2017-10-05 Nr. AB-18068-3-61-3-01024-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4692-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01024-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus (toliau – ir Departamentas) 2017 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-272(00139) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) P. V.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) pareiškėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu; 3) priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėja nurodė, kad Departamentas, atsižvelgdamas į Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 26 straipsnio 1 dalį, Sprendime padarė išvadą, jog užsieniečiui LLG išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą LLG išdavimo ar keitimo pagrindą, 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas LLG išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas LLG. Pareiškėja atitinka paminėtus Įstatymo reikalavimus, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) įsteigta 2014 m. spalio 29 d., pareiškėja nuo 2016 m. sausio 18 d. yra šios Bendrovės akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių Bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios Bendrovės įstatinio kapitalo (įstatinis kapitalas – 43 440 Eur), pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 500 paprastųjų vardinių 28,96 Eur nominalios vertės akcijų. Bendrovei nuo 2016 m. liepos 25 d. vadovauja pareiškėjos tėvas, kiti Bendrovės akcininkai yra pareiškėjos šeimos nariai. Bendrovė yra šeimos verslas. Departamentui buvo pateikti Bendrovės finansiniai ir kiti ekonominės veiklos dokumentai, įrodantys jos vykdomą nuolatinę teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje.

4. Pareiškėjos nuomone, Departamento Sprendimas grindžiamas ne įstatyme nustatytais objektyviais kriterijais, o Departamento Imigracijos skyriaus specialistų subjektyviomis prielaidomis, neatitinkančiomis tikrovės, klaidingu vertinimu, t. y. neva pagal pareiškėjos apklausos rezultatus, jos pateiktus duomenis ir dokumentus pareiškėjos žinios apie Bendrovę yra paviršutiniškos ir jog nėra jokių duomenų, kad ji būtų įsitraukusi į Bendrovės veiklą. Departamentas Sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja Bendrovėje neatlieka jokių funkcijų ir jos veikloje nedalyvauja, nes paklausta, kokios jos funkcijos ir pareigos Bendrovėje, atsakė, kad yra akcininkė. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas LLG išdavimo ar keitimo pagrindas nenustato reikalavimo, kad šiuo pagrindu besikreipiantis užsienietis būtų ir bendrovės, kurios dalyvis jis yra, darbuotojas, ir vykdytų konkrečią darbo funkciją bendrovėje ar turėtų konkrečių žinių apie jos veikią. Akcininkai paprastai nežino ir neprivalo detaliai žinoti bendrovės finansinių duomenų, buhalterinės apskaitos subtilybių, mokėtinų mokesčių tikslaus dydžio. Pareiškėja, nuo 2016 m. sausio 18 d. tapusi Bendrovės akcininke ir planuodama ateityje perimti visą verslą į savo rankas, aktyviai gilinosi į Bendrovės projektų valdymą (duomenys neskelbtini), gilino (duomenys neskelbtini) kalbos žinias, svarstė su kitais akcininkais investavimo galimybes ir susitiko su Bendrovės strateginiais partneriais (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad pareiškėja verslo plėtros reikalais dažnai vyksta į užsienį, patvirtino ir įmonės darbuotojai. Departamentas Sprendime padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjos su Lietuva nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai. Lietuvoje gyvena visa pareiškėjos šeima, ji pati dalyvauja teisėtai Lietuvos Respublikoje vykdomame šeimos versle.

5. Pareiškėja, kreipdamasi į Departamentą dėl LLG pakeitimo, nepateikė jokių tikrovės neatitinkančių duomenų, neteisėtai įgytų ar suklastotų dokumentų, Bendrovė, kurios akcininke yra pareiškėja, nebuvo pripažinta fiktyvia, priešingai, Departamentui buvo pateikti Bendrovės dokumentai, įrodantys jos nuolatinę ir teisėtą veiklą Lietuvoje. Tuo labiau pareiškėjai neaišku, kodėl pakeitus jos LLG, galėtų kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, juk Bendrovės veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu yra išduoti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje visai pareiškėjos šeimai (tėvui, motinai, broliui).

6. Pareiškėja nesutiko su Departamento išvada, kad neva ji tik formaliai atitinka LLG išdavimo pagrindus ir siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečio gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Įstatymų leidėjui nustačius teisę užsieniečiui, investuojančiam savo lėšas Lietuvoje, sukuriančiam darbo vietas Lietuvos gyventojams, gauti LLG, Departamentas privalo tokią galimybę užsieniečiui suteikti, o, ne remdamasis realiais faktais nepagrįstomis prielaidomis, riboti užsieniečio teises, kurias jam suteikia galiojantys teisės aktai. Nesutikus pakeisti pareiškėjai LLG, Bendrovės veiklos vystymas Lietuvoje labai pasunkėtų.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad Departamentas atsisakė pareiškėjai pakeisti LLG būtent tuo pagrindu, kad buvo surinkta pakankamai įrodymų, jog pareiškėja pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Kilus pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo užsiimti teisėta veikla (duomenys neskelbtini), pareiškėja apklausta raštu (užpildė apklausos lapą). Pareiškėja apklausos lape nesugebėjo nurodyti Bendrovės nuosavo kapitalo dydžio, nežinojo, kokį išsilavinimą ir darbo patirtį turi Bendrovės darbuotojai, kokie mokesčiai mokami Lietuvoje, kokie reikalavimai įmonei, kai užsienietis siekia gauti LLG kaip įmonės dalyvis. Pareiškėja apklausos lape negalėjo nurodyti turimų Bendrovės akcijų kiekio ir jų nominalios vertės, neteisingai nurodė Bendrovės įstatinio kapitalo dydį – 46 000 Eur (nors įstatinis kapitalas yra 43 400 Eur). Į klausimą, kodėl nusprendė dalyvauti būtent Bendrovės veikloje, pareiškėja atsakė gana abstrakčiai. Atsakydama į klausimą, kur gyvens Lietuvoje, pareiškėja nurodė adresą – (duomenys neskelbtini), – tačiau negalėjo paaiškinti, kas šiame bute gyvena. Be to, su prašymu pareiškėja pateikė nuomos sutartį, pagal kurią šis butas išnuomotas (duomenys neskelbtini) piliečiui. Pareiškėja į klausimą, kokios jos funkcijos ir pareigos Bendrovėje, atsakė, kad yra akcininkė, t. y. jokių funkcijų Bendrovėje neatlieka ir jos veikloje nedalyvauja. Pareiškėja Bendrovės akcininkė yra nuo 2016 m. sausio 18 d., bet jos žinios apie Bendrovę yra labai paviršutiniškos. Tai reiškia, kad ji šiuo metu teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip Bendrovės dalyvė neužsiima, nors dėl LLG kreipėsi tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje. Šių aplinkybių visuma leido Departamentui, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priimti teisėtą ir pagrįstą Sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjai LLG.

9. Atsakovas pabrėžė, kad LLG išduodamas ar pakeičiamas, vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ne bet kokiam užsieniečiui, esančiam Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės dalyviu, o tik tam, kurio buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas bendrovės veiklai vykdyti, t. y. kuris vykdo realią su įmonės veikimu susijusią kasdienę veiklą. Priešingu atveju užsienietis savo, kaip akcininko, pareigas gali vykdyti ir neturėdamas LLG (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu). Teisė atvykti į Lietuvos Respublika ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

10. Surinktų duomenų visumą patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikslo ir sąlygų, jos sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jos tikslas – ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Šias aplinkybės iš esmės patvirtina ir pareiškėja skunde, nes pripažįsta, kad butas, kuriame ji deklaravo savo gyvenamąją vietą, išnuomotas kitam asmeniui, iš ko matyti, kad pareiškėja nurodytu adresu gyventi negali. Departamento nuomone, pareiškėjos interesai yra labiau susiję su (duomenys neskelbtini) negu su Lietuvos Respublika.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Sprendimą atsisakyti pakeisti LLG pareiškėjai, taip pat įpareigoti Departamentą pakeisti LLG pareiškėjai, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

13. Teismas konstatavo, kad Departamentas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes. Teismo vertinimu, atsakovas priėmė Sprendimą pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstitucinį gero administravimo principą, nes neįvertino pareiškėjos vykdomo projekto, kuris svarbus Bendrovės veiklai, taip pat nevertino to, jog pareiškėjos ir Bendrovės, kurią valdo jos tėvai bei brolis, ryšiai yra savaime itin glaudūs ir dėl to pareiškėja, būdama Lietuvoje, gali itin prisidėti prie Bendrovės veiklos skatinimo.

III. 14. Atsakovas Departamentas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovas teigia, kad Departamentas atsisakė pareiškėjai pakeisti LLG būtent tuo pagrindu, jog buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai nuspręsti, kad pareiškėja pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino Departamente atliktos pareiškėjos apklausos. Pabrėžia, kad užsieniečių apklausa pripažįstama kaip vienas pagrindinių būdų, metodų, leidžiančių įsitikinti užsieniečių tikslų realumu, taip pat padedančių nustatyti nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjos apklausos rezultatai buvo įvertinti kaip paviršutiniški, stokojantys konkretumo ir žinių. Pareiškėja nerodė noro bendradarbiauti ir teikti išsamią informaciją, nors to buvo pasirašytinai prašoma. Jos pateikiami paaiškinimai būdavo itin lakoniški ir abstraktūs, nepaaiškinantys vykdomos veiklos, konkrečiai neatsakantys į pateiktus klausimus.

16. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Departamento Sprendimą, iš esmės pateikė vienintelį motyvą, kad Departamentas neva neįvertino pareiškėjos vykdomo projekto su partneriais, (duomenys neskelbtini), kuris svarbus (duomenys neskelbtini) veiklai. Atsakovas pažymi, kad apie šį projektą Departamentui nebuvo žinoma iki liudytojo S. V. apklausos teisme. Šio projekto egzistavimo ir pareiškėjos įsitraukimo į jį fakto nepatvirtina jokie rašytiniai ar kiti įrodymai, išskyrus liudytojo apklausą, kuri turėtų būti vertinama itin kritiškai, kadangi pastarasis yra pareiškėjos tėvas ir suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, vertindamas liudytojo apklausą ir remdamasis ja skundžiamame sprendime, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Departamento neištirtais duomenimis.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė ir į faktą, kad LLG išduodamas ar pakeičiamas, vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ne bet kokiam užsieniečiui, esančiam Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės dalyviu, o tik tam, kurio buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas bendrovės veiklai vykdyti, t. y. kuris vykdo realią su įmonės veikimu susijusią kasdienę veiklą. Priešingu atveju užsienietis savo, kaip akcininko, pareigas gali vykdyti ir neturėdamas LLG (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu).

18. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjos ryšiai su tėvais ir broliu yra svarbūs, vertinant jos indėlį į Bendrovės veiklą. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas tokio požymio (kriterijaus) nenustato.

19. Departamentas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat ignoravo faktą, jog pati pareiškėja savo skunde nurodė, kad butas adresu – (duomenys neskelbtini), – kuriame ji deklaravo savo gyvenamąją vietą, yra išnuomotas kitam asmeniui, todėl akivaizdu, kad pareiškėja nurodytu adresu gyventi negali. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja siekia išmokti (duomenys neskelbtini) kalbą ir galbūt studijuoti (duomenys neskelbtini), o lietuvių kalbos mokytis pradėjo tik po Departamento Sprendimo atsisakyti išduoti jai LLG.

20. Pareiškėja atsiliepimu į atsakovo Departamento apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra ir nebuvo nei vienos aplinkybės, numatytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kurios pagrindu Departamentas galėtų teisėtai ir pagrįstai atsisakyti pakeisti jai LLG. Ji, prašydama pakeisti LLG, Departamentui pateikė visus reikiamus dokumentus. Atsakovas nei savo Sprendime, nei atsiliepime į pareiškėjos skundą, nei apeliaciniame skunde nepažymėjo, kokios aplinkybės, kurias pareiškėja nurodė Departamentui, neatitinka tikrovės. Pareiškėja tebėra Bendrovės akcininke, toliau siekia gauti LLG, kad galėtų betarpiškai ir aktyviai įgyvendinti vykdomus Bendrovės projektus. Jokia Lietuvos Respublikos valstybės institucija nėra priėmusi sprendimo, kuriuo (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta fiktyvia įmone, juo labiau LLG kitiems Bendrovės akcininkams ir vadovams yra išduoti, jie yra galiojantys ir nepanaikinti.

22. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta nei viena Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurios faktinės aplinkybės ir ginčo dalykas sutaptų ar būtų panašūs kaip nagrinėjamoje byloje. Pareiškėja pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014 yra pažymėjęs, jog teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualų prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str.) teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

