2021-08-25 Nr. AB-16585-4-39-3-00158-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3837-261/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00158-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant vertėjui Abdulmecit Zengin,

(duomenys neskelbtini) piliete I. H. A. prisistačiusiam asmeniui,

užsienietės atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete I. H. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl I. H. A. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete I. H. A. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau nei kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2. Centras paaiškino, kad užsienietė buvo sulaikyta 2021 m. birželio 27 d., kai su grupe asmenų neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, ji su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Užsienietė paaiškino, jog vyksta gyventi pas vyrą, gyvenantį Belgijos Karalystėje. Užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jis nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Centro nuomone, atsižvelgiant į tai, kad užsienietė į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtusi valstybės sieną, prieglobsčio paprašė tik po su laikymo, su savimi neturėjo asmens dokumentų, pripažintina, jog ji yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojos, pareigų bei nepaisyti teisės aktų. Tikinėtina, kad, siekdama išvengti numanomo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Centras tvirtino, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, ypač atsižvelgiant į tai, kad ne visa Centro teritorija yra stebima.

3. (duomenys neskelbtini) piliete I. H. A. prisistatęs asmuo teismo posėdyje paaiškino, jog ji žinojo, kad į Lietuvą keliaus nelegaliai, ir sutiko su tokiomis sąlygomis, už kelionę sumokėjo 11 000 Eur. Jos vyras gyvena Belgijoje nuo 2014 metų, tačiau jos kelionės tikslas buvo Lietuva. Užsienietė tvirtino, kad ji pateikė pasą pareigūnams.

4. Užsienietės atstovas teismo posėdyje prašė netenkinti Centro teikimo.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 14 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, t. y. nusprendė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete I. H. A. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės pareigūno 2021 m. liepos 12 d. sprendimu Centre iki 48 val. buvo sulaikytas asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliete I. H. A.. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 27 d., neturėdama kelionės dokumentų. Ji buvo sulaikyta, pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsienietės prašymą suteikti prieglobstį priėmė nagrinėti skubos tvarka, užsienietę apgyvendino Centre.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad užsienietės prašymas suteikti prieglobstį dar nagrinėjamas, nagrinėjimo metu Migracijos departamentas tikrina asmens nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Užsienietė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu turi teisę Migracijos departamentui teikti naujus įrodymus ar aplinkybes, todėl laikytina, kad prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra galutinai išsiaiškinti. Teismo vertinimu, egzistuoja užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, esant šio straipsnio 5 dalies 7, 10, 11, 12 punktuose nurodytoms aplinkybėms.

III. 8. (duomenys neskelbtini) piliete I. H. A. prisistatęs asmuo apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą ir skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9. I. H. A. tvirtina, jog teismas nepateikė motyvų, kodėl šiuo atveju negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė bei kodėl jai neišvengiamai būtina skirti sulaikymą, t. y. pačią griežčiausią judėjimo suvaržymo priemonę. Pažymi, kad prašymo suteikti prieglobstį motyvai gali būti išaiškinti ir užsienietės nesulaikius, o ji pati savo veiksmais nesudarė prielaidų įtarimams, jog ji galėtų bandyti pasislėpti ar nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, trukdyti prašymo nagrinėjimui. Užsienietė tvirtina, jog ji bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Centre sudarytos pakankamos sąlygos užtikrinti užsienietės laikymą teritorijoje ir saugojimą. Kita vertus, pageidaujamų sąlygų užsieniečiams saugoti ir apgyvendinti neturėjimas negali tapti priežastimi griežčiausiu būdu apriboti asmens judėjimo laisvę. Užsienietė teigia, kad, pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, ji būtų aprūpinta gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas jos buvimas Lietuvoje ir prašymo suteikti prieglobstį motyvų išaiškinimas, tuo pačiu sudarant sąlygas bent minimaliai judėti.

10. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti I. H. A. apeliacinį skundą.

11. Centras pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Centro nuomone, teismas konstatavo, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, ir toliau sprendime išdėstė šiuo klausimu išsakytus Centro argumentus ir teisinius motyvus. Teismas pakankamai plačiai išdėstė sulaikymo pagrindus, numatytus Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose. Centras nemano, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas padėtų pasiekti norimą tikslą, kadangi, netinkamai įvertinus bendradarbiavimo faktą, yra didelė tikimybė, kad užsienietė tiesiog išeis iš Centro ir nebegrįš (taip yra nutikę su kitais užsieniečiais). Šiuo atveju atvykimas į Lietuvos Respubliką be jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento negali būti vertinamas kaip užsienietės bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Kadangi užsienietė turėjo tikslą patekti į Belgiją, kur yra jos vyras, egzistuoja didelė tikimybė, jog ji tyčia atvyko be dokumento, siekdama išvengti grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės šalį procedūros. Vadovaujantis užsienietės paaiškinimais, jos vyras, gyvenantis Belgijoje nuo 2014 metų, minėtoje valstybėje taip pat yra neteisėtai, priešingu atveju jiedu galėtų pasinaudoti teisės aktų nuostatomis dėl šeimos susijungimo. Centras taip pat pakartotinai pabrėžia ribotą galimybę saugoti užsieniečius, kuriems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas teikime išdėstytų teiginių teisingumą, ne itin detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, byloje reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog teismo sprendimas yra be motyvų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 2 d. 5 p.). Teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant pagrindą sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete I. H. A. prisistačiusį asmenį Centre. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti užsienietę. Apeliaciniame skunde užsienietė tvirtina, kad ji bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas labiau atitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijus, bei mano, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, ištaisydama sprendimo trūkumus ir atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

15. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

16. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

17. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) piliete I. H. A. prisistačiusio asmens tapatybė dar nėra patvirtinta kompetentingų institucijų. Byloje minimi kelionės dokumentai nelaikytini oficialiais jos tapatybę patvirtinančiais dokumentais. Užsienietė Lietuvos valstybės sieną kirto su grupe asmenų, neleistinoje vietoje. Ji prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdama sulaikyta, o ne savanoriškai atvykusi į pasienio kontrolės punktą (Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2021 m. birželio 30 d. tarnybinis pranešimas, Centro byla, b. l. 2). Apklausoje užsienietė nurodė, kad ji vyksta gyventi pas vyrą, esantį Belgijoje. Užsienietė iš (duomenys neskelbtini) į Baltarusiją atvyko legaliai, gavusi turistinę vizą, bet kelionę tęsė nelegaliai, pagal vedlio nurodymus neteisėtai kirto Lietuvos-Baltarusijos valstybių sieną, kelionė jai kainavo apie 10 000 Eur (Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2021 m. liepos 5 d. raštas, Centro byla, b. l. 6–7; Migracijos departamento prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 5 d. raštas Nr. 14VaR-1991, Centro byla, b. l. 8–9). 2021 m. birželio 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose užsienietė tvirtino, jog ji nori būti su savo vyru, kuris gyvena Belgijoje (Centro byla, b. l. 16).

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų apie I. H. A. socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Priešingai, ji ne kartą pabrėžė norinti būti su savo vyru, gyvenančiu Belgijos Karalystėje, tuo tikslu ji pasinaudojo nelegalią migraciją organizuojančių asmenų paslaugomis. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad užsienietė gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydama kliūtis priimti sprendimą dėl jos teisinės padėties ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldama nelegalią migraciją Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja poreikis nustatyti užsienietės tapatybę ir pagrindas manyti, kad užsienietė gali pasislėpti, siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 1 ir 2 p.), todėl tenkino Centro teikimą dėl užsienietės sulaikymo.

20. Akcentuotina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.). Viena iš tokių alternatyvių priemonių – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

21. Apeliacinio skundo argumentai, kad užsienietės apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, būtų labiau suderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini. Užsienietės asmens tapatybė dar nėra patvirtinta oficialiais duomenimis ir, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, tikėtina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. užsienietė gali pasišalinti iš Centro ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepakankamai motyvavo savo sprendimą, tačiau teisėjų kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir šia nutartimi ištaiso skundžiamo teismo sprendimo trūkumus. Atsižvelgiant į tai, užsienietės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete I. H. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius