4b15161a-e25e-41f8-8a53-4d33052d9918 · Kėdainių rajono apylinkės teismas

CivAdministracinio teisės pažeidimo bylaNr. A2.6.-1042-336/2015Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00884-2015-9Procesinio sprendimo kategorija:2.7.; 2.14.2.(S) KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2015 m. spalio 29 d.Kėdainiai Kėdainių r. apylinkės teismo teisėja Audra KriščiÅ«nienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant :Pažeidėjui A. T., jo atstovui adv. padėjėjui Sauliui Sinickiui,VieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ , kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis,kaltinamas administraciniais teisės pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1d., n u s t a t ė :

A. T. 2015-09-21, 22.00 val., Kėdainių r., Naujųjų Bakainių k., Ąžuolo g. 18, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį, apgadino kiemo bortelius, žaliÄ vejÄ . Pažeidėjas A. T. parodė, kad 2015-09-21 vairavo transporto priemonę, jos nesuvaldė ir įvažiavo pas D. J. į kiemÄ . Nepripažįsta, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Nurodė, kad minėtÄ dienÄ važiuodamas automobiliu, sprogus padangai, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į vejÄ . IÅ¡ karto paskambino sodybos savininkui ir pasakė jam, kad atlygins padarytÄ Å¾alÄ . Automobilį paliko įvykio vietoje per naktį. Ryte atsikėlęs pasikeitė automobilio ratÄ ir, nieko nebijodamas, pas draugÄ , kuris gyvena apie 50 m atstumu nuo įvykio vietos, automobilį pastatė. Nurodė, kad jis važiavo žvyrkeliu, nepasirinko saugaus greičio, gal sprogo automobilio padanga, automobilį sumėtė, a/m nesuvaldė ir įvažiavo į nukentėjusiojo kiemÄ .

Nulaužė pušį, kuri buvo storumo per tris pirÅ¡tus, ir truputį pavertė stulpÄ , kuris buvo prie kiemo bortelių. Nurodė, kad žino kelių eismo taisykles, kuriose yra nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, ir nesant nukentėjusiojo, apie eismo įvykį reikia praneÅ¡i policijai. Nurodė, kad tik įvykus eismo įvykiui iÅ¡ karto susisiekė su nukentėjusiuoju. Pranešė kas atsitiko, susitarė, kad jam atlygins padarytÄ Å¾alÄ . Nukentėjęs sodyboje negyvena, jis gyvena Vilniuje, dirba tolimųjų reisų vairuotoju.

Kadangi iÅ¡ karto apie įvykį pranešė nukentėjusiajam, susitarė su juo dėl žalos atlyginimo, todėl mano, kad apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai nebereikia. Be to eismo įvykyje buvo apgadintas tik jam priklausantis automobilis. Nurodė, kad nukentėjusiajam D. J. atlygino 200 Eur dydžio žalÄ .Nurodė, kad kiek yra tos sodybos savininkų jis nežino, tačiau apie 10 metų toje sodyboje gyveno tik D. J., o R. J. gyvena (duomenys neskelbtini). ŽalÄ jis atlygino D. J., o R. J. jam pretenzijų neturi, jis ryte buvo dar atvažiavęs. Liudytojas E. S. parodė, kad pažeidėjÄ A.

T. pažįsta, santykiai geri, Nurodė, kad jis prižiÅ«ri brolio sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2015-09-22 ryte, apie 7 val., važiuodamas į darbÄ , pastebėjo brolio sodyboje iÅ¡važinėtÄ pievÄ , buvo nulaužta puÅ¡elė ir eglutė, bei apgadintas kiemo bortelis. Automobilio jokio nebuvo. Kadangi jis prižiÅ«ri brolio sodybÄ , todėl paskambino į policijÄ ir apie įvykį pranešė. Kada į įvykio vietÄ atvažiavo policija nežino, nes jis buvo darbe, jį apie 10 val. iÅ¡ darbo iÅ¡kvietė.

Tik po to, kai jau pranešė apie įvykį policijai, sužinojo, kad pažeidėjas buvo susisiekęs iÅ¡ vakaro telefonu su broliu D. J. ir su juo susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, kad jis pats D. J. niekaip negalėjo prisiskambinti. Nurodė, kad jeigu bÅ«tų iÅ¡ anksto žinojęs, kad jie yra susitarę dėl žalos atlyginimo, nebÅ«tų net kvietęs policijos. Nurodė, kad abu jo broliai D. ir R. J. dirba tolimųjų reisų vairuotojais, Å¡iuo metu abu iÅ¡vykę į užsienį, į reisÄ .

Nurodė, kad jų pavardės skirtingos, nes yra ne vieno tėvo vaikai. Nurodė, kad jam nėra žinoma , ar žala broliui yra atlyginta, kiek yra atlyginta, tuo nesidomėjo, brolio neklausė. Nurodė, kad jam žinoma, kad paaiškinimas, kuris pateiktas teismui, surašytas brolio ranka. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12p. nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose, arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Taigi pažeidėjas iÅ¡ esmės neginčija fakto, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. Teismo posėdžio metu pažeidėjas nurodė, kad už sugadintÄ turtÄ atlygino nukentėjusiam 200 Eur žalÄ . Nukentėjęs D. J. paaiÅ¡kinime (b.l.27-28), patvirtino, jog 2015-09-21 jam apie 22 val. paskambino A. T. ir pranešė, kad jis nesuvaldė savo a/m,  įvažiavo į jo sodybÄ ant žalios vejos, buvo nulaužti keli medeliai. Nurodė, kad susitarė dėl žalos atlyginimo.

Nurodė, kad A. T. pretenzijų neturi, žala atlyginta ( iÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad pos. sekretorei paskambinus D. J., pastarasis patvirtino, jog 2015-10-07 paaiÅ¡kinimÄ rašė jis b.l. 27-28 , 29); kad buvo sugadintas turtas priklausantis D. J. patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. S.( nurodė, kad jis yra D. J. brolis). Nagrinėjamoje byloje esantys tarnybiniai praneÅ¡imai (b. l. 3-4); pažeidėjo paaiÅ¡kinimas (b.l. 5); E. S. paaiÅ¡kinimas (b. l. 6); eismo įvykio schema (b.l.7); transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas (b. l. 8); pažyma (b. l. 9);

VÄ® „Regitra“ duomenys (b. l. 17); bei paties pažeidėjo prisipažinimas patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas medis, kiemo borteliai ir žalia veja. Teismas iÅ¡analizavęs įrodymų visumÄ daro iÅ¡vadÄ , kad pažeidėjas pažeidė KET 9p., 127 p. reikalavimus , todėl pažeidėjo padaryta veika kvalifikuota teisingai atitinka LR ATPK 127 str. 2d. , jo padaryta veika nesukėlė sunkių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir, prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.KET 222 str. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiam, o jeigu tai neįmanoma, policijai.

IÅ¡analizuotų aplinkybių visuma suponuoja logiÅ¡kÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pažeidėjas nevengė atsakomybės – jis iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo  apie įvykio aplinkybes nedelsiant pranešęs sodybos savininkui D. J., tai patvirtino pats pažeidėjas; tai patvirtino sodybos savininkas D. J., kuris savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad jokių pretenzijų pažeidėjui neturi, žala atlyginta, ir kad pažeidėjas įvykio dienÄ apie 22 val. jam pranešė apie įvykį, susitarė dėl žalos atlyginimo (b.l. 27-28).

Kad apie įvykį pažeidėjas informavo sodybos savininkÄ D. J. patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. S.. Å ių aplinkybių kontekste konstatuotina ir tai, jog pažeidėjas buvo pagrįstai įsitikinęs, jog jo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. Nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. T. tyčiÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, teismas turi pagrindo tikėti, kad pažeidėjas įvykdė KET 222 str. reikalavimÄ , ir nedelsdamas apie įvykį pranešė nukentėjusiam, susitarė dėl žalos atlyginimo, žalÄ atlygino.

Todėl byla dalyje dėl ATPK 130 str. 1d. numatyto pažeidimo, nutrauktina nesant Å¡io administracinio eisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str.1d. 1p., 287 str. 1d.2p.). Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidėjas iÅ¡ esmės kaltu padaręs pažeidimÄ (ATPK 127 str. 2d. ) prisipažino ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjas praeityje baustas už KET pažeidimus (b. l. 10-12), neteistas (b. l. 14), kaip nurodė jis pats, dirba epizodiÅ¡kai pas Å«kininkus.

Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ jog pažeidėjui turi bÅ«ti skirtina pagal ATPK 127 str. 2 d., numatyta nuobauda- bauda. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 33 str., 224 str.,250 str. 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 3022 str., 3024 str. 1 d., 2 d.,n u t a r i a : A. T. administracinio teisės pažeidimo bylÄ dalyje dėl pažeidimo numatyto ATPK 130str. 1d. nutraukti. A. T. nubausti:- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 30,00 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) bauda.Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Teisėja                                                                                                                        Audra KriščiÅ«nienė IÅ¡aiÅ¡kinti: bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo pažeidėjui dienos. Bauda turi bÅ«ti sumokėta pasirinktinai į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sÄ skaitų:

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001.

Mokant baudÄ , mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti administracinės bylos numerį ir įmokos kodÄ .Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar iÅ¡dėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepraÅ¡ius jos mokėjimo terminÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, ji iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.