4b0eb5b1-7e85-4cfe-8222-e99b52c5f1b8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr.2A-97-258/2012Teisminio proceso Nr.2-02-3-03366-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 36.1.; 121.14; 121.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                          N U T A R T I S             2012 m. gruodžio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės,teisėjų Almos Urbanavičienės, Andrutės Kalinauskienės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. spendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T. B. ieÅ¡kinį atsakovui AB DnB Nord bankui dėl delspinigių mažinimo, n u s t a t ė : Ginčo esmė                                                                                                                                                                                                                        IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas sumažinti banko reikalaujamų delspinigių dydį iki 3 882,51 EUR (13405,53 Lt); priteisti iÅ¡ banko ieÅ¡kovo naudai sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir visas kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2008-09-29 sudarė su atsakovu kredito sutartį Nr. 3500-2008-52820, kuria T. B. buvo suteiktas 144 810,01 EUR kreditas. Jo paskirtis - gyvenamajam namui, žemės sklypui, Å«kiniam pastatui ir inžinieriniams statiniam, esantiems (duomenys neskelbtini), pirkti. T. B. prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas T. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) hipoteka. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi Nr. 482-1 N/2010 areÅ¡tavo hipotekos lakÅ¡tu įkeistÄ T.

B. priklausantį turtÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. 482-2N/2010 nutarė už skolÄ parduoti iÅ¡ varžytinių hipotekos lakÅ¡tu įkeistÄ T. B. priklausantį turtÄ . Kredito sutarties bendrosios dalies 40 punkte nustatyta, kad už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ nesumokėtas Bankui palÅ«kanas, įmokas kredito gavėjas įsipareigoja kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ mokėti bankui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. IeÅ¡kovas praÅ¡o sumažinti netesybas, nes jos yra akivaizdžiai per didelės. Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (LAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. b.

Nr. 3K-7-409/2010). Delspinigių dydis turi bÅ«ti mažinamas iki 0,02 procentų dydžio. T. B., kaip vartotojas, yra silpnesnė ir bankui nelygiavertė Å¡alis, kredito sutartį pasirašė prisijungimo bÅ«du, neturėjo galimybės derėtis dėl delspinigių dydžio, kuris jam buvo primestas stipraus kontrahento – banko. Kredito negrÄ Å¾ina dėl krizės daugumos valstybių finansiniame ir nekilnojamojo turto rinkos sektoriuje.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas AB DnB Nord bankas prašė T.

B. ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad T. B. skolos, įskaitant delspinigius, bankui dydis pagal 2008-09-29 Kreditavimo sutartį Nr. 3500-2008-52820 yra konstatuotas įsiteisėjusioje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-28 nutartyje dėl 143 672,47 EUR negrÄ Å¾into kredito, 6 694,76 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 15 569,02 EUR delspinigių, iÅ¡ viso 165'936,25 EUR skolos iÅ¡ T. B. Bankui įkeisto turto banko naudai iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl kvestionuoti ir reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl jau priteistų delspinigių dydžio sumažinimo, nėra teisinio pagrindo, juolab, kad T.

B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-28 nutarties neskundė, taigi, su skolos dydžiu sutiko, o reikalavimÄ sumažinti delspinigius pareiÅ¡kė tik po 3 mėnesių po 2011-01-28 nutarties priėmimo, kai bankas ėmėsi priverstinių skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų. Atsakovas nurodo, kad iÅ¡ kreditavimo sutarties specialiosios dalies 13 p. matyti, kad T. B. suteiktas kreditas nėra vartojimo kreditas; kreditas jam suteiktas ne vartojimo reikmėms, o tikslinei paskirčiai - nekilnojamojo turto įsigijimui (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 7 p.).

CK 6.886 str. 3 d. 1 p. numato, kad vartojimo kredito sutartimi nėra laikoma ir vartojimo kredito sutartį reglamentuojančios teisės normos nėra taikomos tuo atveju, kai kreditas suteikiamas, įkeičiant nekilnojamÄ jį daiktÄ . Kreditavimo sutarties neįvykdymo priežastys yra subjektyvios, tenkančios ieÅ¡kovo rizikai, ir jos neturi teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant delspinigių dydžio klausimÄ , o ekonominė krizė Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka nustatyta tvarka nėra pripažinta force majeure aplinkybe.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovo T. B. ieÅ¡kinį atsakovui AB DnB NORD bankui dėl delspinigių mažinimo. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo T. B. 1815 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo AB DnB NORD banko naudai ir 23,52 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-28 nutartyje Nr. 482-2N/2010 hipotekos teisėjas konstatavo ieÅ¡kovo skolos - negrÄ Å¾into kredito, nesumokėtų palÅ«kanų, nesumokėtų delspinigių dydžius, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ios nutarties neginčijo, todėl dabar nebegali iÅ¡ naujo ginčyti teismo nustatytų faktų.

Nors LR CK 6.73 str. yra numatyta galimybė sumažinti aiÅ¡kiai per dideles netesybas, tačiau teismų praktikoje nėra ir negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės. Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kovui buvo suteiktas 144 810,01 EUR kreditas, o ieÅ¡kovas bankui sugrÄ Å¾ino 1 137,54 EUR kredito dalį, 1 3871,28 EUR palÅ«kanų ir 215,50 EUR delspinigių, ieÅ¡kovas įmokas mokėjo nereguliariai, padengė sÄ lyginai maÅ¾Ä kredito dalį, kredito sutarties nutraukimo neginčijo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių kredito sutartyje sutartų delspinigių mažinti nėra galimybės. IeÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, kad yra nemokus, kad paskolos įmokų mokėjimÄ sutrikdė ekonominė krizė.

Asmuo, įsipareigojęs pateikti tam tikrÄ Ä¯vykdymÄ (grÄ Å¾inti bankui sutartyje numatytais terminais ir tvarka gautÄ kreditÄ bei mokėti palÅ«kanas), yra atsakingas už to įvykdymo pateikimÄ kreditoriui sutartyse numatytomis sÄ lygomis, jei neįrodo aplinkybių, kurios Å¡alina jo atsakomybę. Asmuo, pasiraÅ¡ydamas ilgalaikę kreditavimo sutartį laisva valia savanoriÅ¡kai prisiima ekonominių svyravimų Å¡alyje galimybę. Ekonominė krizė Å¡alyje savaime nesuteikia pagrindo mažinti ieÅ¡kovo netesybas bankui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai          Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ T. B. ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino ieÅ¡kovÄ ir bankÄ siejančių tarpusavio teisinių santykių pobÅ«džio, prievolės vertės ir banko kaip kreditoriaus patirtų nuostolių dydžio.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino hipotekos bylų teisenÄ reglamentuojančias procesines teisės normas. Pagal tuo metu galiojusiÄ kasacinio teismo praktikÄ hipotekos teisėjų funkcijos nebuvo susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai buvo galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«rų vykdymo teisėtumo. Tarp Å¡alių kilę ginčai dėl skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio ir pan. nebuvo Å¡ių bylų hipotekos teisme nagrinėjimo dalykas bei neturėjo reikÅ¡mės sprendžiant kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto pagrįstumo klausimÄ .

Teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo sutarčių sÄ lygas, netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nepaneigė vartojimo sutarties nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, t.y. neproporcingai didelės vartotojo civilinės atsakomybės už kreditavimo sutarties netinkamÄ vykdymÄ . Teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimÄ .

Teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir tais atvejais, kai Å¡alys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties Å¡aliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ palikti galioti, priteisti iÅ¡ apelianto T. B. bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek Å¡alis siejančių sutartinių teisinių santykių pobÅ«dį, tiek prievolės vertę, tiek ieÅ¡kovo kreditavimo sutarties neįvykdymo/pažeidimo priežastis bei atsakomybės prieÅ¡ kreditorių apimtis. Teismas vadovavosi bylos nagrinėjimo metu aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuriÄ byloje prašė taikyti bÅ«tent ieÅ¡kovo atstovė, įrodinėdama tarp banko ir ieÅ¡kovo esant sudarytÄ vartojimo kreditavimo sutartį.

Aplinkybė, kad hipotekos skyriaus nutarties priėmimo metu galiojo apelianto nurodoma kitokia kasacinio teismo praktika, nekeičia įsiteisėjusios Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-01-28 nutarties teisinės galios. Aplinkybė, kad pastaroji nutartis priimta ypatingosios teisenos tvarka, netusi reikšmės, nes CPK 18 str. nenumato išimčių įsiteisėjusių teismų nutarčių galiojimui. Vien aplinkybė, kad kreditavimo sutartį su banku pasirašė fizinis asmuo nėra pagrindas kreditavimo sutartį pripažinti vartojimo sutartimi.

