2025-04-16 Nr. BB-2090-1-02-7-00013-2022-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1241/2025

Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00013-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. J. gynėjo advokato Teisučio Milickio kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo K. J. gynėjas advokatas T. Milickis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: K. J. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jį arba laiduotojo Ž. P., arba G. J. atsakomybėn su užstatu, nustatant laidavimo terminą teismo nuožiūra, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir neteisingas. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria K. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir pripažindamas jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį ir paskirdamas jam bausmę, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalies, 303 straipsnio 4 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutiko, kad iš esmės yra visi BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti pagrindai, pažeisdamas BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, šį baudžiamąjį įstatymą aiškino plečiamai, taikė hipotetines diskriminacinio pobūdžio prielaidas kaltinamam asmeniui, interpretavo nevienareikšmę kasacinės instancijos teismo praktiką ir nesivadovavo naujausia praktika aktualiais klausimais. Skundžiamo nuosprendžio išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, grindžiamos ne visapusišku ir objektyviu bylos duomenų bei pagrindo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą įvertinimu ir taikymu. Tai leidžia abejoti šio teismo objektyvumu, nešališkumu.

Pasak kasatoriaus, neteisėtai buvo sureikšminta K. J. asmenybė, padaryta nusikalstama veika, jos išskirtinumas, pavojingumas bei sumenkinta laiduotojo asmenybė, kaip negalinti padaryti įtakos K. J. veiksmams ir elgesiui ateityje. Toks vertinimas laikytinas diskriminaciniu prieš kitas nusikalstamas veikas (tarp jų ir valstybės tarnybai) padariusius asmenis, kuriems šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas plačiai taikomas.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas iš K. J. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų padarė prielaidomis, o ne bylos duomenimis (nes jų nėra) grįstą išvadą, jog kalbėdamas apie galimą pagalbą ir pažadėdamas ją suteikti, K. J. leido suprasti, kad pasinaudos turimais ryšiais (duomenys neskelbtini) tarnyboje (toliau – (duomenys neskelbtini)). Šis teismas nepagrįstai sprendė, kad, be kitų bylos duomenų, didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą rodo tai, jog K. J. iš tiesų bendravo su tam tikrais (duomenys neskelbtini) dirbusiais asmenimis. Iš tikrųjų K. J. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pareigūnus, vykdydamas pilietinę pareigą, kad būtų ištirta galima PVM sukčiavimo schema ir nieko jų neprašė. Tai kaip tik rodo mažesnį veikos pavojingumą. Tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad K. J. nusikaltimą padarė apgaudamas kyšio davėją dėl ketinimų paveikti (duomenys neskelbtini) pareigūnus. Reikšminga tai, kad K. J. neveikė aktyviai, jis pats neieškojo kyšio davėjo, tuo tarpu šis, kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų, veikė aktyviai, iš esmės skatino ir provokavo K. J.

Kasatoriaus nuomone, K. J., kaip susiformavusios, brandžios asmenybės vertinimas nėra kliūtis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismų praktika, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, negali būti laikoma precedentu šioje byloje. Šiuo atveju svarbu, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą ir apie bylą paskelbus žiniasklaidoje, K. J. labai išgyveno, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, duodamas parodymus neneigė esminių kaltinimo aplinkybių, aktyviai siekė, kad procesas kuo greičiau būtų užbaigtas ir būtų padaryta kuo mažesnė reputacinė žala. Svarbu ir tai, kad veika nebuvo padaryta einant pareigas, ji yra atsitiktino pobūdžio. Nepagrįsta išvada, kad K. J., šešerius metus būdamas VRM pensininkas ir neužimdamas jokių pareigų, vis tiek privalėjo laikytis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir vadovautis tarnybinės veiklos principais. Taip pat nepagrįstai spręsta, kad institucijos, kurioje jis ėjo pareigas, reputacijai ir autoritetui padaryta žala. Tarpininko kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl šiam nusikaltimui konstatuoti padaryta žala neįrodinėjama. Nuo nusikaltimu sukeltų padarinių K. J. nesigynė, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte, nenustatyta. Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išsakytomis abejonėmis dėl laiduoti sutinkančių asmenų galėjimo padaryti reikšmingą teigiamą įtaką K. J. Pateiktais neobjektyviais argumentais apeliacinės instancijos teismas K. J. iškėlė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai prieštaraujančius ir jį prieš kitus asmenis diskriminuojančius reikalavimus, kad jis iš viso negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Be to, kasatorius nurodo, kad jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo paaiškėjo, jog Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, kolegijos pirmininkė ir pranešėja E. Gruodienė yra šioje byloje dalyvavusio prokuroro J. Lauciaus kursioke. Nors teisėją ir prokurorą nuo studijų laikų sieja draugystė, apie tai proceso dalyviai nebuvo informuoti. Žinodami šiuos faktus, K. J. ir jo gynėjas būtų pareiškę nušalinimą šiai teisėjai. Besąlygiškas prokuroro apeliacinio skundo patenkinimas rodo šios teisėjos galimai išankstinę nuomonę, asmeninį nusistatymą. Skundžiamo nuosprendžio motyvai patvirtina, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, šiurkščiai pažeisdamas K. J. procesines teises.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad baudžiamoji byla pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kurį kasatorius prašo palikti galioti, apeliacine tvarka buvo išnagrinėta antrą kartą. Vieną kartą vykusio kasacinio proceso metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi, pripažinusi, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 6 d. nutartis priimta pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, o BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, buvo pritaikytos netinkamai, t. y. neįvertinus visų šiam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių, panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą su privalomais nurodymais (BPK 386 straipsnio 2 dalis) grąžino iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria K. J., padaręs BK 226 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei pateiktas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių ir išreiškia savo nuomonę, kaip turėtų būti vertinami atskiri įrodymai ir aplinkybės, ir į kurias konkrečiai turėjo atsižvelgti teismas, spręsdamas K. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo išvadų šiuo klausimu ginčijimas, savaip vertinant įrodymus ir interpretuojant byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindas bylą nagrinėti kasacine tvarka. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką laidavimo (ne)taikymas priskiriamas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai ir proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų ir aplinkybių vertinimo ar išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Tai, kad kasatorius mano, jog byloje surinktus duomenis ir aplinkybes reikėtų vertinti kitaip, nėra pagrindas teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir K. J. procesines teises. Tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai BPK 369 straipsnio prasme nėra teisiniai argumentais, pagrindžiantys netinkamą bylos išnagrinėjimą, nevykdant kasacinės instancijos teismo nutarties reikalavimų, iš esmės pažeidžiant BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas ar kitas baudžiamojo proceso įstatymo normas.

Nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, ir kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos E. Gruodienės šališkumo. Jie grindžiami prielaidomis, o ne konkrečiomis aplinkybėmis, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. J. gynėjo advokato Teisučio Milickio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Darius Kantaravičius