4b2ae6f6-e900-494c-8f8f-416659a1e41e · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-14068-1084/2020 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00522-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.11; 2.6.10.8; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 18 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėja Jurgita Jasinskaitė, sekretoriaujant Editai JurÅ¡ienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui N. M., nedalyvaujant atsakovams I. A. ir R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo N. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams I.

A. ir N. M. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kinio reikalavimai ir argumentai 1. IeÅ¡kovas N. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 270,00 Eur už sugadintÄ lango rėmÄ bei sudaužytÄ stiklÄ , taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.2. IeÅ¡kovas pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2020 m. balandžio 22 d. apie 20.30 val. jo vaizdo kameros užfiksavo, kaip kaimynų I. A. ir R. M. mažametė dukra M. su plaktuku iÅ¡daužė jam nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dvigubÄ lango stiklÄ bei buvo iÅ¡laužtas namo lango rėmas, kuris buvo sutvirtintas medvarščiais.

Dėl to ieškovui buvo padaryta 270,00 Eur turtinė žala. Ieškovas, apžiūrėjęs namo valdas, pastebėjo vaikiškos avalynės paliktus pėdsakus, kurie matėsi nuo atsakovų kiemo pusės. Parbėganti M. M. buvo taip pat nufilmuota. Dėl minėto įvykio 2020 m. balandžio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate buvo pradėtas aplinkybių patikslinimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybių patikslinimo metu nustatyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, – turto sunaikinimas ar sugadinimas, tačiau M.

M., gim. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsiranda atsakomybė pagal baudžiamuosius įstatymus. 2020 m. balandžio 30 d. tyrimas buvo nutrauktas, o I. A. atžvilgiu taikytos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnyje. Už M. M. padarytÄ Å¾alÄ atsako abu jos tėvai, kurie nepakankamai dėmesio skyrė savo mažamečiam vaikui, nekontroliavo jo veiksmų, elgesio, nebuvo atidÅ«s ir rÅ«pestingi ir tuo netinkamai vykdė savo kaip tėvų pareigas, dėl ko ir atsirado ieÅ¡kovui neigiamos pasekmės – sugadintas lango rėmas bei iÅ¡daužtas lango stiklas (b. l. 24).

2. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, patvirtino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad jis siekė gera valia iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , tačiau atsakovai su juo bendrauti, savo jėgomis paÅ¡alinti nuostolius ar atlyginti žalÄ atsisakė. 2.1. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad patį įvykį yra užfiksavę vaizdo kameros. Pastebėjęs įvykį, ieÅ¡kovas iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, buvo atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra, nustatyta turto bÅ«klė, galimi nusikalstamos veikos vykdytojai.

Kada tiksliai įvyko įvykis, ieÅ¡kovas nurodė neprisimenantis, kadangi tokių įvykių buvo ne vienas, nurodė, kad Å¡iuo atveju kreipėsi į teismÄ dėl jam priklausančio gyvenamojo namo lango sudaužymo. IeÅ¡kovo teigimu, vaizdo kamera užfiksavo tik dalį įvykių, tik galutinį, t. y. lango stiklo sudaužymÄ , nes iki tol buvo sulaužytas lango rėmas, dėl to matosi tik pati įvykių pabaiga, t. y. kaip mažametis vaikas su plaktuku daužia į stiklÄ ir jį iÅ¡daužia. IeÅ¡kovo teigimu, veiksmų galėjo bÅ«ti atlikta ir daugiau, nes matėsi pėdsakai, tačiau įrodymų dėl tų veiksmų nėra.

IeÅ¡kovas nurodė, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad Å¡iuos veiksmus atliko atsakovų mažametė dukra. Vaizdo kamera užfiksavo tik vidinio stiklo vienos dalies iÅ¡ dviejų daužymo momentÄ . Jokių įrodymų, kad atsakovų dukra iÅ¡laužė namo lango rėmÄ nėra, tačiau, ieÅ¡kovo teigimu, prieiti prie vidinio lango ji negalėjo neiÅ¡laužusi lango rėmo, kuris buvo priveržtas medvarščiais ir sutvirtintas metaliniu laikikliu. Su plaktuku daugiau jokių veiksmų nebuvo atlikta, tačiau kiti veiksmai atlikti kitais įrankiais.

IeÅ¡kovo manymu, atsakovų dukra galėjo atlikti ir veiksmus su laužtuvu, tinkamai jį užkiÅ¡us reikiamoje vietoje galėjo iÅ¡laužti ir su medvarščiais sutvirtintÄ lango rėmÄ . Duomenų, kad su plaktuku bÅ«tų daužytas lango rėmas, nėra. Atsakovai pripažino, kad jų mažametė dukra iÅ¡daužė lango stiklÄ , o dėl lango rėmo nebuvo kalbėta. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovai turi daugiau vaikų, jie yra įvairaus amžiaus, todėl ieÅ¡kovas daro prielaidÄ , kad tai yra atsakovų vaikų veiksmų pasekmė.

Ä®rodymų, kad atsakovų dukra iÅ¡daužė ir iÅ¡orinio lango stiklÄ , ieÅ¡kovas nurodė neturintis. IeÅ¡kovas daro tik prielaidÄ , kad atsakovų dukra ar kiti vaikai galėjo iÅ¡daužti ir iÅ¡orinį lango stiklÄ , tačiau jam nekyla jokių abejonių, kad tai yra atsakovų vaikų veiksmai. 2.2. IeÅ¡kovui priklausantis gyvenamasis namas yra negyvenamas, nuosavybės teise ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei priklauso apie pusę metų, tikslios turto įsigijimo datos ieÅ¡kovas nurodė neprisimenantis.

IeÅ¡kovo žiniomis, namas negyvenamas nuo 2012 m. Namo įsigijimo momentu namo bÅ«klė nebuvo bloga (namas buvo su langais, durimis), tačiau atsakovų vaikai namÄ yra nusiaubę ne kartÄ , todėl Å¡iuo metu namas yra apdraustas, įrengtos vaizdo kameros, signalizacija. Namo teritorija tik iÅ¡ dalies yra aptverta neaukÅ¡ta tvora, kuriÄ taip pat buvo sugadinę atsakovų vaikai, bet įvykio metu kiti asmenys iki namo galėjo patekti laisvai. Namas vaizdo kameromis buvo filmuojamas nuo tada, kai jis buvo nusiaubtas, ieÅ¡kovo teigimu, tai padarė atsakovų vaikai, kurie landžiojo po namÄ .

Vaizdo kameros buvo įrengtos prieÅ¡ mėnesį iki užfiksuoto įvykio dėl lango stiklo iÅ¡daužimo. IeÅ¡kovas nurodė, kad vaizdo kamera fiksuoja vaizdÄ tik tuomet, kai savo filmavimo zonoje užfiksuoja asmenis, t. y. ji suveikia nuo judesio. Jei atsakovų dukra bÅ«tų daužiusi ir iÅ¡orinį lango stiklÄ , rėmÄ , jÄ kamera turėjo užfiksuoti, tačiau tai nebuvo padaryta. IeÅ¡kovas nurodė, kad prie jam priklausančio gyvenamojo namo gali prieiti ir kiti vaikai. 2.3. Pasisakydamas dėl žalos dydžio, ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡iuo metu tokie langai, kokie yra gyvenamajame name, nėra gaminami, todėl jų sutvarkyti nėra techninių galimybių.

IeÅ¡kovui nelieka jokio kito varianto, kaip tik pakeisti esamÄ langÄ nauju. PraÅ¡omÄ priteisti sumÄ sudaro naujas langas – remontuoti esamo lango nebeįmanoma. Stiklo vertės ieÅ¡kovas negalėjo nurodyti, nurodė esÄ s kategoriÅ¡kas, kadangi jam reikalingas naujas langas. Lango rėmo vertės ieÅ¡kovas taip pat negalėjo nurodyti. IeÅ¡kovo teigimu, namas statytas 1986 metais, todėl tikėtina, kad ir langai buvo tuo metu sudėti, nes langai yra to laikotarpio. Žalos dydį ieÅ¡kovas nurodė nustatęs su specialistų (įmonių) pagalba, kurie nurodė, kad langÄ bÅ«tina keisti nauju, remontuoti lango nėra galimybių.

UAB „Divenda“ komerciniame pasiÅ«lyme nurodyta suma yra didesnė, nei kad ieÅ¡kinyje praÅ¡oma priteisti suma, tačiau ieÅ¡kovas nurodė praÅ¡antis priteisti visÄ sumÄ , nes pasiÅ«lyme nurodytos visos medžiagos ir darbai yra reikalingi ir bÅ«tini. Lango demontavimas ir montavimas yra bÅ«tinas. IÅ¡orinė palangė buvo iÅ¡plėšta, iÅ¡laužta, tačiau ieÅ¡kinyje Å¡ios aplinkybės nenurodytos, laužimo momentas nėra užfiksuotas. Vidinių palangių įrengimas bÅ«tinas, nes krentant stiklams vidinės palangės buvo pažeistos.

Žala nėra didelė, bet palangė buvo pažeista, buvo pažeisti dažai, yra įlenkimai, įdubimai, nubrozdinimai. IeÅ¡kinyje Å¡ios aplinkybės nėra nurodytos, nes, ieÅ¡kovo teigimu, tai nebuvo užfiksuota. IeÅ¡kovas nurodė, kad konstrukcijų montavimo medžiagos, vidinių ir iÅ¡orinių palangių tvirtinimo medžiagos taip pat reikalingos. Palangė taip pat reikalinga, jÄ bÅ«tina pakeisti, o Å¡iuo metu medinių palangių negamina. IÅ¡orinė palangė taip pat buvo pažeista. Cinkuotos palangės name nebuvo, pas jį gyvenamajame name buvo ne cinkuota, o medinė palangė, tačiau Å¡iuo metu medinės palangės nėra dedamos.

Cinkuota palangė yra konstrukcinis elementas. Konstrukcijų iÅ¡vežimas irgi bÅ«tinas, nes senÄ langÄ pakeitus nauju, jo nebus kur padėti. Nurodyta žalos suma ir pasiÅ«lyme pateikta lango ir darbų suma keitėsi galimai dėl kainų pokyčių ar kitų priežasčių. SiÅ«lomo lango konstrukcija yra dvigubas langas, tai yra tie patys du langai, tik kitaip pagaminti. Lango iÅ¡matavimai yra 90 cm x 1,20 m. Komerciniame pasiÅ«lyme iÅ¡matavimai skiriasi, nes firmos matuoja skirtingai. IeÅ¡kovas vadovaujasi abiem teismui pateiktais komerciniais pasiÅ«lymais.

UAB „Roda“ pateiktas pasiÅ«lymas yra medinio lango. IÅ¡ kokio medžio yra pagamintas ieÅ¡kovui priklausančiame name esantis medinis langas, nebuvo nustatyta. IeÅ¡kovas planuoja statyti plastikinį langÄ , bet padarė iÅ¡vadÄ , kad jis gali bÅ«ti ir medinis. Iki Å¡iol iÅ¡daužtas langas nėra pakeistas. 2.4. IeÅ¡kovas nurodė neturintis duomenų, ar atsakovams buvo taikyta administracinė atsakomybė už tėvų pareigų netinkamÄ vykdymÄ . II. Atsikirtimai į ieÅ¡kinį 2. Atsakovai I.

A. ir R. M. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

3. Atsakovai I. A. ir R. M. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų atidėti civilinės bylos nagrinėjimÄ ar civilinę bylÄ nagrinėti atsakovams nedalyvaujant negauta, todėl civilinė byla teismo posėdyje iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant atsakovams. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Faktinės bylos aplinkybės 4. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir ieÅ¡kovo N. M. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei L.

M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovas įgijo 2019 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 35–37). 5.1. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, taip pat 2020 m. balandžio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovai I.

A. ir R. M. su vaikais gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), Å¡alia ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo. M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jų dukra. Teismas pažymi, kad nors byloje raÅ¡ytinių įrodymų dėl M. M. tėvo nėra, tačiau atsakovams neneigiant ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, jog bÅ«tent atsakovas R. M. yra M. M. tėvas, teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ia ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybe. 5.2. IeÅ¡kovui 2020 m. balandžio 22 d. praneÅ¡us apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir tikslinant įvykio aplinkybes, t. y. atlikus įvykio vietos apžiÅ«rÄ , liudytojais apklausus N. M., I.

A., atlikus vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«rÄ , nustatyta, kad M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužė N. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklÄ . Aplinkybių patikslinimo metu nustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, tačiau M. M. nesant sulaukus amžiaus, nuo kurio yra atsakoma pagal baudžiamuosius įstatymus, ikiteisminį tyrimÄ atsisakyta pradėti, o I.

A. atžvilgiu taikytinos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnyje (b. l. 6–8). Duomenų apie tai, kad minėtas nutarimas bÅ«tų panaikintas, civilinėje byloje nėra. 5.3. Pažymėtina, kad tikslinant duomenis dėl ieÅ¡kovo pateikto praneÅ¡imo, I. A. nurodė, jog jos dukra M. M. pasakojo, kad 2020 m. balandžio 22 d. ieÅ¡kodama brolio buvo užėjusi į gretimÄ kiemÄ , priklausantį ieÅ¡kovui, su plaktuku, paimtu iÅ¡ namų, stuktelėjo į namo lango stiklÄ , kuris iÅ¡dužo.

Atsakovės dukros teigimu, ji taip padarė norėdama pažiÅ«rėti, ar name nėra brolio (b. l. 6–8). Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais (b. l. 14), ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, I. A. aplinkybių tikslinimo metu duotais parodymais nustatyta, kad tarp Å¡alių dažnai kyla konfliktai dėl to, kad atsakovų vaikai vaikÅ¡to po ieÅ¡kovui priklausančio namo kiemÄ . Taip pat nustatyta, kad atsakovė I. A. neneigė, kad jos dukra M. M. iÅ¡daužė ieÅ¡kovui priklausančio namo lango stiklÄ , nurodė dėl to besigailinti. 5.4.

IeÅ¡kovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 15, 17, 32), vaizdo įraÅ¡as, įvertinus aplinkybių tikslinimo metu atsakovės I. A. nurodytas aplinkybes, patvirtina, kad M. M. lankėsi ieÅ¡kovui priklausančio gyvenamojo namo kieme ir, panaudojusi plaktukÄ , iÅ¡daužė jam priklausančio gyvenamojo namo vidinio lango vienÄ iÅ¡ dviejų stiklo dalių. Dėl civilinės atsakomybės už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytÄ Å¾alÄ 5. Žalos atlyginimo institutÄ reglamentuoja materialinės civilinės teisės normos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnyje reglamentuota, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas, o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.263 straipsnio 3 dalyje įvirtinta nuostata, pagal kuriÄ Ä¯statymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ arba savo valdomų daiktų padarytÄ Å¾alÄ . Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymuose numatyta kitaip).

Nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinės atsakomybės taikymas, o kartu ir žalos atlyginimas, negalimas.

6. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytÄ Å¾alÄ atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.275 straipsnio 1 dalis). Pagal minėto straipsnio nuostatas tėvų kaltė yra preziumuojama, todėl civilinė atsakomybė gali bÅ«ti netaikoma, jei jie įrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tėvų civilinė atsakomybė atsiranda esant jų kaltei ir tokiu atveju kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiÅ«ra ir jo auklėjimas.

CK 6.275 straipsnio 1 dalyje numatytas nepilnamečio vaiko žalos padarymo faktas suponuoja, jog tokiu atveju tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro žalÄ , atitinkančiÄ CK 6.250 straipsnyje numatytus jos požymius, paprastai laikoma, kad Å¡ių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiÅ«ri savo vaikus ir CK 6.275 straipsnio 1 dalies taikymui pakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko prieÅ¡ingÄ teisei veiksmÄ .

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų Dėl neteisėtų veiksmų 7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovų dukra M. M. 2020 m. balandžio 22 d. priėjusi prie ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio Å¡iuo metu negyvenamo gyvenamojo namo, plaktuku trenkusi į namo vidinio lango stiklÄ , jį iÅ¡daužė. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad M. M. Å¡iuos veiksmus atliko tyčia, kadangi tam panaudojo su savimi turėtÄ plaktukÄ , tyčia su juo trenkė į lango stiklÄ , o tam, kad jį pasiektų, ėmėsi ir priemonių – palypėjo aukščiau.

Nors M. M. savo motinai nurodė, kad tokiu bÅ«du norėjo tik įsitikinti, ar ieÅ¡kovui priklausančiame name nėra jos brolio, tačiau, teismo vertinimu, atsakovų dukra jau yra pakankamo amžiaus, kad galėtų suprasti, jog tokiais savo veiksmais – trenkdama su plaktuku į dūžtantį daiktÄ â€“ lango stiklÄ , jį gali iÅ¡daužti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad M. M. pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, todėl jos veiksmai vertintini kaip neteisėti.

Pažymėtina, kad ginčo dėl šių atsakovų dukros veiksmų byloje nekilo.

8. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas be minėtų neteisėtų atsakovų nepilnametė dukros veiksmų – namo lango vidinio stiklo iÅ¡daužimo, įrodinėjo, jog atsakovų dukra taip pat sugadino (sulaužė) namo lango rėmÄ , tačiau, teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad atsakovų nepilnametė dukra be lango stiklo iÅ¡daužimo atliko ir kitus teisei prieÅ¡ingus ieÅ¡kovo nurodomus veiksmus. 9.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 176 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo. 9.2.

Darydamas pirmiau nurodytÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovų nepilnametės dukros neteisėtų veiksmų sugadinant jam priklausančio namo lango rėmÄ , teismas remiasi Å¡iais argumentais. 9.2.1. Visų pirma, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad atsakovų dukra ne tik iÅ¡daužė lango vidinį stiklÄ , bet ir atliko kitus veiksmus, lėmusius lango rėmo sugadinimÄ ir iÅ¡orinio lango stiklo sudaužymÄ .

Pažymėtina, kad ir pats ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, jog nors ir ėmėsi priemonių siekdamas apsaugoti savo turtÄ â€“ įrengė vaizdo kamerÄ , tačiau jokie atsakovų dukros veiksmai, kurie bÅ«tų nukreipti į lango rėmo sugadinimÄ ar iÅ¡orinio lango stiklo iÅ¡daužimÄ , nebuvo užfiksuoti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, o Å¡ios aplinkybės teismo posėdžio metu neneigė ir pats ieÅ¡kovas, kad atsakovų dukra su plaktuku iÅ¡daužė tik lango vidinį stiklÄ , su plaktuku ji daugiau jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų gadinama atsakovo nuosavybė, neatliko. 9.2.2.

Visų antra, teismas pažymi, kad nors ieÅ¡kovas teigė neteisėtus veiksmus ir žalos faktÄ Ä¯rodinėsiantis ikiteisminio tyrimo institucijos atlikto įvykio patikslinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, tačiau, kaip matyti iÅ¡ nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodytų duomenų, įvykio aplinkybių patikslinimo metu buvo nustatyta, jog M. M. iÅ¡daužė ieÅ¡kovui priklausančio lango stiklÄ , o jokių įrodymų apie tai, kad ji sugadino ir lango rėmÄ , nebuvo nustatyta.

Pažymėtina, jog atsakovė I. A. neginčijo, kad M. M. iÅ¡daužė lango stiklÄ , tačiau jokių aplinkybių dėl to, kad jos dukra bÅ«tų atlikusi ir kitus veiksmus, dėl kurių bÅ«tų padaryta žala ieÅ¡kovui priklausančiam turtui, nenurodė ir nepripažino. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad paties ieÅ¡kovo pozicija dėl atsakovų dukros atliktų veiksmų nėra nuosekli. Tikslinant įvykio aplinkybes apklaustas ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovų dukra, priėjusi prie lango, plaktuku trenkė į langÄ ir jį iÅ¡daužė bei apgadino to paties lango rėmÄ , tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių nepatvirtino, prieÅ¡ingai, nurodė, kad iÅ¡ jo pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, jog atsakovų dukra M.

M. su plaktuku trenkė tik į vienÄ iÅ¡ vidinių lango stiklų, taip jį iÅ¡dauždama, tačiau jokių daugiau veiksmų su plaktuku neatliko. Nors ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai taip pat yra įrodymai (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo pozicijos ir nurodomų aplinkybių dėl atsakovų nepilnametės dukros atliktų veiksmų nenuoseklumÄ , objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, nebuvimÄ , ieÅ¡kovo rėmimÄ si darant iÅ¡vadas dėl atsakovų dukros neteisėtų veiksmų prielaidomis ir niekuo nepagrįstomis kaimynų kalbomis, Å¡iuos ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus vertina kritiÅ¡kai ir atmeta kaip neįrodytus bei nepagrįstus. 9.2.3.

Trečia, teismas kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovo nurodytus argumentus, jog atsakovų dukra negalėjo iÅ¡daužti vidinio lango stiklo nesulaužiusi lango rėmo ir neiÅ¡daužusi iÅ¡orinio lango stiklo, kas, ieÅ¡kovo teigimu, tik patvirtina, kad ji atliko ir Å¡iuos neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad norint iÅ¡daužti vidinį lango stiklÄ yra bÅ«tina sulaužyti lango rėmÄ . Teismo vertinimu, tokiems veiksmams atlikti lango rėmo sugadinimas nėra objektyviai bÅ«tinas.

Be to, teismo vertinimu, objektyviai nėra bÅ«tinas ir iÅ¡orinio lango stiklo iÅ¡daužimas, kadangi gali egzistuoti tokios aplinkybės, dėl kurių iÅ¡orinis langas nebus kliÅ«tis pasiekti vidinį lango stiklÄ , pavyzdžiui, iÅ¡orinis langas bus pravertas ir patekimas iki vidinio lango stiklo nebus apsunkintas. Pažymėtina, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, jog nagrinėjamu atveju egzistavo bÅ«tent tokios aplinkybės, t. y. iÅ¡orinis langas buvo praviras, todėl atsakovų dukra turėjo galimybę iÅ¡daužti vidinio lango stiklÄ nesudaužydama iÅ¡orinio lango stiklo.

