2019-03-20 Nr. AB-7217-3-61-3-05402-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-253-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05402-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja B. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT, atsakovas) 2015 m. spalio 19 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – 2015 m. spalio 19 d. sprendimas); 2) įpareigoti NŽT nedelsiant priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos senelio D. (vardas kituose byloje esančiuose dokumentuose – ir D.) J. išlikusį nekilnojamąjį turtą ar lygiavertį, padidintą iki 100 proc., sklypą tos apskrities teritorijoje.

2. Pareiškėja paaiškino, jog yra gimusi tremtyje, todėl turi pirmumo teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau iki šiol ši teisė pareiškėjai nėra suteikta. Pasak pareiškėjos, be jokio pagrindo aiškinama, kad trūksta dokumentų, nors NŽT dar 2006 m. lapkričio 27 d. raštu buvo konstatavusi, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų D. ir S. J. žemės ir miško plotus (duomenys neskelbiami) kaimuose. Pareiškėja nurodė, kad nuosavybės teisei atkurti yra visi reikalingi dokumentai.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog NŽT Varėnos skyriuje nėra pareiškėjos prašymo atkurti nuosavybės teises į S. J. (duomenys neskelbiami) kaime turėtą žemę, taip pat nėra ir D. J. giminystės ryšį su šiuo žemės savininku įrodančių dokumentų, todėl pareiškėjai nuosavybės teisės negali būti atkuriamos. Atsiliepime NŽT nurodė, kad NŽT Varėnos skyrius dar 2015 m. rugsėjo 8 d. priėmė įsakymus, kuriais nusprendė neatkurti nuosavybės teisių pareiškėjai ir A. J. į buvusio žemės sklypo savininko S. J. turėtą žemę. Apie priimtus įsakymus pareiškėja buvo informuota 2015 m. rugsėjo 14 d. raštu. Pažymėjo, jog skundžiamas 2015 m. spalio 19 d. sprendimas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

6. Teismas nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracija (toliau – Administracija) 2005 m. vasario 21 d. raštu „Dėl žemės“ informavo pareiškėją, kad jai ir kitiems pretendentams į Dominyko ir S. J. valdytą žemę (duomenys neskelbiami) kaimuose nuosavybės teisę galima atkurti sugrąžinant žemę natūra. Minėtame rašte nurodyta, kad pareiškėjos nuosavybės teisei atkurti yra visi reikalingi dokumentai. Administracija 2006 m. spalio 24 d. raštu „Dėl žemės“ nurodė pareiškėjai, kad nuosavybės teisės pareiškėjai ir kitiems pretendentams atkuriamos į buvusio savininko D. J. valdytą žemę (duomenys neskelbiami) kaime ir buvusio savininko S. J. valdytą žemę (duomenys neskelbiami) kaime.

7. Nustatyta, kad NŽT 2012 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuo pareiškėjai kartu su A. J. ir D. D. atkūrė nuosavybės teises (grąžinant natūra) į buvusio savininko D. J. nuosavybės teisėmis valdytą 1,30 ha žemės (duomenys neskelbiami) kaime, Varėnos rajone bei bendrą 3,9022 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą. NŽT darė išvadą, kad neturi duomenų, patvirtinančių pareiškėjos nurodomą aplinkybę, jog D. J. nuosavybės teisėmis valdė žemę ne tik (duomenys neskelbiami), bet ir (duomenys neskelbiami) kaime

8. Teismas taip pat nustatė, kad 2015 m. gegužės 25 d. raštu NŽT paaiškino pareiškėjai, kad jai yra atkurtos nuosavybės teisės į visą D. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės plotą. Minėtu raštu taip pat buvo išsamiai paaiškintos aplinkybės susijusios su buvusio savininko S. J. žeme, paaiškinta, kad pareiškėja visus dokumentus turėjo pateikti vėliausiai iki 2003 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėja dabar gali kreiptis tik į teismą dėl termino atnaujinimo. NŽT nurodė pareiškėjai, kad šis atsakymas taip pat gali būti skundžiamas teismui. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja minėtą NŽT atsakymą ginčijo teisme. NŽT Varėnos skyriaus vedėjas 2015 m. rugsėjo 8 d. priėmė įsakymą, kuriuo nusprendė pareiškėjai neatkurti nuosavybės teisių į S. J. (duomenys neskelbiami) kaime, Varėnos rajone turėtą žemę.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjos skundo argumentas, kad NŽT nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos skundą, yra nepagrįstas, nes NŽT minėtame sprendime pateikė pareiškėjai išsamų paaiškinimą bei esamų aplinkybių vertinimą. Kitaip NŽT negalėjo atsakyti pareiškėjai, atsižvelgiant į tai, kad jau buvo priimtas galutinis sprendimas dėl nuosavybės teisių pareiškėjai neatkūrimo. NŽT teisėtai ir pagrįstai skundžiamu 2015 m. spalio 19 d. sprendimu išaiškino pareiškėjai jos teisę tiesiogiai kreiptis į teismą, ginčijant pareiškėjai neigiamas teisines pasekmes sukeliantį įsakymą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą 2015 m. spalio 19 d. sprendimą.

10. Teismas įvertino pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą NŽT nedelsiant priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos senelio D. J. išlikusį nekilnojamąjį turtą ar lygiavertį ir padarė išvadą, kad iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjai jau 2012 metais yra atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. J. žemę, o dokumentų, kurie patvirtintų D. J. nuosavybės teises į žemę ar mišką (duomenys neskelbiami) kaime byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjos antrasis skundo reikalavimas negali būti tenkinamas.

III. 11. Pareiškėja B. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.

12. Apeliacinis skundas, be pareiškėjos pradiniame skunde išdėstytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. NŽT 2012 m. spalio 1 d. padarė išvadą, kad nėra duomenų, kad D. J. nuosavybės teise valdė žemę ne tik (duomenys neskelbiami) bet ir (duomenys neskelbiami) kaime. Tačiau pareiškėja žemėtvarkos institucijoms pateikė Lietuvos Valstybės istorinio archyvo 2011 m. gruodžio 15 d. pažymą Nr. P1-9409, P2-8166 patvirtinančią, kad 1883 m. rugpjūčio 7 d. D. J. yra Simono ir Marijonos sūnus, o dokumentą priėmusios institucijos apeliantei nenurodė, kad reikia kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Tačiau 2015 m. gegužės 25 d. raštu NŽT paaiškino pareiškėjai, kad jai atkurtos nuosavybės teisės į visą iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės plotą. Kitame rašte 2014 m. liepos 2 d. informavo pareiškėją, kad buvusio savininko S. J. nuosavybės teise valdytas žemės sklypas (duomenys neskelbiami) k. suprojektuotas 2013 m. kadastro vietovės projekte.

12.2. Atsakovas 2015 m. gegužės 25 d. rašte nurodė, kad nuosavybės teisės dėl S. J. valdyto žemės sklypo nurodant, kad pareiškėja visus dokumentus turėjo pateikti vėliausiai iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir dėl jo atnaujinimo pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą. Atsakovas 2006 metais buvo patvirtinęs pareiškėjos teisę atkurti nuosavybės teises į S. J. valdytą turtą. Nurodė, kad tokie atsakovo veiksmai suteikė pareiškėjai pagrįstus lūkesčius tikėtis, kad nuosavybės teisės į S. J. valdytą žemės sklypą bus atkurtos jei pareiškėja veiks teisėtai ir sąžiningai.

13. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas, iš esmės remdamasis jo atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytais argumentais, nurodo, kad į buvusio savininko S. J. valdytą žemę (duomenys neskelbiami) kaime – 13,14 ha žemės atkurti nuosavybės teises pretenduoja: D. L. – 3,28 ha, A. B. – 3,28 ha, A. J. –3,29 ha, pareiškėja 3,29 ha (dalis, kurią 1997 m. rugsėjo 18 d. perleido J. J.). Nurodė, kad atkūrimo byloje NŽT nėra nei pareiškėjos nei jos tėvo J. J. prašymo atkurti nuosavybės teises į S. J. (duomenys neskelbiami) kaime turėtą žemę. Pareiškėjos atsakovui NŽT pateikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduoti archyviniai dokumentai, kuriuose nurodyta, kad D. J. yra S. J. sūnus, nepakankami nuosavybės teisių atkūrimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto, kuriuo aptartos pareiškėjos B. L. galimybės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. J. nuosavybės teise valdytą žemę, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui atkurti nuosavybės teises į žemę.

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, nurodęs, jog jau 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo priimtas galutinis sprendimas dėl nuosavybės teisių pareiškėjai neatkūrimo, o įpareigojimui atkurti nuosavybės teises į papildomą žemės plotą neužtenka dokumentų.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde savo poziciją grindžia analogiškais motyvais kaip ir skunde, akcentuodama, kad dėl žemėtvarkos institucijų neveikimo ir netinkamo veikimo jai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į S. J. valdytą žemę.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

19. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai pagrindė ir motyvavo priimtą sprendimą, todėl nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, tik juos papildo.

20. Įvertinusi pareiškėjos skundo reikalavimą dėl atsakovo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo panaikinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytu sprendimu pareiškėja yra pakartotinai informuojama apie anksčiau priimtą sprendimą, t .y. 2015 m. rugsėjo 8 d. NŽT Varėnos skyriaus įsakymą, kuriuo nuspręsta pareiškėjai neatkurti nuosavybės teisių į S. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Atsakovo 2015 m. spalio 19 d. sprendimas (dokumentas) priimtas iš esmės atsižvelgus į tas pačias aplinkybes ir atsakovo turimus duomenis, kurie buvo NŽT Varėnos skyriui priimant 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškėja pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti NŽT Varėnos skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymą, tačiau pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi jį atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo pareiškėja skundė 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad byloje ginčas dėl NŽT Varėnos skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymo nebuvo spręstas, šis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas. Pažymėtina, kad galiojant NŽT Varėnos skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymui , nėra pagrindo panaikinti ir NŽT 2015 m. spalio 19 d. sprendimą, nes jis parengtas NŽT Varėnos skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymo pagrindu, todėl šį dokumentą panaikinus liktų galioti pirminis dokumentas, sukeliantis pareiškėjai tiesioginius teisinius padarinius. Atsižvelgiant į tai, pirmasis pareiškėjos reikalavimas pagrįstai pirmosios instancijos teisme netenkintas.

21. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimo įpareigoti NŽT nedelsiant priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos senelio D. J. išlikusį nekilnojamąjį turtą ar lygiavertį, padidintą iki 100 proc., sklypą tos apskrities teritorijoje, teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad D. J. priklausė du žemės sklypai (duomenys neskelbiami) kaime, į kuriuos nuosavybės teises pareiškėjai ketino atkurti ir atkūrė atsakovas. 2014 m. rugpjūčio 26 d. raštu NŽT informavo pareiškėją, kad jai buvo atkurtos visos nuosavybės teisės į D. J. turėtą žemę (duomenys neskelbiami) kaime. Šiame rašte ir vėlesniuose raštuose pareiškėja informuojama, kad D. J. Alytaus apskrities (duomenys neskelbiami) valsčiaus (duomenys neskelbiami) seniūnijos mokesčiais apdėjimo reikalu paskirstytų žemių sąraše, Alytaus apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1937 m. lapkričio 5 d. pateiktame Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai, neįrašytas kaip turėjęs žemės (duomenys neskelbiami) kaime. Byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai, kad D. J. iki nacionalizacijos galimai valdė 0,52 miško Geidukonių kaime (pažyma, teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teises perleidimo sutartis pareiškėjai ir kiti dokumentai) vertintini rezervuotai, nes nėra pakankamai kitų nuosavybės faktą arba giminystės ryšius pagrindžiančių įrodymų.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016) akcentuojama, kad „kai administracinė procedūra yra tęstinio pobūdžio, o jos metu yra priimamas ne vienas administracinis aktas, kurie tik sudaro prielaidas bei sąlygas priimti baigiamąjį aktą, kuriuo ir yra užbaigiama pati procedūra bei sukuriamos asmeniui atitinkamos subjektinės teisės, tai ši administracinė procedūra gali būti nutraukiama bet kurioje proceso stadijoje iki priimant baigiamąjį administracinį aktą, jei paaiškėja, kad šis baigiamasis bus neteisėtas, nepaisant to, kokio pobūdžio administraciniai aktai buvo priimti iki tol šioje procedūroje“ Taigi, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai vertino aukščiau nurodytus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje surinktų įrodymų nepakanka naujiems sprendimams nuosavybės teisių atkūrimo klausimais priimti. Tai, kad 2006 metais atsakovas klaidingai įvertino turimus dokumentus, nesuponuoja išvados, kad jis tapo įpareigotas atkurti nuosavybės teises pareiškėjai kitokia apimtimi, nei buvo padaryta.. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjos antrasis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas.

23. Be kita ko, pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėja naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė.

24. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė