2019-09-11 Nr. AB-17385-3-65-3-00157-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5144-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-00157-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.6; 14.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Panevėžio darbo rinkos mokymo centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Panevėžio darbo rinkos mokymo centras skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – J. M., Panevėžio miesto „Senųjų Stetiškių“ bendruomenė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (buvęs pavadinimas – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija)) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Panevėžio darbo rinkos mokymo centras (toliau – ir Mokymo centras) su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Panevėžio VSC) 2016 m. kovo 9 d. patikrinimo aktą Nr. H5-80 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016 m. kovo 17 d. raštą Nr. IS-1361(30.3) (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis vykdo vairavimo mokymus praktinio vairavimo mokymų aikštelėje – autodrome, esančiame Pilėnų g. 64 (naujas adresas Stetiškių g. 1P) Panevėžyje (toliau – Autodromas). Panevėžio VSC atliko matavimus, kuriuose nurodė, kad, vykstant sunkiasvorių krovinių transporto priemonių praktikinio vairavimo mokymams, Autodrome viršijami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos (toliau – ir Higienos norma HN 33:2011) 1 lentelės 4 eilutėje nustatyti didžiausi leidžiami ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio lygiai gyvenamojoje aplinkoje dienos metu, neužtikrinamas Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnyje nustatytų pagrindinių triukšmo valdymo principų ir priemonių įgyvendinimas, pažeidžiamos kitos minėto įstatymo nuostatos. Taip pat buvo konstatuota, jog priemonės, skirtos triukšmo mažinimui Autodrome, yra nepakankamos.

2.2. Triukšmo šaltinis nėra stacionarus, todėl Panevėžio VSC atlikti matavimai yra netikslūs. Atsakovai turėjo kelti reikalavimus aplinkiniams gyventojams dėl jų gyvenamosios aplinkos apsaugos nuo galimo triukšmo, bet ne pareiškėjui. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kurio gyventojai skundžiasi Autodromo veikla, buvo pastatytas vėliau nei buvo pradėta ir vykdoma Autodromo eksploatacija, todėl gyventojams buvo žinoma Autodromo veikla ir jos poveikis aplinkai, o išduodant projektavimo sąlygas namo statybai, rengiant namo projektą bei pripažįstant jį tinkamu naudoti, turėjo būti įvertintos Autodromo veiklos aplinkybės. Be to, rengiant Autodromo konstrukcijos projektą, atsakovai projektavimo sąlygose nenurodė jokių reikalavimų dėl specifinio galimo triukšmo buvimo, padidėjimo, apsaugos priemonių įrengimo, išdavė leidimą rekonstrukcijos darbams atlikti ir juos pripažino tinkamais.

2.3. Pagal Panevėžio VSC užsakymą buvo atlikti triukšmo lygio matavimai 26 m atstumu nuo pastato, priklausančio J. M., rytinės sienos, t. y. matavimai buvo atlikti ne J. M. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžys, o kaimyniniame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kuris yra žemės ūkio paskirties ir jam Higienos normos HN 33:2011 reikalavimai netaikomi.

3. Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. kovo 4 d. Autodrome atliko operatyviąją kontrolę, kurios metu buvo nustatyta, jog, vykstant sunkiasvorių krovininių transporto priemonių praktinio vairavimo mokymams, Autodrome viršijami Higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 4 eilutėje nustatyti didžiausi leidžiami ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio lygiai gyvenamojoje aplinkoje dienos metu, neužtikrinamas Įstatymo 3 straipsnyje nustatytų pagrindinių triukšmo valdymo principų ir priemonių įgyvendinimas, pažeidžiamos kitos minėto įstatymo nuostatos. Patikrinimo akte nurodyta, kad triukšmo šaltinis yra Autodromas, vykstant sunkiasvorių transporto priemonių praktinio vairavimo mokymams, todėl triukšmo šaltinis laikytinas stacionariu. Matavimai buvo atlikti gyvenamojoje aplinkoje, o teisės aktuose nėra nustatyta, kad gyvenamąją aplinką turi apimti tik vienas sklypas.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad:

4.1. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą savivaldybių vykdomosios institucijos privalo reikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo prevencijos veiksmų planus bei juos įgyvendintų, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios bei pabaigos laiką. Administracijos Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius, įvertinęs Panevėžio VSC pateiktą informaciją apie padidintus triukšmo lygius gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų patalpose, kreipėsi į pareiškėją, nurodydamas iki 2016 m. birželio 9 d. pateikti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planą, nurodant taikomas prevencines priemones ir įgyvendinimo terminus.

4.2. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, statybai, statybos leidimas buvo išduotas 2008 m. balandžio 28 d., tuo tarpu leidimas mokslo paskirties pastato, gamybos ir pramonės paskirties pastato (keičiant jo paskirtį į mokslo), Autodromo (vairavimo mokymo aikštelės) rekonstravimui, garažų pastato paprastajam remontui, stoginės bei tvoros statybai pareiškėjui buvo išduotas 2012 m. rugpjūčio 2 d. Todėl pareiškėjui teko rizika dėl Autodromo veiklos poveikio visuomenei.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl nuolatinio triukšmo, kuris tęsiasi nuo 2015 m. rugpjūčio mėn., daroma žala arčiausiai stacionaraus triukšmo šaltinio gyvenančių gyventojų sveikatai. Medikų išvados patvirtino, kad gyventojų sveikatai padaryta žala dėl keliamo triukšmo. Už gyventojų sveikatai padarytą žalą atsakingas pareiškėjas, nes jis nesiėmė konkrečių ir efektyvių priemonių, kad būtų pašalinta sveikatai daroma žala. Kai Autodromas buvo naudojamas Mokymo centro veikloje, nebuvo slydimo įkalnių, nuokalnių, per dieną pravažiuodavo ratu motorinės transporto priemonės, lengvieji automobiliai, retai sunkiasvorės transporto priemonės, tačiau, rekonstravus Autodromą, įrengus įkalnes ir nuokalnes su slidžia danga, kurią sudaro dinaminė plokštė, sukurianti šoninį slydimą, stipriai padidėjo sunkiasvorių transporto priemonių srautai, triukšmo lygis tapo nebepakeliamas.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo Mokymo centro apeliacinį skundą patenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad J. M. 2016 m. vasario 12 d. su skundu kreipėsi į Panevėžio VSC, kuris 2016 m. vasario 15 d. raštu atsakė nurodydamas, kad atliks akustinio triukšmo matavimus. Panevėžio VSC 2016 m. kovo 14 d. atliko akustinio triukšmo tyrimą ir nustatė, kad gyvenamojoje aplinkoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžys, vykstant sunkiasvorių transporto priemonių važiavimui mokymo aikštelėje, ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 58,0 dBA±3,13, maksimalus garso slėgio lygis siekė 75,1 dBA±2,96, o nevykstant sunkiasvorių transporto priemonių važiavimui mokymo aikštelėje, ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 38,6 dBA±2,30, maksimalus garso slėgio lygis siekė 57,0 dBA±5,85. Patikrinimo akte taip pat buvo nustatyta, kad stacionarus triukšmo šaltinis yra Autodromas, kuriame, vykstant krovininių transporto priemonių praktinio vairavimo mokymams, neužtikrinamas Įstatymo 3 straipsnyje nurodytų pagrindinių triukšmo valdymo principų ir priemonių įgyvendinimas, taip pat pažeidžiamos Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatos, viršijami maksimalūs garso slėgio lygiai. Panevėžio VSC 2016 m. kovo 14 d. raštu informavo Administraciją apie matavimų rezultatus. Administracija Raštu nurodė pareiškėjui iki 2016 m. birželio 9 d. įgyvendinti triukšmo mažinimo priemones, nurodyti taikomas prevencines priemones ir jų įgyvendinimo terminus.

10. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 9 d. pateikė skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui, ginčydamas Administracijos Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. IS-9353 (30.3) „Dėl keliamo triukšmo krovininių transporto priemonių praktinio vairavimo metu“ ir Panevėžio VSC 2015 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktą Nr. 115-592, tačiau teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas nagrinėjo ginčą dėl kitų skundžiamų administracinių aktų, tačiau tiek šios bylos, tiek Panevėžio apygardos administracinio teismo nagrinėta administracinė byla savo pobūdžiu yra labai panaši ir susijusi iš esmės su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y., kad Autodrome vykstant sunkiasvorių transporto priemonių važiavimui mokymo aikštelėje, viršijami maksimalūs garso slėgio lygiai. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 29 d. sprendime konstatavo, kad Panevėžio VSC atlikti matavimų rezultatai yra pagrįsti.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Patikrinimo aktas buvo surašytas atliekant operatyviąją kontrolę, nagrinėjamo ginčo atveju taikė Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentą (toliau – ir Reglamentas) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.).

12. Teismas pažymėjo, kad ginčo matavimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (toliau – ir Laboratorija), kuriai 2015 m. vasario 20 d. išduotas akreditavimo pažymėjimas Nr. LA.01.138, pagal kurį Laboratorija akredituota atlikti fizikinių veiksnių (tarp jų –ir akustinio triukšmo) tyrimus. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti Laboratorijos atliktų triukšmo matavimų rezultatais.

13. Teismas pareiškėjos teiginius, kad ginčo atveju triukšmą kėlė ir Autodrome važiuojančios transporto priemonės (judrus triukšmo šaltinis), todėl Higienos norma HN 33:2011 negalėjo būti taikoma, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad Autodrome vyksta transporto priemonių važiavimas, praktinio vairavimo mokymams apibrėžta teritorija – Autodromas, kuris specialiai pritaikytas tokiems mokymams, tačiau Autodrome važiuojančių transporto priemonių keliamas triukšmas yra specifinis, kylantis transporto priemonėms važiuojant išskirtinėmis sąlygomis, naudojant Autodromo specialius įrenginius. Teismas konstatavo, kad Patikrinimo akte padaryta pagrįsta išvada, jog Autodromas yra stacionarus triukšmo šaltinis, todėl jo (Autodromo) keliamo triukšmo dydžiams taikytinos Higienos normos HN 33:2011 (1 lentelės 4 eilutėje) nustatyti didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai.

14. Teismas konstatavo, kad Panevėžio VSC tyrimo metu vertinama akustinė gyvenamoji ar visuomenės paskirties aplinka, kurios parametrams neturi įtakos žemės sklypo paskirtis. Aplinkybė, ar matavimo atlikimo vietoje žemės sklypas yra gyvenamosios paskirties ar ne, nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšminga. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu yra įvertinti tai, ar nuo matavimo atlikimo taško 40 metrų atstumu yra gyvenamųjų ar visuomenės paskirties pastatų, t. y. ar triukšmo ribiniai dydžiai yra viršijami ne tik gyvenamosios ar visuomenės paskirties pastatuose, tačiau ir jų aplinkoje (Higienos normos HN 33:2011 2 punktas). Teismas nustatė, kad triukšmo lygio matavimai atlikti 26 metrų atstumu nuo gyvenamojo pastato ((duomenys neskelbtini), Panevėžys). Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad matavimai, kurie atlikti adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, žemės ūkio paskirties sklype, todėl negali būti taikomi Higienos normos HN 33:2011 reikalavimai, atmetė.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai nepaneigia Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje triukšmo šaltinių valdytojams (šiuo atveju pareiškėjui) nustatytos pareigos laikytis nustatytų triukšmo ir ribinių dydžių bei užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių bet kuriuo momentu. Teismas įvertino, kad Patikrinimo aktas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, nurodyti visų atliktų tyrimų (matavimų) rezultatai pagal Reglamento 30 punktą. Matavimų parametrai, naudotos matavimo priemonės, matavimo laikas ir trukmė, aplinkos sąlygos, šaltinio veikimo sąlygos išsamiai nurodytos Laboratorijos akustinio triukšmo tyrimo protokole Nr. F-S-T-37 (toliau – ir Protokolas), kuris yra sudėtinė Patikrinimo akto dalis. Matavimų rezultatai Patikrinimo akte aptarti išsamiai ir atskirai pagal kiekvieną objektą (gyvenamąją patalpą ar gyvenamųjų namų aplinką) nurodant triukšmo ribines vertes, matavimų laiko tarpsnius, matavimų duomenys Patikrinimo akte panaudoti juos motyvuotai įvertinant Higienos normos HN 33:2011 reikalavimų kontekste. Teismas pažymėjo, kad taip pat įvykdyti Reglamento 34 ir 35 punktai, kuriuose įtvirtinta, jog nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, patikrinimo akte nurodomas terminas, per kurį jie turi būti pašalinti, su patikrinimo aktu supažindinamas objekto vadovas (jo įgaliotas) asmuo. Teismas padarė išvadą, kad Panevėžio VSC atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus pagal teisės aktų reikalavimus, Patikrinimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo teismui naikinti nėra pagrindo.

