2016-06-29 Nr. AB-13740-3-61-3-02100-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2016-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02100-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Š. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K), 3 909,87 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad periodiškai laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. ir nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. kovo 17 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K žiauriomis, antisanitarinėmis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Lukiškių TI-K buvo kalinamas įvairiose kamerose, kurių plotas apie 8 kv. m, kartu su 3–4 asmenimis, tokiu būdu nebuvo užtikrinta minimali teisės aktuose nustatyta kameros ploto norma vienam asmeniui. Dalį kameros ploto užima lovos, kiti baldai, todėl kameros plotas dar labiau sumažėja. Kalinimo sąlygos taip pat neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų, tualetas atskirtas nuo kameros gyvenamosios zonos tik 1,5 metro aukščio sienele, kamerose bloga ventiliacija, dėl to didelė drėgmė, trūko oro, kadangi kameros perpildytos, trūko erdvės, kamerose nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, veisėsi tarakonai. Kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, pareiškėjas patyrė didžiausių nepatogumų, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, negalėjo pailsėti, pablogėjo sveikata (prasidėjo nugaros skausmai, sutriko širdies veikla, padidėjo nervinė įtampa), tapo dirglus, nervingas, jaučia baimę. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė pažeminimą, didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, bendravimo galimybės. Remdamasis teismų praktika, prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovės už 27 paras kalinimo pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus 3 909,87 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpius, kuriose ir kokio ploto kamerose ir keli asmenys buvo kalinami. Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 3 d., 2015 m. kovo 4 d.–2015 m. kovo 5 d. asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, o laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. kovo 4 d. pareiškėjo įstaigoje nebuvo. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Atsakovės atstovės teigimu, dėl objektyvių aplinkybių (etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimų), kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus.

Administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, už ją atsakingi patys nuteistieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), soda, išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, plauna bei dezinfekuoja su valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugą teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, ją kasmet pratęsdavo. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“. Nuo 2015 metų sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą grafiką, pagal esamus resursus, gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, dėl ko suremontuotose kamerose vėl reikia atlikti remontą. Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Kamerų plotas pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Tam tikras suimtųjų ir arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos žalai atlyginti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į KD prie TM dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis. Jis Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti nuteistieji. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, skunde nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip ji pasireiškė. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės yra pažeistos, nepagrįstai ilgai negynė savo teisių. Be to atkreipė dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 130 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jį kalinant Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kurios neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų: tualetas atskirtas nuo kameros gyvenamosios zonos tik 1,5 metro aukščio sienele, kamerose bloga ventiliacija, trūko oro, kadangi kameros perpildytos, drėgna, kamerose nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, veisėsi tarakonai. Pagrindiniu skundo argumentu dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Vien tik pareiškėjo teiginys, kad mažesnis kameros plotas sukėlė didelius nepatogumus, pažemino orumą bei sutrikdė sveikatą neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normos pareiškėjui nustato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjui ir tai sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves.

Remdamasis bylos duomenims teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. ir nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. kovo 17 d., todėl šiuo laikotarpiu ir vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas. Pareiškėjas Lukiškių TI-K nurodytais laikotarpiais kalėjo 26 paras kamerose Nr. 275 ir 272, kuriose teisės aktuose nustatytas reikalavimas dėl 3,6 kv. m kameros ploto nebuvo užtikrintas ir šie duomenys objektyviais įrodymais nepaneigti, todėl teismas jais vadovavosi spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovas atsiliepime neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrą laiką buvo pažeisti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo kalinamas 26 paras ženkliai pažeidžiant teisės aktų nustatytą minimalią ploto normą. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra kamerų tipo įstaiga, todėl asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota.

Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinęs pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, kad jo sveikatos būklė jam kalint Lukiškių TI-K būtų pablogėjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 130 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Teismas taip pat nurodė, kad dauguma aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą, yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės ir nesudaro atskiro pagrindo asmens teisės į orumą pažeidimo konstatavimui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjo nurodytais laikotarpiais, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, Visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus ir pažeidimų nenustatė, Lukiškių TI-K yra sudariusi sutartis dėl švaros palaikymo kamerose su atitinkamomis tarnybomis, kurios atlieka patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, todėl pareiškėjo skundą dalyje dėl antisanitarinių sąlygų kamerose atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas Š. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti arba pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą dėl neturtinės žalos įvertinimo ir priteisti adekvačią padarytai neturtinei žalai sumą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad už 26 paras kalinimo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, priteista neturtinei žalai atlyginti suma – 130 Eur nėra adekvati padarytam pažeidimui. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. ir nuo 2015m. kovo 4 d. iki 2015 m. kovo 17 d., priteisimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri, pareiškėjo teigimu, nėra adekvati padarytiems pažeidimams, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo, vadovaujantis ABTĮ 136 straipsniu, peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisakys tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl priteistos neturtinės žalos sumos.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K administracijos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš civilinę atsakomybę (tuo pačiu ir valstybės deliktinę atsakomybę) reglamentuojančių institutų. Tai reiškia, kad šiam institutui taikyti (kalbant apie valstybės deliktinę atsakomybę) yra būtinos tos pačios trys valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: valdžios institucijų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp paminėtų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo.

Pareiškėjas, kaip jau buvo minėta, ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. ir nuo 2015m. kovo 4 d. iki 2015 m. kovo 17 d.,) neturtinę žalą iš esmės kildino iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, t. y. neužtikrinant pareiškėjui kalinimo sąlygų, atitinkančių teisės aktų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. ir nuo 2015m. kovo 4 d. iki 2015 m. kovo 17 d., pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas 26 dienas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atsiliepime pateiktus duomenis apie pareiškėjo kalinimą Lukiškių TI-K ginčijamu laikotarpiu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kuomet pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą kamerose buvo pažeista, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerose neužtikrinant jam minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto iš viso 24 dienas (b. l. 26–30). Pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo iš viso 27 dienas. Atvykęs į Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio 3 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas – 7,38 kv. m, joje buvo vienas, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 275, kurios plotas – 7,85 kv. m, kurioje taip pat buvo vienas. Pareiškėjas 2015 m. kovo 4 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125, kurios plotas – 6,48 kv. m, kurioje buvo vienas, o 2015 m. kovo 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 272, kurios plotas – 7,75 kv. m, kameroje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,87 kv. m kameros ploto).

Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui 24 dienas nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam kamerose, atitinkančiose teisės aktų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis). Tačiau kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 24 dienas buvo laikomas neužtikrinant teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nesutinka, kad pareiškėjui padaryta žala yra tokia, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo prašoma priteisti suma, tačiau įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgdama į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 130 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, todėl vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo principais sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 200 Eur suma.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Š. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui Š. Š. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė