4b191e14-c058-4e8f-a167-ebe1e14442f8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-4980-331/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02871-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, RÅ«tos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. H. (A. H.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (15/5-7)-11U-1246(01334) panaikino Rusijos Federacijos piliečiui A. H. leidimÄ Nr. LT7392452 laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2018 m. liepos 1 d. (el. b., b. l. 8–9).2. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (el. b., b. l. 1–6) ir praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ Nr. (15/5-7)11U-1246(01334).

3. PaaiÅ¡kino, kad 2016 m., liepos 1 d. jam buvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2018 m. liepos 1 d. Skundžiamu sprendimu pareiÅ¡kėjui buvo panaikintas leidimas, atsakovui nustačius, kad UAB „Megapolis development group“ (toliau – ir Bendrovė) Å¡iuo metu įdarbintiems Lietuvos Respublikos piliečiams nėra mokamas jų darbo sutartyse nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, taigi Å¡ioje bendrovėje nėra visÄ darbo dienÄ dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.

Skundžiamas sprendimas neteisėtas, nes, pareiškėjo teigimu, Bendrovėje nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. nebuvo mažiau nei 5-6 darbuotojai, kuriems buvo tinkamai ir laiku mokamas atlyginimas. Tai, kad tam tikru laiku atlyginimas nebuvo mokamas nesudaro prielaidos teigti, kad tuo metu įmonėje nebuvo atitinkamo skaičiaus dirbančių darbuotojų, kuriems buvo mokamas nustatytas atlyginimas. Ši Įstatymo nuostata, apsunkina realios veiklos vykdytojus, nes ne visada veiklai (verslui) vykdyti yra reikalingas tam tikras nustatytas darbuotojų skaičius.

Ä®statymų leidėjas nuo 2017 m. sausio 1 d. pakeitė Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus. Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvÅ«s reikalavimai, susiję su įmonės darbuotojais, neužtikrina sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvės, yra diskriminuojantys, pažeidžia lygiateisiÅ¡kumo tarp užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių principÄ , kadangi „Lietuvos Respublikos piliečiams nėra reikalavimo turėti įmonėje konkretų darbuotojų skaičių“.

Migracijos departamentui negali bÅ«ti suteikiamas pagrindas spręsti ar UAB „Megapolis development group“ yra fiktyvi įmonė, kadangi sprendžiant klausimÄ dėl įmonės fiktyvumo reikia vertinti faktinę darbuotojų darbo atlikimÄ , o ne skolas valstybinėms institucijoms. UAB „Megapolis development group“ negali bÅ«ti vertinama kaip fiktyvi įmone, kadangi Ä®monės veikla buvo tinkamai vykdoma ir darbuotojai dirbo pagal Darbo sutartyje numatytas sÄ lygas.4. A. M. departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime (el. b., b. l. 12–17) paaiškino, kad pareiškėjas neginčija Migracijos departamento sprendime nurodytų aplinkybių, kad jo įmonėje ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo įdarbintų ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat gyvenančių užsieniečių, o dirbę Lietuvos Respublikos piliečiai negavo darbo sutartyje sulygto darbo užmokesčio, t. y. pareiškėjo įmonė neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų nuo 2017 m. kovo 1 d.

Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvÅ«s, Ä®statyme nėra nustatyta jokių iÅ¡imčių dėl Å¡ių reikalavimų netaikymo. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, apie jas jis privalėjo praneÅ¡ti Migracijos departamentui ir kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo kitu pagrindu, kadangi Bendrovė nebeatitiko Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (Ä®statymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytų reikalavimų.

Pasikeitus aplinkybėms, pareiÅ¡kėjas privalėjo gauti naujÄ leidimÄ laikinai gyventi.5. Pagal teisės aktų nuostatas, leidimai laikinai gyventi, iÅ¡duoti iki 2017 m. sausio 1 d. yra panaikinami vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Ä®statymo nuostatomis. Todėl Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , pagrįstai vadovavosi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Ä®statymo nuostatomis, o pareiÅ¡kėjo įmonė visÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoto leidimo laikinai gyventi galiojimo terminÄ turėjo atitikti iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Ä®statymo reikalavimus.6.

Nustatyta ne tik tai, kad UAB „Megapolis Development Group“ neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio reikalavimų, bet ir tai, kad Å¡i įmonė neperveda priklausančių įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Å ios aplinkybės Migracijos departamentui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nėra linkęs laikytis pagal teisės aktus numatytų mokestinių prievolių Lietuvos Respublikai. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime, prieÅ¡ingai negu teigia pareiÅ¡kėjas, nebuvo konstatavęs, kad bendrovė yra fiktyvi, Å¡is sprendimas buvo priimtas tuo pagrindu, kad bendrovė „Megapolis Development Group“ neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

Nei užsieniečiams, nei Lietuvos Respublikos piliečiams nėra keliamas darbo vietų kiekybinis reikalavimas tam, kad bÅ«tų įsteigta įmonė. Reikalavimas dėl įsteigtų darbo vietų skaičiaus atsiranda tik tuomet, kai užsienietis įmonės valdytojas pageidauja gauti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ko, natÅ«ralu, nereikia Lietuvos Respublikos piliečiui. Per tokias teisės normas kaip Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublika nusistato savo imigracijos politikÄ užsienio investuotojų, norinčių gyventi Lietuvoje, atžvilgiu.

Vien pareiÅ¡kėjo nuomonė, kad Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai yra diskriminaciniai, nesudaro pagrindo netaikyti pareiÅ¡kėjo atžvilgiu Å¡ių imperatyvių Ä®statymo nuostatų.7. Teismo posėdyje proceso Å¡alys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnis).

S k u n d a s  a t m e s t i n a s.

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2018 m. liepos 1 d., teisėtumo ir pagrįstumo.9. Nustatyta, kad 2016 m. balandžio 25 d. pareiÅ¡kėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra Lietuvoje įregistruotos UAB „Megapolis develpment group“ dalyvis ir jo atvykimo tikslas yra darbas Å¡ioje bendrovėje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas) 40 straipsnio 1 dalies, 5 punkte, 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, t. y. bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytÄ veiklÄ Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visÄ darbo laikÄ dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo.

Kartu su praÅ¡ymu pakeisti leidimÄ laikinai gyventi minėtas užsienietis pateikė galiojantį kelionės dokumentÄ , bendrovės „Megapolis develpment group“ įstatus, akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį, balansÄ , dokumentus apie bendrovės vykdomÄ veiklÄ , trijų įmonės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių, darbo sutartis, dokumentus, patvirtinančias turimas pragyvenimo lėšas, gyvenamÄ jÄ patalpÄ Lietuvos Respublikoje, ir kitus dokumentus (el. b., b. l. 26–108).10. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas su visa medžiaga persiųstas į Migracijos departamentÄ , kurio Imigracijos reikalų skyrius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir dokumentus ir, vadovaudamasis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. birželio 22 d., nenustatęs pagrindų, nurodytų Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių galėtų bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti jam leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus, o Migracijos valdyba 2016 m. liepos 1 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Nr. LT7392452, galiojantį iki 2018 m. liepos 1 d. (el. b., b. l. 8–9).11.

Migracijos departamentui kilus pagrįstų įtarimų dėl bendrovės „Megapolis develpment group“ veiklos Lietuvos Respublikoje, manydamas, kad pareiškėjas yra atvykęs kitu, negu deklaruota tikslu, patikrino bendrovės „Megapolis develpment group“ duomenis VSDFV informacinėje sistemoje ir nustatė, kad bendrovėje yra įdarbinti tik du Lietuvos Respublikos piliečiai (trečias Lietuvos Respublikos pilietis buvo atleistas 2017 m. gegužės 17 d.), kuriems nėra mokamas jų darbo sutartyse nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis (bendrovėje darbuotojams už 2017 m. kovo – balandžio mėnesius buvo mokamas 45,68-47,50 Eur atlyginimas), t. y.

įmonėje įdarbinti darbuotojai nedirba Å¡ioje įmonėje visÄ darbo laikÄ , o nuo 2017 m. gegužės mėn. iki patikrinimo dienos (2017 m. rugpjūčio 11 d.) duomenų apie darbuotojams mokamÄ darbo užmokestį apskritai nėra. IÅ¡ VSDFV informacinės sistemos 2017 m. rugsėjo 19 d. iÅ¡raÅ¡o, ginčijamo sprendimo priėmimo dienÄ bendrovėje nedirbo nei vienas darbuotojas, t. y. bendrovės darbuotojas V. U. buvo atleistas 2017 m. gegužės 1 d., darbuotoja A. Z. buvo atleista 2017 m. gegužės 1 d., darbuotojas S. D. buvo atleistas 2017 m. gegužės 17 d.

Be to bendrovės „Megapolis develpment group“ skola VSDFV fondo biudžetui 2017 m. rugpjūčio 9 d. duomenimis sudarė 636,97 eurus. Todėl bendrovė „Megapolis develpment group“ neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes Å¡ioje bendrovėje nėra visÄ darbo dienÄ dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, be to, jiems nėra mokamas jų darbo sutartyse nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis.

Todėl Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 14 d. priėmė ginčijamÄ sprendimÄ , kuriuo nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi (el. b., b. l. 167–168).12. Teismui, įvertinus bylos aplinkybes, atsakovo surinktÄ medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad bendrovė „Megapolis develpment group“ neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes Å¡ioje bendrovėje nėra visÄ darbo dienÄ dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, jiems nėra mokamas jų darbo sutartyse nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis.

Be to, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡vyko 2017 m. balandžio 19 d., o duomenų apie minėto užsieniečio Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kirtimus nėra. Pagal Ä®statymo 29 straipsnio 2 dalį užsieniečių praÅ¡ymai iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai iÅ¡duoti, pakeisti ar panaikinti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki Å¡io Ä®statymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečiu teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktu nuostatomis.

Pažymėtina, kad Ä®statymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimÄ laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms Å¡io leidimo iÅ¡davimo pagrindÄ , privalo gauti naujÄ leidimÄ laikinai gyventi. Tačiau pareiÅ¡kėjas iki Å¡iol į Migracijos departamentÄ nesikreipė. Todėl Migracijos departamento Kontrolės skyrius, įvertinęs surinktÄ medžiagÄ , pateiktus dokumentus, surinkęs kitus įrodymus, vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. liepos 1 d.

13. Ginčo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas), kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindus. Å io straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Ä®statymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis:

1) atitinka Å engeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sÄ lygas;

2) turi galiojantį sveikatos draudimÄ patvirtinantį dokumentÄ , kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintÄ Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimÄ apmokėti iÅ¡laidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas;

3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamÄ ja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimÄ suteikti jam tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje jis deklaruos savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimÄ , leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;

5) pateikia iÅ¡vykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sÄ raÅ¡Ä ;

6) pateikia iÅ¡samiÄ informacijÄ apie save, ryÅ¡ius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Ä®skaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryÅ¡ius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi.

Ä®statymo 36 straipsnyje yra nustatyta, kokiais atvejais praneÅ¡ama apie duomenų pasikeitimÄ vidaus reikalų įgaliotai institucijai. Ä®statymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimÄ gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo praneÅ¡ti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ä®statymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad paaiÅ¡kėja, kad yra Å¡io Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi; 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Å¡io įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo.14.

PareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas paaiÅ¡kėjus, kad bendrovėje nėra visÄ darbo dienÄ dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, jie negauna darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio. 15. PareiÅ¡kėjo teigimu bendrovėje nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. nuolat buvo įdarbinti 5-6 darbuotojai, kuriems buvo tinkamai ir laiku mokamas atlyginimas, o faktas, jog tam tikru metu darbuotojams dėl finansinių sunkumų nebuvo mokamas minimalus darbo užmokestis, nesudaro pagrindo teigti, kad bendrovėje nėra „atitinkamo skaičiaus dirbančių darbuotojų“.

Teismas negali sutikti su Å¡iais pareiÅ¡kėjo teiginiais, nes įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ bei ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad Migracijos departamentas surinko pakankamai duomenų, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«tų panaikintas iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes bendrovėje nuo 2017 m. kovo- balandžio mėnesiais dirbo tik du darbuotojai, jiems nebuvo laiku mokamas sutartas atlyginimas, o 2017 m. gegužės mėnesį buvo atleisti visi darbuotojai, t. y. pats pareiÅ¡kėjas neginčija faktinių aplinkybių, kad bendrovė neatitinka imperatyvių Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

Taip pat PareiÅ¡kėjas neginčija faktinių duomenų, kad bendrovėje įdarbintiems Lietuvos Respublikos piliečiams nėra mokamas jų darbo sutartyse nustatytas minimalus darbo užmokestis, bet Å¡ias aplinkybes bando pateisinti sunkia įmonės finansine padėtimi, tuo tarpu sumažintas darbo užmokestis (45 Eur) bendrovės darbuotojams buvo mokamas nuo 2017 m. kovo mėnesio. Taigi bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių pareiÅ¡kėjas 2016 m. balandžio 25 d. prašė pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, apie jas jis privalėjo praneÅ¡ti Atsakovui ir kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo kitu pagrindu, nes bendrovė „Megapolis develpment group“ nebeatitiko Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (Ä®statymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytų reikalavimų.

Teismas atsakydamas į pareiškėjo teiginius dėl atsakovo argumentų, jog bendrovė yra fiktyvi, pažymi, kad atsakovas ginčo sprendime nebuvo konstatavęs, kad bendrovė yra fiktyvi. Ginčijamo sprendimo turinys akivaizdžiai patvirtina, kad šis sprendimas buvo priimtas tuo pagrindu, jog bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. kitu Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu alternatyviu pagrindu (užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų), todėl skundo teiginiai, susiję su bendrovės fiktyvumu, nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingi.16.

PareiÅ¡kėjui leidimas gyventi buvo panaikintas, vadovaujantis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ne dėl to, kad Bendrovė yra fiktyvi, o dėl to, kad pareiÅ¡kėjas Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes bendrovė neturėjo reikalaujamo skaičiaus visÄ darbo dienÄ dirbančių darbuotojų, Å¡is laikotarpis truko ne keletÄ dienų, o keletÄ mėnesių, t. y. pareiÅ¡kėjas neatitiko Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies imperatyvių reikalavimų (bÅ«tų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visÄ darbo laikÄ dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai).

Todėl pareiÅ¡kėjas neatitinka sÄ lygų, kurios buvo nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Ä®statyme nustatytu pagrindu, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ir vienintelis akcininkas, yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktÄ iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Å¡iame įstatyme nustatytu pagrindu.

Įstatymo 50 straipsnio l dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad bendrovė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jo vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. VSDFV informacinės sistemos duomenimis bendrovėje nuo 2017 m. kovo-balandžio mėnesiais dirbo tik du darbuotojai, jiems nebuvo laiku mokamas sutartas atlyginimas, t. y. pats pareiškėjas neginčija faktinių aplinkybių, kad bendrovė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, bendrovėje įdarbintiems Lietuvos Respublikos piliečiams nėra mokamas jų darbo sutartyse nustatytas minimalus darbo užmokestis, bet šias aplinkybes bando pateisinti sunkia įmonės finansine padėtimi, tuo tarpu sumažintas darbo užmokestis bendrovės darbuotojams buvo mokamas nuo 2017 m. kovo mėnesio, o visi darbuotojai atleisti 2017 m. gegužės mėnesį.

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo bylose yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bendrovėje faktiÅ¡kai pradeda dirbti mažiau negu trys darbuotojai, kaip to reikalauja Ä®statymas, bendrovė nuo pirmojo darbuotojo atleidimo dienos nebeatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (Ä®statymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimų, ir Migracijos departamentas tokiais atvejais pagrįstai nusprendžia panaikinti užsieniečiui leidimÄ laikinai gyventi.

Taip pat LVAT pažymėjo, kad iÅ¡ Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ ir “ akivaizdu, kad Å¡ioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir iÅ¡laikyti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra bÅ«tina, kad įmonė atitiktų Å¡ių reikalavimų (sÄ lygų) visumÄ . Be to, LVAT yra pažymėjęs, kad bendrovės darbuotojams kelis mėnesius negaunant atlyginimo arba gaunant atlyginimÄ , daug mažesnį už minimalų dydį, Departamentas pagrįstai suabejojo, ar tokie darbuotojai Bendrovėje dirba visÄ darbo laikÄ , t. y.

Bendrovė neatitiko Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų (LVAT administracinėse bylose Nr. A-3329-662/2017, Nr. A-3331-662/2017).18. Teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjo deklaruoti atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, pareiÅ¡kėjas siekė atitikti Ä®statyme nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas, o ne užsiimti Å«kine-komercine veikla Lietuvoje, nes byloje surinkta įrodymų visuma (VSDFV informacinės sistemos duomenimis bendrovėje 2017 m. kovo- balandžio mėnesiais dirbo du darbuotojai; bendrovės darbuotojams nuo 2017 m. kovo mėn. nebuvo mokamas jų darbo sutartyse nustatytas minimalus darbo užmokestis, 2017 m. gegužės mėn. atleisti visi darbuotojai) leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedÅ«romis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas ginčo sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, teikdamas praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl visos abejonės dėl pareiÅ¡kėjo nurodyto atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslo yra pagrįstos.

19. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡ie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų paaiÅ¡kinimais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016). Be to pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s teiginiai nėra ir negali bÅ«ti laikomi tam tikrÄ aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.

Pastebėtina, kad nustačius bent vienÄ iÅ¡ Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas laikinai gyventi panaikinamas, esant tai patvirtinančių dokumentų, pradedama sprendimo panaikinti leidimÄ priėmimo procedÅ«ra. Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu, be kita ko, paaiÅ¡kėjus, jog yra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Nagrinėjamu atveju aktualus Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5, 12, 14 punktai, numatantis, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma (Ä®statymo 50 str. 1 d. kontekste, leidimas panaikinamas), jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi; 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Å¡io įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo.

BÅ«tent Å¡iuo pagrindu rėmėsi Atsakovas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ . Byloje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotas tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taigi, atsakovas turėjo teisėtÄ pagrindÄ pradėti pareiÅ¡kėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo procedÅ«rÄ .20. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nustatant Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintÄ pagrindÄ , užsieniečio valia nėra esminis elementas.

Å iuo atveju pagrindo panaikinti leidimÄ laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, konstatavimu, o tai, ar asmuo vykdė veiklÄ , ar norėjo jÄ vykdyti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste. PareiÅ¡kėjo pateikti argumentai neiÅ¡sklaido pagrįstais pripažintinų atsakovo įtarimų, todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų paneigiančių Atsakovo padarytos iÅ¡vados.

Leidimo panaikinimas savaime neužkerta kelio pareiÅ¡kėjui vykdyti Bendrovės akcininko pareigų (pasitelkiant įgaliotus atstovus). LVAT yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (LVAT administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).21. PareiÅ¡kėjo teismui pateikti papildomi dokumentai, kurių neturėjo bei nevertino Departamentas priimdamas ginčo sprendimÄ , nesudaro pagrindo naikinti šį sprendimÄ , nes sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas pagal LVAT suformuotÄ praktikÄ yra vertinamas pagal tuos dokumentus bei įrodymus, kuriuos atsakovas turėjo iki priimant ginčijamÄ sprendimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-3048-822/2016).22.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 p.) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes šį sprendimÄ apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Ä®vertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

23. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. (15/5-7)11U-1246(01334) paliekamas nepakeistas, pareiÅ¡kėjo reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).24.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. H. (A. H.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. TeisėjaiJolanta Malijauskienė RÅ«ta Miliuvienė Henrikas Sadauskas