4b0e1c19-40b3-4eab-a0a6-459d8884a28a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4798-463/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03329-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas V. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–18), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 14 000,00 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl nežmoniÅ¡kų, asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių, sveikatai pavojų keliančių sÄ lygų, atlyginti. Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis gyvenimo sÄ lygomis.

Kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, leistina minimali vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma buvo virÅ¡yta. PareiÅ¡kėjo nuomone, plotas, kurį užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ bendro gyvenamojo ploto. LukiÅ¡kių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinama suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas. LukiÅ¡kių TI-K I ir III korpusų gyvenamosiose kamerose, nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ .

II korpuso gyvenamosiose kamerose nors tokie mygtukai yra, tačiau jie neveikia, yra sugedę. Tenka laukti net ir duÅ¡uose, kad nuteistieji bÅ«tų iÅ¡vedami. LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai elgiasi nemandagiai, tyčiojasi. Suimtiesiems nėra užtikrinamas saugumas, jeigu kamerose kyla grėsmė sveikatai dėl fizinio smurto, pareigÅ«nai neužtikrina pakankamo kalinimo saugumo. Leidžiama tik 1 val. per parÄ pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje. Be to į laukÄ vedami nuo 6 val. ryto, nespėję papusryčiauti nei apsiprausti, o atsisakius vėliau patekti į pasivaikščiojimo kiemelį negalima.

Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų reikalavimų, nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, juose nuolat buvo šiukšlių, suoliukas sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsio ir grybelio, jie nebuvo periodiškai valomi, nelaistomi, juose taip pat yra šiferinis stogas, kuriame yra asbesto, kuris yra ir sienose ar kanalizacijoje. Lukiškių TI-K kamerose ventiliacija neveikia, tokios visai nėra, vėdinama per langus, yra drėgna ir tamsu. Švaraus oro kiekis neatitinka norminio oro švarumo, todėl sulaikytiesiems yra ribojamas minimalus švaraus oro kiekis.

LangÄ uždengia keturių eilių grotos, taip yra ribojami Å¡viežio oro srautai. Čiužiniai pÅ«va, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rÅ«dija. Kameros, kurios įrengtos pusrÅ«syje, vidutinis drėgnumas virÅ¡ 70 proc. Kamerose nėra užtikrintas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa per silpna dėl įrengtų grotų, dirbtinis apÅ¡vietimas per stiprus. Kamerose nėra užtikrinta tinkama temperatÅ«ra, žiemÄ ji siekė nuo 10°C iki 14°C, o vasarÄ â€“ iki 35°C. Nebuvo leista turėti ventiliatorių.

Kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, buvo drėgna, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Nebuvo tinkamai aprÅ«pinta patalyne, minkÅ¡tuoju inventoriumi, neiÅ¡duodavo antklodės, duodavo tik užklotus, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, o nuo drėgmės – pÅ«davo. PareiÅ¡kėjas nepatenkintas nustatyta tvarka, kad jeigu nuteistasis neturi asmeninių lėšų jo apatinis trikotažas nemokamai skalbiamas tik du kartus per mėnesį. Nepatenkintas, kad nesant pinigų sÄ skaitoje bÅ«davo atsisakoma iÅ¡plauti rÅ«bus nemokamai.

Dėl neÅ¡varių rÅ«bų įsiveisę kÅ«no parazitai. Nesudarytos sÄ lygos džiovinti rÅ«bus. Nepakankamai iÅ¡duota tualetinio popieriaus, tik pusė rulonėlio dviem savaitėms. Kadangi Å¡iukÅ¡lių konteineriai yra prie gyvenamųjų kamerų langų, tekdavo nuolat užuosti nemalonų kvapÄ . Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, pareigÅ«nai neįspėję atidarinėdavo duris (įskaitant moteris darbuotojas). Sanitarinis mazgas neįrengtas pagal nustatytus reikalavimus (nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos).

LukiÅ¡kių TI-K nebuvo Å¡ilto vandens ir todėl nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu vandeniu ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Nebuvo užtikrinta galimybė nusiprausti dažniau, LukiÅ¡kių TI-K administracija nesiėmė veiksmų, kad atsiradus Å¡iltam vandeniui pareiÅ¡kėjas bÅ«tų nuvestas nusiprausti, ar bÅ«tų leidžiamas be eilės. DuÅ¡o patalpos neÅ¡varios, praustuvai sulaužyti, nesaugi aplinka. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utelių, blakių, nevykdyta dezinfekcija reguliariai, jos atlikimas buvo neefektyvus.

IÅ¡ karto po dezinfekcijos asmenys įleisti į kameras turėjo kvėpuoti nuodais skirtais buitiniams parazitams. Maistas nebuvo tinkamai užtikrintas, nebuvo kaloringas, tiekiamas mažomis porcijomis, nebuvo skanus, energetinė vertė buvo nuo 2 017 kcal. ir apie 2 355 kcal., o pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti tiekiamas ne mažesnis kaip 2 800 kcal. energetinės vertės maistas. Maistas, paduodamas pro duris, nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio, dažnais atvejais maistas tiekiamas atÅ¡alęs. Tiekiant maistÄ nėra atsižvelgta į individualias žmogaus fiziologines mitybos normas.

Nebuvo užtikrinama galimybė tinkamai pavalgyti, nes maistas atneÅ¡amas tiesiai į gyvenamÄ jÄ kamerÄ . Dėl didelio suimtųjų kiekio tekdavo valgyti jau atÅ¡alusį maistÄ . Maisto dalintojas dalina maistÄ be higieninių pirÅ¡tinių, kompotui ar arbatai indÄ tiesiog panarindavo į specialų kompotui skirtÄ didelį termosÄ . Å ie pažeidimai pareiÅ¡kėjui sukėlė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, dėl to kildavo socialinė įtampa, kančia, siaubas, baimė, nevisavertiÅ¡kumo jausmas, patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

RuoÅ¡iantis teisminiam bylos nagrinėjimui gauti pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai (b. l. 132–137), kuriais pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir nesutiko su LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateiktais argumentais. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 33–41) nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K teisės aktus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Stengiamasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarant galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, socialinės reabilitacijos specialistų pagalba ir kt. PareigÅ«nai privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. PareigÅ«nai su įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais ir stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Sanitarinis mazgas įrengtas pagal galiojančius reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Pareiga palaikyti Å¡varÄ nustatyta nuteistiesiems ir suimtiesiems. LukiÅ¡kių TI-K sudaręs paslaugų teikimo sutartis su įmonėmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ .

Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšveitimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Nėra privaloma aprūpinti nuteistuosius šaldytuvais ventiliatoriais. Langų angoje įtaisytos metalinės grotos, o langų stiklai aptrakti metaliniu tinklu. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti yra įdėtos vidinės metalinės grotos, kurių įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams.

Pasivaikščiojimas pasivaikščiojimo kiemelyje yra nuteistųjų ir suimtųjų teisė, o ne pareiga. Ä®rengti pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais. PareiÅ¡kėjo skunde nurodyto Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis ar žeminančiomis sÄ lygomis antrojo bendro praneÅ¡imo 48 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienos valandos per dienÄ pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. PareiÅ¡kėjo minimas 8 valandų per dienÄ rekomenduojamas laikas skirtas įvairiai kalinimo metu vykdomai veiklai, o ne pasivaikščiojimui gryname ore.

Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka fiziologines mitybos normas. PareiÅ¡kėjui yra nustatytas nedirbančio vyro valgiaraÅ¡tis. Maisto svoris bei kokybė pasirinktai yra patikrinami atsakingų asmenų. Maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos, tikrinamas maisto davinio svoris ir kokybė. Pagamintas maistas iÅ¡duodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas laikomas termosuose, todėl paduodamas visada bÅ«na Å¡iltas. Dalintojai bÅ«na su baltomis kepurėmis ir striukėmis. Nėra įregistruota pareiÅ¡kėjo skundų, praÅ¡ymų ar pareiÅ¡kimų dėl laikymo sÄ lygų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas skundu neįrodė bÅ«tinos valstybės civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos, jo skundas turi bÅ«ti atmesta kaip nepagrįstas. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus (neveikimÄ ), neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigÅ«nai / darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, jog jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. (b. l. 3), tačiau į bylÄ pateiktoje pareiÅ¡kėjo asmens įskaitos kortelėje (b. l. 42–45) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2017 m. kovo 14 d.

Šiuo atveju pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuose atsikirto į atsiliepime pateiktus argumentus, šių duomenų neginčijo, nenustatyta pagrindų, leidžiančių abejoti Lukiškių TI-K pateiktų rašytinių duomenų objektyvumu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo spręstinas už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. Šioje vietoje pažymėtina, kad pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai, tiesiogiai nesusiję su skundo pagrindu ir reikalavimu, šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje nevertinami.

Dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktyje nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr. 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017 ir kt.). LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l.

37) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kurios plotas – apie 0,56 m2. Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ (b. l. 33–34) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas viso 25 paras buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose nacionalinis reikalavimas užtikrinti, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nebÅ«tų mažesnis kaip 3,6 m2, nebuvo pažeistas. Atėmus sanitarinio mazgo plotÄ , Å¡iuo laikotarpiu taip apt nebuvo pažeistas ir Konvencijos 3 straipsnis, nes pareiÅ¡kėjui teko daugiau nei augiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto.

Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus. Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus dėl baldų užstatymo, atkreiptinas dėmesys į suformuotÄ administracinių bylų praktikÄ , pagal kuriÄ tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ pagal nacionalinę teisę ir tokiu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuotas minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo pažeidimas, nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į kamerose esančių baldų užstatymÄ .

Nekonstatavus ploto pažeidimo, teisine prasme neaktualūs pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, susiję su neva neužtikrinta jo judėjimo laisve. Dėl sanitarinio mazgo įregimo ir privatumo užtikrinimo Ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) (2016 m. sausio 27 d. redakcija su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 16.5 papunktyje nustatyta, kad:

įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (2016 m. sausio 27 d. redakcija su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 14.5 papunktyje nustatyta, kad: kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.

Kaip matyti, teisės aktai nenustato, kad sanitarinio mazgo patalpoje turi būti įrengta atskira oro šalinimo sistema, todėl pareiškėjo argumentas, kad kamerose nebuvo tokios sistemos atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 36–37) pateiktus duomenis, kad kamerose nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio sienele, kuri apdengta lengvai valoma, dr4gmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga ir vadovaujantis suformuota administracinių bylų praktika tokio pobūdžio bylose (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt., taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12) ir kt.), konstatuotina, kad nors LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų PĮĮET ir TIÄ®ET reikalavimų, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

Kalinimo sÄ lygos, kai asmeniui neužtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, lemia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 70065/13) ir kt.). Todėl pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ ginčo laikotarpiu 25 paras konstatuotina kad buvo pažeista. Nors Å¡iuo aspektu LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai pripažinti, tačiau pažymėtina, kad vertinant neturtinės žalos dydį bus atsižvelgta į tai, kad pareiÅ¡kėjas dalį kalinimo laikotarpio atitinkamose kamerose buvo laikomas vienas (žr.

Lukiškių TI-K atsiliepimo 1–2 psl.). Dėl teisės pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, teisės sportuoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų.

Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Ä®vertinus teisės aktų nuostatas darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentas, kad jam buvo leidžiama tik 1 val. pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija veikė taip, kaip pagal įstatymus turi veikti.

PareiÅ¡kėjo argumentas, kad jis buvo vedamas pasivaikščioti dar jam nespėjus papusryčiauti laikytinas abstrakčiu ir deklaratyviu, kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl to bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais, kÄ turėjo padaryti pirmiausiai. Be to, pažymėtina, kad nuteistieji ir suimtieji turi teisę, o ne pareigÄ eiti į pasivaikščiojimo kiemelius. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su pasivaikščiojimo teisės pažeidimais, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pagal Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/ Inf (93)12] 47 punktÄ , rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne gryname ore. Todėl nesant ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore, atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas dėl minėtos rekomendacijos pažeidimo.

Atsikirsdamas į pareiÅ¡kėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių neÅ¡varos, teiginių, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra Å¡iukÅ¡lių dėžių ir peleninių, LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra nuolat valomi. Taip pat nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai, esantys LukiÅ¡kių TI-K, įrengti vadovaujantis PĮĮET ir TIÄ®ET. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas dėl to, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų reikalavimų, į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nėra kreipęsis.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių (įsiveisęs pelėsis, sulūžęs suoliukas), todėl šie jo argumentai, nustačius, kad pareiškėjas neindividualizavo kokiais laikotarpiais jis naudojosi pasivaikščiojimo teise ir ar iš vis naudojosi, kada pastebėjo aprašomas aplinkybes ir pan., vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, neturintys teisinės reikšmės sprendžiant dėl Lukiškių TI-K galimai neteisėtų veiksmų.

PĮĮET ir TIÄ®ET nėra expresiss verbis (lot. tiesiogiai) nėra nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose turi bÅ«ti peleninės ir Å¡iukÅ¡lių dėžės. TÄ yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3028-525/2017 ir kt.). Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra Å¡iukÅ¡lių dėžių ir peleninių atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke bei pakankamai sportuoti patalpoje nėra pagrįsti jokiomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, t. y. kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų nors kartÄ Ä—jęs sportuoti, kad jam konkrečiu atveju nebuvo leista sportuoti patalpose, kada (kokiu laikotarpiu) jis eidavo sportuoti ir pan.

Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad šie argumentai vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, nesudarantys pagrindo vertinti Lukiškių TI-K veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Dėl asbesto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 papunkčiu nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose).

Visgi atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, Å¡is reikalavimas jam nebuvo taikomas. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas atsakingas institucijas, kurios bÅ«tų vertinusios asbesto galimÄ pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai ir tokie sveikatos negalavimai bÅ«tų nustatyti. Taigi pareiÅ¡kėjas tik bendrai akcentuodamas galimÄ Å¾alÄ sveikatai dėl asbesto, neįrodė, kad LukiÅ¡kių TI-K pastato konstrukcijoje galimai esantis asbestas, galėjo sukelti / sukėlė jam sveikatos negalavimus dėl kurių jam turėtų bÅ«ti priteista neturtinė žala, todėl Å¡ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl socialinių reabilitacijos programų LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K sudaryta galimybė nuteistiesiems ir suimtiesiems naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei dalyvauti vykdomose programose. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo abstrakčius teiginius, kad nebuvo pakankamai užtikrinama suimtųjų ir nuteistųjų galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas nuostatas įrodymų naÅ¡tos paskirstymo prasme bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmai (neveikimas) nagrinėjamu atveju buvo neteisėti.

PareiÅ¡kėjas apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie nesudarytas sÄ lygas dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Todėl, teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K veiksmai (neveikimas) nagrinėtinu aspektu negali bÅ«ti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais. Dėl aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukų ir saugumo TIÄ®ET 14.4 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti, be kita ko, aliarminis iÅ¡kvietimas. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad ginčo laikotarpiu aliarminio iÅ¡kvietimo sistema kamerose galėjo bÅ«ti neveikianti, nes suimtieji ir nuteistieji tuos įrenginius patys gadina.

Kadangi LukiÅ¡kių TI-K pripažįsta, kad kamerose nors ir buvo įrengta minėta sistema, tačiau ji galėjo neveikti, yra pagrindas pripažinti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius tuo, jog pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu buvo pažeistas kamerų įrengimo reikalavimas. Tačiau, vertinant dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus aliarminiu iÅ¡kvietimu ar dėl to patyręs kokių nors nepatogumų.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam kilusias reikÅ¡mingas pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iÅ¡kvietimu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neveikiančių aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukų bÅ«tų kreipęsis su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , duomenų. Teismo vertinimu, valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos negali grindžiamos hipotetinio pobÅ«džio aplinkybėmis. Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti aliarminio iÅ¡kvietimo mygtuku ir dėl to nebuvo užtikrintas saugumas, vertintini nepagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos.

O atsižvelgus į trumpÄ jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikÄ ir dinamiÅ¡kÄ judėjimÄ tarp kalinimo įstaigų, Å¡iuo aspektu nenustatytas ir teisiÅ¡kai nenutolusio priežastinio ryÅ¡io sÄ lyga. Dėl vabzdžių ir graužikų Ginčo laikotarpiu galiojusios ir galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) 20 punkte nustatyta, kad: laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodyta, kad administracija sudarinėja paslaugų teikimo sutartis su įmonėmis, kurios organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ .

PareiÅ¡kėjas nedetalizavo nurodyto argumento dėl graužikų LukiÅ¡kių TI-K, nepateikus jokių konkrečių ir reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių (kada, kur ir kaip pareiÅ¡kėjas susidÅ«rė su graužikais LukiÅ¡kių TI-K). Nustatyta, kad pats pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl tokių kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad buvo atliekama vabzdžių ir graužikų dezinfekcija. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir VD) 2017 m. kovo 27 d. patikrinimo akte (b. l. 47–49) konstatuota, kad kameroje Nr. 110 nariuotakojų buvimo požymių nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo argumentas Å¡iuo aspektu vertintinas kaip abstraktus ir deklaratyvus, nesudarantis pagrindo vertinti LukiÅ¡kių TI-K veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Byloje duomenų, kad dezinfekcija, deratizacija ar dezinfekcijos bÅ«tų atliekamos netinkamai nėra. Pažymėtina, kad už dezinfekcijÄ , deratizacijÄ ar dezinfekacijÄ atsako privačios įmonės, kurios ir atlieka Å¡ias paslaugas. Nesant objektyvių duomenų, kurie pagrįstų pareiÅ¡kėjo teiginius dėl netinkamai vykdomos dezinfekcijos, deratizacijos ar dezinfekacijos, jo argumentai Å¡iuo aspektu laikyti abstrakčiais ir deklaratyviais.

Dėl LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų elgesio, skalbimo tvarkos, džiovyklos ir konteinerių kvapo LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodoma, kad pareigÅ«nai, bendraudami su nuteistaisiais ir suimtaisiais, laikosi elgesio etikos taisyklių ir vadovaujasi etikos principais, bendrauja mandagiai. PareiÅ¡kėjo pasakojimas, kad iÅ¡ jo buvo tyčiojamasi, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, kurių pagrindu bÅ«tų galima pagrįsti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjas dėl to nėra kreipęsis ir į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ tiesiogiai.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo aspektu nėra pagrindo vertinti LukiÅ¡kių TI-K veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai, iÅ¡reiÅ¡kiantys nesutikimÄ su LukiÅ¡kių TI-K patvirtinta ir vykdoma skalbimo tvarka, laikytini subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, kuria nėra grindžiamas joks pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas. Todėl jų pagrindu LukiÅ¡kių TI-K veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme nevertinami. HN 134:2015 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas skunde pats pripažino, kad Lukiškių TI-K yra vykdomas drabužių skalbimas ir džiovinimas, jo argumentas, kad nėra sudaryta galimybė džiovinti rūbus, vertintinas kritiškai. Pareiškėjas iš esmės nenurodė reikšmingų aplinkybių, kaip pasireiškė tai, kad nėra sudaryta galimybė džiovinti rūbų. Tokiu atveju toks abstraktus ir deklaratyvus teiginys, kartu nenurodant papildomų reikšmingų aplinkybių (ar pareiškėjui buvo draudžiama džiovinti rūbus, ar jis yra kada nors džiovinęs rūbus) negali būti pagrindas vertinti Lukiškių TI-K veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

PareiÅ¡kėjo teiginys, kad iÅ¡ konteinerių sklido nemalonus kvapas, nustačius, kad pareiÅ¡kėjas viso ginčo metu nesikreipė į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl laikymo sÄ lygų, vertintinas abstraktus ir deklaratyvus. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo aspektu nenurodė iÅ¡ esmės nei vienos reikÅ¡mingos aplinkybės kaip pasireiÅ¡kė kokie nors LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai, o pareigÄ pagrįsti savo skundÄ bent minimaliomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis turi bÅ«tent pareiÅ¡kėjas.

Todėl spręsti dėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmų neteisėtumo Å¡iuo aspektu nėra pakankamo pagrindo. Dėl antklodės, užkloto ir tualetinio popieriaus iÅ¡davimo, nedezinfekuojamų čiužinių HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Ginčo laikotarpiu galiojančiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu (2016 m. balandžio 20 d. redakcija, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintose Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normose nustatyta, kad kiekvienam nuteistajam (nuteistajai) ar suimtajam išduodamas patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei) (1 metams), antklodė (3 metams), čiužinys (4 metams), 3 tualetinio popieriaus ritinėliai (1 mėnesiui).

Įvertinus tai, kad pats pareiškėjas nurodė, kad jam aptartas inventorius buvo išduotas, tik jis nėra juo patenkintas, darytina išvada, kad pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu nėra. Nurodydamas, kad jam buvo skiriama 0,5 tualetinio popieriaus ritinėlio 2 savaitėms, t. y. mažiau nei skirta pagal teisės aktus, o Lukiškių TI-K iš esmės nepateikus jokių kontrargumentų šiuo aspektu, pripažįstama, kad galėjo būti nesilaikoma nurodytos tvarkos dėl nuteistųjų ir suimtųjų materialinio aprūpinimo.

Ä®vertinus tai, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose nedezinfekuotÄ Äiužinį perduoti kitam asmeniui, o LukiÅ¡kių TI-K nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad Å¡io draudimo yra laikomasi, jo nesilaikymo faktas konstatuojamas. Dėl dušų įrengimo ir prausimosi tvarkos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog LukiÅ¡kių TI-K pažeidė šį higienos normos reikalavimÄ .

PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jam keletÄ kartų nebuvo suteikiama galimybė nusiprausti duÅ¡e atmetami kaip nepagrįsti, kadangi pareiÅ¡kėjas neindividualizavo ir nesukonkretino, kuriais ginčo laikotarpiais negalėjo pasinaudoti Å¡ia jam suteikta teise. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad duÅ¡o patalpos nebuvo Å¡varios bei aplinka yra nesaugi yra deklaratyvÅ«s ir abstraktaus pobÅ«džio. Teisės aktai nenumato, kad duÅ¡uose bÅ«tų įrengiami pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti dušų praustuvai, todėl Å¡is argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl maisto kokybės ir kiekybės, dalinimo tvarkos PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jam patiekiamas maistas buvo nepakankamos energetinės vertės, neatitiko fiziologinių mitybos normų, jis buvo patiekiamas į kamerÄ jau atÅ¡alęs. Nurodė, kad ne kartÄ matė, kad dalintojas dalindavo maistÄ be higieninių pirÅ¡tinių. Pirmiausia, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 28 straipsnyje nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trÅ«kstant maisto pareiÅ¡kėjas galėjo Å¡ia teise pasinaudoti.

Vadovaujantis SVÄ® 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintose Fiziologinės mitybos normose asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parÄ sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Skunde pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami ir kokių maisto produktų jam trÅ«ko. Pats dėl maisto netinkamos kokybės ir kiekio nėra kreipęsis su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojÄ . Teisės aktai nenumato LukiÅ¡kių TI-K pareigos įvertinti kiekvieno nuteistojo ar suimtojo individualias fiziologines savybes pateikiant atitinkamai kaloringÄ maistÄ .

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad maisto davinio praktinė energetinė vertė neatitiko nustatyto kiekio reikalavimo nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl vertintini kaip abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s, neturintys teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl galimai neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad į kameras atneÅ¡tas maistas bÅ«davo atÅ¡alęs taip pat nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsikirsdamas į šį argumentÄ , LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad į kameras pagamintas maistas buvo iÅ¡duodamas Å¡iltas, kadangi buvo laikomas termosuose.

Tai atitinka nurodytų taisyklių 24 punkto reikalavimus. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡alto maisto atmestini kaip nepagrįsti. Nepagrįsti ir neįrodyti laikytini ir pareiÅ¡kėjo argumentai, kad maisto dalintojas, dalindamas maistÄ , nesilaikė higienos reikalavimų. Kaip nustatyta, pareiÅ¡kėjas, kaip minėta, dėl to, kad jo maistas pateiktas antisanitarinėmis sÄ lygos į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojÄ nėra pasikreipęs. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė kokias nors higienos normas, susijusias su maisto kokybe ar kiekiu, dalinimo tvarka.

Dėl kamerų įrengimo Ventiliacija, vėdinimas ir švaraus oro kiekis TIĮET 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. PĮĮET 16.10 papunktyje nustatyta, kad: kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami PĮĮET 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose esančios gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, Lukiškių TI-K kameros, kuriose nėra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo ar oro kondicionavimo sistema, gali būti vėdinamos per langus ir toks vėdinimo būdas atitinka teisės aktų nuostatas. Atitinkamai, kad kamerų vėdinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nurodyta ir Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 37–38).

Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, kad kamerose vėdinamos per langus, nes nėra ventiliacijos, nustačius, kad kameros pritaikytos vėdinimui natÅ«raliu bÅ«du, atmestini kaip nepagrįsti. Teisės normos nenumato LukiÅ¡kių TI-K pareigos užtikrinti, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems bÅ«tų iÅ¡duodami ventiliatoriai. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė nė vieno konkretaus atvejo, kuomet buvo pasikreipęs į LukiÅ¡kių TI-K su praÅ¡ymu iÅ¡duoti jam ventiliatorių. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K su praÅ¡ymais ar skundais dėl laikymo sÄ lygų.

Todėl jo argumentas dėl neišduoto ventiliatoriaus laikytinas abstrakčiu ir deklaratyviu, nesudarančio pagrindo vertinti Lukiškių TI-K veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. HN 134:2015 neįtvirtina higienos normų, taikytinų švaraus oro kiekiui, kiti teisės aktai nenumato jokių normatyvių reikalavimų šiuo aspektu, todėl teismas šio pareiškėjo argumento nevertina. Temperatūra. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C.

Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K pateikė nors ir ginčo laikotarpiu aktualius, tačiau kitų kamerų nei buvo laikomas pareiÅ¡kėjas atžvilgiu atliktus VD duomenis apie atliktus kamerų įrengimo patikrinimus (b. l. 51–60, 63–86, 93–98, 105–109, 118–122), tačiau vienas iÅ¡ jų, t. y. VD 2017 m. kovo 27 d. patikrinimo aktas (b. l. 47–49) pavirtina, kad temperatÅ«ra kameroje Nr. 110, kurioje pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 1 parÄ , atitiko higienos normos reikalavimus.

Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo teiginį, kad likusiu laikotarpiu temperatÅ«ra kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Vadovaujantis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles tokio pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, temperatÅ«ra galėjo neatitikti higienos normų reikalavimų. Tačiau, vertinant dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas viso ginčo laikotarpiu nesikreipė ne tik į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , bet ir į VD (b. l. 25–32) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat pareiÅ¡kėjas viso 24 paras toje pačioje kameroje buvo laikomas trumpais intervalais (nuo 1 paros iki 2 parų), dažnai buvo perkeliamas į kitÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė tikrai didelius nepatogumus ar kitokius iÅ¡gyvenimus dėl temperatÅ«ros galimo neatitikimo higienos normos reikalavimams.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo judėjimo intervalus ir galimo pažeidimo pobÅ«dį, spręstina, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl temperatÅ«ros vertintini kaip nepagrindžiantys patirtos neturtinės žalos, todėl Å¡iuo atveju jos faktas nėra konstatuotinas. AbstraktÅ«s teiginiai, kad jam pasireiÅ¡kė galvos ir gerklės skausmai Å¡iuo atveju, atsižvelgus į trumpÄ pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikÄ ir dinamiÅ¡kÄ judėjimÄ ne tik LukiÅ¡kių TI-K kamerose, bet ir tarp kalinimo įstaigų, Å¡iuo aspektu nėra pakankami įrodyti priežastinio ryÅ¡io sÄ lygÄ .

ApÅ¡vietimas. TIÄ®ET 14.3 papunktis numato, kad kamerose turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. PĮĮET 16.7 papunktis numato, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas, o 16.9 papunktis nustato, kad kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.

Ginčo, kad kamerose yra įrengti langai, per kuriuos patenka natÅ«ralus apÅ¡vietimas, nėra. Kadangi natÅ«ralaus apÅ¡vietimo normos teisės aktai nenustato, todėl teismas nevertins pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su natÅ«ralaus apÅ¡vietimo stoka. Be to, pareiÅ¡kėjas pats nurodo, kad langai, per kuriuos į kamerÄ patenka natÅ«rali Å¡viesa, kamerose yra įrengti. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės ginčija tai, kad dirbtinė Å¡viesa kamerose, kuriose buvo laikomas, yra per stipri. Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K pateikė nors ir ginčo laikotarpiu aktualius, tačiau kitų kamerų nei buvo laikomas pareiÅ¡kėjas atžvilgiu atliktus VD duomenis apie atliktus kamerų įrengimo patikrinimus (b. l. 51–60, 63–86, 93–98, 105–109, 118–122), tačiau vienas iÅ¡ jų, t. y.

VD 2017 m. kovo 27 d. patikrinimo aktas (b. l. 47–49) pavirtina, kad apÅ¡vietimas kameroje Nr. 110, kurioje pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 1 parÄ , atitiko higienos normos reikalavimus. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos galėjo neatitikti jiems keliamų higienos reikalavimų likusį laikotarpį, t. y. 24 paras. Tačiau, vertinant dėl to galimai patirtÄ neturtinę žalÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas viso ginčo laikotarpiu nesikreipė ne tik į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , bet ir į VD (b. l. 25–32) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat pareiÅ¡kėjas viso 24 paras toje pačioje kameroje buvo laikomas trumpais intervalais (nuo 1 paros iki 2 parų), dažnai buvo perkeliamas į kitÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė tikrai didelius nepatogumus ar kitokius iÅ¡gyvenimus dėl apÅ¡vietimo galimo neatitikimo higienos normos reikalavimams.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į pareiškėjo judėjimo intervalus ir galimo pažeidimo pobūdį, spręstina, kad pareiškėjo argumentai dėl temperatūros vertintini kaip nepagrindžiantys patirtos neturtinės žalos, todėl šiuo atveju jos faktas nėra konstatuotinas. Drėgmė. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pareiškėjas teigia, kad kamerose per drėgna, kai kuriose iš jų drėgmė siekia 70 proc.

Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K pateikė nors ir ginčo laikotarpiu aktualius, tačiau kitų kamerų nei buvo laikomas pareiÅ¡kėjas atžvilgiu atliktus VD duomenis apie atliktus kamerų įrengimo patikrinimus (b. l. 51–60, 63–86, 93–98, 105–109, 118–122), tačiau vienas iÅ¡ jų, t. y. VD 2017 m. kovo 27 d. patikrinimo aktas (b. l. 47–49) pavirtina, kad drėgmė kameroje Nr. 110, kurioje pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 1 parÄ , atitiko higienos normos reikalavimus.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos galėjo neatitikti jiems keliamų higienos reikalavimų likusį laikotarpį, t. y. 24 paras. Tačiau, vertinant dėl to galimai patirtÄ neturtinę žalÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas viso ginčo laikotarpiu nesikreipė ne tik į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , bet ir į VD (b. l. 25–32) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat pareiÅ¡kėjas viso 24 paras toje pačioje kameroje buvo laikomas trumpais intervalais (nuo 1 paros iki 2 parų), dažnai buvo perkeliamas į kitÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė tikrai didelius nepatogumus ar kitokius iÅ¡gyvenimus dėl drėgmės galimo neatitikimo higienos normos reikalavimams.

Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl temperatÅ«ros, atsižvelgus į jo judėjimo intervalus ir galimo pažeidimo pobÅ«dį, vertintini kaip nepagrindžiantys patirtos neturtinės žalos, todėl Å¡iuo atveju jos faktas nėra konstatuotinas. AbstraktÅ«s teiginiai, kad jam pasireiÅ¡kė galvos ir gerklės skausmai Å¡iuo atveju, atsižvelgus į trumpÄ pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikÄ ir dinamiÅ¡kÄ judėjimÄ ne tik LukiÅ¡kių TI-K kamerose, bet ir tarp kalinimo įstaigų, Å¡iuo aspektu nėra pakankami įrodyti priežastinio ryÅ¡io sÄ lygÄ .

Pelėsis. HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Å io pažeidimo aspektu byloje nėra pateikta jokios raÅ¡ytinės objektyvios medžiagos ir argumentų, paneigiančių šį pareiÅ¡kėjo nurodomÄ pažeidimÄ . Tokiu atveju, vadovaujantis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle tokio pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K nepaneigė Å¡io pareiÅ¡kėjo argumento, todėl konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu, t. y. viso 25 paras galėjo bÅ«ti pažeistas higienos norma dėl pelėsio.

Tačiau, vertinant dėl to galimai patirtÄ neturtinę žalÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas viso ginčo laikotarpiu nesikreipė ne tik į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , bet ir į VD (b. l. 25–32) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat pareiÅ¡kėjas viso 24 paras toje pačioje kameroje buvo laikomas trumpais intervalais (nuo 1 paros iki 2 parų), dažnai buvo perkeliamas į kitÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ .

PareiÅ¡kėjas nepateikė reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė tikrai didelius nepatogumus ar kitokius iÅ¡gyvenimus dėl pelėsio. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pelėsio, atsižvelgus į jo judėjimo intervalus ir galimo pažeidimo pobÅ«dį, vertintini kaip nepagrindžiantys patirtos neturtinės žalos, todėl Å¡iuo atveju jos faktas nėra konstatuotinas. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas viso 25 paras ir įvertinus anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad 25 paras buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , naudojantis sanitariniu mazgu, 25 paras pažeista materialinio aprÅ«pinimo tvarka, darytina iÅ¡vada, kad tokios kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Tai sudaro pagrindÄ vertinti, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos (LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys ir žala), todėl pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala privalo bÅ«ti atlyginta pinigine forma.

Dėl neturtinės žalos dydžio Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į jau anksčiau sprendimo motyvuose nurodytas aplinkybes, bet ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis nei į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nei į VD dėl laikymo sÄ lygų (b. l. 25–32), nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Todėl, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, ir atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mÄ stÄ bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui priteistina 130,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 14 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Dėl nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pareiÅ¡kėjui V. S. 130,00 Eur ( šimtÄ trisdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundÄ dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolanta Malijauskienė