AS-261-114-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-114/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00257-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.; 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Panevėžio visuomenės sveikatos centrui, Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. kreipėsi skundu į teismą prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 15 d. rašte Nr. 19-4.5-2479 priimtą sprendimą; 2) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją kartu su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritoriniu padaliniu bei Panevėžio visuomenės sveikatos centru apsvarstyti Senųjų Panevėžio kapinių statusą Panevėžio miesto savivaldybės taryboje, keičiant jį iš „neveikiančių“ į „riboto laidojimo“.

Skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir veiksmų atlikimo atsisakyta priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsniu ir 22 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad teisminio ginčo objektu gali būti tik tie viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia tam tikras teisines pasekmes, t. y. pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus teisėtus interesus. Darydamas šią išvadą, atsižvelgė ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos, teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai ir imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (nutartys administracinėse bylose Nr. AS525-54/2010, Nr. AS858-336/2012).

Nustatė, kad skundžiamame Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 15 d. rašte Nr. 19-4.5-2479 yra pateikti duomenys apie teisės aktus, reglamentuojančius kapinių tvarkymą; Panevėžio miesto savivaldybės viešojo administravimo subjektą, įgaliotą priimti sprendimą dėl kapinių statuso; viešojo administravimo institucijas, su kuriomis vietos savivaldybė derina kapinių statuso klausimą; Panevėžio Senųjų miesto (Šv. Petro ir Povilo) kapinių statusą ir jį nustatantį administracinį sprendimą; Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl Panevėžio Senųjų miesto (Šv. Petro ir Povilo) kapinių statuso keitimo (rašto 2-a ir 3-ia pastraipos); veiksmus, kuriuos vietos savivaldybės administracijos įgalioti pareigūnai atliko, gavę pareiškėjo kreipimąsi dėl Panevėžio Senųjų miesto (Šv. Petro ir Povilo) kapinių statuso keitimo; Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio ir Panevėžio visuomenės sveikatos centro pateiktų atsakymų turinį (4-a ir 5-a pastraipos). Taip pat šiame Panevėžio miesto savivaldybės administracijos rašte pareiškėjui pranešta apie priežastis, dėl kurių Panevėžio Senųjų miesto (Šv. Petro ir Povilo) kapinių statuso keitimas nėra galimas, bei nurodė teisės aktus ir konkrečias jų normas, kurios reglamentuoja tvarką, kurios laikantis galima atlikti nurodytą procedūrą.

Remdamasis Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-58-8, 8 punktu ir Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, 5 punktu, teismas padarė išvadą, kad teisines pasekmes sukeliančiu teisės aktu pripažįstamas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos priimamas sprendimas dėl statuso kapinėms suteikimo ir keitimo. Panevėžio miesto savivaldybės taryba Panevėžio Senųjų miesto (Šv. Petro ir Povilo) kapinių statuso klausimą išsprendė kitu – 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 1-52-4. Todėl teismas padarė išvadą, kad skundžiamame Panevėžio miesto savivaldybės administracijos rašte pateikti duomenys vertintini kaip pareiškėjui teikiama informacija apie Panevėžio Senųjų miesto (Šv. Petro ir Povilo) kapinių statusą, jį suteikusius administracinius sprendimus, kapinių statuso nustatymo bei keitimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus ir kt. Šis raštas turi informacinį pobūdį, šiuo raštu jokių konkrečių teisių ar pareigų pareiškėjui nėra nustatoma. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundą dėl minėto rašto panaikinimo atsisakyta priimti, kadangi jis nenagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 15 d. rašte Nr. 19-4.5-2479 priimtą sprendimą vertintas skundo reikalavimas įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją kartu su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritoriniu padaliniu bei Panevėžio visuomenės sveikatos centru apsvarstyti Senųjų Panevėžio kapinių statusą Panevėžio miesto savivaldybės taryboje, keičiant jį iš „neveikiančių“ į „riboto laidojimo“. Atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo, atsisakyta priimti ir reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

II. Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Skunde nurodo, kad pirminis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimas pripažinti Panevėžio senąsias kapines neveikiančiomis buvo priimtas remiantis Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-58-8, 8 punktu, Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, 5 punktu bei gavus Kultūros ministerijos teritorinio padalinio ir Panevėžio apskrities Visuomenės sveikatos centro suderinimą. įtvirtintomis nuostatomis. Sovietų okupacijos metu šios kapinės buvo uždarytos, kapavietės, paminklai ir kryžiai nusavinti, uždraustas jose karstų su palaikais laidojimas, aplink kūrėsi gyvenamieji namai, prie kurių buvo iškasti šuliniai. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio visuomenės sveikatos centras ir Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinys nedavė sutikimo pripažinti kapines riboto laidojimo ir Savivaldybės taryba paliko joms „neveikiančių“ kapinių statusą. Šiuo metu bendruomenė, atsižvelgdama į tai, kad Kėdainiuose pastatytas krematoriumas ir trūksta vietos karstų laidojimui, nori urnas su palaikais laidoti senosiose kapinėse, savo artimųjų kapavietėse arba kolumbariumuose.

Kaip nurodyta skundžiamame rašte, Visuomenės sveikatos centras nustatė, kad prie senųjų kapinių gyvenantys žmonės nesinaudoja šuliniais, turi vandentiekį ir kitus patogumus, todėl davė sutikimą, pakeisti Senųjų kapinių statusą. Tik Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinys nenori to pripažinti ir palaiko Senųjų kapinių naikinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, motyvuojant tuo, jog skundas nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Remiantis ABTĮ 1, 2 straipsniais, 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu, administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-890/2009).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl minėtų ABTĮ nuostatų, sprendė, kad skundžiamame Panevėžio miesto savivaldybės administracijos rašte pateikti duomenys vertintini kaip pareiškėjui teikiama informacija apie Panevėžio Senųjų miesto (Šv. Petro ir Povilo) kapinių statusą, jį suteikusius administracinius sprendimus, kapinių statuso nustatymo bei keitimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus ir kt. Šis raštas turi informacinį pobūdį, šiuo raštu jokių konkrečių teisių ar pareigų pareiškėjui nėra nustatoma. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundą dėl minėto rašto panaikinimo atsisakyta priimti, kadangi jis nenagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 15 d. rašte Nr. 19-4.5-2479 priimto sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją kartu su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritoriniu padaliniu bei Panevėžio visuomenės sveikatos centru apsvarstyti Senųjų Panevėžio kapinių statusą Panevėžio miesto savivaldybės taryboje, keičiant jį iš „neveikiančių“ į „riboto laidojimo“. Teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias procesinės teisės normas bei rėmėsi suformuota administracinių teismų praktika panašiose bylose, todėl skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirojo skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas