4b0b10a8-7ca5-4e07-ab38-b4e948ffe901 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-360-340/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10454-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.1.3.; (S) 3.4.1.4.; 3.3.1.20. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15520-1090/2021, pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovei E. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir atsakovės E. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. M. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinius skundus, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) pripažinti, kad A. M. nėra nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas;

2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. birželio 9 d. gimimo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvÄ â€œ įraÅ¡ytus duomenis, jog E. S. tėvas yra A. M.;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė vaikas E. S. ir nors ieÅ¡kovas su atsakove kartu negyveno, tačiau atsakovei teigiant, kad vaikas yra ieÅ¡kovo sÅ«nus, ieÅ¡kovo tėvystės pripažinimo pareiÅ¡kimo pagrindu buvo įregistruota jo tėvystė vaiko E. S. atžvilgiu, o visi su tėvų pareigomis susiję klausimai iÅ¡spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio l d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017, kuria buvo patvirtinta Å¡alių taikos sutartis, pagal kuriÄ : vaiko E. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove E. S.; vaiko E. S. iÅ¡laikymui ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti po 190 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės ir įsipareigojo sumokėti 1 300 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . 1.2.

Nurodė, jog tarp ieÅ¡kovo ir vaiko nėra susiklostę jokių vaiko ir tėvo ryÅ¡ių – jie su vaiku nesusitinka, nebendrauja, vaikas ieÅ¡kovo nepažįsta, nevadina tėčiu, vaiko ieÅ¡kovas nematė nuo 2017 metų, o 2020 m. vasarÄ atsakovė E. S. prisipažino ieÅ¡kovui, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, kad jų niekas nesieja, vaikas nėra ieÅ¡kovo sÅ«nus. 1.3. IeÅ¡kovo nuomone, yra pagrindas nuginčyti jo tėvystę, kadangi su atsakove iki vaiko gimimo buvo pažįstami tik kurį laikÄ , niekuomet kartu negyveno, juos siejo neįpareigojantys intymÅ«s santykiai ir ieÅ¡kovui nebuvo abejonės, kad jis yra vaiko tėvas.

Net nustačius tėvystę atsakovė nesiekė, kad ieÅ¡kovas bendrautų su vaiku, nenorėjo suteikti vaikui ieÅ¡kovo pavardės, vaikas tėvu vadina kitÄ asmenį, vaikas auga net nepanaÅ¡us į ieÅ¡kovÄ . Pažymėjo, jog buvo suklaidintas dėl tėvystės ir pripažindamas tėvystę nežinojo ir negalėjo įtarti, kad nėra biologinis vaiko tėvas. IeÅ¡kovas neketina su vaiku kurti socialinio ryÅ¡io, mano, jog tėvystės nuginčijimas vaikui nesukels psichologinių pasekmių.

2. Atsakovė E. S. pareiškė priešieškinį ieškovui A. M., kuriuo prašė:

1) ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniui taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ;

2) ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ;

3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017, priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui E. S. dydį bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui E. S., mokamÄ po 300 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės;

4) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovės naudai. 2.1. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje paaiÅ¡kino, jog yra įsitikinusi, kad A. M. yra E. S. biologinis tėvas, vaikas E. S., kuriam greitai bus 5 metai, A. M. laiko savo tėčiu. IeÅ¡kovas pripažino tėvystę 2017 metais, nuo mažens bendravo su vaiku, kartu leido laikÄ , Å¡ventes, vaikas bendrauja ir su ieÅ¡kovo giminėmis, yra prisirišęs prie ieÅ¡kovo, jaučia jam meilę ir pilnai supranta, kad jo tėvas yra A. M.. 2.2. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pateikė dėl to, jog atsakovė pradėjo draugauti su kitu vyru, nuo to laiko suprastėjo bendravimas tarp ieÅ¡kovo ir mažamečio vaiko E. S., jų visų santykiai pablogėjo, atsirado įtampa.

Pažymėjo, jog prie ieÅ¡kinio nepridedami absoliučiai jokie įrodymai, kurie leistų daryti prielaidÄ , kad mažamečio vaiko biologinis tėvas yra kitas asmuo, DNR tyrimas negali bÅ«ti svarbesnis už atsiradusius ir susikÅ«rusius socialinius ryÅ¡ius tarp mažamečio vaiko ir asmens, kurį vaikas laiko savo tėčiu. Atsakovė pažymėjo, jog su niekuo nedraugavo nei prieÅ¡ mažamečio vaiko gimimÄ , nei 2017 metais, Å¡alims pasiraÅ¡ant taikos sutartį, o tai, kad vaikas tėčiu vadina kitÄ asmenį, rodo, jog pats ieÅ¡kovas nededa visų pastangų, kad sÅ«nus tinkamai suvoktų, kas yra jo biologinis tėvas, norėtų su juo bendrauti ir leisti laikÄ . 2.3.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas laisva valia dar 2017 metais pripažino tėvystę savo sÅ«nui E. S., nenurodė jokių svarbių priežasčių, kliudžiusių jam kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo iÅ¡ karto po to, senaties sutrumpintas vienerių metų terminas tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti yra seniai suėjęs. 2.4. Dėl iÅ¡laikymo dydžio padidinimo atsakovė nurodė, jog nuo teismo 2017 m. gruodžio l d. nutarties paskelbimo yra praėję kiek daugiau, nei ketveri metai, per šį laikÄ akivaizdžiai padidėjo mažamečio vaiko poreikiai, pasikeitė ekonominė situacija Å¡alyje, tačiau ieÅ¡kovas mokamo 190 Eur iÅ¡laikymo nedidino, todėl Å¡iai dienai tokio dydžio iÅ¡laikymas vaikui yra neproporcingai mažas.

Paaiškino, jog pačios atsakovės finansinė padėtis nėra tiek gera, kad ji galėtų didesne pinigine suma prisidėti prie vaiko išlaikymo, ji per mėnesį patiria apie 750 Eur vaiko išlaikymo išlaidų, kurias sudaro: darželio paslaugos 80 Eur, transportas 50 Eur, būrelis (sporto mokykla) 55 Eur, higienos priemonės 20 Eur, laisvalaikis, kelionės, gimtadieniai, įvairios šventės 60 Eur, maistas 120 Eur, komunaliniai mokesčiai (vaikui) 30 Eur, nuomos mokesčiai (vaikui) 120 Eur, vaistai 10 Eur, kabelinė (vaikui) 4 Eur, kirpykla 30 Eur, edukaciniai reikmenys, knygos, įvairios dėlionės, pratybos ir t.t. 30 Eur, šiltojo sezono rūbai 60 Eur, šaltojo sezono rūbai 80 Eur.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovo finansinė padėtis gera ir leidžia tokio dydžio iÅ¡laikymÄ (300 Eur) periodinėmis įmokomis vaikui mokėti ir toliau.

3. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su atsakovės pozicija nesutinka ir prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. 3.1. PaaiÅ¡kino, jog paskutinį kartÄ su vaiku matėsi prieÅ¡ daugiau, nei metus laiko, atsakovė draudžia ieÅ¡kovui su juo susitikti, nuvykti atlikti DNR tyrimo, pati atsakovė vengia tiesos nustatymo. IeÅ¡kovo įsitikinimu, tik atlikus DNR ekspertizę bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, ir tik vėliau bus galima svarstyti apie kitus reikÅ¡mingus klausimus, kaip socialinė tėvystė, vaiko prisiriÅ¡imas, pareigos ir kt. 3.2.

Papildomai nurodė, jog tarp jo ir vaiko nėra jokio artimo ryÅ¡io, vaikas su ieÅ¡kovu nebendrauja ir atsakovė tÄ pripažįsta. Pažymėjo, jog 2020 m. vasarÄ atsakovė jam prisipažino, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, todėl tik nuo tada ieÅ¡kovas nustojo bendrauti su vaiku, kas reiÅ¡kia, kad termino nepraleido ir ieÅ¡kinį pateikė laiku. 3.3. Atsakovės nurodytos vaiko iÅ¡laidos yra padidintos, siekiant naudos, pateikti mokėjimo nurodymai nepatvirtina visų nurodytų iÅ¡laidų patyrimo, o kai kurios iÅ¡laidos nepriskiriamos prie bÅ«tinųjų vaiko poreikių.

Pažymėjo ir tai, kad atsakovės turtinė padėtis nuo 2017 m. iÅ¡ esmės pagerėjo – atsakovė dirbdama toje pačioje įmonėje gauna dvigubai daugiau, pati nusprendė įsikelti į brangesnį butÄ toliau nuo miesto ir vaiko darželio, todėl pati turi prisiimti ir pareigÄ kompensuoti dėl to patiriamas didesnes iÅ¡laidas kurui, transporto priemonės iÅ¡laikymui. Be kita ko, atsakovė papildomai gauna valstybės iÅ¡mokas vaikui, todėl jos nurodoma suma neatitinka ne tik tikrųjų ir bÅ«tinųjų vaiko poreikių, bet ir ieÅ¡kovo bei pačios atsakovės turtinės padėties. 3.4.

IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2017 metų yra registruotas užimtumo tarnyboje kaip darbo ieÅ¡kantis asmuo, jokio darbo pasiÅ«lymo iki Å¡iol nėra gavęs, jokio kilnojamojo, nekilnojamojo turto neįgijo, finansiÅ¡kai jį remia motina, o 290 Eur iÅ¡laikymÄ teikė tik metus ir dėl to buvo priverstas skolintis.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė byloje iÅ¡vadas, kuriose nurodyta, kad Tarnybos atstovė apsilankė atsakovės gyvenamoje vietoje, nurodė, kad 2 kambarių bÅ«stas su patogumais, baldais ir buitine technika yra nuomojamas, sÅ«nus E. S. turi savo atskirÄ vaikiÅ¡kÄ viengulę lovÄ mamos miegamajame. Atsakovė Tarnybai paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovu kartu negyveno ir bendro Å«kio nevedė, ieÅ¡kovas vengė suteikti vaikui savo pavardę, iki 2020 m. gegužės mėn. su vaiku susitikimų metu bendravo, domėjosi sÅ«naus ugdymu, sveikata, dovanojo dovanas, tačiau vėliau nustojo visa tai daręs, ieÅ¡kovas sÅ«nui teikia 190 Eur per mėn. iÅ¡laikymÄ .

Berniukas Tarnybos atstovei paaiškino, kad gyvena kartu su mama ir tėčiu T., o A. yra niekas, blogas dėdė, kuris negražiai kalba su juo ir mama, su dėde A. nenori susitikti. Tarnybai šeima žinoma nuo 2017 m. liepos 19 d. nustačius galimus smurtinius vaiko teisių pažeidimus.

5. Tarnyba pažymėjo, jog bÅ«tina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų, nes tėvystės nuginčijimo paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Tarnybos nuomone, sprendžiant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, turėtų bÅ«ti sprendžiamas ir tėvystės nustatymo klausimas, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus. Dėl pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio Tarnyba nurodė, jog atsakovės reikalavimas dėl teikiamo iÅ¡laikymo sÅ«nui pakeitimo (padidinimo), pareikÅ¡tas vaiko interesais ir praÅ¡oma padidinti iÅ¡laikymo suma iki 300 Eur galimai patenkintų E. S. poreikius bei atitiktų jo geriausius interesus, o visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio turėtų bÅ«ti vertinamos berniuko interesų naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017, iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui E. S. dydį ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui mokamÄ po 270 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; paskyrė atsakovę E. S. nepilnamečiam vaikui E. S. priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise, o kitoje dalyje atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Taip pat grÄ Å¾ino atsakovei E. S. 75 Eur žyminio mokesčio, priteisė iÅ¡ atsakovės E. S. ieÅ¡kovo A. M. naudai 45,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. į valstybės biudžetÄ 25,77 Eur sumÄ . 6.1. Teismas nustatė, jog konfliktas dėl vaiko tėvystės prasidėjo 2020 m. po vaiko gimtadienio ((duomenys neskelbtini)). IÅ¡ ieÅ¡kovo, liudytojos paaiÅ¡kinimų bei byloje nustatytų papildomų faktinių aplinkybių teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog abejonės dėl tėvystės ieÅ¡kovui atsirado bÅ«tent 2020 metų vasarÄ ir nors iÅ¡ bylos duomenų nėra galimybės nustatyti konkrečios datos, kuri turi bÅ«ti laikoma ieÅ¡kinio senaties termino pradžia, iÅ¡ to, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ vykdyti privalomÄ jÄ mediacijÄ pateikė 2021 m. kovo 16 d., teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas nepraleido sutrumpinto vienerių metų ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties termino (CK 3.152 straipsnis). 6.2.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojos parodymų, taip pat byloje esančių vaizdinių įrodymų (fotonuotraukų) nustatė, jog nuo pat vaiko gimimo apie ketverius metus ieÅ¡kovas su vaiku periodiÅ¡kai susitikdavo, Å¡vęsdavo kartu Å¡ventes, vaikas bendraudavo ir su giminaičiais iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės, ieÅ¡kovas nepertraukiamai teikė vaikui materialinį iÅ¡laikymÄ , todėl sprendė, jog tuo metu tarp tėvo ir sÅ«naus buvo tam tikro lygio emocinis ryÅ¡ys, t. y. ieÅ¡kovas savo noru pripažino tėvystę, gana ilgÄ laikÄ (ketverius metus) rÅ«pinosi nepilnamečiu vaiku kaip savo, net susiduriant su finansiniais sunkumais mokėjo vaikui iÅ¡laikymÄ bei dengė susidariusį iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas ne tik pripažino tėvystę, bet tarp jo ir vaiko yra susiformavęs emocinis ryÅ¡ys, o aplinkybė, jog pastaruoju metu ieÅ¡kovas tėvo ir vaiko santykių neplėtojo, dėl ko jų emocinis ryÅ¡ys galėjo susilpnėti, nesudaro savaiminio pagrindo spręsti, jog jų santykiai faktiÅ¡kai nebuvo susiformavę, nes tėvo ir sÅ«naus emocinio ryÅ¡io susilpnėjimÄ nulėmė paties ieÅ¡kovo veiksmai atsiradus abejonėms dėl savo tėvystės. 6.3. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas, savanoriÅ¡kai pripažindamas savo tėvystę vaikui prieÅ¡ daugiau nei 5 metus (neatlikęs DNR tyrimo), kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, kurių negali lengvabÅ«diÅ¡kai atsisakyti, laisva valia pripažindamas tėvystę, nekėlė klausimo dėl biologinės vaiko kilmės ir ėmėsi juo rÅ«pintis, vaikÄ lankė, bendravo, teikė sÅ«nui materialinį iÅ¡laikymÄ .

Taip pat paaiÅ¡kino, jog aplinkybė, kad nepilnametis Å¡iuo metu tėvu vadina kitÄ asmenį ir nurodo, jog nenori susitikti su ieÅ¡kovu, įvertinus berniuko amžių bei jo psichologinę brandÄ , nepaneigia tėvystės svarbos. 6.4. Teismas sprendė, jog nors socialinis ryÅ¡ys tarp vaiko ir tėvo Å¡iuo metu yra nutrÅ«kęs, ateityje jis gali bÅ«ti atkurtas, o tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus. Be kita ko, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų teismui spręsti apie kitÄ galimÄ biologinį Å¡alių vaiko tėvÄ , ieÅ¡kovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kas galėtų juo bÅ«ti, o tokiu atveju nuginčijus ieÅ¡kovo tėvystę vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo.

Teismas vertino, jog ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, jog jis nėra ar negalėjo bÅ«ti nepilnamečio vaiko tėvu, o vaikas nėra ir negali bÅ«ti jo sÅ«nus, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo atmetė. 6.5. Taip pat teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017, patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, kurios 1 punkte Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas A. M. įsipareigoja mokėti nepilnamečio vaiko E. S. iÅ¡laikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki pilnametystės, o atsakovė pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti minėta teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nurodytÄ iÅ¡laikymo dydį bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui E. S., mokamÄ po 300 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Pažymėjo, jog atsakovės pateikti įrodymai, patvirtinantys vaikui reikalingo maisto, higienos ir ugdymo priemonių, drabužių, laisvalaikio, sveikatos palaikymo ir kitas iÅ¡laidas, savaime neįrodo Å¡iems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, tačiau nurodė, jog to įrodinėti nereikia, jeigu iÅ¡laidos Å¡iems poreikiams tenkinti yra protingo ir realaus dydžio.

Teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos iÅ¡laidos vaiko poreikiams tenkinti yra realaus ir protingo dydžio, atitinka vaiko geriausius interesus ir pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, tačiau bendra tokių iÅ¡laidų suma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, suapvalintina į mažesnę pusę iki bendros 450 Eur sumos. 6.6. Atskirai pasisakydamas dėl atsakovės nurodomos sumos, skiriamos vaiko drabužiams, teismas vertino, jog nei atsakovės, nei ieÅ¡kovo turtinė padėtis nėra tiek gera, kad jie galėtų sau be jokių sunkumų tenkinti maksimalius vaiko poreikius, be to, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vidutiniÅ¡kai kas mėnesį iÅ¡leidžia bÅ«tent jos nurodo dydžio iÅ¡laidas (140 Eur), todėl sumažino aprangai skiriamÄ sumÄ nuo 140 Eur iki 80 Eur per mėnesį.

Visas kitas iÅ¡laidas teismas laikė pagristomis ir konstatavo, jog Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma sudaro 615 Eur. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė pagrindė, o ieÅ¡kovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau iÅ¡vardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų iÅ¡laidų dydis, atėmus iÅ¡ jo valstybės mokamÄ iÅ¡mokÄ ir galutinę sumÄ suapvalinus, sudaro 540 Eur, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu. 6.7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių nepilnamečio vaiko amžių ir esmingai pasikeitusius (padidėjusius) jo poreikius, taip pat į vaiko ne tik bÅ«tinųjų poreikių patenkinimui reikalingÄ iÅ¡laidų dydį (540 Eur), įvertinęs abiejų Å¡alių turtinę padėtį, pajamas ir įsipareigojimus bei kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, siekdamas užtikrinti tėvų teisių ir pareigų savo vaikui pusiausvyrÄ , atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei Å¡iuo atveju ir taip tenka iÅ¡ esmės didžioji dalis vaiko auklėjimo ir priežiÅ«ros naÅ¡ta, teismas savo iniciatyva (ex officio) sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant iÅ¡laikymÄ principo, nustatant, kad ieÅ¡kovas privalo teikti 270 Eur (540 / 2) dydžio iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Teismas vertino, jog toks iÅ¡laikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7. IeÅ¡kovas A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais: 7.1. Teismas nevertino dabar esamo ieÅ¡kovo ir vaiko emocinio ryÅ¡io nebuvimo, neatsižvelgė, kad vaikas ieÅ¡kovo praktiÅ¡kai neprisimena, nepažįsta, atsiliepia apie jį neigiamai, savo tėvu laiko kitÄ asmenį, kÄ patvirtinta Tarnybos iÅ¡vada, tai patvirtino ir pati atsakovė. Teismas nevertino atitinkamai vaiko interesų iÅ¡ ateities perspektyvos, nenustatė, kokius vaiko interesus labiau atitiks teisinės tėvystės iÅ¡saugojimas, apsiribodamas vien konstatavimu apie grėsmę vaikui netekti teisės į iÅ¡laikymÄ , tačiau tai ne tik kad neatitiktų vaiko interesų, bet ir jiems prieÅ¡tarautų.

Tarp ieškovo ir vaiko nėra susiformavusio emocinio ir socialinio tėvo ir vaiko ryšio, jie visiškai nebendrauja antrus metus, vaikas jauno amžiaus (5 metai), kas patvirtina, jog tarp jų itin silpnas tėvystės ryšys. 7.2. Šiuo metu jau yra susiformavęs glaudus vaiko tarpusavio ryšys su motina (atsakove) ir tėvu T. (atsakovės draugu), kad vaikas jaučiasi būtent jų šeimos, kaip sistemos, dalimi, todėl siekis vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, šiuo atveju nėra vaiko interesų gynimas. 7.3.

Teismas neįvertino, jog ieÅ¡kovas su atsakove kartu negyveno nuo 2015 m. kovo, o skaičiuojant pagal vaiko gimimo datÄ , vaikas turėjo bÅ«ti pradėtas 2015 metų rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje. Kai vaikui buvo 3 metai, ieÅ¡kovui abejones sukėlė sužinojimas, jog atsakovė galėjo turėti kitų partnerių, todėl Å¡iuo metu yra įsitikinęs, kad vaikas ne jo, nes jam bendri pažįstami pasakė, kad ieÅ¡kovė 2015 metais, kai susitikėjo su juo, taip pat susitikėjo su kitu vyru.

Be kita ko, ieÅ¡kovas elgėsi apdairiai, tėvystę pripažino ne iÅ¡ karto vaikui gimus, o bylos nagrinėjimo teisme metu, o tuomet tarp jo ir atsakovės santykiai nebuvo draugiÅ¡ki. Be to, nuginčijus tėvystę ir nutraukus gaunamÄ iÅ¡laikymÄ , tai neatimtų atsakovei teisės, nustačius vaiko biologinį tėvÄ , kreiptis į jį ir reikalauti iÅ¡laikymo priteisimo. 7.4. Atsakovė neigia sakiusi, kad vaikas nėra ieÅ¡kovo, nesutinka atlikti DNR tyrimo, nors prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad „neprieÅ¡tarauja, jog bÅ«tų atliktas tėvystės DNR tyrimas", draudžia ieÅ¡kovui susitikti su vaiku jau antrus metus (bijodama, kad vyks su vaiku atlikti tyrimo), tai patvirtinta, kad pati atsakovė vengia tiesos nustatymo, suversdama ieÅ¡kovui visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ , nors pati turėtų bÅ«ti suinteresuota nustatyti tiesÄ , kad vaikas žinotų savo kilmę, savo tikrÄ jį tėvÄ ir turėtų galimybę su juo užmegzti socialinius ryÅ¡ius, gauti iÅ¡laikymÄ , o toks manipuliavimas vaikui svarbia informacija, taip pat ir apie jo kilmę, yra vaiko teisių pažeidimas. 7.5.

Po atsakovės iÅ¡sakytos pozicijos, kad ieÅ¡kovas nėra vaiko tėvas, nutrÅ«ko bet koks jo ir vaiko ryÅ¡ys – atsakovė neleido jam bendrauti su vaiku, nesiekė, kad vaikas bendrautų su tėvu, nesutiko atlikti DNR tyrimo, nesuteikė vaikui tėvo pavardės, to net nederino su ieÅ¡kovu, neskatino vaiko vadinti ieÅ¡kovÄ tėvu, atsakovė sutinka, kad vaikas tėvu pripažįsta ir vadina kitÄ asmenį (sužadėtinį T.), dėl tėvystės nustatymo į teismÄ kreipėsi tik 2017 metais, savanaudiÅ¡kai atribojo vaikÄ nuo ieÅ¡kovo ir kt. 7.6.

Neatlikus privalomosios ikiteisminės mediacijos, teismo sprendimo priėmimas nebuvo galimas, todėl nors prieÅ¡ieÅ¡kinys teismo ir buvo priimtas, teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovė, prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir prieÅ¡ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. Teismas turėjo spręsti dėl privalomo bylos sustabdymo, kadangi teismo sprendimas byloje dėl tėvystės nuginčijimo turėtų prejudicinę galiÄ byloje dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. 7.7.

Byloje nėra pateikta praktiškai jokių kvitų, čekių, patvirtinančių atsakovės patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui, o teismas, spręsdamas dėl padidėjusių vaiko poreikių, neįvertino to, kad išlaikymo priteisimo metu nors vaikas ir buvo mažas, vienerių su puse metukų, tačiau jau tada buvo įvertintos tapačios išlaidos darželiui, maistui, aprangai, laisvalaikiui, nuomai, kurui, sveikatai ir kt., neįvertino atsakovės pagerėjusios turtinės padėtie. Taip pat nepagrįstai peržengė priešieškinio ribas, neįvertino pačios atsakovės pozicijos, to, kad dauguma jos nurodytų išlaidų vaikui yra patiriamos jos iniciatyva, jos noru, jai patinka su vaiku visur keliauti, lankytis, tačiau tokios išlaidos nėra būtinos vaiko kasdienybėje, tad akivaizdu, kad atsakovė pagrįstai jas prisiėmė sau, iš anksto įvertinusi savo finansines galimybes.

8. Atsakovė E. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo A. M. 2021 m. lapkričio 24 d. apeliacinį skundÄ civilinėje byloje Nr. e2-15520-1190/2021, atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ A. M. bylinėjimosi iÅ¡laidas E. S. naudai. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais argumentais: 8.1. Atsakovė nesutinka atlikti DNR tėvystės ekspertizės, nes net ir atlikta ji nėra viskÄ lemiantis įrodymas, bÅ«tina vertinti tarp tėvo ir nepilnamečio vaiko atsiradusius santykius, socialinius ryÅ¡ius, vien atsakovės E. S. nesutikimas atlikti DNR tėvystės ekspertizės, neįrodo, kad ieÅ¡kovas A.

M. nėra E. S. tėvas. Be kita ko, ieÅ¡kovas pripažindamas savo tėvystę neatlikus DNR tyrimo, pats prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ . 8.2. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu nepateikdamas jokių įrodymų, visas apelianto ieÅ¡kinio pagrindas ir įrodymai, tėra tik jo paties duoti paaiÅ¡kinimai, kuriuose jis nuolat maišėsi, ir jo sesers parodymai, kurie buvo naudingi ne pačiam ieÅ¡kovui, bet atsakovei. Net ir apelianto sesuo V. M. duodama parodymus, patvirtino esmines aplinkybes, kad A.

M. nuo pat E. S. gimimo su nepilnamečiu sÅ«numi bendravo pirkdavo jam dovanas lankydavosi vaiko gimtadieniuose. 8.3. IeÅ¡kovas 2020 metų vasarÄ bendraudamas su savo sÅ«numi E. S. iÅ¡ jo iÅ¡girdo, kad atsakovė E. S. turi naujÄ draugÄ , kad jis pas mamÄ vaikÅ¡to, todėl ieÅ¡kovas liovėsi bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku ir 2021 m. balandžio 15 d., beveik po metų teismui pateikė ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo, neva aiÅ¡kindamas, kad jis visiÅ¡kai nebendrauja su savo sÅ«numi ir jokie socialiniai ryÅ¡iai tarp tėvo ir vaiko nėra susiklostę, taip formuodamas praktikÄ , jog vaiko tėvui bet kuriuo metu užsimanius nuginčyti tėvystę ir vengti mokėti iÅ¡laikymÄ vaikui, tereikia su juo nebendrauti beveik metus laiko ir tada teikti teismui ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo. 8.4.

Mažametis vaikas E. S. per (duomenys neskelbtini) jo gyvenimo metus A. M. kaip savo tėvÄ pažino tik per bendravimÄ , per matymÄ si ir laiko leidimÄ kartu, per tėvo sveikinimus, kai vaikas Å¡vęsdavo gimtadienius, per kitų pusbrolių gimtadienius, per buvimÄ kartu parkuose ar kitose laisvalaikio leidimo vietose, taip prisiriÅ¡o prie A. M., jaučia jam meilę. Tarp ieÅ¡kovo ir nepilnamečio vaiko E. S. buvo susiformavę glaudÅ«s santykiai, o to priežastis buvo ir paties A. M. noras bendrauti su savo sÅ«numi (tai patvirtina foto nuotraukos, kuriose vaikas bendrauja ne tik su ieÅ¡kovu, bet ir su pusbroliais iÅ¡ ieÅ¡kovo giminės pusės) iki kol 2020 metų vasarÄ nesužinojo, jog E. S. turi naujÄ draugÄ , nuo tada pats apeliantas nusprendė su mažamečiu vaiku nebendrauti. 8.5.

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinį pateikė supratus, kad ieÅ¡kovo teikiama iÅ¡laikymo suma yra per maža ir jos neužteks iÅ¡laikyti vaikÄ , taip pat, atsižvelgdama į nuo 2017 m. augančias maisto, paslaugų kainas, vaiko iÅ¡laikymo poreikius. 8.6. Neįmanoma kalbėti apie mediacijÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, kadangi tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas sutikęs dėl mediacijos tuo pačiu pripažintų, kad jis neginčija to fakto, jog E. S. yra jo vaikas ir sutiktų jam teikti iÅ¡laikymÄ .

Taip pat, jei byla bÅ«tų sustabdyta, procesas dėl tėvystės nuginčijimo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme truktų ir apie du metus laiko, o teismui netenkinus ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo, tik tuomet atsakovei išėjus privalomÄ mediacijÄ ji galėtų teikti teismui ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, kas reikÅ¡tų, jog visÄ laikÄ iki tol ji privalėtų nepilnametį vaikÄ iÅ¡laikyti praktiÅ¡kai tik savo lėšomis, kurių vaikui per mėnesį tikrai neužtenka.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių.

12. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus E. S.. Vaiko gimimo metu Å¡alys kartu nebegyveno, atsakovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl tėvystės nustatymo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu A. M. pripažino tėvystę, jo pareiÅ¡kimo pagrindu Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvÄ â€ buvo įraÅ¡yti duomenys, jog E. S. tėvas yra A.

M.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017 byla buvo nutraukta, patvirtinus Å¡alių taikos sutartį, pagal kuriÄ vaiko E. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su E. S., A. M. įsipareigojo mokėti iÅ¡laikymÄ po 190 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, įsipareigojo sumokėti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . 13. 2021 m. balandžio 14 d. A. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl tėvystės nuginčijimo: prašė pripažinti, kad jis nėra nepilnamečio E. S. biologinis tėvas, pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvÄ â€ įraÅ¡Ä apie tai, kad jis, A.

M., yra vaiko E. S. tėvas. 2021 m. gegužės 17 d. atsakovė E. S. kreipėsi su priešieškiniu dėl išlaikymo padidinimo iki 300 Eur.

14. Apeliacijos dalykas – ginčas dėl teisės normų ir teismų praktikos nuostatų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, taip pat ginčas dėl priteisto nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, su iÅ¡laikymo dydžio pakeitimu susijusių įrodymų vertinimu. Ginčo dėl ieÅ¡kinio senaties pareiÅ¡kimui dėl tėvystės nuginčijimo paduoti apeliacijoje nebeliko. Dėl apeliacinio skundo argumentų. Dėl tėvystės nuginčijimo.

15. Vienas iÅ¡ principų, kuriais grindžiamas Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Å is principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję Å¡eimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

16. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. balandžio 1 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019 išaiškino, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

17. Å io pobÅ«džio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas taiko tokiÄ tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimÄ ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemÄ : teisės į privataus gyvenimo gerbimÄ suvaržymas turi bÅ«ti atliktas pagal įstatymÄ , jis turi turėti teisėtÄ tikslÄ (pvz., užtikrinti teisinį tikrumÄ (apibrėžtumÄ ), Å¡eiminių santykių saugumÄ ar pan.), ribojimas taip pat turi bÅ«ti bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis (motyvus) suvaržymui pagrįsti (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimÄ byloje A.

L. prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 28609/08, par. 61–68, kuriuo konstatuota, kad Konvencijos požiÅ«riu pareiÅ¡kėjas pagrįstai neturėjo galimybės nuginčyti paties pripažintÄ vaiko tėvystę (pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai žinojo, kad jis gali bÅ«ti ne tėvas), vėliau moksliniams įrodymams patvirtinus, kad jis nėra vaiko tėvas, ir nesant aiÅ¡kios galimybės nustatyti biologinį tėvÄ ; Å¡io pobÅ«džio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikÅ¡mę; geriausi vaiko interesai, priklausomai nuo jų pobÅ«džio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus).

18. IÅ¡ EŽTT jurisprudencijos matyti, kad vaiko, o ne pareiÅ¡kėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas vyrauja situacijose, kai pareiÅ¡kėjai nesiima veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiÅ¡kiai žinodami arba turėdami pagrindÄ abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams gresia materialinio iÅ¡laikymo netekimas, nėra aiÅ¡ki galimybė nustatyti biologinį tėvÄ , vaikai pareiÅ¡kėjus laiko tikraisiais tėvais ir dėl to galimas tėvystės nuginčijimas vaikams gali sukelti neigiamas psichologines pasekmes ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimÄ dėl priimtinumo byloje Yildirim prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 34308/96; 2007 m. sausio 8 d. sprendimÄ dėl priimtinumo byloje Patrik KNAKAL prieÅ¡ Čekijos RespublikÄ , peticijos Nr. 39277/06; 2014 m. vasario 18 d. sprendimÄ byloje A.

L. prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 28609/08; kt.). Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

19. CK 3.142 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl tėvystės pripažinimo. Tėvystės pripažinimo sÄ lygos nustatytos CK 3.141 straipsnyje, o Å¡io straipsnio 1 dalis nurodo, kad kai vaiko gimimo įraÅ¡e nėra duomenų apie tėvÄ , tėvystė gali bÅ«ti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiÅ¡kimÄ .

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pripažino tėvystę gera valia, savo pareiškimu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškimo dėl tėvystės nustatymo padavimo metu apeliantui būtų kilusios abejonės dėl jo tėvystės. Padėtis pasikeitė nuo 2020 m. vasaros. Apeliantas teigia, kad iš pažįstamų sužinojo bei pati atsakovė jam pasakė, jog jis nėra vaiko biologinis tėvas. Atsakovė aiškino, kad 2020 m. ji pradėjo bendrauti su kitu vyru, kas nepatiko vaiko tėvui. Apeliantas nustojo bendrauti su vaiku nuo 2020 m. birželio mėnesio.

21. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs jo ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo, netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normos dėl tėvystės nuginčijimo bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos Å¡ios kategorijos bylose, nes neįvertino to, kad tarp apelianto ir vaiko nesusiformavo emocinio ir socialinio tėvo ir vaiko ryÅ¡io. Apeliantas nurodė, kad vaikas yra mažas, vos (duomenys neskelbtini) metų, tarp jo ir vaiko susiformavo tik silpnas vaiko ir tėvo ryÅ¡ys. Teismas neįvertino vaiko nuomonės – vaikas, apklaustas Vaiko tiesių apsaugos ir įvaikinimo specialistų, neigiamai atsiliepė apie apeliantÄ , neįvertino, kad kitam asmeniui kaip tėvui bendravus su vaiku ilgÄ laikÄ , biologinė tėvystė prarado aktualumÄ .

22. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto teiginiais. Pirmosios instancijos tesimas remdamasis bylos duomenimis (ieÅ¡kovo, atsakovės, vaiko teisių apsaugos institucijos teiktomis iÅ¡vadomis, nuotraukomis, liudytojos V. M. parodymais), priėjo prie iÅ¡vados, kad tarp ieÅ¡kovo ir vaiko yra susiklostęs artimas socialinis ryÅ¡ys (po vaiko gimimo ieÅ¡kovas pripažino tėvystę, savanoriÅ¡ku pareiÅ¡kimu, palaikė santykius su vaiko motina ir, nors kartu negyveno, rÅ«pinosi vaiku, mokėjo iÅ¡laikymÄ , vaikas bendravo su apelianto giminaičiais (močiute, panaÅ¡aus amžiaus vaiko pusbroliais), toks emocinis ir socialinis ryÅ¡ys egzistavo nuo vaiko gimimo iki 2020 m. vasaros, t. y., atsižvelgiant į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), pakankamai ilgÄ laikÄ .

23. Kaip minėta, tėvų santykiai pasikeitė nuo 2020 m. vasaros, kai apeliantui kilo abejonių dėl jo tėvystės. Apeliantas teigė, kad apie tai, jog vaiko biologiniu tėvu gali būti kitas vyras, jam papasakojo pažįstami, prisipažino pati atsakovė. Atsakovė tai neigia, bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, kad apeliantas yra jos vaiko tėvas.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendravimas su vaiku ne tik tėvo teisė, bet ir pareiga, tik maksimalus bendravimas su abiem tėvais gali užtikrinti harmoningos asmenybės ugdymÄ . Sutiktina su pirmosios instancijos tesimo iÅ¡vada, kad apeliantas, pats nutraukęs bendravimÄ su vaiku dėl atsiradusių abejonių jo tėvyste, neturi teisės remtis tuo, kad jam nutraukus bendravimÄ su mažamečiu vaiku, kuris neabejotinai yra silpnoji pusė tėvo ir vaiko santykiuose, susilpnėjo vaiko ir tėvo socialinis ir emocinis ryÅ¡ys.

Esant tokioms bylos aplinkybėms apeliantas negali reikÅ¡ti pretenzijų dėl nepakankamo vaiko ir tėvo bendravimo skatinimo iÅ¡ atsakovės pusės. Apeliantas teigia, kad su vaiku neleidžia susitikti atsakovė, bijodama, kad jis pasidarys DNR testÄ , tačiau byloje nepateikta įrodymų apie apelianto pastangas apginti savo teisę bendrauti su vaiku, duomenų, kad apeliantas kreiptųsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , į meditacijÄ , į teismÄ dėl jo teisės bendrauti su sÅ«numi gynimo.

25. Dėl analogiÅ¡kų motyvų netenkinamas apelianto argumentas, kad teismas be pagrindo neįvertino emocinio ryÅ¡io nebuvimo tarp vaiko ir apelianto Å¡iuo metu, kad vaikas jo praktiÅ¡kai neprisimena, atsiliepia apie jį neigiamai, savo tėvu laiko kitÄ asmenį, kas patvirtinta Vaiko teisų apsaugos tarnybos iÅ¡vadoje. Apeliantas be pagrindo sureikÅ¡mina mažamečio vaiko nuomonę, pateiktÄ paminėtoje iÅ¡vadoje. Teismas iÅ¡sprendžia ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, 3.177 straipsnis).

Tačiau nagrinėjamoje byloje ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nesprendžiamas, ieÅ¡kinio dalyku buvo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, vaiko nuomonė apie tai, Vilniaus miesto vaiko teisų apsaugos 2021 m. gegužės 13 d. iÅ¡vadoje Nr. ISD-(8.1.27E) užfiksuota vaiko nuomone apie dėdę A. (apeliantÄ ), kuris yra blogas, su kuriuo jis nenori susitikti, nes dėde negražiai kalba su juo ir mama. Tokia mažamečio vaiko iÅ¡sakyta nuomonė tik patvirtina byloje nustatytÄ aplinkybę, kad Å¡iuo metu nėra normalaus tėvo ir sÅ«naus bendravimo bei kad tarp tėvų galimai yra konfliktas, tačiau ginče dėl tėvystės nuginčijimo mažamečio vaiko nuomone apie tai, kÄ jis nori vadinti tėčiu, byloje dėl vaiko tėvystės nuginčijimo neturi teisinės reikÅ¡mės.

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas, be neapibrėžtų abejonių, nepateikė jokių duomenų apie spėjamo vaiko biologinio tėvo tapatybę, atsakovė nuosekliai aiškino, kad apeliantas yra vaiko tėvas, neigia, kad kitas spėjamas vaiko tėvas egzistuoja.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 ir 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 iÅ¡aiÅ¡kino, kad tėvystės nuginčijimo bylose, nesant pareikÅ¡to reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, tačiau esant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio tėvo tapatybę, vaiko motina, o jai to nedarant – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pareikÅ¡ti jam reikalavimÄ dėl tėvystės nustatymo.

28. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie spėjamo vaiko biologinio tėvo tapatybę, nėra galimybės pradėti procesÄ dėl kito spėjamo vaiko tėvo tėvystės nustatymo. Dėl to susitiktina su pirmosios instancijos tesimo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo ir įraÅ¡o apie vaiko tėvo panaikinimas, nenustačius vaiko spėliojamo biologinio tėvo tapatybės, neatitinka vaiko interesų.

29. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, koks vaiko interesus labiau atitiks teisinės tėvystės iÅ¡saugojimas, apsiribodamas vien konstatavimu apie grėsmę vaikui netekti teisės į iÅ¡laikymÄ . Vaiko ugdymas tiesiogiai susijęs su jo prieraiÅ¡umu prie konkrečių asmenų, tuo tarpu toks vaiko ir apelianto santykis nėra galimas, todėl socialinės tėvystės institutas teismo pritaikytas formaliai.

30. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto vertinimu, apelianto tėvystė negali bÅ«ti vertinama kaip formali, visų pirma dėl to, kad duomenų apie kito spėliojamo vaiko biologinio tėvo tapatybę byloje nėra, pats apeliantas iki 2020 m. vasaros neabejojo, kad jis yra vaiko tėvas, pripažino tėvystę savanoriÅ¡ku pareiÅ¡kimu, teikė vaikui iÅ¡laikymÄ ir dalyvaudavo vaiko gyvenime tiek, kiek liesdavo vaiko amžius ir aplinkybes iki 2020 m. vasaros. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, teismo nuomone, kad vaiko ir tėvų santykiai gali bÅ«ti atkurti, Å¡ių santykių atkÅ«rimas didžiÄ ja dalimi priklauso ir nuo apelianto valios.

Negalima sutikti, kad atsakovės Å¡eimoje atsiradus kitam vyrui, apelianto ir jo sÅ«naus bendravimas tapo neįmanomas. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovės manipuliavimo vaiku. Apeliantas teigia, kad atsakovė draudžia apeliantui susitikit su vaiku, bijodama, kad jis atliks DNR testÄ , tuo tarpu, kad ji turi bÅ«ti suinteresuota nustatyti vaiko tikrÄ jÄ biologinę kilmę, užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę, tikrÄ jį tėvÄ ir užmegzti su juo socialinius ryÅ¡ius.

31. Kasacinis teismas 2019 m. balandžio 1 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019, pažymėjo, kad nėra EŽTT praktikos, kai tariamo tėvo reikalavimas nuginčyti tėvystę vaikui bÅ«tų vertinamas vaiko teisės žinoti savo kilmę kontekste. EŽTT praktikos duomenimis, tėvystės nustatymo (nuginčijimo) bylose vaiko teisė žinoti savo kilmę paprastai vertinama tokiais atvejais, kai dėl tėvystės nustatymo teismo sprendimu kreipiasi pats vaikas ir (arba) jo motina arba kai vyras, laikantis save biologiniu vaiko, kurio tėvystė nustatyta kitam vyrui, tėvu, siekia nuginčyti įregistruotÄ tėvystę ir pripažinti savÄ jÄ (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje L.

D. ir P. K. prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijų Nr. 7949/11 ir Nr. 45522/13; 2016 m. sausio 14 d. sprendimÄ byloje Mandet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 30955/12). EŽTT jurisprudencijoje svarbia aplinkybe laikoma tai, ar, atmetus reikalavimÄ dėl tėvystės nuginčijimo pagal pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ , vėliau pats vaikas, sulaukęs pilnametystės, turės galimybę jÄ nuginčyti pagal nacionalinės teisės normas (žr. EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimÄ byloje A. L. prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 28609/08).

32. Nurodytos teismų praktikos kontekste apelianto argumentai apie atsakovės pareigÄ užtirtinti vaiko teisę sužinoti savo tikrÄ jÄ kilmę, savo tikrÄ jį biologinį tėvÄ atmetami kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo neužkerta kelio Å¡alių vaikui, tapus pilnamečiam, sužinoti savo kilmę.

33. Apelianto argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Å¡alių bendro gyvenimo ir bendravimo su atsakove intymių aplinkybių, dėl versijų apie vaiko pradėjimo laikÄ ir pan. nepaneigia teismo iÅ¡vadų ir nesudaro pagrindo su jomis nesutikti. Dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.

34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22690-1019/2017 byla buvo nutraukta, patvirtinus Å¡alių taikos sutartį, pagal kuriÄ vaiko E. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina E. S., A. M. įsipareigojo mokėti iÅ¡laikymÄ po 190 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, įsipareigojo sumokėti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimu iÅ¡laikymas buvo padidintas iki 270 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės.

35. Apeliantas nurodė, kad neatlikus privalomosios ikiteisminės mediacijos, teismo sprendimo priėmimas nebuvo galimas, todėl nors prieÅ¡ieÅ¡kinys teismo ir buvo priimtas, teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovė, prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir atsisakyti priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį arba palikti jį nenagrinėtu. Teismas turėjo spręsti dėl privalomo bylos sustabdymo, kadangi teismo sprendimas byloje dėl tėvystės nuginčijimo turėtų prejudicinę galiÄ byloje dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.

36. Apelianto manymu, priešieškinis neįrodytas. Byloje nėra pateikta praktiškai jokių kvitų, čekių, patvirtinančių atsakovės patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui, o teismas, spręsdamas dėl padidėjusių vaiko poreikių, neįvertino to, kad išlaikymo priteisimo metu nors vaikas ir buvo mažas, vienerių su puse metukų, tačiau jau tada buvo įvertintos tapačios išlaidos darželiui, maistui, aprangai, laisvalaikiui, nuomai, kurui, sveikatai ir kt., neįvertino atsakovės pagerėjusios turtinės padėtie.

Taip pat nepagrįstai peržengė priešieškinio ribas, neįvertino pačios atsakovės pozicijos, to, kad dauguma jos nurodytų išlaidų vaikui yra patiriamos jos iniciatyva, jos noru, jai patinka su vaiku visur keliauti, lankytis, tačiau tokios išlaidos nėra būtinos vaiko kasdienybėje, tad akivaizdu, kad atsakovė pagrįstai jas prisiėmė sau, iš anksto įvertinusi savo finansines galimybes. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai padidino priteisto išlaikymo dydį iki 270 Eur, motyvuodamas, kad vaiko protingų poreikių patenkinimui užtektų 190 Eur per mėnesį.

Dėl privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

37. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali bÅ«ti nustatyta įstatymų nustatytais atvejais. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mediacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios Å¡io ginčo sprendimo bÅ«do kaip privalomos ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos taikymÄ Å¡eimos ginčuose, kurie sprendžiami ginčo teisena (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38. Apeliantas kreipėsi su ieÅ¡kiniu dėl tėvystės nuginčijimo po kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus skyrių dėl meditacijos, atsakovė per 15 darbo dienų nepranešė tarnybai savo sutikimo ar nesutikimo vykdyti privalomÄ jÄ mediacijÄ . Atsakovė kreipėsi su prieÅ¡ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡laikymo padidinimo 2021 m. gegužės 17 d.

39. Bylos nagrinėjimo metu teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį priėmė, siÅ«lė Å¡alims ginÄÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo padidinimo spręsti taikiai, pasinaudoti mediacijos galimybe, tačiau Å¡alims susitarti taikiai nepavyko.

40. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos principu, pripažino, kad nagrinėjamu atveju tikslinga priimti procesinį sprendimÄ ir dėl pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsisakymas priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, įpareigojant atsakovę kreiptis dėl privalomos mediacijos pažeistų nepilnamečio teises.

41. Pažymėtina, kad Å¡alių pozicijos nagrinėjamoje byloje skiriasi kategoriÅ¡kai – ieÅ¡kovas siekė nuginčyti tėvystę, kartu paneigti savo pareigÄ teiki iÅ¡laikymÄ vaikui; atsakovė nuosekliai aiÅ¡kino, kad apeliantas yra vaiko tėvas ir turi pareigÄ teikti vaikui iÅ¡laikymÄ , kurį ji prašė padidinti. Esant tokioms bylos aplinkybėms sprendžiama, kad atskiras kompromisinis Å¡alių sprendimas dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo nagrinėjamoje byloje negalimas. Nagrinėjamu konkrečiu atveju teismo pasiÅ«lymas pasinaudoti mediacijos galimybe proceso metu ir Å¡alių atsisakymas tokia galimybe pasinaudoti suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka buvo iÅ¡naudota (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsisakymas priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį arba prieÅ¡ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėtu įpareigojant atsakovę kreiptis dėl privalomos mediacijos bÅ«tų pernelyg formalus, pažeistų Å¡alių nepilnamečio vaiko interesus.

42. Teisėjų kolegija nesutinka, kad nagrinėjamoje situacijoje teismas turėjo spręsti dėl privalomo bylos dalies dėl pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio sustabdymo iki bus iÅ¡spręstas ginčas dėl tėvystės. Nagrinėjamu atveju apelianto tėvystė buvo nustatyta, tinkamai įforminta, Å¡alių taikos sutartimi apelianto pareiga mokėti iÅ¡laikymÄ vaikui nustatyta iki vaiko pilnametystės. Ginčas dėl pareigos mokėti iÅ¡laikymÄ vaikui panaikinimo galėtų kilti tik po galimo teismo sprendimo panaikinti įraÅ¡Ä apie tėvystę įsitiesėjimo, t. y. tarp sprendimo dėl tėvystės nuginčijimo ir sprendimo dėl iÅ¡laikymo padidinimo nėra prejudicinio ryÅ¡io. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos svarstyti privalomo civilinės bylos dalies pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį sustabdymo (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Dėl iÅ¡laikymo dydžio.

43. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti iÅ¡laikymo tvarkÄ ir formÄ bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant iÅ¡laikymo pareigos, iÅ¡laikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad tiek tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ , tiek vaikų poreikiai per tam tikrÄ laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį (formÄ ) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų priteistinÄ iÅ¡laikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

44. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimÄ , nuostatas, pagrindas iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti yra iÅ¡ esmės pasikeitusi Å¡alių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ teismas turi teisę pakeisti iÅ¡laikymo dydį ir formÄ ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ peržiÅ«rėti iÅ¡laikymo dydžio ir formos klausimÄ , o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iÅ¡ esmės ir yra tikslinga peržiÅ«rėti iÅ¡laikymo dydį; ir iÅ¡ esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

45. Formuodamas teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viskÄ nulemianti nustatant iÅ¡laikymo dydį, nes iÅ¡laikymas privalo užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas; todėl sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ ; visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

46. Bylos duomenimis iÅ¡laikymo dydis (190 Eur) buvo nustatytas Å¡alių 2019 m. gruodžio 1 d. taikos sutartimi. Atsakovė kreipėsi su prieÅ¡ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡laikymo padidinimo iki 300 Eur per mėnesį, motyvuodama, kad vaiko poreikiai padidėjo, pateikė nepilnamečio sÅ«naus E. S. poreikių apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodė, kad vaiko poreikių patenkinimui viso reikalinga 749 Eur suma per mėnesį. Atsakovė vaiko poreikiams tenkinti reikalinga lėšų sumÄ taip pat pagrindė žodiniais paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais: mokėjimais už darželį, sporto mokymo sutartimi, fotonuotraukomis, mokėjimo čekiais už maistÄ , vaistus, drabužius, higienos ir ugdymo priemones ir pan.

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, raidÄ , sveikatos bÅ«klę sutiko su atsakovės nurodytomis vaikui tenkančiomis sumomis, susijusiomis su maisto iÅ¡laidomis, bÅ«sto nuomos ir iÅ¡laikymo iÅ¡laidomis, iÅ¡laidomis edukacinėms priemonėms, iÅ¡laidomis už ikimokyklinio ugdymo paslaugas, iÅ¡laidomis sporto mokyklai, vaistams ir higienos priemonėms, televizijos paslaugoms. Dalį atsakovės nurodytų iÅ¡laidų (vaiko aprangai, pramogoms, Å¡ventėms, automobilio kurui ir amortizacijai, vaiko kirpimui) pripažino pagrįstais iÅ¡ dalies ir sumažino iki protingo, realaus dydžio.

Teismas konstatavo, kad bendra šalių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma sudaro 615 Eur per mėnesį. Ši teismo pripažinta būtinų išlaidų suma buvo sumažinta 70 Eur dydžio išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas, taip pat 32 Eur dydžio laikina priemoka prie vaiko pinigų; galutinė vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma teismas nustatė 540 Eur sumoje.

47. Kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad iÅ¡laikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, o net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų iÅ¡laidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – iÅ¡laidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniÅ¡kumo, vaiko sveikatos bÅ«klės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų iÅ¡laidų ir pan., t. y. vienÄ mėnesį jos gali bÅ«ti mažesnės, nei priteista, kitÄ â€“ didesnės. Periodinio iÅ¡laikymo bÅ«tina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

48. Nurodytos teismų praktikos kontekste konstatuotina, kad tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, neturi pareigos įrodinėti vaiko poreikius teikiant detalius raÅ¡ytinius įrodymus apie patirtas iÅ¡laidas kiekvienÄ mėnesį. Atsakovės nurodyti vaiko poreikiai ir iÅ¡laidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, iÅ¡vardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o prieÅ¡ingai, visos iÅ¡laidos yra reikalingos vaiko poreikiams tenkinti ir yra proporcingos vaiko tėvų turtinei padėčiai. Mažesnio dydžio iÅ¡laikymas neatitiktų iÅ¡laikymo paskirties, todėl teismo nustatytÄ (padidintÄ ) iÅ¡laikymo dydį keisti nėra pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nustatant vaiko poreikių tenkinimui reikalingÄ pinigų sumÄ atmestini, kaip teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai nepagrįsti.

49. Apeliantas steigia, kad teismas be pagrindo išėjo už prieÅ¡ieÅ¡kinio ribų. Atsakovė pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 300 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui, t. y. mažesnę iÅ¡laikymui reikalingÄ sumÄ , paliekant atsakovei didesnę iÅ¡laikymo dalį, skaičiuojant nuo atsakovės apskaičiuotos iÅ¡laikymui reikalingos sumos (749 Eur).

50. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, vaiko tėvų turtinę padėtį, į tai, kad atsakovei faktiÅ¡kai tenka iÅ¡ esmės didžioji dalis vaiko auklėjimo ir priežiÅ«ros naÅ¡ta, pagrįstai savo iniciatyva sprendė, kad Å¡ioje konkrečioje situacijoje nėra pagrindo nukreipti nuo lygių dalių teikiant iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui principo. Pažymėtina, kad teismui pagrįstai sumažinus vaiko poreikių tenkinimui reikalingÄ sumÄ nuo 749 iki 540 Eur, apeliantui tenkanti iÅ¡laikymo dalis nustatyta 270 Eur sumoje, t. y. teismo priteista iÅ¡laikymo suma yra mažesnė, nei reikalavo atsakovė. Dėl bylos procesinės baigties.

51. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ , kurį iÅ¡ esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010) Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

53. Netenkinus apeliacinio skundo apelianto patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovė sumokėjo 300 Eur už atsiliepimo parengimÄ , jos patirtos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iÅ¡ apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1,3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: apelianto A. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos tesime. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Braždienė Virginijus Kairevičius Tatjana Žukauskienė