Kaip jau buvo minėta, jokių įrodymų, kurie leistų teismui spręsti, kad atsakovų dukra atliko ir kitus neteisėtus veiksmus, dėl kurių galėjo bÅ«ti sugadintas ieÅ¡kovui priklausantis turtas, byloje nėra. Juo labiau, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų tiek lango rėmo sugadinimo, tiek ir iÅ¡orinio lango stiklo sudaužymo faktus. 9.2.4. Ketvirta, teismas kritiÅ¡kai vertina subjektyvius ieÅ¡kovo pamÄ stymus ir vertinimus, kad Å¡iuos veiksmus galėjo atlikti atsakovų dukra.

IeÅ¡kovui neturint jokių jo įtarimus patvirtinančių objektyvių įrodymų, ieÅ¡kovas savo pozicijÄ grindžia tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, paremtais kaimynų pasakojimais ir jo pozicija, kad atsakovų vaikams bÅ«nant jam priklausančioje namų valdoje, bÅ«tent jie gadina ir niokoja ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ . Teismas tokius ieÅ¡kovo argumentus laiko deklaratyvaus pobÅ«džio, nesudarančius pagrindo spręsti, jog bÅ«tent atsakovų dukra M. M. sugadino ieÅ¡kovui priklausančio gyvenamojo namo lango rėmÄ ir iÅ¡daužė iÅ¡orinio lango stiklÄ .

Teismas pažymi, jog pats vaikų patekimo į atsakovui priklausančiÄ namų valdÄ (namų kiemÄ ) faktas, savaime neleidžia preziumuoti, jog bÅ«tent jie gadina atsakovui priklausantį turtÄ . Juo labiau kad ieÅ¡kovas patvirtino, jog į jo namų valdÄ be atsakovų vaikų ir konkrečiai atsakovų dukros M. M. be jokių objektyvių kliūčių gali patekti ne tik kiti vaikai, bet ir kiti asmenys, kas tik sudaro pagrindÄ teismui spręsti, jog nesant jokių konkrečių įrodymų dėl atsakovų dukros M.

M. neteisėtų veiksmų, egzistuoja tikimybė, kad ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ galėjo sugadinti ir kiti asmenys. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas byloje neįrodė, kad atsakovų dukra M. M. sulaužė (sugadino) ieÅ¡kovui priklausančio namo lango rėmÄ ir iÅ¡daužė iÅ¡orinį lango stiklÄ . IeÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡iuos veiksmus atliko bÅ«tent atsakovų dukra, tokiÄ savo pozicijÄ grindė tik subjektyvaus pobÅ«džio samprotavimais, niekuo nepagrįstais vertinimais, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas įrodė Å¡iuos atsakovų dukros neteisėtus veiksmus.

Dėl kaltės 9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėto įvykio metu M. M. buvo devynių metų amžiaus, todėl ji, kaip neveiksnus asmuo, negali bÅ«ti civilinės atsakomybės subjektas. Esant pirmiau nurodytai situacijai, t. y. kai žala atsiranda dėl nepilnamečių vaikų veiksmų, įstatymų leidėjas atsakingais už padarytÄ Å¾alÄ nurodė esant nepilnamečių vaikų tėvus. Toks atsakomybės nepilnamečių vaikų tėvams nustatymas sietinas su tėvų pareigos tinkamai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus (ne)vykdymu.

Nagrinėjamu atveju M. M. tėvai, turėdami pareigÄ savo dukrÄ prižiÅ«rėti ir auklėti taip, kad ji savo veiksmais nedarytų žalos kitiems asmenims, Å¡ios pareigos tinkamai nevykdė, savo dukros pakankamai neprižiÅ«rėjo, nesiėmė priemonių kontroliuoti savo dukros elgesį, kad ji nepatektų į svetimiems asmenims priklausančiÄ namų valdÄ ir ten neatliktų veiksmų, lemiančių žalos atsiradimÄ . Pažymėtina, kad atsakovai, viso bylos nagrinėjimo teisme proceso metu buvę pasyvÅ«s, neneigė savo kaltės dėl atsiradusios žalos, neįrodinėjo, kad žala atsirado dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių ar kad jų dukros auklėjimas ir jos elgesys atitinkamoje situacijoje buvo tinkamas, todėl, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovai neįrodė, jog nėra jų kaltės dėl atsiradusios žalos.

Dėl žalos ir priežastinio ryÅ¡io 10. IeÅ¡kovo teismui pateikti duomenys patvirtina, kad dėl M. M. neteisėtų veiksmų – vidinio lango stiklo iÅ¡daužimo – jis patyrė turtinę žalÄ , kuri tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu yra susijusi su atsakovų dukros atliktais neteisėtais veiksmais. Tačiau teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo apimties ir dėl atsakovų nepilnametės dukros veiksmais ieÅ¡kovui padarytos žalos dydžio, pažymi, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog jis dėl minėtų veiksmų patyrė jo nurodytÄ 270,00 Eur dydžio turtinę žalÄ .

11. CK 6.249 straipsnyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinėje teisėje galioja visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, vadovaujantis kuriuo padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

12. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 270,00 Eur turtinę žalÄ , ieÅ¡kinyje nurodydamas, kad Å¡i žala padaryta iÅ¡daužus dvigubÄ lango stiklÄ bei iÅ¡laužus namo lango rėmÄ , kuris buvo sutvirtintas medvarščiais. Tiek ieÅ¡kinyje, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovas nurodyto žalos dydžio nedetalizavo, negalėjo nurodyti, kokiÄ praÅ¡omos priteisti žalos dalį sudaro iÅ¡daužtas lango stiklas (stiklai), o kuriÄ â€“ sugadintas lango rėmas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad žalos dydį grindžia į bylÄ pateiktais komerciniais pasiÅ«lymais, o jam padaryta žala gali bÅ«ti paÅ¡alinta tik vieninteliu bÅ«du – esamÄ langÄ pakeitus nauju, kadangi Å¡iuo metu tokie langai, kokie yra jam priklausančiame name, nėra gaminami, o kitomis priemonėmis atkurti padėtį, buvusiÄ iki pažeidimo, nėra galimybių. 13.1. Kaip jau buvo nurodyta, ieÅ¡kovas praÅ¡omo priteisti iÅ¡ atsakovų žalos dydžio nedetalizavo, teigė, jog žalos dydį pagrindžia jam pateiktas UAB „Divenda“ komercinis pasiÅ«lymas (b. l. 33), o taip pat UAB „Roda“ komercinis pasiÅ«lymas (b. l. 64).

Atsakovo teigimu, jis laikosi griežtos pozicijos, jog jam padaryta žala gali bÅ«ti atlyginta tik esamÄ , sugadintÄ langÄ pakeitus nauju. IÅ¡ ieÅ¡kovo teismui pateikto UAB „Divenda“ 2020 m. birželio 1 d. komercinio pasiÅ«lymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieÅ¡kovui pasiÅ«lyta prekė – PVC (Tikslangai), modelis – StandART PLUS, baltos spalvos, iÅ¡matavimai – 950 x 1 200, 1 vnt., kiekis 1,14 kv. m, kaina – 242,10 Eur, o su specialia 40 procentų dydžio nuolaida – 145,26 Eur.

Be minėto lango ieškovui pateiktame pasiūlyme nurodyti ir kiti darbai bei prekės / medžiagos: demontavimas – 2,5 kv. m, 10,50 Eur, montavimas – 2,5 kv. m, 25,34 Eur, išorinių palangių tvirtinimas – 2,00 m, 6,08 Eur, vidinių palangių įrengimas – 2,00 m, 6,95 Eur, konstrukcijų montavimo medžiagos – 10,00 m, 9,99 Eur, vidinių palangių montavimo medžiagos – 2,00 m, 2,12 Eur, išorinių palangių tvirtinimo medžiagos – 2,00 m, 0,71 Eur, LMDP300 mm balta palangė – 2,00 m, 21,43 Eur, cinkuota lauko palangė – 2,00 m, 3,77 Eur, senų konstrukcijų išvežimas – 1 vnt., 10,33 Eur.

IÅ¡ viso bendra darbų ir medžiagų kaina – 97,22 Eur. Bendra UAB „Divenda“ pasiÅ«lymo vertė – 242,48 Eur, plius 21 proc. PVM – iÅ¡ viso 293,40 Eur. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo pasiteiravus, kodėl pasiÅ«lyme nurodyta galutinė lango ir darbų / medžiagų vertė yra didesnė, nei kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų suma, taip pat, kurių iÅ¡ nurodytų pasiÅ«lyme darbų (medžiagų) ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti, ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių tiksliai paaiÅ¡kinti negalėjo, nurodė apie galimÄ kainų pasikeitimÄ , kitas galimas aplinkybes, taip pat teigė, kad visos komerciniame pasiÅ«lyme nurodytos medžiagos ir darbai yra bÅ«tini ir nei vieno iÅ¡ jų ieÅ¡kovas neatsisako.

UAB „Roda“ pateiktame komerciniame pasiÅ«lyme Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys apie medinius (puÅ¡ies) langus, iÅ¡matavimai kurių 900 x 1 200 mm, ir kurių kaina atitinkamai 285,94 Eur bei 259,81 Eur, o abiejų – 545,75 Eur, plius 21 proc. PVM – iÅ¡ viso 660,36 Eur. 13.2. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad dėl atsakovų dukros M. M. veiksmų jam padaryta 270,00 Eur dydžio žala.

Visų pirma, teismas pažymi, kad byloje neįrodyta, jog M. M. atliko neteisėtus veiksmus – sulaužė (sugadino) lango rėmÄ ir iÅ¡daužė iÅ¡orinio lango stiklÄ . Byloje nustatyta, kad M. M. iÅ¡daužė ieÅ¡kovui priklausančio gyvenamojo namo lango vidinį stiklÄ (vienÄ dalį iÅ¡ dviejų), tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti dėl egzistuojančios bÅ«tinybės pakeisti ieÅ¡kovui priklausančio gyvenamojo namo langÄ nauju langu. Vien tai, kad atsakovų dukra iÅ¡daužė vidinio lango stiklÄ , teismo vertinimu, nėra pagrindas esamÄ langÄ keisti nauju langu.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl iÅ¡daužto vidinio lango stiklo dalies minėtas langas privalo bÅ«ti pakeistas nauju langu ir kad paÅ¡alinus neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ â€“ iÅ¡daužtÄ lango stiklÄ pakeitus nauju, langas toliau negalėtų bÅ«ti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį. Nors ieÅ¡kovas teigė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvi bÅ«tinybė pakeisti esamÄ langÄ nauju, tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovas šį poreikį grindė ne tik vidinio lango stiklo iÅ¡daužimu, bet ir lango rėmo sugadinimu (sulaužymu), o taip pat iÅ¡orinio lango stiklo sudaužymu.

Tačiau teismas pažymi, kad nenustačius, jog Å¡iuos veiksmus atliko atsakovų dukra, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovų atsakomybės už tuos veiksmus ir žalÄ , kurios jų dukra nepadarė. Be to, ieÅ¡kovas nurodo, kad taisyti lango nėra galimybių, nes jis yra senas, Å¡iuo metu tokių langų negamina, todėl pateikė komercinius pasiÅ«lymus dėl naujo lango ir naujo lango sumontavimo bei seno lango demontavimo darbų. Tačiau, kaip jau buvo minėta, vien dalies lango stiklo iÅ¡daužimas, teismo vertinimu, nėra pagrindas visÄ langÄ keisti nauju langu.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovų dukros neteisėtais veiksmais padaryta žala negali bÅ«ti paÅ¡alinta pakeičiant iÅ¡daužtÄ stiklÄ nauju. 13.3. Pirmiau nurodytos teismo iÅ¡vados nepaneigia ir ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad dūžtantis stiklas galimai sugadino ir vidinę palangę. Teismas pažymi, kad egzistuoja tikimybė, jog dūžtančio stiklo Å¡ukės galėjo sugadinti medinę vidaus palangę, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad dėl dūžtančio lango stiklo ieÅ¡kovui priklausančio namo vidinė palangė bÅ«tų sugadinta (visiÅ¡kai) ar apgadinta.

Juo labiau kad ieÅ¡kovas jokių aplinkybių dėl sugadintos vidinės lango palangės nebuvo nurodęs nei pareiÅ¡kime dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, nei tikslinant įvykio aplinkybes, o taip pat nėra nurodęs nei ieÅ¡kinyje, nei patikslintame ieÅ¡kinyje, pateiktame teismui Å¡alinant teismo nurodytus trÅ«kumus. Nesant jokių objektyvių Å¡ias aplinkybes dėl palangės sugadinimo patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo spręsti dėl minėto ieÅ¡kovui priklausančio turto sugadinimo, juo labiau dėl galbÅ«t egzistuojančios bÅ«tinybės dėl Å¡ių aplinkybių keisti visÄ ieÅ¡kovui priklausančio namo langÄ (ar) vidinę palangę.

Teismas pažymi, jog ieÅ¡kovo pozicija dėl palangių apgadinimo nebuvo nuosekli, kadangi, kaip jau minėta, iki kreipdamasis į teismÄ jis Å¡ių aplinkybių ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojams nenurodė, tokių aplinkybių nėra ir jo pateiktame ieÅ¡kinyje bei patikslintame ieÅ¡kinyje, aplinkybes dėl palangių sugadinimo parengiamojo teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas neigė ir tik teismo posėdyje nurodė aplinkybes tiek dėl iÅ¡orinės, tiek ir dėl vidinės palangės sugadinimo.

Toks ieÅ¡kovo pozicijos nenuoseklumas dėl atsakovų dukros neteisėtais veiksmais padarytos žalos apimties ir pobÅ«džio, leidžia teismui pagrįstai abejoti ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių pagrįstumu. 13.4. Be to, teismas, vertindamas ieÅ¡kovo pateiktÄ 2020 m. birželio 1 d. UAB „Divenda“ komercinį pasiÅ«lymÄ , pažymi, kad nors pasiÅ«lyme nurodyto lango iÅ¡matavimai yra nurodyti 950 x 1 200 mm, tačiau, pavyzdžiui, vidinės ir iÅ¡orinės palangių ilgis, Å¡ių palangių tvirtinimo ir montavimo medžiagos, palangių tvirtinimo ir įrengimo darbai apskaičiuoti ir jų kiekis nurodytas 2,00 m.

Taigi daugiau nei dvigubai didesnis nei kad yra atsakovui priklausančio namo lango plotis. Be to, nors ieÅ¡kovas nurodo, kad jam priklausančiame name palangės yra medinės, tačiau komerciniame pasiÅ«lyme pateiktos kitokių medžiagų palangės – cinkuota lauko palangė ir LMDP palangė. Tiek pirmiau paminėtos aplinkybės dėl komerciniame pasiÅ«lyme pateiktų medžiagų ir darbų kiekio neatitikimo, tiek ir byloje ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad jam priklausantis gyvenamasis namas yra statytas 1986 m., nuo 2012 metų jis buvo negyvenamas, kas leidžia teismui spręsti apie ieÅ¡kovui priklausančio namo, o kartu ir jo konstrukcijų – taip pat ir lango tam tikrÄ nusidėvėjimÄ , praÅ¡ant iÅ¡ atsakovų priteisti turtinius nuostolius, susijusius su seno lango pakeitimu nauju, netgi nevertinant aplinkybių, jog byloje nenustatyta bÅ«tinybė dėl atsakovų dukros neteisėtais veiksmais padarytos žalos pakeisti senÄ langÄ nauju, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti žalos dydis yra nepagrįstas, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijų, nagrinėjamu atveju leistų nepagrįstai ieÅ¡kovui praturtėti atsakovų sÄ skaita, nes, teismo vertinimu, virÅ¡ija dėl atsakovų dukros neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį.

Teismas pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste kritiÅ¡kai vertina ir ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „Roda“ pasiÅ«lymÄ , kur nurodyta medinių langų kaina – 660,36 Eur, kadangi, kaip jau buvo pažymėjęs, byloje nenustatytos aplinkybės, jog dėl atsakovų dukros neteisėtų veiksmų egzistuoja objektyvi bÅ«tinybė esamÄ langÄ pakeisti nauju. 13.5. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo teisme metu konkrečiai nenurodė, kokiÄ Å¾alÄ jis patyrė iÅ¡imtinai dėl sudaužytų lango stiklų, todėl teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos dydžio, jį nustatys savarankiÅ¡kai.

Teismas pažymi, kad byloje ieÅ¡kovo pateiktuose komerciniuose pasiÅ«lymuose nurodyti langų iÅ¡matavimai yra skirtingi, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų fotonuotraukų, kuriose, jo teigimu, yra užfiksuotas ginčo langas, matyti, kad lango su rėmais plotas yra 950 mm, todėl tik lango ir atitinkamai stiklų bÅ«tų dar mažesnis. UAB „Roda“ pasiÅ«lyme nurodyta, kad iÅ¡ dviejų dalių susidedančio lango atskirų dalių plotis yra 450 mm (su lango rėmu), todėl teismas, spręsdamas dėl to, kokio dydžio stiklÄ iÅ¡daužė atsakovų dukra, vertina, kad tokio stiklo plotis maksimaliai gali bÅ«ti 450 mm, o aukÅ¡tis – 1 200 mm.

Kadangi atsakovų dukra savo veiksmais iÅ¡daužė vienÄ vidinio lango stiklo dalį, maksimaliai reikalingas stiklo kiekis yra 0,54 kv. m. Kaip jau buvo paminėta, ieÅ¡kovas konkrečiai nėra nurodęs, kokios vertės stiklas buvo iÅ¡daužtas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtas namas ieÅ¡kovo teigimu buvo statytas 1986 m., sprendžia, kad langams buvo panaudotas įprastas stiklams naudojamas įstiklinti stiklas, kurio kvadratinio metro kaina, teismo sprendimo priėmimo metu vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis internete, stiklui esant 6 mm, yra 17,00 Eur, o 8 mm – 26,00 Eur (pavyzdžiui, https://www.stiklaiveidrodziai.com/stiklo-pjaustymas-vilniuje/).

Kadangi atsakovų dukra iÅ¡daužė lango stiklÄ , kurio bendras plotas yra 0,54 kv. m, tai nurodyta suma turėtų bÅ«ti atitinkamai mažinama. Taigi, maksimaliai ieÅ¡kovo iÅ¡daužto lango stiklo (kaip žaliavos) vertė gali bÅ«ti 14,04 Eur. Teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas pagrįstai gali turėti iÅ¡laidų, susijusių ne tik su minėto lango stiklo įsigijimu, bet ir iÅ¡pjovimu, su jo montavimu bei iÅ¡daužto lango stiklo demontavimu, tačiau, teismo vertinimu, nurodytų darbų vertė galėtų bÅ«ti apie 50,00 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, jog pakankama ieÅ¡kovo nuostoliams dėl atsakovų nepilnametės dukros – M. M. atliktų veiksmų – vidinio lango stiklo iÅ¡daužimo atlyginti bendra suma yra 70,00 Eur. Teismo vertinimu, minėta suma atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, nepažeidžia nei vienos iÅ¡ Å¡alių teisių ir teisėtų interesų, ir užtikrina ieÅ¡kovui dėl minėtų neteisėtų veiksmų padarytų nuostolių visiÅ¡kÄ atlyginimÄ .

Taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, atsakovai turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovui jų dukters neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . 13.6. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų žalÄ solidariai, nors ieÅ¡kinyje teigia, kad abu tėvai už vaiko padarytÄ Å¾alÄ atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles. Pažymėtina, kad bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali bÅ«ti solidariosios arba dalinės. Solidarioji skolininkų pareiga reglamentuota CK 6.66 straipsnyje, pagal kurio nuostatas solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo numatytas iÅ¡imtis.

Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas nėra dalus. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė yra susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.66 straipsnio 1, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad įstatymų leidėjas bÅ«tų nustatęs solidariÄ tėvų atsakomybę už jų vaikų padarytÄ Å¾alÄ , taip pat nenustatyta, kad egzistuotų aplinkybės, sudarančios pagrindÄ Å¡iuo atveju spręsti dėl solidariosios skolininkų prievolės prezumpcijos, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir žalÄ iÅ¡ atsakovų priteisti solidariai.

Tačiau pažymėtina, kad abu tėvai turi pareigÄ tinkamai auklėti savo vaiku ir juos prižiÅ«rėti, nei vieno iÅ¡ tėvų pareigos apimtis Å¡iuo atveju nėra didesnė, todėl spręstina, kad atsakovai I. A. ir R. M. jų nepilnametės dukros veiksmais padarytÄ Å¾alÄ turi atlyginti lygiomis dalimis, atitinkamai iÅ¡ kiekvieno jų priteisiant ieÅ¡kovui po 35,00 Eur žalai atlyginti. Nenustačius, kad dėl atsakovų nepilnametės dukters veiksmų ieÅ¡kovas bÅ«tų patyręs didesnę žalÄ , kita jo ieÅ¡kinio reikalavimų dalis atmestina.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 13. Pagal CPK 93 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 39). Ä®vertinus ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteistÄ sumÄ , laikytina, kad patenkinti 25,93 procentai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų. Proporcingai patenkintiems ieÅ¡kinio reikalavimams, iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteistina 5,19 Eur už ieÅ¡kinį sumokėto žyminio mokesčio, atitinkamai iÅ¡ atsakovės I. A. – 2,59 Eur, o iÅ¡ atsakovo R. M. – 2,60 Eur.

15. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 10,74 Eur. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, atsakovai valstybei turėtų atlyginti 2,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau, kadangi iš kiekvieno iš atsakovų valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma, neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos – 5,00 Eur, šios išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970). Proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams, iš ieškovo valstybei priteistina 7,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 99, 290–291, straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieÅ¡kovui N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės I. A., gyvenančios (duomenys neskelbtini), 35,00 Eur (trisdeÅ¡imt penkių eurų 00 ct) žalos atlyginimÄ ir 2,59 Eur (dviejų eurų 59 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti ieÅ¡kovui N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo R. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini), 35,00 Eur (trisdeÅ¡imt penkių eurų 00 ct) žalos atlyginimÄ ir 2,60 Eur (dviejų eurų 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,96 Eur (septynių eurų 96 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėja Jurgita Jasinskaitė