Kreditavimo sutartis nagrinėjimu atveju sudaryta tikslinei paskirčiai – nekilnojamajam turtui įsigyti. IeÅ¡kovui neįrodžius kredito panaudojimo vartojimo poreikių tenkinimui, ieÅ¡kovas neįrodė ir pagrindo su banku sudarytÄ kreditavimo sutartį vertinti kaip vartojimo sutartį. Nors ieÅ¡kovas prašė sumažinti delspinigių dydį, bet reikalavimų dėl sutarties sÄ lygų pripažinimo nesÄ Å¾iningomis nereiÅ¡kė, neįrodė, kad kreditavimo sutarties sÄ lyga dėl 0,08 proc. dydžio delspinigių pažeidžia sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ant su banku sutartį, jis prašė nustatyti mažesnį delspinigių dydį ir bankas su tokiu praÅ¡ymu nesutiko, nepateikė jokių įrodymų, kad jam nebuvo suteikta teisė derėtis dėl sutarties sÄ lygų. Apeliantas 0,08 proc. dydžio delspinigių mažinti neprašė ir laisva valia pasirašė su banku kreditavimo sutartį joje numatytomis sÄ lygomis. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad aktualioje teismų praktikoje ne per dideliais pripažinti ir 0,2 proc. dydžio delspinigiai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsižvelgdamas į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundÄ nepateikta jokių esminių naujų aplinkybių ar jų paaiÅ¡kinimų, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 321-322 straipsniais, netenkina apelianto praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2008-09-29 tarp ieÅ¡kovo T. B. ir atsakovo AB DnB Nord banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr.3500-2008-52820, kuria ieÅ¡kovui T. B. iki 2048-08-31 buvo suteiktas 144 810,01 EUR kreditas gyvenamajam namui, 0,0974 ha ploto žemės sklypui, Å«kiniam pastatui, inžineriniams statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), pirkti (b.l. 10-17) bei kurios bendrosios dalies 40 p. numatė 0,08 proc. dydžio delspinigius kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ nuo laiku nesumokėtos sumos (b.l. 15).

Jo grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas ieÅ¡kovui priklausančio nekilnojamojo turto, t.y. žemės sklypo, gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) hipoteka (b. l. 18-21). Skolininkui nevykdžius sutarties įsipareigojimų ir bankui jÄ nutraukus, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-10-25 nutartimi areÅ¡tavo hipotekos lakÅ¡tu įkeistÄ T. B. priklausantį turtÄ (b. l. 22-23), o 2011-01-28 nutartimi nutarė šį turtÄ parduoti iÅ¡ varžytinių (b. l. 24-25)..

Ginčas byloje kilo dėl galimybės spręsti dėl kreditavimo sutartyje nustatytų delspinigių dydžio, kai jau yra įsiteisėjusi hipotekos teisėjos nutartis dėl priverstinio skolos, palÅ«kanų ir delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo, bei dėl paties 0,08 proc. delspinigių dydžio kaip atitinkančio/neatitinkančio sÄ Å¾iningumo kriterijų varotojo atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-28 nutartyje Nr. 482-2N/2010 hipotekos teisėjas konstatavo ieÅ¡kovo skolos - negrÄ Å¾into kredito, nesumokėtų palÅ«kanų ir delspinigių dydžius, ieÅ¡kovas Å¡ios nutarties neskundė, todėl dabar nebegali iÅ¡ naujo ginčyti teismo nustatytų faktų.Nėra pagrindo sutikti su tokia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo iÅ¡vada, nes pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant iÅ¡ hipotekos teisinių santykių kylančias bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt.

Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius su hipotekos procedūra susijusius veiksmus (kontroliuoja, ar jam pateikti paprastai tam tikros standartinės formos dokumentai užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų ir pan.) ir nesprendžia kilusių hipotekos šalių ginčų. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl hipotekos teisėjo nutarties, priimtos ypatingosios (ne ginčo) teisenos tvarka, prejudicinės reikšmės bendrosios ieškinio (ginčo) teisenos tvarka nagrinėtinam ginčui išspręsti, taip pat yra išaiškinęs, kad bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos vadovaujantis CPK XXXVI skyriaus normomis, pagal kurias hipotekos teisėjas nenagrinėja kreditoriaus ir skolininko ginčų dėl skolos dydžio ir kitais klausimais (CPK 542 straipsnio 1 dalis, 564 straipsnio 1 dalis).

Tokie ginčai sprendžiami ieÅ¡kinio teisenos tvarka. Å ia teisena iÅ¡nagrinėjus bylÄ , iÅ¡tyrus Å¡alių pateiktus įrodymus ir argumentus, teismo priimtame sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti laikomos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2006). Be to, pažymėdamas, kad hipotekos teisėjas įstatymo neįpareigojamas aiÅ¡kintis ir spręsti įkeitimo sutarties Å¡alių ginčų, kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymÄ priverstinai vykdyti hipoteka apsaugotÄ skolinį įsipareigojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008).

Skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimÄ CPK nustatyta ieÅ¡kinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedÅ«ras gali bylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja. Ginčas dėl skolos, užtikrintos hipoteka, apimties, Å¡ios bylos atveju –delspinigių dydžio, nagrinėtinas CPK nustatyta ieÅ¡kinio teisenos tvarka.

Ir neturi reikÅ¡mės Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo argumentai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis precedentinėje byloje priimta jau po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-28 d. nutarties priėmimo ir apskundimo terminų pasibaigimo, nes aukščiau minėta kasacinio teismo nutartimi nėra paneigta iki tol suformuota praktika, kad ginčų dėl skolos ir kitų su ja susijusių mokėjimų hipotekos teisėjas nenagrinėja. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pasisakyta dėl teismo pareigos vertinti sutartis vartojimo aspektu, tačiau neužkirstas kelias skolininkui atskirai ieÅ¡kinio teisenos tvarka kreiptis į teismÄ dėl delspinigių dydžio sumažinimo.

Taigi apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡ioje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-25 nutartį vertino kaip įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , priimtÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu, ir rėmėsi ja kaip turinčia prejudicinę reikÅ¡mę, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimo motyvus keičia, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl delspinigių sumažinimo, o teismas tokį ieÅ¡kinį nagrinėja nesivadovaudamas hipotekos teisėjos nutartimi kaip turinčia prejudicinę reikÅ¡mę.Apeliantas prašė sumažinti 0,08 proc. dydžio delspinigius, atsižvelgiant į tai, kad jis su atsakovu buvo sudaręs vartojimo kredito sutartį, todėl jam, kaip vartotojui, nustatyti 0,08 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli.Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, taip pat svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz. ar abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-443/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šalių sudarytos sutarties šiuo atžvilgiu nevertino ir dėl to nepasisakė. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 13 punkte yra nurodyta, kad pagal sutartį teikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas (b.l. 11). Remiantis šia sutarties nuostata bei CK 6.886 str. 3 d. 1 p. atsakovas neigė sudaręs su ieškovu vartojimo kredito sutartį. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu kredito sutarties vertinimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civ. byloje 2011 m. birželio 15 d. nutartyje civ. byloje 3K-7-272/2011 yra nurodęs, kad kreditavimo sutarties specialiosios dalies nuostata, jog pagal sutartį suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas, reiÅ¡kia tik tai, kad Å¡iai sutarčiai netaikomas Vartojimo kredito įstatymas, tai atitinka nurodyto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus. Taigi teismas pagal pateiktus dokumentus turi ex officio kvalifikuoti byloje dalyvaujančių asmenų santykius vartojimo sutarties požymių aspektu, ir atlikti Å¡ių sutarčių sÄ lygų, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, sÄ Å¾iningumo kontrolę (CK 6.188 straipsnis).

Sutartis turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip vartojimo nustačius Å¡iuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja savo asmeninių, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas. Taigi sprendžiant dėl sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo kredito, neturi reikÅ¡mės kiti Å¡alių argumentai, nes yra vadovaujamasi tik aukščiau paminėtomis sÄ lygomis. Nagrinėjamu atveju kreditavimo sutartis sudaryta su ieÅ¡kovu fiziniu asmeniu, jÄ sudarė atsakovas, bankas, t.y. verslininkas.

IÅ¡ sutarties specialiosios dalies 8 p. matyti, kad ji sudaryta gyvenamajam namui, žemės sklypui, Å«kiniam pastatui ir inžineriniams statiniams pirkti (b.l. 10). Duomenų, paneigiančių ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad Å¡is turtas pirktas ne jo asmeninimas poreikiams tenkinti, byloje nėra. Be to, nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie kitÄ ieÅ¡kovo nekilnojamÄ jį turtÄ , t.y. nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas turi daugiau nekilnojamojo turto, iÅ¡ ko bÅ«tų galima spręsti, jog jis galimai už kredito sutartimi gautus pinigus įsigijo turto ne asmeniniams poreikiams tenkinti.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad labiau tikėtina, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis.Å alių sudarytÄ kreditavimo sutartį kvalifikavus vartojimo sutartimi, spręstina, ar Å¡i aplinkybė yra pagrindas sumažinti sutartyje numatytus 0,08 proc. dydžio delspinigius. CK 6.189 str. 1 d. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Å alių sutartyje numatytos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civ.b.

Nr. 3K-3-478/2010). Byloje nėra duomenų, kad sutartis buvo sudaryta ne laisva valia, sÄ lygÄ dėl delspinigių atsakovas slėpė, ieÅ¡kovas jos nesuprato ar pan. Taigi nenustatyti jokie ieÅ¡kovo valios trÅ«kumai sutinkant su atsakovo pateikta delspinigių mokėjimo sÄ lyga. Todėl Å¡iÄ sutarties sÄ lygÄ ieÅ¡kovas turėtų vykdyti. Kita vertus, teismas sutinka su tuo, kad sutarties sÄ lyga dėl delspinigių dydžio turi bÅ«ti įvertinta sÄ Å¾iningumo aspektu. Teismas pažymi, kad remiantis bylos duomenimis, kreditas ieÅ¡kovui suteiktas 40- iai metų, t.y. ilgam laikotarpiui.

IeÅ¡kovas bankui nuo 2008-09-29 iki 2010-06-04 sumokėjo tik nedidelę dalį skolos, delspinigių ir palÅ«kanų. Kadangi kredito įmokų laiku nemokėjo, kreditavimo sutartis buvo nutraukta. IÅ¡ DnB Nord banko 2011-07-22 pažymos apie T. B. skolÄ matyti, kad bankas ieÅ¡kovui suteikė 144 810,01 EUR kreditÄ , o ieÅ¡kovas bankui tesumokėjo 1 137,54 EUR kredito dalį, 13 871,28 EUR palÅ«kanų ir 215,50 EUR delspinigių (b.l. 72). VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ buvo skaičiuojami Å¡alių sutarti delspinigiai ir ieÅ¡kovas jų neginčijo.

Ginčyti delspinigių normÄ ieÅ¡kovas ėmėsi tik nutraukus kredito sutartį ir pradėjus priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Tai rodo, kad ieÅ¡kovas, nors ir vartotojas, kol bankas nesiėmė priverstinio pobÅ«džio veiksmų, su kreditavimo sutarties sÄ lyga sutiko, o reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl delspinigių dydžio po sutarties nutraukimo elgiasi nesÄ Å¾iningai.   Netesybų dydis yra siejamas su kreditoriaus nuostoliais, t.y. jei netesybos aiÅ¡kiai per didelės ar prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str.) Nagrinėjamu atveju skolininko įvykdyta prievolės dalis palyginus jÄ su kredito suma yra labai nedidelė.

Atsakovo nuostolius rodo vien faktas, kad jis apeliantui ilgÄ laikÄ negrÄ Å¾inus skolos, negali panaudoti pinigų savo veikloje ir gauti pelnÄ . Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, kad atsakovas yra fizinis asmuo, kreditÄ gavo gyvenamajam namui, žemės sklypui, Å«kiniam pastatui ir inžineriniams statiniams įsigyti, patyrė sunkumų dėl ekonominės krizės, negali lemti 0,08 proc. dydžio netesybų sumažinimo. Ä®vertinęs tai, kad sutartis sudaryta laisva valia, kreditoriui grÄ Å¾inta tik nedidelė kredito dalis, kreditavimo sutarties bendrosios dalies 58 p. numatyta, kad Å¡ios sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos ar papildomos tik Å¡alims papildomai raÅ¡tiÅ¡kai susitarus, duomenų apie tokias derybas byloje nėra, iki kreditavimo sutarties nutraukimo delspinigių dydis nebuvo ginčijamas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ ir sumažinti 0,08 proc. dydžio delspinigius nėra.Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovas turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ .

AB DnB Nord bankas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 452 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p., maksimalus dydis už tokias paslaugas yra 1 200 Lt. Apeliacinio teismo nuomone, Å¡ioje byloje nėra nagrinėjamas itin sudėtingas atvejis, todėl nėra pagrindo remtis rekomendacijų 11 p. ir priteisti daugiau, nei 1 200 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., kolegija n u s p r e n d ė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Priteisti atsakovui AB DnB Nord bankui, į.k. 112029270, 1 200 Lt atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos                                                    Rita Kisielienė Alma Urbanavičienė Andrutė Kalinauskienė