16. Teismas, atsižvelgdamas į Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 1-37 pakeistų Triukšmo prevencijos Panevėžio miesto viešosiose vietose taisyklių 37 ir 43 punktus, nurodė, kad Administracija, gavusi miesto gyventojų skundą, jį persiuntė kompetentingai institucijai – Panevėžio VSC skunde išdėstytiems teiginiams patikrinti, o gavusi Panevėžio VSC išvadą, kad Autodromo skleidžiamas triukšmas viršija Higienos normos HN 33:2011 nustatytus didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius, savivaldybė raštu pareikalavo nustatytu terminu pateikti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planą, nurodant taikomas prevencijos priemones ir jų įgyvendinimą.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog Administracija atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, savivaldybės ginčijamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

III. 18. Pareiškėjas Mokymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimo išvadomis dėl faktinių aplinkybių, jų vertinimo, triukšmo šaltinio pobūdžio ir matavimo pagrįstumo.

18.2. Teismas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, ar nuo matavimo atlikimo taško 40 m atstumu yra gyvenamųjų ar visuomenės paskirties pastatų. Įstatyme ir Higienos normoje HN 33:2011 nėra pateiktos gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkos sąvokos. Pagal atsakovo Panevėžio VSC užsakymą buvo atliekami triukšmo lygio matavimai (Laboratorijos) 26 m atstumu nuo pastato, priklausančio trečiajam suinteresuotam asmeniui rytinės namo sienos. Pagal naujai gautus Valstybės įmonės Registrų centro duomenis, minėti matavimai buvo atlikti ne trečiojo suinteresuoto asmens, o kaimyniniame sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, žemės ūkio paskirties, t. y. visiškai kitame sklype ir kitos paskirties sklype, kuriam Higienos norma HN 33:2011 negali būti taikoma.

18.3. Pagal Protokolo duomenis matyti, kad buvo matuojamas bendras aplinkos triukšmas vykstant sunkiasvorių transporto priemonių mokomajam važiavimui Autodrome. Taip pat buvo matuojamas bendras aplinkos triukšmas nevykstant sunkiasvorių transporto priemonių mokomajam važiavimui Autodrome, tačiau, pareiškėjo teigimu, nebuvo išmatuotas triukšmas veikiant Autodromo įrenginiams.

18.4. Laboratorija, atlikdama ginčijamo triukšmo matavimus, turėjo tiksliai nustatyti triukšmo šaltinį. Laboratorija ir teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 321 patvirtinto Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašo 8 punktu.

18.5. Ginčijamais administraciniais aktais surašyti ir jais nustatyti įpareigojimai turi būti pateikti ne pareiškėjui, o Autodromo savininkui – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Taip pat teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino kaip įrodymo pareiškėjo teikto UAB „SDG“ 2019 m. birželio 4 d. rašto vien tuo pagrindu, kad Laboratorija yra akredituota įstaiga atlikti fizinių veiksmų (tarp jų ir akustinio triukšmo) tyrimus. Duomenys apie UAB „SDG“ laboratorijos atestavimą yra skelbiami viešai. Taip pat pareiškėjas teigia, kad teismas, abejodamas UAB „SDG“ 2019 m. birželio 4 d. rašte išdėstytomis aplinkybėms ir siekdamas pašalinti prieštaravimus dėl triukšmo šaltinių pobūdžio vertinimo, turėjo skirti ekspertizę (arba kviesti atitinkamus specialistus).

18.6. Laboratorijos atliktų matavimų vertinimas, kurį atliko atsakovas, yra neteisingas, nes vertinimas turėjo būti atliekamas vadovaujantis Higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 3 eilute (tačiau ne 4 eilute). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kurio gyventojai skundžiasi Autodromo veikla, pastatytas vėliau nei buvo pradėta ir vykdoma ginčo eksploatacija, todėl išduodant projektavimo sąlygas namo statybai ((duomenys neskelbtini), Panevėžys), rengiant namo projektą bei pripažįstant jį tinkamu naudoti, turėjo būti įvertintos Autodromo veiklos aplinkybės. Pareiškėjas tvirtina, kad rizika dėl galimo Autodromo veiklos poveikio turėtų tekti ne pareiškėjui, o atsakovams ir aplinkiniams gyventojams.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto „Senųjų Stetiškių“ bendruomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti ir stabdyti galimai neteisėtą Mokymo centro veiklą, perkeliant atsakomybę pareiškėjui. Nurodo, kad Autodromo projektas, kuriam skirtas Europos sąjungos finansavimas, atliktas be poveikio aplinkai tyrimo.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį tenkinti ir panaikinti skundžiamus teisės aktus. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais paduoto skundo ribose sutinka ir papildomų argumentų neturi.

21. Atsakovas NVSC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

21.1. Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, tinkamai įvertino byloje pateiktą medžiagą ir esančius įrodymus. Teismas sprendime konstatavo, kad iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2015 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas pateikė Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame ginčijo Administracijos Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. raštą ir Panevėžio VSC 2015 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktą, todėl pagrįstai padarė išvadą, jog nors teismas nagrinėja ginčą dėl kitų skundžiamų administracinių aktų, tačiau tiek nagrinėjamos bylos, tiek Panevėžio apygardos administracinio teismo nagrinėta administracinė byla savo pobūdžiu yra labai panaši ir susijusi iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis.

21.2. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad atliekant triukšmo lygių matavimus buvo pažeistos Higienos nuostatos. Atsakovo nuomone, nurodyti faktai nėra esminiai ir nedaro įtakos Higienos normos HN 33:2011 taikymui. Higienos normos HN 33:2011 2 punkte nurodoma, kad šioje higienos normoje triukšmo ribiniai dydžiai taikomi gyvenamuosiuose pastatuose, visuomenės paskirties pastatuose bei šių pastatų, išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus, aplinkoje, apimančioje žemės sklypų, kuriuose pastatyti nurodytieji pastatai, ribas ne didesniu nei 40 m atstumu nuo pastatų sienų.

21.3. Visiškai neaišku, kokiais teisės aktais remiantis pareiškėjas padarė išvadą, jog nors buvo galimybė, tačiau nebuvo išmatuotas triukšmas nevykstant transporto priemonių mokomajam važiavimui, bet veikiant Autodromo įrenginiams.

21.4. Nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad transporto priemonės, kuriomis Autodrome vykdomi praktinio vairavimo mokymai ir įrenginiai, sumontuoti praktinio vairavimo mokymų metu sudaryti specifines vairavimo sąlygas, turėtų būti vertinami kaip skirtingi triukšmo šaltiniai.

21.5. Nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad ginčijamais administraciniais aktais surašyti ir jais nustatyti įpareigojimai turi būti pateikti ne pareiškėjui, o Autodromo savininkui – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Mokymo centras Autodromu naudojasi panaudos pagrindais ir Mokymo centro įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-15 13 punkte nurodyta, kad įstaiga turi ūkinį, finansinį, organizacinį bei teisinį savarankiškumą, įstatymų nustatytą veikimo, iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę, todėl pareiškėjas privalo savarankiškai priimti sprendimus, imtis priemonių užtikrinant, kad pareiškėjo vykdoma veikla atitiktų visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, imtis priemonių, kad Panevėžio VSC nustatyti teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės sveikatos saugą, pažeidimai būtų pašalinti.

21.6. Neginčija pareiškėjo teiginių dėl UAB „SDG“ ir jos turimos laboratorijos kompetencijų, tačiau atkreipia dėmesį, kad Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ 63 punkte nurodoma, jog fizinius matavimus Matavimo užsakyme nurodytu patikrinimo metu turi atlikti Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

21.7. Nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad Laboratorijos atliktų matavimų vertinimas, kurį atliko atsakovas, yra neteisingas, nes turėjo būti vertinama pagal Higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 3 eilutę. Patikrinimo akte aiškiai užfiksuota, jog matavimų gyvenamosios aplinkos ir gyvenamųjų patalpų neveikė jokio kito transporto triukšmas (gatve važiuojančio transporto), išskyrus Autodrome važiuojantį transportą (šalia judrių gatvių nėra).

21.8. Tik nuo 2014 m. Pilėnų g. 64, Panevėžyje, pradėjus veikti naujai transporto priemonių praktinio vairavimo mokymų aikštelei (Autodromui) (po rekonstrukcijos), gyventojai pradėjo skųstis Autodromo veiklos keliamu dideliu triukšmu. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, namo statyba užbaigta 2009 m., t. y. iki Autodromo rekonstrukcijos. Atsižvelgdamas į tai, NVSC nesutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kurio gyventojai skundžiasi Autodromo veikla, pastatytas vėliau nei buvo pradėta ir vykdoma Autodromo eksploatacija.

23. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

23.1. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nesudarantys pagrindo naikinti teismo sprendimą. Iš esmės pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ginčija atsakovo Panevėžio VSC priimto sprendimo teisėtumą ir nepasisako dėl Rašto teisėtumo. Administracija, priimdama Raštą, vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais triukšmo kontrolę.

23.2. Iš Protokolo matyti, kad matavimai atlikti gyvenamosios aplinkos, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, taške, nutolusiame 26 m atstumu nuo rytinės namo sienos. Todėl matavimo taške galiojo Higienos norma HN 33:2011 ir tai, kad sklypas žemės ūkio paskirties, triukšmo lygio vertinimui reikšmės neturi.

23.3. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kurio gyventojai skundžiasi Autodromo veikla, pastatytas vėliau nei pradėta ir vykdoma eksploatacija, ginčui yra nereikšminga, nes pareiškėjas visais atvejais privalo laikytis Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, siekiant užtikrinti, jog Autodromo vykdoma veikla neviršytų triukšmo ribinių dydžių.

23.4. Teismas pagrįstai nesivadovavo pareiškėjo pateiktu UAB „SDG“ 2019 m. birželio 4 d. raštu. UAB „SDG“ atstovai atliekant matavimus nedalyvavo, todėl negali objektyviai ir pagrįstai vertinti kitos laboratorijos atlikto matavimo rezultatų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Panevėžio VSC 2016 m. kovo 9 d. priimto Patikrinimo akto ir Administracijos 2016 m. kovo 17 d. Rašto, kuriuose pareiškėjas eksploatuojamoje praktinio vairavimo mokymų aikštelėje – autodrome, esančiame Pilėnų g. 64 (naujas adresas Stetiškių g. 1P) Panevėžyje (Autodrome), įpareigojamas įgyvendinti kitas triukšmo mažinimo priemones, užtikrinant, kad ekvivalentinis ir maksimalus triukšmo lygis gyvenamojoje aplinkoje neviršytų Higienos normos HN 33:2011 1 lentelėje 4 eilutėje nustatytų didžiausių leidžiamų ribinių dydžių iki 2016 m. birželio 9 d., taip pat pateikti triukšmo prevencijos ir mažinimo planą, nurodant taikomas prevencines priemones ir jų įgyvendinimo terminus, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad skundžiamus Patikrinimo aktą ir Raštą naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis nesutinka, be kita ko, dėl to, kad, jo nuomone, matavimai, kuriais grindžiamas Patikrinimo aktas atlikti žemės ūkio paskirties sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kuriam Higienos norma HN 33:2011 negali būti taikoma.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

(1) Panevėžio VSC direktorius 2016 m. vasario 18 d. pavedė atlikti operatyviąją kontrolę, t. y.: patikrinti Autodromo skleidžiamą triukšmą į gyvenamąsias patalpas ir aplinką (duomenys neskelbtini), Panevėžys; pagal J. M. 2016 m. vasario 11 d. skundą (reg. 2016 m. vasario 12 d., Nr. SK-(1.15)-10) (toliau – ir 2016 m. vasario 11 d. skundas) įvertinti Higienos normos HN 33:2011 ir Įstatymo nuostatų laikymąsi, sklindant triukšmui iš Autodromo į gyvenamąsias patalpas (I t., b. l. 28, 31). Vykdydama šį pavedimą, Panevėžio VSC 2016 m. vasario 15 d. užsakė akustinio triukšmo (ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio lygio) matavimus (duomenys neskelbtini), Panevėžyje gyvenamojoje aplinkoje bei gyvenamojoje patalpoje, nurodydama galimą triukšmo šaltinį – Autodrome keliamą triukšmą (I t., b. l. 30);

(2) Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (Laboratorija) 2016 m. kovo 7 d. surašė Akustinio triukšmo tyrimo protokolą Nr. F-S-T-37 (Protokolas), kuriame, be kita ko, nurodė, kad: tyrimo metu ekvivalentinis ir maksimalus garso slėgio lygis matuotas Gyvenamojoje aplinkoje, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (matavimo taškas – Nr. 1 (Priedas Nr. 1) nutolęs 26 metrų atstumu nuo rytinės namo sienos) (I t., b. l. 35–37; II t., b. l. 9). Protokolo duomenis įvertinus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste (žr., pvz.: išrašus iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko I t., b. l. 73–78; sklypo planus, I t., b. l. 78–80; Protokolo priedą, II t., b. l. 9), konstatuotina, kad matavimo taškas, kuriame buvo atlikti ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio lygio matavimai, yra ne gyvenamosios paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, o žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje;

(3) Panevėžio VSC 2016 m. kovo 9 d. surašė skundžiamą Patikrinimo aktą (I t., b. l. 33–34), kuriame padarė išvadą, kad: 1) vykstant sunkiasvorių krovinių transporto priemonių praktinio vairavimo mokymams Autodrome viršijami Higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 4 eilutėje nustatyti didžiausi leidžiami ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio lygiai gyvenamojoje aplinkoje dienos metu; 2) organizuojant sunkiasvorių krovininių automobilių praktinio vairavimo mokymus, neužtikrinamas Įstatymo 3 straipsnyje nurodytų pagrindinių triukšmo valdymo principų ir priemonių įgyvendinimas, pažeidžiamos 14 straipsnio 3 dalies nuostatos – „triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių“. Mokymo centre nurodyti atlikti darbai ir įgyvendintos priemonės skirtos triukšmo mažinimui Autodrome, nepakankamos; 3) 2016 m. vasario 11 d. skunde nurodyti faktai dėl nesumažėjusio sunkiasvorių krovinių transporto priemonių praktinio vairavimo metu keliamo didelio triukšmo pasitvirtino. Patikrinimo akte nurodyta: 1) įgyvendinti kitas triukšmo mažinimo priemones, užtikrinant, kad ekvivalentinis ir maksimalus triukšmo lygis gyvenamojoje aplinkoje neviršytų Higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 4 eilutėje nustatytų didžiausių leidžiamų ribinių dydžių iki 2016 m. birželio 9 d.; 2) pašalinus pažeidimus, per 3 darbo dienas raštu pranešti Panevėžio VSC, kokių priemonių imtasi patikrinimo metu nustatytiems visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams pašalinti ir pateikti įrodančius dokumentus (jiems esant);

(4) Administracijos Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius 2016 m. kovo 17 d. skundžiamu Raštu, atsižvelgdamas į tai, kad Mokymo centras Patikrinimo aktu buvo įpareigotas iki 2016 m. birželio 9 d. įgyvendinti triukšmo mažinimo priemones, užtikrinant, kad ekvivalentinis ir maksimalus triukšmo lygis gyvenamojoje aplinkoje neviršytų Higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 4 eilutėje nustatytų didžiausių leidžiamų ribinių dydžių, ir vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punktu (pagal jį savivaldybių institucijos privalo reikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendintų, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką) paprašė Mokymo centro pateikti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planą, nurodant taikomas prevencines priemones ir jų įgyvendinimo terminus, kurį Mokymų centras įgyvendins iki 2016 m. birželio 9 d. (I t., b. l. 7).

27. Teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos kontekste apibendrinusi nustatytas faktines aplinkybes (žr. nutarties 26 p.), daro išvadą, kad pagal 2016 m. vasario 11 d. skundą atliktos operatyvios kontrolės metu Autodromo skleidžiamas ekvivalentinis ir maksimalus garso slėgio lygis buvo matuojamas ne gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ar gyvenamosios paskirties žemės sklype, kuriose šios patalpos yra, tačiau žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (taške, kuris nuo rytinės sienos nutolęs 26 m). Taigi Patikrinimo aktu, o vėliau ir Raštu konstatuota, kad Autodrome viršijami Higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 4 eilutėje nustatyti didžiausi leidžiami ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio lygiai patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, gyvenamojoje aplinkoje dienos metu, remiantis matavimais, kurie buvo atlikti žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.

28. Nagrinėjamoje byloje skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusios redakcijos Higienos normos HN 33:2011 (Vyriausybės 2011 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. V-604 redakcija, galiojusi iki 2018 m. vasario 14 d.) 2 punkte nustatyta, kad triukšmo ribiniai dydžiai taikomi gyvenamuosiuose pastatuose, visuomeninės paskirties pastatuose bei šių pastatų, išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus, aplinkoje, apimančioje žemės sklypų, kuriuose pastatyti nurodytieji pastatai, ribas ne didesniu nei 40 m atstumu nuo pastatų sienų.

