Legislator Case Law & Legislation
4b2a882a-a5e2-4082-8209-bb6de5a7ee87 AI generated

4b2a882a-a5e2-4082-8209-bb6de5a7ee87 · Kauno apygardos teismas

Case Number 4b2a882a-a5e2-4082-8209-bb6de5a7ee87
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1122-594/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04880-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 48.1; 79.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjęs V. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimo V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

4b2a882a-a5e2-4082-8209-bb6de5a7ee87 · Kauno apygardos teismas: Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1122-594/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04880-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 48.1; 79.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjęs V. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimo V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2014-09-22 nutarimu V. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 174 str. ir nubaustas 100 Lt bauda už tai, kad jis 2014-06-02 apie 16 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie paÅ¡alinių asmenų vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, įžeidžiamai kibo prie A. J., tuo pažeidė žmonių rimtį. Apeliaciniu skundu V. T. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ ir jo atžvilgiu bylÄ nutraukti. Skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas neiÅ¡nagrinėjus esminių bylos aplinkybių.

Pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra sudėtinga struktÅ«ra, kurioje privalo bÅ«ti visi jos elementai, t.y. objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. IÅ¡ ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad Å¡is pažeidimas privalo bÅ«ti atliktas vieÅ¡oje vietoje ir pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarka bei žmonių rimti. VieÅ¡oji vieta - tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.

Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumus (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2206/2011). Nagrinėjamu atveju veika buvo padaryta adresu (duomenys neskelbtini), t.y. apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, kurioje lankytis be jo sutikimo kiti asmenys neturi teisės, kas reiškia, jog veika buvo padaryta ne viešoje vietoje, o privačiame žemės sklype.

Tai patvirtino ir liudytojais apklausti asmenys A. J., L. S.. Mano, kad būdamas savo namo kieme viešosios tvarkos bei žmonių rimties nepažeidė ir negalėjo pažeisti. Teigia, kad A. J. jo atžvilgiu elgiasi neteisingai, dėl nesuprantamų priežasčių jį visur skundžia, tyčiojasi, dėl ko savo namo kieme jį pavadindamas „šūdo gabalu“ išreiškė savo asmeninę nuomonę.Skundo autorius taip pat atkreipė dėmesį, kad teismas netinkamai vertino liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiÅ¡kinimų ir eksperto iÅ¡vadų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus. Kauno apylinkės teismas, visiÅ¡kai neįvertino esminės aplinkybės, jog A. J. „šūdo gabalu“ apeliantas pavadino savo asmeninėje namų valdoje, siekdamas, jog minėtas asmuo be jo leidimo nepatektų į jam priklausančiÄ namų valdÄ .

Konstitucijoje yra įtvirtinta teisė į nuosavybę ir tik nuosavybės savininkas sprendžia, kurie asmenys turi teisę į jÄ patekti. Apeliantas iÅ¡ savo kiemo nebuvo išėjęs, jis buvo provokuojamas A. J. bÅ«nant savo asmeninėje namų valdoje, kadangi nesutiko į savo kiemÄ Ä¯sileisti A. J., su kuriuo santykiai jau kurį laikÄ buvo konfliktiÅ¡ki. A. J. pats iÅ¡provokavo konfliktÄ , kurio metu jis buvo pavadintas „šūdo gabalu“, tačiau asmenys girdėję Å¡iuos žodžius nebuvo paÅ¡aliniai, kurių rimtį Å¡ie žodžiai galėjo pažeisti, tai buvo A.

J. praÅ¡ymu atvykę liudytojai. Mano, kad Å¡ioje administracinės bylos medžiagoje nėra nei vieno neginčytino įrodymo, kuris patvirtintų apelianto netinkamÄ elgesį vieÅ¡oje vietoje bei kuris patvirtintų, kad jis A. J. atžvilgiu bÅ«tų vartojęs necenzÅ«rinius žodžius ar kėlęs nepagrįstÄ triukÅ¡mÄ ir tokiu bÅ«du pažeidęs žmonių rimtį. Apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktÄ medžiagÄ , nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė reikÅ¡mingas teisingai bylai iÅ¡spręsti aplinkybes ir priėmė nepagrįstÄ nutarimÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Prevencijos poskyrio virÅ¡ininkas V. K. praÅ¡o V. T. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad teismo priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, bylos aplinkybės įvertintos visapusiÅ¡kai ir objektyviai. V. T. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, ginčijamas įrodymų vertinimas su iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukÅ¡tesnysis teismas, nevirÅ¡ydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . (ATPK 30211 str. 1 d.).ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ , apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas V. T., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingÄ bei faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl V.

T. kaltės padarius ATPK 174 str. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, V. T. kaltę padarius pažeidimÄ numatytÄ ATPK 174 str. įrodo liudytojų A. J., L. S., K. J. paaiÅ¡kinimai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 29-32), bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai: 2014-06-30 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), A. J. pareiÅ¡kimas (b. l. 4), pareigÅ«no S. N. tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 3), A. J., K. J., L. S., V. T. paaiÅ¡kinimai (b. l. 7-10) bei kita bylos medžiaga.

Surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog V. T. 2014-06-02, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), prie paÅ¡alinių žmonių vartodamas necenzÅ«rinius, įžeidžiančius žodžius įžeidžiamai kibo prie piliečio A. J., tuo savo veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.ATPK 174 str. numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmÄ , tai yra necenzÅ«rinius žodžius ar gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių ar kitus panaÅ¡ius veiksmus, pažeidžiančius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Å ios normos dispozicijoje apraÅ¡yti keli esminiai joje apibrėžto teisės pažeidimo objektyvieji požymiai: pažeidėjo elgesys turi pasireikÅ¡ti necenzÅ«riniais žodžiais, gestais arba įžeidžiančiu kibimu, pažeidimas privalo bÅ«ti atliktas vieÅ¡oje vietoje, pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei žmonių rimtį, tačiau tikslas pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį nėra bÅ«tinas Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N438-59/2011).

ATPK nedetalizuoja vieÅ¡osios tvarkos sÄ vokos, tačiau pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , vieÅ¡oji vieta - tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010).

Apelianto skundo argumentai, kad veiksmai buvo atlikti privačioje, jo gyvenamojo namo teritorijoje, t. y. ne viešoje vietoje, todėl nebuvo galima taikyti ATPK 174 str. nuostatų, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis teismų praktika vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2619/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-973/2012).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad žodinis konfliktas įvyko prie V. T. namų, tai yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Liudytojai A. J., L. S., K. J. patvirtino, jog konflikto metu jie stovėjo prie V. T. namo esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo nuėję ir prie (duomenys neskelbtini) gatvės, V. T. buvo savo gyvenamojo namo kieme, asmenis skyrė tvora, tačiau tai netrukdė V. T. atlikti ATPK 174 str. nurodytus veiksmus, šiuo atveju įžeidžiamai kibti prie A. J., pastarojo atžvilgiu pavartojant frazę „šūdo gabale“.

Kadangi A. J. kaip ir kiti liudytojai stovėjo gatvėje, o kelias taip pat laikytinas vieÅ¡a vieta, keliu turi teisę naudotis ir kiti asmenys, todėl neabejotinai konstatuotina, kad V. T. pažeidimas buvo nukreiptas į konkretų vieÅ¡oje vietoje esantį asmenį. Be to, konfliktÄ matė ir girdėjo kiti vieÅ¡oje vietoje buvę asmenys, t.y. jau paminėti liudytojai L. S., K. J., pastarasis buvo nustebęs dėl tokių V. T. veiksmų, kuomet jis pradėjo rėkti A. J. atžvilgiu vartodamas frazę „tu šūdo gabale“.

Liudytoja L. S. savo paaiškinime taip pat nurodė, kad A. J. ir V. T. vienas kitam garsiai reiškė įvairias pretenzijas, ji prašė V. T. nesikeikti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. T. veika atitinka ATPK 174 str. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, t.y. padaryta viešoje vietoje pažeidžiant žmonių rimtį. Taip pat nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pavartodamas frazę „šūdo gabale“ V. T. išdėstė savo asmeninę nuomonę apie A.

J.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasirinktas žodžių junginys yra akivaizdžiai įžeidžiančio turinio, peržengiantis nuomonės reiÅ¡kimo ribas ir yra nepriimtinas civilizuotoje visuomenėje. Tokio pobÅ«džio frazė nukreipta prieÅ¡ konkretų asmenį ATPK 174 str. prasme neabejotinai laikytina įžeidžiančia, demonstruojanti neigiamÄ asmenybės vertinimÄ . Akivaizdu, jog Å¡itaip asmuo elgėsi suvokdamas savo veiksmų, kurie yra nesuderinami su visuomenėje priimtu elgesiu, esmę.Nors apelianto manymu, A.

J. pats iÅ¡provokavo konfliktÄ , siekdamas patekti į jo gyvenamosios valdos teritorijÄ , todėl ir buvo pavadintas „šūdo gabalu“, tačiau Å¡i pozicija paneigta liudytojo A. J. parodymais (b. l. 30), jog pastarasis nė neketino patekti į V. T. kiemÄ . Be to, kilę ginčai turi bÅ«ti sprendžiami teisiÅ¡kai, korektiÅ¡kai, o ne pažeidžiant nustatytas elgesio taisykles, geros moralės normas, įstatymų reikalavimus, kaip Å¡iuo atveju pasielgė V. T.. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ATPK 174 str. apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai Å¡io pažeidimo sudėties požymiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N438-59/2011), todėl analizuojamu atveju visai nesvarbus V.

T. paaiÅ¡kinimas, kokie A. J. veiksmai kėlė jo pasipiktinimÄ .Administracinė nuobauda V. T. skirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į tai, kad yra baustas administracine tvarka, į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, pobÅ«dį ir pagrįstai skyrė minimaliÄ ATPK 174 str. sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ â€“ 100 Lt baudÄ , kuri nėra per griežta ar neadekvati padarytam teisės pažeidimui.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ bei faktines bylos aplinkybes visiÅ¡kai atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

T. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 174 str.. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : V. T. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                Albinas Antanaitis