24. Priešingai, nei nurodoma teismo sprendime, Migracijos departamentas 2017 m. kovo 16 d. sprendime „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) P. V.“, pakankamai aiškiai ir nuosekliai išdėstė argumentus, dėl kurių priima atitinkamą sprendimą, jį individualizavo, nurodė konkrečias nustatytiems teisiniams santykiams taikytinas teisės normas, tad atsakovo sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja P. V., atsakovui 2017 m. vasario 1 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nurodydama veiklą (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną pareiškėja buvo apklausta Migracijos departamente. Įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, apklausų rezultatus ir jos paaiškinimus, proceso dokumentuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo išvada, jog pareiškėjos P. V. žinios apie bendrovę, jos veiklą yra paviršutiniškos, ji nėra įsitraukusi į įmonės veiklą. Apklausos metu pareiškėja abstrakčiai nurodė esanti suinteresuota bendrovės vystymu bei pelno gavimu, tuo pačiu pripažindama, kad neturi darbo patirties, neturi nuolatinio darbo. Pareiškėja Migracijos departamentui niekaip nepagrindė, kaip konkrečiai ji prisidėtų prie bendrovės veiklos plėtros kaip akcininkė, koks būtų jos realus vaidmuo ir indėlis į bendrovės veiklą. Nustatyta, kad jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) piliečiai (butas 2016 m. vasario 1 d. išnuomotas iki 2017 m. gruodžio 1 d.). Šiuo aspektu pareiškėjos prašymas neatitinka ir Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apelianto vertinimu, kad remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės, todėl jai atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstai.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja tik formaliai siekė atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tačiau ji nepagrindė, kad realiai prisidės prie įmonės plėtros. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje jai reiškia galimybę sekti įmonės veiklą ir studijuoti Lietuvos rinką, o būdama akcininke neprivalo detaliai žinoti bendrovės finansinių duomenų, buhalterinės apskaitos subtilybių, mokėtinų mokesčių dydžio ir pan. Pareiškėjos nuomone, akcininkai bendrovėje nedirba ir nevykdo kasdienės veiklos. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovo pozicija, jog įtvirtindamas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas įstatymų leidėjas siekė sudaryti prielaidas aktyviai dalyvauti nuolat valdant, kontroliuojant ir stebint įmonę, t. y. sudaryti prielaidas užsieniečiams vykdyti realią ūkinę veiklą ir taip prisidėti prie Lietuvos ekonomikos plėtros. Kitu atveju užsienietis savo, kaip akcininko, pareigas gali vykdyti ir neturėdamas leidimo (pavyzdžiui, nuotoliniu būdu ar pasitelkiant įgaliotus atstovus).

28. Iš Migracijos departamento surinktos medžiagos matyti, kad apklausti (duomenys neskelbtini) darbuotojai (R. B., J. K., R. P.) patvirtino, jog bendrovė neturi biuro, esant reikalui bendrauja telefonu ar elektroniniu paštu. Bendrovės direktorius S. V. turi statybų verslą (duomenys neskelbtini), pareiškėja P. V. taip pat dažnai vyksta į (duomenys neskelbtini).

29. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė konstitucinį gero administravimo principą, nes neįvertino pareiškėjos vykdomo projekto, kuris svarbus bendrovės veiklai. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad duomenų apie kokį nors P. V. vykdomą projektą Migracijos departamentas priimdamas sprendimą neturėjo, tad jų ir nevertino. Aplinkybė apie tariamai pareiškėjos vykdomą projektą paaiškėjo tik pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklausus pareiškėjos tėvą S. V., kuris šiuo metu yra bendrovės direktorius. Būtent pareiškėjai, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis gali būti paneigiamas atsakovo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja neįrodė, kad yra projekto vykdytoja, tad teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo sprendime išdėstytus vertinimus paneigia pareiškėjos pateikti įrodymai, nėra.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose taip pat laikomasi pozicijos, jog būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie įmonės realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016; 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja P. V., kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo, turėjo prašymą pagrįsti visais jos turimais įrodymais. Ginčijamo Migracijos departamento sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kaip teisingai nurodo apeliantas, vertintinas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėja pateikė iki atsakovui priimant ginčijamą sprendimą.

31. Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinei instancijai pareiškėja taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos vykdomo projekto Lietuvoje ar (duomenys neskelbtini) faktines aplinkybes.

32. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento išvada, kad P. V., norėdama pasikeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė gyvenimiškos realybės ir faktinės situacijos neatitinkančius duomenis apie tai, kad ji ketina gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, kas sudaro pagrindą atsisakyti pakeisti užsienietei leidimą gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.

33. Šiuo aspektu dėmesys be kita ko atkreiptinas ir į Lietuvos migracijos politikos gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (2016 m. gegužės 1 d. redakcija), kurios, be kita ko, nustato, jog Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje, o siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 punktas).

34. Iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas įvertinus būtent su pareiškėjos pateiktu prašymu susijusius duomenis ir dokumentus, šie įrodymai, įskaitant pareiškėjos apklausos turinį, įvertinti galiojančių teisės normų požiūriu. Pareiškėjos teiginiai, kad kitiems įmonės akcininkams (jos tėvams ir broliui) yra išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, nagrinėjamam ginčui esminės reikšmės neturi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos P. V. skundą atmesti, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2017 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-272(00139) palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė