2018-11-21 Nr. AB-21173-3-65-3-00674-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2126-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00674-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. G. skundą atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. DK-388 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. G.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymu Administracijos direktorius paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą – už tai, kad pareiškėja nustatytu terminu (iki 2016 m. spalio 24 d.) neįvykdė rašytinio pavedimo parengti, apskaičiuoti ir pateikti bendrą Brandos egzaminų vykdymo, vertinimo ir apeliacijų ataskaitą (toliau – ir Ataskaita). Pareiškėja aplinkybės, kad laiku (pavėlavo vieną dieną) neatliko rašytinio pavedimo, neginčijo, tačiau nesutiko su tuo, jog padarė tarnybinį nusižengimą.

3. Pareiškėja nurodė, kad tam, jog įvykdytų 2016 m. spalio 10 d. Administracijos direktoriaus įsakymą Nr. DV-680 „Dėl pavedimo E. G.“, ji iš brandos egzaminų vyresniųjų vykdytojų, vertinimo ir apeliacinių komisijų pirmininkų turėjo gauti ataskaitas apie brandos egzaminų metu dirbusių asmenų išdirbtas valandas ir žinoti lėšų egzaminams vykdyti 2016 metams skirtą sumą. Pareiškėja nuo raštiško pavedimo gavimo dienos ėmėsi jį vykdyti, t. y. Administracijos Švietimo ir sporto skyriaus (toliau – ir Švietimo ir sporto skyrius) vedėjo vardu 2016 m. spalio 12 d. paruošė ugdymo įstaigų vadovams raštą dėl ataskaitų pateikimo, kurį skyriaus vedėjas atsisakė pasirašyti, ir šį raštą išsiuntė adresatams. Mokymo įstaigų atsakingi asmenys ataskaitas pateikė 2016 m. spalio 12–17 dienomis, tačiau trys gimnazijos (Pumpėnų, Pasvalio Petro Vileišio ir Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės) ataskaitose nenurodė egzaminus vykdžiusių asmenų realiai išdirbtų darbo valandų, todėl pareiškėja pagalbos kreipėsi į Švietimo ir sporto skyriaus vedėją ir Administracijos direktorių bei į pačias gimnazijas.

4. 2016 m. spalio 21 d. tik Pumpėnų gimnazija jai atsiuntė patikslintą ataskaitą, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos direktorius apskritai atsisakė patikslinti pateiktas ataskaitas, o Vaškų gimnazija patikslintą ataskaitą atsiuntė tik 2016 m. spalio 25 d., kai jau buvo pasibaigęs raštiško nurodymo įvykdymo terminas, tačiau ir patikslintose ataskaitose buvo nurodytas nerealus egzaminus vykdžiusių asmenų išdirbtų darbo valandų skaičius. Vykdydama rašytinį pavedimą pareiškėja susidūrė ir su kita problema, kad į jos žodinius paklausimus Švietimo ir sporto skyrius vedėjas ir Finansų skyriaus vedėja nurodė skirtingą egzaminams vykdyti 2016 metams skirtą lėšų sumą, todėl ji Administracijos direktoriaus ir Finansų skyriaus vedėjos 2016 m. spalio 20 d. elektroniniu paštu paprašė įvardyti tikslią sumą. Tik 2016 m. spalio 25 d., kai jau buvo pasibaigęs rašytinio pavedimo įvykdymo terminas, pareiškėjai Administracijos direktorius nurodė, kad tam yra skirta 5,5 tūkst. Eur suma. Po šių duomenų gavimo 2016 m. spalio 25 d. pareiškėja išsiuntė paruoštą ataskaitą Administracijos direktoriui, Finansų ir Apskaitos skyriams su prierašu, kad mokyklinių ir valstybinių brandos egzaminų vyresnieji vykdytojai savo ataskaitose fiksavo nerealų išdirbtų valandų skaičių. Pareiškėja teigė, kad gavusi duomenis, tą pačią dieną įvykdė Administracijos direktoriaus įsakymą, ir tvirtino, jog vykdė jai pavestą užduotį, tačiau susidūrusi su užduoties vykdymo problemomis, prašė savo vadovų pagalbos, bet jos nesulaukė. Pareiškėjos teigimu, pagal ankstesnę jos darbo patirtį, rengiant tokio pobūdžio ataskaitas, būdavo žinoma tiksli lėšų suma, skirta egzaminams vykdyti, todėl pagal tai būdavo parengiama bendra ataskaita, atliekami skaičiavimai egzaminų vykdytojams.

5. Pareiškėja teigė, kad ne dėl savo kaltės neturėjo objektyvios galimybes laiku ir tinkamai atlikti rašytinio pavedimo, todėl tarnybinio nusižengimo nepadarė, todėl Įsakymas yra neteisėtas ir nepagristas.

6. Atsakovas Pasvalio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad Administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. DV-680 pareiškėjai buvo nustatytas terminas pateikti Ataskaitą iki 2016 m. spalio 24 d. Pareiškėja Ataskaitą elektroniniu paštu išsiuntė Administracijos direktoriui, Administracijos Finansų ir Apskaitos skyrių vedėjams 2016 m. spalio 25 d., 21 val. 49 min. Ataskaitoje pareiškėja aiškiai įvardijo, kad pateikiami duomenys yra nerealūs, t. y. ji yra netiksli, todėl rašytinio pavedimo įvykdymas buvo formalus, tikslūs duomenys ir skaičiavimai, kurių buvo reikalaujama, nebuvo pateikti.

Pareiškėja yra atsakinga už brandos egzaminų organizavimą (brandos egzaminų priežiūrą, Pasvalio rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje esančių mokyklų koordinavimą, organizavimą, priežiūrą ir konsultavimą brandos egzaminų klausimais), apie priskirtas funkcijas ne tik žinojo, bet ir vykdė jas ilgą laiką (nuo 2014 m. kovo 1 d.). Pareiškėja privalėjo užtikrinti Apmokėjimo už brandos egzaminų vykdymą, kandidatų darbų vertinimą ir apeliacijų nagrinėjimą tvarkos aprašo, patvirtinto Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T1-143 (toliau – ir Aprašas), nuostatų įgyvendinimą, t. y. informuoti bendrojo ugdymo įstaigas apie Aprašo nuostatų reikalavimus, pareigą pateikti vyresniųjų vykdytojų, vertinimo ir apeliacinių komisijų pirmininkų ataskaitas ir kita.

Administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. DV-680 „Dėl pavedimo E. G.“ pareiškėjai suformuluotas reikalavimas iki 2016 m. spalio 24 d. pateikti Ataskaitą ir apskaičiavimus pagal Aprašą nėra papildoma užduotis, o pareiškėjos tiesioginė pareiga, kylanti iš jos pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Pagal Administracijoje nusistovėjusią praktiką šios ataskaitos būdavo pateikiamos einamųjų metų rugsėjo mėnesį, po to Savivaldybės tarybos einamųjų metų rugsėjo mėnesio posėdžiui teikiamu sprendimo projektu dėl Savivaldybės biudžeto tikslinimo atitinkamai didinami bendrojo ugdymo įstaigų asignavimai, skiriant lėšas apmokėti už brandos egzaminų vykdymą ir kandidatų darbų vertinimą.

Pareiškėjai iki 2016 m. spalio mėnesio nepateikus Ataskaitos, Administracijos direktorius įsakymu nustatė terminą Ataskaitai parengti ir apskaičiavimams atlikti. Pareiškėja ėmėsi nepakankamų veiksmų, kad užtikrintų pavedimo įvykdymą, o tikslios skirtų egzaminams vykdyti 2016 metais sumos nepateikimas raštu nėra esminė priežastis, dėl kurios pareiškėja negalėjo tinkamai ir laiku atlikti pavestų pareigų.

8. Atsakovo nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu įvertinta faktinių aplinkybių visumą, nustatyti ir pasisakyta dėl visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, nustatyta ir pareiškėjos kaltė: pareiškėja turėjo numatyti, kad dėl jos neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, tačiau tikėjosi lengvabūdiškai jų išvengti, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo. Pareiškėjai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri atitinka nuobaudos skyrimo kriterijus ir yra adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui.

II. 9. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjos E. G. skundą patenkino, t. y. panaikino Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. DK-388 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. G.“; priteisė pareiškėjai iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 850 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra valstybės tarnautoja, eina Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas. Administracijos direktorius Įsakymu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2, 3 ir 6 punktais, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktais, 29 straipsnio 1, 2 dalimis ir 3 dalies 1 punktu, 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.1 punktu, Administracijos darbo reglamento, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. DV-9 (pakeisto Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. DV-457), 50, 51, 52, 54, 55.1 punktais, atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 21 d. išvadą „Dėl E. G. tarnybinio nusižengimo“ Nr. ASI-695 (toliau – ir Išvada) paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad pareiškėja iki 2016 m. spalio 24 d. neparengė bendros Brandos egzaminų vykdymo, vertinimo ir apeliacijų ataskaitos, neatliko apskaičiavimų Aprašo 1 punkte įvardytiems vykdytojams ir jų nepateikė Administracijos Finansų ir Apskaitos skyriams.

11. Teismas nustatė, kad Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas K. P. 2016 m. spalio 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. ŠS-93 informavo Administracijos direktorių apie tai, kad pagal Aprašo 22 nuostatas Švietimo ir sporto skyrius iki šiol nėra parengęs Ataskaitos; aprašyti pareiškėjos veiksmai ir paprašyta imtis priemonių. 2016 m. spalio 10 d. Administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. DV-680 „Dėl pavedimo E. G.“ (toliau – ir Rašytinis pavedimas), kuriuo pareiškėjai buvo pavesta iki 2016 m. spalio 24 d., vadovaujantis mokyklų ir gimnazijų vyresniųjų vykdytojų, vertinimo ir apeliacinių komisijų pirmininkų pateiktomis ataskaitomis, parengti Ataskaitą, atlikti skaičiavimus Aprašo 21 punkte įvardytiems vykdytojams ir pateikti juos Finansų ir Apskaitos skyriams. Administracijoje 2016 m. spalio 25 d. gautas Finansų skyriaus raštas Nr. FS-1 „Dėl apskaičiavimo nepateikimo“, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Rašytiniu pavedimu, pareiškėja iki 2016 m. spalio 24 d. 17 val. nepateikė Finansų skyriui Ataskaitos ir skaičiavimų pagal Aprašą. Remdamasis šiuo pranešimu Administracijos direktorius 2016 m. spalio 25 d. pavedė Administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei V. Š. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo.

12. Teismas konstatavo, kad Taisyklių 3 ir 4 punktų nuostatos nebuvo pažeistos, tarnybinis nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ir atliktas įgalioto subjekto, t. y. Administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiosios specialistės V. Š., kuriai atlikti tarnybinį patikrinimą pavedė Administracijos direktoriaus (pareiškėją į pareigas priėmęs asmuo).

13. Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 2 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 2 (toliau – ir Pranešimas) pareiškėjai pranešta, jog ji yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą. Teismas aptarė Švietimo ir sporto skyriaus nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. DV-783 (su pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai), Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. DV-210 patvirtinto Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nuostatas bei Aprašo 21 ir 22 punktų nuostatas, reglamentuojančias Ataskaitos pateikimą.

14. Teismas nustatė, kad Pranešime nėra nurodyti jokie kiti konkretūs pareiškėjos veiksmai ar neveikimas, kuriais buvo pažeistos minėtų teisės aktų nuostatos, išskyrus tai, kad pareiškėja iki 2016 m. spalio 24 d. neįvykdė Rašytinio pavedimo.

15. Teismas pagal Išvados konstatuojamąją dalį nustatė, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas taip: ji iki 2016 m. spalio 24 d. neparengė bendros Ataskaitos, neatliko skaičiavimų Aprašo 1 punkte įvardytiems vykdytojams ir jų nepateikė Administracijos Finansų ir Apskaitos skyriams, t. y. pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo esmė yra būtent nustatytu terminu (iki 2016 m. spalio 24 d.) neįvykdytas Rašytinis pavedimas parengti, apskaičiuoti ir pateikti bendrą Ataskaitą.

16. Teismas sprendė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu tarnybiniu nusižengimu, už kurio padarymą pareiškėja patraukta tarnybinėn atsakomybėn, yra įvertinti šie pareiškėjos veiksmai (neveikimas): neparengimas iki 2016 m. spalio 24 d. bendros Ataskaitos ir skaičiavimų Aprašo 1 punkte įvardintiems vykdytojams neatlikimas ir jų nepateikimas Administracijos Finansų ir Apskaitos skyriams.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėja, siekdama įvykdyti Rašytinį pavedimą, iš mokymosi įstaigų vyresniųjų vykdytojų, vertinimo ir apeliacinių komisijų pirmininkų turėjo gauti ataskaitas apie brandos egzaminų metu dirbusių asmenų išdirbtas valandas. Iš pareiškėjos paaiškinimų teismas nustatė, kad pagal ankstesnę jos darbo patirtį, rengiant tokio pobūdžio ataskaitas, būdavo žinoma tiksli iš savivaldybės biudžeto numatyta skirti lėšų suma egzaminams vykdyti ir, atsižvelgus į tai, būdavo rengiama bendra ataskaita, atliekami skaičiavimai egzaminų vykdytojams.

Byloje nepaneigta aplinkybė, kad 2016 m. spalio 10 d. apie 8 val. Švietimo ir sporto skyriaus specialistų pasitarime Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas K. P. nurodė, jog pareiškėjai negalima telefonu ar elektroniniu paštu prašyti ar reikalauti mokyklų vadovų jokių duomenų ir / ar vykti į mokyklas be vedėjo pavedimo ar Administracijos direktoriaus įsakymo. Todėl vykdydama Rašytinį pavedimą ir minėtą skyriaus vedėjo žodinį nurodymą, pareiškėja 2016 m. spalio 11 d. parengė Švietimo ir sporto skyriaus raštą dėl duomenų iš vyresniųjų vykdytojų, vertinimo ir apeliacinių komisijų pirmininkų gavimo bendrai Ataskaitai parengti, tačiau šį raštą Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas atsisakė pasirašyti.

Tuomet pareiškėja 2016 m. spalio 12 d. išsiuntė vyresniųjų vykdytojų, vertinimo, apeliacinių komisijų pirmininkams (ugdymo įstaigų egzaminų centrų vadovams) elektroniniu paštu laišką be Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo parašo, prašydama iki 2016 m. spalio 14 d. pabaigos pristatyti ataskaitas apie egzaminų metu darbuotojų išdirbtas valandas. 2016 m. spalio 12 d. Švietimo ir sporto skyriui ataskaitą atsiuntė Pasvalio Petro Vileišio gimnazija; 2016 m. spalio 13 d. – Pasvalio r. Vaškų gimnazija; 2016 m. spalio 13 d. – Pasvalio Svalios pagrindinė mokykla; o 2016 m. spalio 17 d.

– Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazija; Pasvalio Pumpėnų gimnazija; Pasvalio Lėvens pagrindinė mokykla. Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Pumpėnų ir Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos ataskaitose nepateikė duomenų apie egzaminus vykdžiusių asmenų išdirbtas darbo valandas, todėl pareiškėja 2016 m. spalio 20 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Administracijos direktorių ir Švietimo ir sporto skyriaus specialistą R. S. (skyriaus vedėjo atostogų metu laikinai ėjusį skyriaus vedėjo pareigas) dėl pagalbos gauti reikalingą informaciją apie egzaminus vykdžiusių asmenų išdirbtas darbo valandas.

Prašomos informacijos pareiškėja negavo. 2016 m. spalio 20 d. elektroniniu paštu siųstu laišku pareiškėja prašė Finansų skyriaus vedėjos įvardyti egzaminams vykdyti apmokėti numatytą sumą.

18. 2016 m. spalio 21 d. pareiškėja elektroniniu paštu išsiuntė Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Pumpėnų ir Pasvalio Petro Vileišio gimnazijų vadovams laiškus dėl pateiktų duomenų patikslinimo. 2016 m. spalio 21 d. Pumpėnų gimnazija pareiškėjai atsiuntė patikslintą ataskaitą, o 2016 m. spalio 25 d. pareiškėjai patikslintą ataskaitą atsiuntė Vaškų gimnazija. 2016 m. spalio 24 d. elektroniniu paštu Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos direktorius atsisakė patikslinti pateiktas ataskaitas. 2016 m. spalio 24 d. pareiškėja Administracijos direktoriui elektroniniu laišku nurodė, kad negali atlikti jai pavestos užduoties ir parengti bendros Ataskaitos, nes nežino tikslios egzaminų vykdytojams apmokėti numatytos sumos, o mokymosi įstaigų vadovai pateikė netikslias ataskaitas, kuriose užfiksuotas nerealus išdirbtų valandų skaičius. 2016 m. spalio 25 d. raštu ASI-627 „Dėl lėšų egzaminų vykdymui 2016 metams“ Administracijos direktorius informavo pareiškėją, jog Savivaldybės biudžete brandos egzaminams organizuoti ir vykdyti numatyta 5,5 tūkst. Eur suma. 2016 m. spalio 25 d. vakare pareiškėja išsiuntė paruoštą Ataskaitą administracijos direktoriui, Finansų ir Apskaitos skyriams su prierašu, kad mokyklinių ir valstybinių brandos egzaminų vyresnieji vykdytojai savo ataskaitose fiksavo nerealų išdirbtų valandų skaičių.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėja laiku, t. y. iki 2016 m. spalio 24 d., neįvykdė Rašytinio pavedimo. Išvadoje nustatyta, kad pareiškėja elektroniniu paštu pateikė bendrą Ataskaitą, kuri DVS registruota 2016 m. spalio 26 d., pareiškėja 2016 m. spalio 27 d. elektroniniu paštu pateikė išsamią bendrą Ataskaitą Administracijos direktoriui, Finansų ir Apskaitos skyriams. Pareiškėjai nustatyto termino užduočiai įvykdyti dieną (2016 m. spalio 24 d.) ji dar nebuvo gavusi visų mokymosi įstaigų vadovų ataskaitų, todėl negalėjo užbaigti bendros Ataskaitos, atlikti skaičiavimų. Vertindamas atidumo, apdairumo ir rūpestingumo aspektu, teismas sprendė, kad pareiškėja nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pavedimas būtų įvykdytas laiku, nes iš mokymosi įstaigų gavusi neišsamius duomenis, uždelsė pareikalauti duomenų patikslinimo (pvz., Vaškų gimnazijos duomenys pareiškėjai buvo pateikti 2016 m. spalio 13 d.), tačiau patikslinti duomenis pareiškėja paprašė tik 2016 m. spalio 20 d. Teismas konstatavo, kad toks pareiškėjos neveikimas, vertinant visumą jos atliktų veiksmų, neleidžia spręsti dėl didesnio jos kaltės laipsnio, todėl jos kaltė gali būti įvertinta tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas.

20. Teismas sprendė, kad Išvadoje nustatytas pavedimo įvykdymo termino pažeidimas yra nereikšmingas ir negalėjo sukelti Išvadoje nurodytų pasekmių, t. y., jog Administracija negalėjo apmokėti už brandos egzaminų vykdymą, kandidatų darbų vertinimą ir apeliacijų nagrinėjimą, tuo pažeisdama trečiųjų asmenų teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą. Šios pasekmės nėra susijusios su ta pareiškėjos veika (neveikimu), todėl teismas sprendė, kad nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovui. Teismas, atsižvelgęs į nedidelį pareiškėjos kaltės laipsnį, nedidelę vėlavimo trukmę, į pareiškėjos veiksmus, kuriais ji stengėsi laiku įvykdyti pavedimą, tarnybinį pažeidimą pripažino mažareikšmiu, t. y. tokio pobūdžio, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos, paskyrimas yra neproporcingas, o Įsakymą panaikino.

21. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, sprendė, kad taikant teisingumo ir protingumo kriterijus, prašoma priteisti suma už skundo parengimą mažinama iki 450 Eur, o 400 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose neviršijo nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistina, ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies, t. y. pareiškėjai iš atsakovo priteisė 850 Eur.

III. 22. Atsakovas Pasvalio rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos E. G. skundą atmesti.

23. Atsakovo nuomone, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pateiktus išaiškinimus, kad valstybės tarnybos paskirtis – garantuoti viešąjį interesą, valstybės tarnautojų ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems patikėtų funkcijų vykdymą ir kt. Panaikinus paskirtą tarnybinę nuobaudą, būtų sudaromos sąlygos pareiškėjai nevykdyti (netinkamai vykdyti) Pareigybės aprašyme priskirtų funkcijų, pavedimų, netinkamai organizuoti savo veiklą, vėluoti atlikti priskirtas pareigas bei tikėtis išvengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja valstybės tarnybos sampratai, nesuderinamas su valstybės tarnautojo veikla ir jai keliamais reikalavimais, kenkia sėkmingam atsakovo funkcionavimui, menkina pasitikėjimą juo, sudaro prielaidas ir kitiems darbuotojams elgtis pagal pareiškėjos suformuotą elgesio modelį.

24. Atsakovas tvirtina, kad parenkant tarnybinę nuobaudą pareiškėjai buvo laikomasi bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, o paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, adekvati padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, garantuoja viešąjį interesą, valstybės tarnautojų ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems patikėtų funkcijų vykdymą.

25. Atsakovas teigia, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, nes vėlavimą atsiskaityti už brandos egzaminų vykdymą lėmė būtent pareiškėjos veiksmai (neveikimas), kitų tai lėmusių aplinkybių nenustatyta. Todėl Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo pažeista trečiųjų asmenų teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą, vėluojant paskirstyti mokinio krepšelio lėšas ugdymo įstaigoms. Nors nebuvo padaryta tiesioginės materialinės žalos atsakovui, tačiau tai neleidžia teigti, kad tarnybinis pažeidimas yra mažareikšmis ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Tarnybinis pažeidimas daro neigiamą poveikį bendram įstaigos darbui, valstybės tarnybos reputacijai, menkina valstybės tarnautojo, įstaigos autoritetą, silpnina žmonių (t. y. asmenų, vykdančių brandos egzaminus) pasitikėjimą pareiškėja ir atsakovu. Valstybės tarnautojas, elgdamasis priešingai, nei to reikalauja Valstybės tarnybos įstatymas, nevykdydamas valstybės tarnautojo pareigų, kartu pažeidžia ir viešąjį interesą.

26. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjos kaltė dėl padaryto tarnybinio nusižengimo gali būti vertinama tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas. Pareiškėja funkcijas, susijusias su brandos egzaminų organizavimu, vykdė nuo 2014 metų. Teismas nepagrįstai nevertino, kad pareiškėja, būdama atsakinga už skaičiavimų atlikimą ir pateikimą, nesant pateisinamų priežasčių, pareigos nevykdė iki Rašytinio pavedimo suformulavimo, t. y. iki 2016 m. spalio 10 d., nors brandos egzaminų pakartotinė sesija baigėsi 2016 m. liepos 7 d. Teismas nevertino, kad pavėluotas Rašytinio pavedimo įvykdymas yra formalus – Ataskaita pateikta su pastabomis, joje nurodoma, jog pateikiami duomenys yra nerealūs. Pareiškėja nepateikė tikslių skaičiavimų ir Ataskaitos, siekdama pagrįsti pastabų teisingumą, jokių paaiškinimų taip pat nepateikė, jokių veiksmų nebesiėmė. Pareiškėja, kaip valstybės tarnautoja, net ir pažeidusi terminą, privalėjo elgtis rūpestingai ir siekti tinkamai įvykdyti pavedimą. Atsakovas teigia, kad padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo, t. y. turėjo ir galėjo numatyti, jog dėl jos veiksmų / neveikimo kils neigiamų pasekmių, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

27. Pareiškėja E. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

28. Pareiškėja nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog jos padarytas tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis, o paskirta tarnybinė nuobauda – neproporcinga. Atsakovas nepagrįstai jos, kaip valstybės tarnautojos, statusą, neatsižvelgdamas į kaltę, laiko esmine aplinkybe, lemiančia padaryto tarnybinio nusižengimo nemažareikšmiškumą. Atsakovas nenurodo konkrečių argumentų, apsiriboja bendro pobūdžio teismų praktikos citavimu ir teiginiu, kad pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai, keliami griežtesni reikalavimai, elgesio standartai.

29. Pareiškėja akcentuoja, kad nei Išvadoje, nei Įsakyme, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas neteigė, kad dėl pareiškėjos kaltės buvo pavėluota atsiskaityti už brandos egzaminų vykdymą, tai nauja aplinkybė, kuri apeliaciniame skunde negali būti keliama. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteigė, kad pagal susiklosčiusią praktiką lėšas paskirstydavo einamųjų metų rugsėjo mėnesį, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Lėšoms už brandos egzaminų vykdymą išmokėti būtinas Savivaldybės tarybos sprendimas, kuris buvo priimtas 2016 m. lapkričio 23 d. Šio sprendimo priėmimo operatyvumui pareiškėjos pavėlavimas įvykdyti Rašytinį pavedimą vieną dieną neturėjo įtakos, nes Savivaldybės tarybos posėdžiai vyksta iš anksto numatytomis dienomis. Dėl pareiškėjos veiksmų nebuvo pažeista trečiųjų asmenų teisė gauti atlyginimą už darbą vėluojant paskirstyti lėšas ugdymo įstaigoms.

30. Pareiškėja teigia, kad pavėluotas Ataskaitos pateikimas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, tai pagrįstai konstatuota teismo sprendime, nes pateiktos netikslios Ataskaitos niekas nebetikslino, nors pareiškėja pagal gautus duomenis pateikė skaičiavimus, kad reikalinga 6 182,76 Eur suma, pažymėdama, kad jose užfiksuotas nerealus dirbtų valandų skaičius. Pareiškėjos buvo paprašyta sumažinti gautose ataskaitose pateiktus duomenis iki 5 500 Eur sumos, kuri buvo numatyta 2016 metų Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-12 brandos egzaminams organizuoti ir vykdyti, tačiau pareiškėja tai daryti atsisakė, prašė, kad jas patikslintų ataskaitas atsiuntę įgalioti asmenis. Administracijos Finansų skyrius Savivaldybės tarybai 2016 m. lapkričio 23 d. teikė tvirtinti 5 500 Eur sumą. Todėl, priešingai, nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde, pareiškėjai buvo būtina žinoti Savivaldybės biudžete numatytą lėšų dydį brandos egzaminams organizuoti ir vykdyti, o jai tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad ji atsisakė pažeisti nustatytą lėšų paskirstymo tvarką, kurią iš esmės pažeidė pats atsakovas.

31. Pareiškėja nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl jos kaltės laipsnio, nes, atsakovo teigimu, ji jau ilgą laiką – nuo 2014 metų vykdė brandos egzaminų organizavimo funkciją ir jai pareiga atlikti skaičiavimus, rengti Ataskaitą buvo gerai žinoma. Pareiškėja pabrėžia, kad jai nuobauda buvo paskirta už Rašytinio pavedimo neįvykdymą laiku, o ne už tai, kad ji be atsakovo pavedimo nevykdė nuo 2014 metų vykdytų pareigų. Be to, Aprašas 21 ir 22 punktais, reglamentuojančiais Ataskaitos rengimą, buvo papildytas 2016 m. birželio 22 d., todėl skaičiavimų pareiškėja atlikti tokiu pat būdu, kaip atlikdavo anksčiau, nebegalėjo.

32. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad po brandos egzaminų pakartotinės sesijos pabaigos (2016 m. liepos 7 d.) iki rugpjūčio mėnesio pabaigos atostogavo asmenys, pagal Aprašą įpareigoti Švietimo ir sporto skyriui pateikti ataskaitas apie darbuotojų dirbtas valandas, o pareiškėja atostogavo iki rugsėjo 23 d. Todėl, jei buvo būtinybė Ataskaitą parengti rugsėjo mėnesį, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas neturėjo laukti, kol pareiškėja grįš iš atostogų, o pavesti šį darbą kitam skyriaus tarnautojui. Joks aktas neįpareigojo būtent pareiškėjos rengti ataskaitos pagal Aprašo nuostatas, įsigaliojusias nuo 2016 m. birželio 22 d., tai buvo pavesta Švietimo ir sporto skyriui.

33. Pareiškėja pabrėžia, kad vykdė Rašytinį pavedimą, susidūrusi su problemomis, prašė vadovų pagalbos, bet jos nesulaukė. Todėl ne dėl savo kaltės neturėjo galimybės laiku ir tinkamai įvykdyti Rašytinio pavedimo, o nesant tarnautojo kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Apeliacijos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjos E. G. skundas, t. y. panaikintas Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. DK-388, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumas ir pagrįstumas.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino, t. y. panaikino Įsakymą, nustatęs, kad pareiškėja laiku, tai yra iki 2016 m. spalio 24 d., neįvykdė Rašytinio pavedimo – vadovaudamasi mokyklų ir gimnazijų vyresniųjų vykdytojų, vertinimo ir apeliacinių komisijų pirmininkų pateiktomis ataskaitomis, neparengė bendros Brandos egzaminų vykdymo, vertinimo ir apeliacijų ataskaitos, neatliko skaičiavimų Aprašo 21 punkte įvardintiems vykdytojams ir nepateikė jų Administracijos Finansų ir Apskaitos skyriams, tačiau, atsižvelgęs į pareiškėjos veiksmus siekiant įvykdyti šį pavedimą, sprendė, kad pareiškėjos kaltė dėl laiku neįvykdyto pavedimo gali būti įvertinta tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovui, o atsižvelgiant į nedidelį pareiškėjos kaltės laipsnį, nedidelę vėlavimo trukmę, į pareiškėjos veiksmus, kuriais ji stengėsi laiku įvykdyti pavedimą, pripažįstamas mažareikšmiu, t. y. tokio pobūdžio, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos paskyrimas yra neproporcingas.

36. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą mažareikšmiu, nes dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo kilo neigiamos pasekmės – pažeista trečiųjų asmenų teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą, vėluojant paskirstyti mokinio krepšelio lėšas ugdymo įstaigoms, pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, t. y. turėjo ir galėjo numatyti, jog dėl jos veiksmų / neveikimo kils neigiamų pasekmių, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, o Įsakymu paskirta nuobauda proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui.

37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.

38. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62–2207/2011; kt.).

39. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

40. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; kt.).

41. Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-186/2011; 2011 m. gegužės 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011; kt.).

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-507/2013; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-982/2014; 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015 ir kt.).

43. Jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3035/2012; 2013 m. kovo 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-109/2013; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1041/2014; 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014; 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015).

44. Nustatyta, kad pareiškėjai Įsakymu tarnybinė nuobauda – pastaba, buvo paskirta už tai, jog ji iki 2016 m. spalio 24 d. neparengė Ataskaitos, neatliko skaičiavimų Aprašo 1 punkte įvardytiems vykdytojams, nepateikė jų Administracijos Finansų ir Apskaitos skyriams ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.5 ir 7.29 punktus, Nuostatų 7.9 punktą, Administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. DV-680 „Dėl pavedimo E. G.“, Aprašo 22 punktą.

45. Akcentuotina, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta būtent už Rašytinio pavedimo neįvykdymą, pareiškėja neginčija fakto, kad laiku, t. y. iki 2016 m. spalio 24 d., nepateikė Ataskaitos. Bylos duomenys patvirtina, kad Ataskaitą ir skaičiavimus Aprašo 1 punkte įvardytiems vykdytojams pareiškėja Administracijos Finansų ir Apskaitos skyriams pateikė elektroniniu paštu 2016 m. spalio 25 d., o šie dokumentai Administracijos dokumentų valdymo sistemoje užregistruoti 2016 m. spalio 26 d., t. y. iš esmės pareiškėja pavėlavo vieną dieną.

46. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjos kaltę ir įvertindamas ją kaip nedidelio laipsnio nepakankamą rūpestingumą, išsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja nedelsdama, po Rašytinio pavedimo, kuris buvo suformuluotas 2016 m. spalio 10 d., gavimo, 2016 m. spalio 11 d. pradėjo jį vykdyti, tačiau susidūrė su šio pavedimo vykdymo kliūtimis, kuomet jai kilo sunkumų kreipiantis į asmenis, pagal Aprašo 21 punktą įpareigotus pateikti ataskaitas apie brandos egzaminų metu vyresniųjų vykdytojų, administratorių, vykdytojų, vertinimo, apeliacinių komisijų pirmininkų, vertintojų ir apeliacinių komisijų narių, menų dalykų, technologijų mokytojų (darbo vadovų) išdirbtas valandas. Be to, ne visi minėtas ataskaitas įpareigoti pateikti asmenys pateikė jas pareiškėjos prašytu terminu – iki 2016 m. spalio 14 d., duomenis reikėjo tikslinti, dėl to ji pakartotinai į juos kreipėsi 2016 m. spalio 20 d. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas reikšmingas aplinkybes, kuomet pareiškėja, vykdydama Rašytinį pavedimą, negavo būtinos konkrečios informacijos ir iš kitų Administracijos tarnautojų.

47. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad atsakovas, kaip pareiškėjos darbdavys, turintis įrodinėjimo naštą byloje, apeliaciniame skunde nepateikia jokių teisinių argumentų ir nenurodo byloje pateiktų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nustatyto pareiškėjos kaltės laipsnio.

48. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo klausimą ir atsižvelgdama į tai, kad byloje iš esmės yra nesutinkama dėl įrodymų, kuriais atsakovas grindė savo poziciją dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo, vertinimu, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

49. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas nebuvo formalus, sukėlė neigiamas pasekmes – buvo pažeista trečiųjų asmenų teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą, vėluojant paskirstyti mokinio krepšelio lėšas ugdymo įstaigoms. Pastebėtina, kad nei Aprašas, nei kiti dokumentai (išskyrus Rašytinį pavedimą) konkrečiai nenustatė ir atsakovas šių aplinkybių nepagrindė, iki kada turėjo būti pateikta Ataskaita ir iki kada turėjo būti atsiskaityta už atliktą darbą asmenims, dirbusiems organizuojant brandos egzaminus ir turėjusiems teisę gauti atlyginimą už dirbtą laiką Aprašo nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda ne už jos netinkamą funkcijų, susijusių su brandos egzaminų organizavimu, atlikimą apskritai, o už tai, jog ji iki 2016 m. spalio 24 d. nepateikė Ataskaitos, t. y tinkamai neįvykdė Rašytinio pavedimo. Atsakovas apeliaciniame skunde pats patvirtina, kad lėšos dirbusiems organizuojant brandos egzaminus asmenims faktiškai buvo išmokėtos tik po to, kai Savivaldybės taryba 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. T1-220 patikslino Savivaldybės biudžetą. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymais pagrįstų argumentų, kad būtent pareiškėjos netinkamai įvykdytas Rašytinis pavedimas, t. y. jo įvykdymo pavėlavimas viena diena, galėjo sukelti tokias pasekmes, kurias pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs vertinti kaip itin reikšmingas, sudarančias pagrindą spręsti, kad pareiškėjai Įsakymu paskirta nuobauda – pastaba, nagrinėjamu atveju būtų proporcinga, o pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas nepripažintas mažareikšmiu. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti bendro pobūdžio teiginiai ir argumentai apie aukštesnius atsakomybės ir elgesio standartus, keliamus pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai, viešojo intereso buvimą, nagrinėjamu atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, dėl kurių pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda panaikinta.

50. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nepaneigia ir paties atsakovo pareigos imtis reikiamų priemonių, kad viešojo administravimo institucijai pavestos funkcijos būtų atliekamos tinkamai ir laiku, pasitelkiant atitinkamas pavaldžių valstybės tarnautojų atliekamų darbų kontrolės priemonės kartu užtikrinant jiems tinkamas sąlygas pavestiems darbams atlikti. Bylos duomenys patvirtina, jog ne nuo vienos pareiškėjos veiksmų priklausė, kad Rašytinis pavedimas būtų įvykdytas tinkamai ir laiku. Atsakovas nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjai švietimo įstaigų atstovai pateikė netikslius duomenis, būtinus Ataskaitai parengti, arba jų apskritai nepateikė, be to, ji, rinkdama informaciją ir vykdydama Rašytinį pavedimą, susidūrė su nuo jos valios nepriklausančiomis kliūtimis ir iš kitų Administracijos padalinių ir tarnautojų, kuomet ji negalėjo operatyviai kreiptis į švietimo įstaigų vadovus dėl būtinos informacijos gavimo, jai nebuvo suteikta konkreti informacija apie Savivaldybės biudžete numatytas lėšas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

51. Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Įsakymo nepagrįstumo, atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

52. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėja turi teisę gauti išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėja pateikė ir bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (400 Eur rengiant ir teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą), pagrindimą (IV t., b. l. 100–101). Pateiktas išlaidų apskaičiavimas ir prašomas priteisti išlaidų atlyginimo dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą (yra daugiau nei du kartus mažesnis už rekomenduojamą). Todėl pareiškėjai iš atsakovo priteisiamas 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai E. G. iš atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė