4b0d567d-429f-4b07-8a89-8ecaab4cd616 · Å iaulių apygardos teismas

?                                                                        Civilinė byla Nr. e2S-583-856/2019                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00556-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.4; 3.1.18.1; 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 24 d.

Å iauliai  Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-9692-457/2019, kuria netenkintas ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

 Teismas  n u s t a t ė: I. Ginčo esmė  1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui M. V. dėl 2 850,96 Eur skolos už patalpų nuomÄ ir 2 052,69 Eur sutartinių delspinigių priteisimo. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turimas teises, priklausančias atsakovui ar esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio reikalavimo sumos.

IeÅ¡kovė nurodė, kad įvertinus reikalavimo dydį bei tÄ aplinkybę, kad atsakovas jau atsisakė geranoriÅ¡kai vykdyti patalpų nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas gali savo sÄ moningais veiksmais apsunkinti galimai palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo įvykdymÄ . Jei atsakovas bÅ«tų buvęs pajėgus įvykdyti ieÅ¡kovės reikalavimus, jis tÄ neabejotinai bÅ«tų padaręs tik gavęs ieÅ¡kovės raginimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  2.

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2019 m. liepos 15 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei pateikti jas patvirtinantys įrodymai yra pakankami padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio reikalavimai atitinka jame dėstomų argumentų pobÅ«dį, todėl, vertinant preliminariai, ieÅ¡kinys CPK 144 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra pagrįstas.

4. Teismas nurodė, kad tai, jog atsakovas ieÅ¡kovei geranoriÅ¡kai nesumoka 2 850,96 Eur nuomos mokesčio, dar nereiÅ¡kia jo nesÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad atsakovas gali savo sÄ moningais veiksmais apsunkinti galimai palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl deklaratyvi prielaida, kad atsakovas gali elgtis nesÄ Å¾iningai, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

5. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė nepagrindė galimos grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar bus negalimas įvykdyti. III. Atskirojo skundo ir atliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai  6. IeÅ¡kovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 15 d. nutartį ir praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Atsakovas ne kartÄ neatsiskaitė su ieÅ¡kove už suteiktas paslaugas sutartyje nustatytais terminais. Kaip patvirtina Creditinfo teikiami duomenys, atsakovas patenka į įsipareigojimų nevykdymo rizikos klasę, tai kas yra susiję su atsiskaitymu nepraleidžiant termino. Pateiktuose duomenyse taip pat aiÅ¡kiai matyti, kad atsakovas ne vienerius metus vėluodavo apmokėti susidariusias skolas ir kitiems kreditoriams. Remdamasis duomenimis pareiÅ¡kėjas pabrėžia, kad Å¡iai dienai atsakovas taip pat turi nepadengtų skolų.

Taigi, iÅ¡dėstyti faktai rodo akivaizdų asmens nemokumÄ , todėl kyla tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas. 6.2. Teismas taip pat visiÅ¡kai nepagrįstai nutartyje nevertino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo dydžio atsakovui. Ä®vertinus ieÅ¡kinio sumÄ bei aplinkybę, jog atsakovas vengė bendradarbiauti su ieÅ¡kove, nesikreipė dėl neapmokėtų sÄ skaitų faktÅ«rų, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas gali savo sÄ moningais veiksmais apsunkinti galimai palankaus ieÅ¡kovei sprendimo įvykdymÄ .

Atsižvelgiant į minėtus nekeliančius pasitikėjimo atsakovo veiksmus galima teigti, jog ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė reikalavimÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

7. Atsakovas M. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 15 d. nutarties. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nes priimta tinkamai iÅ¡tyrus ieÅ¡kovės pateiktus argumentus bei duomenis bei tinkamai pritaikius procesinės teisės normas bei teismų praktikos nuostatas. 7.2.

Teismui yra pateikti atsakovo prieÅ¡taravimai su praÅ¡ymu panaikinti preliminarųjį sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovė apgaulės bÅ«du sudarė patalpų nuomos sutartį, nes atsakovui iÅ¡nuomojo negyvenamosios paskirties patalpÄ . Nuo atsakovo buvo nuslėptas faktas ir dokumentai, galintys rodyti, kad nuomojama patalpa neatitinka tokiai patalpai keliamų reikalavimų ir negali bÅ«ti naudojama kaip gyvenamoji patalpa. IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės, nes iÅ¡ neteisės neatsiranda teisė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡imtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

10. Nagrinėjamu atveju apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui teikia naujus raÅ¡ytinius įrodymus – Creditinfo ataskaitos kopijÄ . Pažymėtina, kad apeliantė, teikdama apeliacinės instancijos teismui minėtus įrodymus, nenurodo jokių argumentų, kodėl Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Esant Å¡iai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė turėjo galimybę minėtÄ ataskaitÄ pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios įrodymų teikimo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti prie bylos pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus ir juos vertinti.

11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir jeigu nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ susieja su dviem privalomomis sÄ lygomis: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

12. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieÅ¡kinio prima facie (lot. iÅ¡ pirmo žvilgsnio) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo aiÅ¡kinimui svarbÅ«s yra ir Lietuvai privalomi tarptautiniai teisės aktai, kuriuose sureguliuoti panaÅ¡Å«s klausimai ar santykiai. A. E. Parlamento ir Tarybos 2014-05-15 Reglamento (ES) Nr. 655/2014 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 655/2014), kuriuo nustatyta europinio sÄ skaitos blokavimo įsakymo procedÅ«ra, siekiant palengvinti tarpvalstybinių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ civilinėse ir komercinėse bylose, preambulėje nurodyta, kad sÄ lygomis, kuriomis remiantis iÅ¡duodamas blokavimo įsakymas, turėtų bÅ«ti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad bÅ«tų iÅ¡duotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra.

Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali bÅ«ti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamÄ arba bÅ«simÄ teismo sprendimÄ , nes skolininkas gali bÅ«ti iÅ¡Å¡vaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtÄ arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastÄ jo kiekį arba tai padaręs neįprastu bÅ«du. Kita vertus, vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimÄ , arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vienÄ kreditorių, neturėtų bÅ«ti savaime laikoma pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu.

Taip pat ir vien tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu tokiam įsakymui išduoti. Į šiuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esama rizikos (Reglamento (ES) Nr. 655/2014 preambulės 14 p.).

14. Nors Reglamento (ES) Nr. 655/2014 nuostatos nagrinėjamojoje byloje netaikytinos, tačiau jos reikÅ¡mingos sprendžiant dėl pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvimo pagal nacionalinės teisės nuostatas. Vadinasi, tiek nacionalinis reglamentavimas, kurio aiÅ¡kinimo praktika (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu) pastaraisiais metais yra pakitusi, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

15. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , tokios aplinkybės, kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, sudaro ginčo iÅ¡ esmės nagrinėjimo dalykÄ ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ negali bÅ«ti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-731-516/2017).

16. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, kol neįrodyta kitaip, todėl bent tikėtinai įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka pačiai ieÅ¡kovei, kuri Å¡iuo atveju nenurodė jokių duomenų apie atsakovo ketinimus turimÄ turtÄ paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis) siekiant iÅ¡vengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nepalanki kreditoriui skolininko turtinė padėtis savaime nėra lemianti areÅ¡to taikymÄ aplinkybė, o dėl grėsmes įrodinėjimo apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartÄ jau buvo pasisakyta, t. y. pirmiausiai Å¡i pareiga tenka tai Å¡aliai, kuri pareiÅ¡kia teisme reikalavimÄ ir kartu praÅ¡o taikyti antrajai ginčo Å¡aliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai Å¡aliai, kuri norėtų tokių padarinių iÅ¡vengti.

Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naÅ¡tos Å¡alims aptariamoje procesinėje situacijoje paskirstymas reikÅ¡tų, kad atsakovė, aiÅ¡kiai nežinodama, kÄ ieÅ¡kovė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų net atsikirsti, o tai nėra suderinama su Å¡alių procesiniu lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principais (CPK 12, 17 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-854-464/2018).

17. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės atskirojo skundo argumentai susiję su nevykdoma atsakovo prievole, atsakovo turimais kitais kreditoriais ir didele ieÅ¡kinio suma, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad grėsmė, kaip sÄ lyga taikyti atsakovui areÅ¡tÄ , Å¡iuo atveju nebuvo įrodyta. IeÅ¡kovė neįrodė atsakovo nesÄ Å¾iningumo, nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti. Tarp Å¡alių sudarytos patalpų nuomos sutarties vykdymo aplinkybės negali bÅ«ti laikomos atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodančiais faktais, lemiančiais atsakovui tokių griežtų ribojimų iki ginčo galutinio iÅ¡sprendimo taikymÄ .

Å alys civiliniame procese yra lygios ir vien ieÅ¡kinio pateikimas, ieÅ¡kovei nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimÄ arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ , nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinÄ sias apsaugos priemones.

18. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė