbimus, sÄ skaita buvo skirta pagrįsti Å«kinę operacijÄ . Liudytoja paaiÅ¡kino, kad pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ vadovas tapo skolingas įmonei už tai, kad perima automobilį iÅ¡ įmonės. Kadangi įmonė vadovui taip pat buvo skolinga, buvo atliekami tarpusavio užskaitymai.

Liudytoja paaiškino, kad vadovas buvo supažindintas su prašymais dėl užskaitų. Užskaitų atlikimas buvo normali įmonės praktika.

41. Atsižvelgiant į liudytojų paaiÅ¡kinimus bei buhalterinės apskaitos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad užskaitymai buvo atliekami tikslingai siekiant sudengti atsakovo įsiskolinimÄ už teisių į automobilio disponavimÄ jam perleidimÄ . Aplinkybė, kad praÅ¡ymai dėl įskaitymo yra be parašų nedaro Å¡ių įskaitymų negaliojančiais, nes jie faktiÅ¡kai įtraukti buvo į įmonės buhalterinę apskaitÄ ir realiai jais buvo sumažinta atsakovo asmeninė skola įmonei. Tuo labiau, kad sÄ skaita 31 000 Eur sumai su 20 205,92 Eur skola iÅ¡raÅ¡yta pačiam įmonės vadovui, apie kuriÄ jis negalėjo nežinoti, o įskaitymai atliekami pagal jo asmenines skolas įmonei.

Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog atsakovas C. A. M. bÅ«tų reiÅ¡kęs reikalavimus ieÅ¡kovės bankroto byloje dėl savo kreditorinių reikalavimų (kurių sumos pateiktos pagal ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos duomenis) ieÅ¡kovui patikslinimo. Bankroto bylos duomenimis, administratorius atsakovÄ su finansiniu reikalavimu, kuris kildinamas iÅ¡ darbo užmokesčio, įtraukė į bankroto bylÄ savo iniciatyva. Liudytojų nurodyta aplinkybė, kad automobilis buvo parduotas (perleistas) atsakovui, reikÅ¡mės neturi, nes jos nebuvo triÅ¡alio susitarimo sutarties Å¡alys ir joms nebuvo žinomos Å¡io susitarimo sÄ lygos.

Tačiau liudytojos aiÅ¡kiai patvirtino, kad atsakovo skola už automobilį buvo, kas įrodo, kad buvo tikslinga atsakovo skolÄ Ä¯monei dengti atliekant įmonės ir atsakovo tarpusavio užskaitas. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, jo ir ieÅ¡kovės tarpusavio įskaitymai de facto buvo atlikti ir tai atsispindi įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 42. Atsakovas, skųsdamas sprendimÄ nurodo, kad 2020 m. vasario 7 d. susitarimas dėl skolos perkėlimo buvo sudarytas tik tam, kad įmonė, nepatirdama jokių iÅ¡laidų, sumažintų savo įsipareigojimų sumÄ 10 672,53 Eur, o automobilio nuoma, t. y. teisė faktiÅ¡kai naudotis automobiliu už atlyginimÄ , ieÅ¡kovei ir taip buvo nebereikalinga bei finansiÅ¡kai nuostolinga.

Taip pat įrodinėja, kad Å¡iuo sandoriu įmonei žalos nepadarė. Kaip jau minėta, atsakovas nepagrįstai ignoruoja tiek susitarimo 4 punktÄ , kuriame buvo numatyta, kad įmonės už automobilio nuomos perleidimo teisę pagal lizingo sutarties sÄ lygas perleis atsakovui už nustatytÄ kainÄ , taip pat buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie patvirtina susitarimo vykdymÄ . Tuo tarpu triÅ¡alio susitarimo dėl skolos perkėlimo nei vienai iÅ¡ Å¡alių neginčijant, taip pat ieÅ¡kovei neįrodinėjant, kad Å¡iuo sandoriu buvo padaryta įmonei žala, nurodyto sandorio (ne)naudingumas įmonei negali bÅ«ti vertinamas.

43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad remiantis actio Pauliana pagrindu yra bÅ«tinųjų sÄ lygų visetas pripažinti negaliojančius atsakovo sudarytus ginčo įskaitymus. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad Å¡ie sandoriai pažeidė ieÅ¡kovės kreditorių turtinius interesus. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nagrinėjo bylÄ pagal actio Pauliana sÄ lygas, tačiau konkrečiai nei vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų neginčijo. Kaip jau minėta, Å¡iuo atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo ginčo teisinius santykius.

PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė ir motyvavo kiekvienÄ iÅ¡ actio Pauliana institutui bÅ«dingų sÄ lygų, su kuriomis teisėjų kolegija nesutikti neturi jokio pagrindo. Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 44. IÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , iÅ¡ esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, teisingai įvertino į bylÄ pateiktų įrodymų visumÄ .

Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

47. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, iš jo priteistinas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius.

49. Bylos duomenimis, atsakovas 2022 m. kovo 2 d. mokėjimu sumokėjo 690 Eur žyminį mokestį už pateiktÄ apeliacinį skundÄ , LITEKO sistemoje sugeneruotas mokėjimo kodas ZK38626. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundÄ , sumokėtas žyminis mokestis jam grÄ Å¾inamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,EuLoS.eu“, juridinio asmens kodas 302421937, iÅ¡ atsakovo C. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

GrÄ Å¾inti atsakovui C. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 690 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , sumokėto 2022 m. kovo 2 d. mokėjimu. Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė Urmila Valiukienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė