4b1d2b8d-a801-4e8f-8d0e-c1f0d971647c · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-174-730/2019 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00252-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinį atsakovams A. A., A. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriui dėl teisės įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo ir skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams A.

A., A. P. dėl teisės įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo ir skolos priteisimo, juo prašė pripažinti jam teisę pateikti patikrinti bei suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriui matininkų MB „PajÅ«rio matininkai“ parengtÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ bei įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ VÄ® Registrų centre be atsakovės A. P. sutikimo, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų A.

A. ir A. P. po 75 Eur iÅ¡laidų už atliktus kadastrinius matavimus bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2015 m. gegužės 19 d. mirus jo sutuoktinei O. D. A., ieÅ¡kovas su dviem vaikais, t. y. atsakovais A. A. ir A. P., paveldėjo po jos mirties likusį turtÄ , kurį, be kita ko, sudarė ir 3,53 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovai A. A. ir A. P. priėmė po mamos mirties likusį palikimÄ , tačiau iki Å¡iol nėra gavę paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimų.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovai paveldėtu turtu visiÅ¡kai nesirÅ«pina, nemoka mokesčių, su ieÅ¡kovu nebendradarbiauja ir nesitaria dėl paveldėto turto naudojimo ir valdymo. IeÅ¡kovas ketina atlikti veiksmus bendram turtui atidalyti arba nustatyti naudojimosi juo tvarkÄ , tačiau Å¡ių veiksmų atlikti negali, nes reikia patikslinti paveldėto žemės sklypo kadastrinius duomenis ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovo užsakymu MB „PajÅ«rio matininkai“ sudarė ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ .

Atlikus kadastrinius matavimus buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai, bendras žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 3,5300 ha iki 2,8930 ha, nes visÄ Å¡Ä¯ žemės sklypÄ Ä¯ dvi dalis dalija 6 metrų pločio bendro naudojimo vietinės reikÅ¡mės kelias Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyrius 2017 m. gruodžio 21 d. patvirtino iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje bei teritorijų planavimo dokumento patikslinimo bÅ«tinumo.

Telefoninio pokalbio metu atsakovas A. A. sutiko, kad patikslinti kadastriniai matavimai bÅ«tų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau atsakovė A. P. su tuo nesutinka, nors MB „PajÅ«rio matininkai“ jÄ praneÅ¡imu apie pasikeitusius kadastrinius matavimus informavo, siųsdami praneÅ¡imÄ registruotÄ ja paÅ¡to siunta. IeÅ¡kovė MB „PajÅ«rio matininkai“ už atliktus kadastrinius matavimus sumokėjo 400 Eur, tačiau atsakovai padengti dalies ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų už atliktus kadastrinius matavimus nesutinka.

2. Atsakovas A. A. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad jis nori atsiskaityti už atliktus kadastrinius matavimus, tačiau ieÅ¡kovas iki Å¡iol jam nebuvo pateikęs jokios sÄ skaitos ar iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų.

3. Atsakovė A. P. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei skirti ieÅ¡kovui baudÄ už nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Nurodė, kad po mamos mirties su ieÅ¡kovu bendrauja mažai, tačiau ieÅ¡kovas klaidina teismÄ nurodydamas, kad ji nesutinka suderinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre patikslintus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nė karto nesikreipė į atsakovę nei dėl paveldėto žemės sklypo naudojimo ir valdymo, nei dėl bÅ«tinumo atlikti paveldėto žemės sklypo naujus kadastrinius matavimus.

PirmÄ kartÄ apie tai, kad ginčo žemės sklypas bus ženklinamas ir kad jai, kaip turtinių teisių perėmėjai, reikia atvykti į (duomenys neskelbtini) savo paraÅ¡u patvirtinti žemės sklypo ženklinimÄ ir matavimus, ji sužinojo tik 2018 m. vasario 20 d., kai registruotu paÅ¡tu jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas 2018 m. sausio 29 d. MB „PajÅ«rio matininkai“ praneÅ¡imas. PraneÅ¡imas buvo įteiktas pavėluotai, pasibaigus jame nurodytam terminui, be to, net ir įteikus laiku dėl atstumo, skrydžių ir užimtumo atsakovė nebÅ«tų galėjusi atvykti nurodytu laiku.

Jeigu atsakovė bÅ«tų tinkamai informuota apie tai, kodėl reikia tikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir reikiami dokumentai bÅ«tų buvę atsiųsti į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsakovė bÅ«tų pasiraÅ¡iusi reikiamus dokumentus ir registruota paÅ¡to siunta grÄ Å¾inusi. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko savo iniciatyva, apie bÅ«tinumÄ juos atlikti nepranešė nei jai, nei broliui, nenurodė, kas juos atliks, nei kiek tai kainuos.

IeÅ¡kovas niekada neprašė atlyginti dalį Å¡ių iÅ¡laidų. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nesistengė su bendru turtu susijusius klausimus iÅ¡spręsti neteismine tvarka ir nepagrįstai didina Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mai 2018 m. birželio 26 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl iÅ¡laidų už atliktus kadastrinius matavimus priteisimo, kitÄ ieÅ¡kinio dalį tenkino ir pripažino ieÅ¡kovo A.

A. teisę pateikti patikrinti bei suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriui matininkų MB „PajÅ«rio matininkai“ parengtÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ bei įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ VÄ® Registrų centre be atsakovės A. P. sutikimo, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo A. A. 102 Eur, o iÅ¡ atsakovės A. P. 277 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 11 Eur žyminio mokesčio. 4.1.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas A. A. ir atsakovai A. A. bei A. P. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. IeÅ¡kovui A. A. priklauso 5/8 dalys, atsakovams A. A. ir A. P. – po 3/16 dalis ginčo žemės sklypo. IeÅ¡kovo užsakymu MB „PajÅ«rio matininkai“ 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarė ginčo nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylÄ . Atlikus kadastrinius matavimus, buvo suformuoti du atskiri 2,2363 ha ir 0,6567 ha žemės sklypai, bendras žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 3,5300 ha iki 2,8930 ha dėl per sklypÄ einančio 6 metrų pločio bendro naudojimo vietinės reikÅ¡mės kelio Nr. (duomenys neskelbtini).

Už atliktus matavimus ieÅ¡kovas sumokėjo 400 Eur. Atsakovas A. A. 2017 m. rugsėjo 5 d. davė sutikimÄ nustatyti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, o atsakovė A. P. į žemės sklypo matavimus neatvyko, kadastro duomenų bylos dokumentuose nepasirašė. 4.2. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl iÅ¡laidų už atliktus kadastrinius matavimus priteisimo, nes atsakovas A. A. Å¡ias iÅ¡laidas atlygino, todėl Å¡i civilinės bylos dalis buvo nutraukta. 4.3.

Teismas nurodė, kad tam, jog ieÅ¡kovas galėtų įgyvendinti savo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teises ir galėtų atidalyi turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, bÅ«tina patikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau Å¡ių veiksmų jis negali atlikti nesant žemės sklypo bendraturtės atsakovės A. P. sutikimo. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimÄ ieÅ¡kovui suderinti ir įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis, jos neveikimas trukdo ieÅ¡kovui įgyvendinti turto savininko teises, paneigia teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principÄ , todėl teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas turi teisę įregistruoti naujus žemės sklypo kadastrinius duomenis bei suderinti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriuje be atsakovės A.

P. sutikimo. Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės praÅ¡ymo dėl baudos ieÅ¡kovui skyrimo. 4.4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį (15 Eur už turtinį ir 75 Eur už neturtinį reikalavimÄ ) bei patyrė 300 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. IeÅ¡kovui atsisakius turtinio reikalavimo, jam buvo grÄ Å¾inta 75 procentų atsisakytai ieÅ¡kinio daliai tenkanti žyminio mokesčio dalis, t. y. 11 Eur, o negrÄ Å¾intai atsisakytų reikalavimų daliai tenkantis žyminis mokestis ieÅ¡kovui buvo priteistas iÅ¡ abiejų atsakovų, t. y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 2 Eur.

Kadangi neturtinis reikalavimas buvo reiÅ¡kiamas tik atsakovei A. P., šį reikalavimÄ visiÅ¡kai patenkinus, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteista 75 Eur ieÅ¡kovo sumokėto žyminio mokesčio. Proporcingai reikÅ¡tiems reikalavimams iÅ¡ atsakovo A. A. ieÅ¡kovui priteista 100 Eur, o iÅ¡ atsakovės A. P. – 200 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. IÅ¡ viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo A. A. priteistina 102 Eur, o iÅ¡ atsakovės A. P. priteista 277 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 5.

Apeliaciniu skundu atsakovė A. P. praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalies pagrindu sumažinti iÅ¡ apeliantės priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 5.1. Teismas nepagrįstai bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei neatsižvelgė į tai, kad dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo yra atsakingas ieÅ¡kovas.

Teismas nevertino, kad ieÅ¡kovas nesiekė susitarimo su bendraturčiais, neinformavo apeliantės apie atliekamus kadastrinius matavimus, nesudarė sÄ lygų apeliantei atlyginti dalies kadastrinių matavimų atlikimo iÅ¡laidų. Apeliantės teigimu, Å¡ioje byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti paskirstytos remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. 5.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantės procesinis elgesys buvo netinkamas, neįvertino aplinkybių, jog apeliantė gyvena (duomenys neskelbtini), todėl dokumentų tvarkymas reikalauja daug laiko sÄ naudų ir finansinių lėšų.

6. IeÅ¡kovas A. A. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai: 6.1. Atsakovų elgesys realizuojant savo teises ir pareigas bendrojoje dalinėje nuosavybėje nebuvo tinkamas, atsakovai sÄ moningai delsė baigti paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo procedÅ«ras į ginčo turtÄ , sunkino ieÅ¡kovo galimybes tinkamai baigti žemės sklypo kadastrinių matavimų procedÅ«rÄ , su ieÅ¡kovu nebendradarbiavo, todėl ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo ir dėl to įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . 6.2.

Teismas pagrįstai bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, todėl apeliantės argumentai dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo yra nepagrįsti. Kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡naudojo visas įmanomas galimybes ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai ir tik po to kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, teismas pagrįstai dalį ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisė iÅ¡ apeliantės.

7. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė į žemės sklypo matavimus neatvyko, kadastro duomenų bylos dokumentuose nepasirašė, todėl CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu jai tenka pareiga atlyginti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

10. Byloje pateiktu apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui A. A. iš apeliantės A. P. buvo priteista 277 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Bendroji bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklė yra nustatyta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

12. SkundžiamÄ sprendimÄ priėmęs pirmosios instancijos teismas Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ir priteisė ieÅ¡kovui A. A. iÅ¡ apeliantės A. P. 277 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ jų 77 Eur ieÅ¡kovo sumokėto žyminio mokesčio ir 200 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliantė su Å¡ia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka ir nurodo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti paskirstytos pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, t. y. nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų taisyklių.

13. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikÅ¡tų sÄ Å¾iningo bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į Å¡alių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje bÅ«tina nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: Å¡alių procesinis elgesys bei bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastys. Å alies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso Å¡alis sÄ Å¾iningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreipimasis į teismÄ (ieÅ¡kinio, pareiÅ¡kimo ir kt. procesinio dokumento padavimas) yra procesinis veiksmas, ir jis gali bÅ«ti vertinamas tinkamo procesinio elgesio požiÅ«riu nepriklausomai nuo bylos baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

14. Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovas nesiekė susitarimo su bendraturčiais, neinformavo atsakovės apie atliekamus kadastrinius matavimus, nesudarė sÄ lygų atsakovei atlyginti dalies kadastrinių matavimų atlikimo iÅ¡laidų, todėl nepagrįstai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Apeliantės teigimu, nesÄ Å¾iningi ieÅ¡kovo veiksmai kreipiantis į teismÄ lėmė bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ .

15. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. A. bei atsakovai A. A. ir A. P. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo teisės be atsakovės A. P. sutikimo pateikti patikrinti bei suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriui matininkų MB „PajÅ«rio matininkai“ parengtÄ ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ bei įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ VÄ® Registrų centre, taip pat dalies iÅ¡laidų už atliktus kadastrinius matavimus priteisimo iÅ¡ žemės sklypo bendraturčių.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu civilinės bylos dalis dėl iÅ¡laidų už kadastrinius matavimus priteisimo nutraukta, kita ieÅ¡kinio dalis patenkinta. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo esmės, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismo sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovo naudai. Sprendžiant klausimÄ , ar nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, tinkamo procesinio elgesio aspektu turi bÅ«ti vertinama, ar ieÅ¡kovas turėjo pakankamÄ pagrindÄ teikti teismui ieÅ¡kinį dėl teisės įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo ir skolos priteisimo.

16. Byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas, be kita ko, prašė priteisti iÅ¡ atsakovų po 75 Eur iÅ¡laidų už atliktus kadastrinius matavimus. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas A. A. sumokėjo ieÅ¡kovui iÅ¡ viso 150 Eur. Byloje esančiame ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytame 2018 m. gegužės 23 d. pakvitavime nurodyta, kad atsakovo sumokėtÄ 150 Eur sumÄ sudaro 75 Eur dydžio atsakovo A. A. ir 75 Eur dydžio atsakovės A. P. skola už atliktus kadastrinius matavimus.

Taigi bylos nagrinėjimo metu atsakovai pripažino Å¡iÄ ieÅ¡kovo reikalavimų dalį ir jÄ Ä¯vykdė, todėl darytina iÅ¡vada, jog Å¡i aplinkybė lėmė, jog ieÅ¡kovas atsisakė dalies byloje pareikÅ¡tų reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu pareiÅ¡kimo dėl atsisakymo nuo ieÅ¡kinio pateikimÄ nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl bÅ«tent jam tenka bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovai nebÅ«tų galėję įvykdyti ieÅ¡kovo reikalavimo iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui, todėl įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl skolos už atliktus kadastrinius matavimus priteisimo ir įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

17. Sprendžiant klausimÄ , ar ieÅ¡kovas pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl teisės įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo, atsižvelgtina į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė duoti sutikimÄ ieÅ¡kovui suderinti ir įregistruoti žemės sklypo kadastrinius duomenis. Nors apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai kreipėsi į teismÄ , nes Å¡is klausimas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas neteismine tvarka, jeigu atsakovas bÅ«tų tinkamai informavęs apeliantę apie atliekamus matavimus, tačiau byloje esantys duomenys Å¡ių apeliantės argumentų nepatvirtina.

18. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atliekami 2017 m. rugsėjo 5 d., tÄ pačiÄ dienÄ atsakovas A. A. davė raÅ¡ytinį sutikimÄ nustatyti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis. IÅ¡ pirmosios instancijos teismui teiktų atsakovo A. A. paaiÅ¡kinimų matyti, kad pasirašęs dokumentus, jis apie tai informavo savo (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovę A. P.. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apie atliekamus kadastrinius matavimus apeliantė sužinojo ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo mėnesį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų savo sutikimui iÅ¡reikÅ¡ti.

Apeliantė nurodo, kad ji tik 2018 m. vasario 20 d. sužinojo apie atliekamus matavimus, kai jai buvo įteiktas 2018 m. sausio 29 d. MB „PajÅ«rio matininkai“ praneÅ¡imas dėl atvykimo dalyvauti pasiraÅ¡ant žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus, tačiau vėlesnis atsakovės elgesys taip pat nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡alių ginčas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas neteismine tvarka. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad iki kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. 2018 m. kovo 12., atsakovė bÅ«tų bandžiusi susisiekti su ieÅ¡kovu ar MB „PajÅ«rio matininkai“ ir spręsti klausimÄ dėl sutikimo davimo ir jo įforminimo.

IÅ¡kėlus civilinę bylÄ , atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Å¡alims buvo sudaryta galimybė susitarti taikiai dėl ginčo esmės ir baigti bylÄ taikos sutartimi, tačiau iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo sutikimas nebuvo duotas, nors byloje atsakovė iÅ¡ esmės neįrodinėjo aplinkybių, kad kadastro duomenys nustatyti neteisingai ir pažeidžia žemės sklypo bendraturčių teises.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio dėl teisės įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo pareiškimas negali būti vertinamas kaip netinkamas ieškovo procesinės teisės įgyvendinimas, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 93 straipsnyje nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti apeliantės skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 21. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus apie patirtas 250 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Kadangi apeliaciniu skundu buvo ginčijamas procesinis bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, kuris nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, apeliantei grÄ Å¾intinas už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IÅ¡aiÅ¡kintina, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui A. A. iÅ¡ apeliantės A. P. 250 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. GrÄ Å¾inti apeliantei A. P. 75 EUR žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. liepos 24 d. UAB „Medicinos bankas“. Teisėjos Erinija Kazlauskienė Giedrė Seselskytė Danutė Žvinklytė