4b19c62f-8de8-4848-afdb-e307abf7563b · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1348-792/2012(Proceso Nr. 2-06-3-15485-2011-8)Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 125.2. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 14 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovo R. Š. atstovui advokatui Vitalijui Gunčiui, viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei N. Š. dėl santuokos nutraukimo bei kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių pasekmių, n u s t a t ė : ieškovas R.

Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei N. Å ., praÅ¡ydamas nutraukti jo santuokÄ su N. Å ., įregistruotÄ 1990-06-08 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 878, dėl atsakovės kaltės, palikti santuokos metu įgytas pavardes. Nurodo, jog jų santuokinis gyvenimas faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė prieÅ¡ vienuolika metų paliko jį ir pradėjo gyventi su kitu vyru. Teigia, jog atsakovė nejaučia jam nei meilės, nei pagarbos ir yra jam nelojali.Atsakovė N. Å . nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o jį tenkinti, atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 1990-06-08 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 878 (b.l. 5). Santuokos metu šalims gimė vaikas – dukra E. Š., kuri šiuo metu yra pilnametė (b.l. 6). Šalys būdamos santuokoje neįgijo nekilnojamojo turto bei transporto priemonių (b.l. 7,8,9, 14). Dėl termino susitaikyti nustatymoIeškovo atstovas nurodė, kad ieškovas su atsakove daugiau nei dešimt metų gyvena atskirai, prašo neskirti termino susitaikymui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio praÅ¡ymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys kartu negyvena daugiau nei deÅ¡imt metų, nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė nenori taikytis, per visÄ bylos nagrinėjimo teisme metu laikÄ Å¡alys nebandė susisiekti ir iÅ¡spręsti kilusias problemas bei susitaikyti, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

Santuoka laikytina faktiÅ¡kai iÅ¡irusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko Å¡eiminių santykių, neveda bendro Å«kio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltėsCK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sÄ lygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiÅ¡kia, kad, įrodžius vienÄ ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. IeÅ¡kovas nurodė, jog santuoka iÅ¡iro, kadangi atsakovė buvo jam neiÅ¡tikima, nebuvo jam lojali, negerbė jo. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksÄ (toliau – CPK) 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių duomenų, įrodančių, jog dėl santuokos iÅ¡irimo bÅ«tų kalta tik atsakovė, t.y. jog atsakovė buvo neiÅ¡tikima, nelojali, negerbė jo.

Kartu pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, privalo įvertinti ir Å¡alių elgesį siekiant iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas ar atsakovė atliko kokius nors veiksmus siekdami iÅ¡saugoti santuokÄ . Pažymėtina, jog sudarę santuokÄ sutuoktiniai sukuria Å¡eimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindÄ . IÅ¡ bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena daugiau nei deÅ¡imt metų. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, abiem trÅ«ko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti iÅ¡kilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieÅ¡kojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė iÅ¡saugoti santuokos.

Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigÄ , numatytÄ CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s, lojalumo pareigÄ pažeidė iÅ¡ esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos nepasitikėjimo vienu iÅ¡ sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Byloje nėra duomenų apie bendrus Å¡alių kreditorius bei Å¡alių santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ .Å alys neturi nepilnamečių vaikų.IÅ¡laikymo vienas iÅ¡ kito sutuoktiniai nereikalauja.Atsakovei paliktina santuokos metu turėta pavardė. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymasCPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, tai bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Laikytina, kad ieÅ¡kinys patenkintas 50 %, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos - 50 % žyminio mokesčio 69 Lt bei 14 Lt už VÄ® „Regitra“ pažymÄ (b.l. 14), viso 83 Lt.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 385 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.              SantuokÄ tarp R.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytÄ ir 1990-06-08 įregistruotÄ Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 878, nutraukti.             Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokos metu turėtÄ pavardę, t.y. „Š.”.IÅ¡ atsakovės N. Å . priteisti ieÅ¡kovui R. Å . 83 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                   Darius Kurpavičius