29. Paminėtą Higienos normos HN 33:2011 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste konstatuotina, kad šia higienos norma reglamentuojami triukšmo ribiniai dydžiai (inter alia (be kita ko) jos 1 lentelėje įtvirtinti didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai) taikomi tik gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose, išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus, bei jų aplinkoje. Gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų, išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus, aplinka, kurioje taikomi Higienos normos HN 33:2011 reglamentuojami triukšmo ribiniai dydžiai, yra tik tokia teritorija, kuri apima žemės sklypų, kuriuose pastatyti nurodytieji pastatai, ribas, o tose ribose esanti teritorija negali būti nutolusi didesniu nei 40 m atstumu nuo pastatų sienų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šios higienos normos 2 punkte nėra numatytos jokios išlygos, suteikiančios teisę jos reglamentuojamus triukšmo ribinius dydžius taikyti žemės sklypuose, kuriose gyvenamieji ir visuomeninės paskirties pastatai, išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus, nėra pastatyti, o aiškinamoje teisės normoje nurodytas 40 m atstumas nuo pastatų sienų šios higienos normos taikymo prasme yra reikšmingas išimtinai tais atvejais, kai Higienos normos HN 33:2011 reglamentuojami triukšmo ribiniai dydžiai yra matuojami žemės sklype, kuriame pastatyti gyvenamieji ir visuomeninės paskirties pastatai, išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus.

30. Nutarties 27 punkte nustatytas aplinkybes įvertinusi nurodyto teisinio reguliavimo kontekste (žr. nutarties 28–29 p.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal 2016 m. vasario 11 d. skundą atliktos operatyvios kontrolės metu Autodromo skleidžiamas ekvivalentinis ir maksimalus garso slėgio lygis buvo matuojamas netinkamai parinkus matavimo tašką, t. y. matavimus atlikus teritorijoje, kuri nelaikytina gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų, išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus, aplinka, kurioje taikomi Higienos normos HN 33:2011 reglamentuojami triukšmo ribiniai dydžiai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nurodytais matavimais pagrįsti Patikrinimo aktas ir Raštas yra teisėti ir pagrįsti. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, bylos dalyvių pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Patikrinimo aktas ir Raštas yra pagrįsti ir teisėti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, o Patikrinimo aktas ir Raštas naikinami. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, panaikinus Patikrinimo aktą, atsakovas NVSC teisės aktų tiesiogiai yra įpareigotas 2016 m. vasario 11 d. skundą (reg. 2016 m. vasario 12 d., Nr. SK-(1.15)-10) išnagrinėti iš naujo, t. y., laikantis aktualių teisės aktų reikalavimų (be kita ko, tinkamai pasirinkus matavimo tašką Autodromo skleidžiamam ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio lygiui matuoti), patikrinti Autodromo skleidžiamą triukšmą į gyvenamąsias patalpas ir aplinką (duomenys neskelbtini), Panevėžys, todėl įpareigoti jį tai padaryti papildomai teismo sprendimu nėra pagrindo.

32. Pareiškėjas prašo iš atsakovų priteisti 620 Eur (15 Eur žyminio mokesčio ir 605 Eur už apeliacinio skundo parengimą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (II t., b. l. 115, 117, 119–120). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo patenkintas, todėl jis turi teisę į savo išlaidų atlyginimą.

33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – koeficientas). Pagal Rekomendacijų nuostatas, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas maksimalus koeficientas yra 1,3 (8.11 p.).

34. Apeliacinį skundą advokatas parengė 2017 metų trečiąjį ketvirtį, todėl šiuo atveju aktualus 2017 metų pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 817,6 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1 062,88 Eur (1,3 × 817,6 Eur). Pareiškėjas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 605 Eur, t. y. ženkliai mažesnę, nei rekomenduojama sumą, ir 15 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteisiama 620 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos pareiškėjui priteisiamos lygiomis dalimis (t. y. po 310 Eur) iš NVSC ir Administracijos.

35. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti ir pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šis jos prašymas perduodamas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 41 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Panevėžio darbo rinkos mokymo centro apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 9 d. patikrinimo aktą Nr. H5-80 ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 17 d. raštą Nr. IS-1361(30.3).

Pareiškėjo viešosios įstaigos Panevėžio darbo rinkos mokymo centro prašymą dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo tenkinti ir priteisti jam 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė