2022-07-13 Nr. AB-18767-3-62-3-00962-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3131-520-2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00962-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 22S33449 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2010 metais pradėjo dalyvauti politinėje veikloje, nes buvo nepatenkintas tuo, kas vyksta (duomenys neskelbtini). Tuomet buvo atleistas iš darbo ir pašauktas į privalomąją karo tarnybą. Karo tarnyboje taip pat buvo ideologinių nesutarimų ir jam buvo pasiūlyta pasigydyti dėl spaudimo, jis buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas nurodė, kad, pašalinus jį iš karo tarnybos su nurodyta diagnoze, jis negalėjo įsidarbinti, pusantrų metų sirgo (duomenys neskelbtini) ir vėliau įstojo mokytis į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metais, besimokydamas universitete, pareiškėjas pradėjo konfrontuoti su įvairių organizacijų ((duomenys neskelbtini)) nariais, vėliau surengė susirinkimą ir reiškė opozicinę nuomonę prieš agitaciją už šalies prezidentą (duomenys neskelbtini). Po susirinkimo pareiškėjas buvo sulaikytas, patyrė (duomenys neskelbtini) traumą ir vėliau buvo pašalintas iš universiteto. Pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini), nedalyvavo tolimesniuose protestuose, o vėl į juos įsitraukė (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) protesto pareiškėjas buvo užpultas, ligoninėje jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) trauma.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad ligoninėje pas jį apsilankė asmuo ir grasino uždaryti jį (pareiškėją) į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Po ligoninės pareiškėjas gyveno pas draugą ir sulaukė žinių iš motinos, jog pas ją apsilankė milicininkai, klausinėjo, kur sūnus, bei skambindavo telefonu. Dėl realios grėsmės jis išvyko iš kilmės šalies ir, atvykęs į Lietuvą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

5. Pareiškėjas nurodė, kad remdamasis tiek surinkta informacija, tiek ir pareiškėjo apklausos metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Departamentas suformulavo dvi pagrindines išvadas, kurių pagrindu priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos: 1) pareiškėjo pateikta informacija iš esmės susijusi tik su bendra situacija kilmės šalyje; 2) pareiškėjas neįrodė, kad jo asmeniui egzistuoja realios ir individualios grėsmės tikimybė, o atsakovo atlikto tyrimo metu šios aplinkybės neva nebuvo konstatuotos.

6. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo įvardytais atsisakymo suteikti prieglobstį motyvais bei argumentais, tvirtino, kad prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jis nurodė konkrečias aplinkybes, kurios leidžia padaryti išvadą, jog jam realiai grėsė persekiojimo ir / ar susidorojimo pavojus, o, įvertinus ir dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus tebegresia ir iki šiol. Atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjui kylančią ir tos situacijos nulemtą pavojų bei tuo pagrindu atsirandančią pareiškėjo baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų.

7. Pareiškėjo teigimu, jis, kaip aktyvus protestų dalyvis, priskirtinas padidintos grėsmės rizikos asmenų grupei, o tai vertintina kaip faktorius, darantis esminę įtaką potencialios grėsmės pareiškėjui realumui. Atsakovas tyrimo metu nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino, o ir su pareiškėju susijusią konkrečią situaciją šiais aspektais analizavo nepakankamai. Pareiškėjas prašė, kad jam kilusios grėsmės lygis (laipsnis, tikėtinumas, ar pan.) būtų nustatytas remiantis ne bendro pobūdžio informacija apie situaciją kilmės valstybėje, bet vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, t. y. kad kylančios grėsmės individualumas būtų vertinamas, taikant tiek vadinamąją „slankiojančią skalę“, tiek atsižvelgiant ir į asmens individualumą identifikuojančių faktų ir aplinkybių ypatumus bei jų kontekstą.

8. Pareiškėjas pabrėžė, kad Lietuvos ekspertai nepatvirtino, bet ir nepaneigė, kad pareiškėjas turi asmenybės sutrikimą. Įvertinęs gautą išrašą, atsakovas padarė išvadą, jog neatmetama tikimybė, kad pareiškėjas iš tiesų turi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad abejones dėl galimai sufalsifikuotos pareiškėjo diagnozės pareiškęs atsakovas visiškai ignoravo aplinkybes, kurias pats nurodė Sprendime, o, būtent, jog (duomenys neskelbtini) pasitaikė atvejų, kai režimas su politiniais oponentais bandė susidoroti patalpinant juos į (duomenys neskelbtini) ligonines.

9. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas, ignoruodamas kai kurias esmines aplinkybes, padarė išvadą, jog tyrimo metu nebuvo patvirtinta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dalyvavo mitinge (duomenys neskelbtini) ir jo metu buvo sumuštas milicininkų, šių įvykių nenagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio poreikio kontekste. Šią išvadą atsakovas grindė tuo, kad nepavyko surasti informacijos, jog (duomenys neskelbtini) įvyko protesto demonstracija, tačiau apie pareiškėjo galimą dalyvavimą (duomenys neskelbtini) protesto demonstracijoje galima buvo spręsti remiantis kitais faktais bei įvertinus jų visumą, pavyzdžiui, atsižvelgus į tai, kad tądien kilo didelis sąmyšis dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pabrėžė, kad bylos medžiaga patvirtina aplinkybę, kad kaip tik (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi į medikus, jam buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas, ignoruodamas įvardytas esmines šio įvykio konteksto aplinkybes, pareiškė, kad pateiktas ligoninės išrašas savaime neįrodo kada, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių pareiškėjas patyrė nurodytus sužalojimus.

10. Pareiškėjas teigė, kad jo baimė dėl galimo persekiojimo ir / ar susidorojimo, vertintina kaip visiškai tikėtinas realaus gyvenimo (duomenys neskelbtini) faktas, todėl pareiškėjo atveju Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies normos taikytinos plečiamai, o ne dirbtinai siaurinant jų taikymo sritį iki tokio laipsnio, kad prarandama galimybė jas pritaikyti konkrečiai prieglobsčio prašytojo situacijai įvertinti. Pripažinęs, kad kilmės valstybėje vyko sistemingos protesto demonstracijos prieš (duomenys neskelbtini) režimą, atsakovas su juo susijusios ir paminėto konflikto nulemtos kriminogeninės situacijos, kaip konteksto, pakankamai neįvertino, o pareiškėjo galimo priklausymo padidintos grėsmės rizikos asmenų kategorijai apskritai net nevertino.

11. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovo surinkta informacija ir pareiškėjo pateikti duomenys, patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini) bendra situacija (kriminogeninė ir pan.) neabejotinai pasiekė tokį lygmenį, kuris lemia potencialios grėsmės virsmą tikrai realiu pavojumi kiekvienam individui, priskirtinam padidintos grėsmės rizikos asmenų kategorijai, todėl dabartinės visuomenės būsena (duomenys neskelbtini) vertintina kaip aštrus visaapimantis vidaus socialinis konfliktas.

12. Pareiškėjas nurodė, kad aplinkybė, jog jis negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia galimos (potencialios) grėsmės tikimybės.

13. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Departamentas paaiškino, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės valstybėje susidūrė su problemomis dėl savo politinės opozicinės veiklos: jam buvo neteisingai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (kas lėmė, kad dabar jam sunku susirasti darbą) ir už savo veiklą jis kelis kartus buvo sulaikytas, gavo baudą, buvo sumuštas, jam buvo grasinta uždaryti į jį (duomenys neskelbtini) ligoninę. Įvertinęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą ir nustatytus jo trūkumus surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, Departamentas nenustatė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

15. Departamentas pabrėžė, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, paskatinusias palikti kilmės valstybę, pasižymi esminiais trūkumais – pasakojimas buvo nenuoseklus, nedetalus, tam tikros pareiškėjo istorijos detalės keitėsi pasakojimo eigoje bei prieštarauja surinktai kilmės valstybės informacijai. Be to, pareiškėjas vengė atsakinėti į patikslinančius klausimus, persekiojimui patvirtinti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais aktyviai dalyvavo mitinguose, tačiau negalėjo konkretizuoti, kada tie mitingai vyko, ar įvardyti už ką protestavo, o paklaustas, ko reikalavo mitingų metu, atsakė bendro pobūdžio teiginiais. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) metais vykdytą opozicinę veiklą buvo nedetalus, jis nenoriai ir neišsamiai atsakinėjo į užduotus klausimus, pateikė bendro pobūdžio atsakymus, nepateikė jokių opozicinę veiklą pagrindžiančių įrodymų, šią pareiškėjo pasakojimo dalį Departamentas įvertino kritiškai bei nelaikė patikimu įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą.

16. Departamentas nurodė, kad apklausos metu buvo paprašyta pareiškėjo įvardyti karininko, su kuriuo jis ginčijosi, vardą bei pavardę ar užimamas pareigas, tačiau pareiškėjas negalėjo to įvardyti, pasakė tik tiek, kad tas asmuo buvo majoras arba kapitonas, o paklausus pareiškėjo apie tai, kokiomis konkrečiai temomis jie diskutuodavo ir dėl kokio klausimo susiginčijo, pareiškėjas taip pat negalėjo atsakyti į šį klausimą, tik abstrakčiai nurodė, kad ginčijosi dėl (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad tai buvo seniai, todėl negali papasakoti daug detalių. Pareiškėjas teigė niekada nesikreipęs dėl papildomos medicininės atestacijos ir niekaip nebandęs įrodyti, kad iš tiesų jis neturi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasitaikė atvejų, kai režimas su politiniais oponentais bandė susidoroti patalpinant juos į (duomenys neskelbtini) ligonines, tačiau taip elgiamasi buvo su pakankamai žinomais ir aktyviai veikiančiais opozicionieriais. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar nuotraukų, galinčių patvirtinti, kad jis aktyviai užsiėmė opozicine veikla, nesugebėjo nuosekliai ir detaliai papasakoti apie vykdytą opozicinę veiklą. Pareiškėjas pateikė karinį bilietą, kuriame nurodyta, kad jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau tai nesuponuoja prielaidos, jog šis sutrikimas jam buvo diagnozuotas neteisingai, bandant susidoroti dėl jo politinių įsitikinimų.

17. Departamentas teigė, kad Lietuvos ekspertai nepatvirtino, bet ir nepaneigė, kad pareiškėjas turi asmenybės sutrikimą, todėl neatmetama tikimybė, kad jis iš tiesų turi šį sutrikimą. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimo trūkumus, Departamentas Sprendime konstatavo, kad Pareiškėjas nėra opozicionierius, o jo pasakojimas apie bandymą su juo susidoroti, sufalsifikuojant psichikos sutrikimą, laikomas mažai tikėtinu.

18. Departamentas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo opozicinę veiklą (duomenys neskelbtini), organizuotą susirinkimą ir sulaikymą buvo abstraktus, o į apklausos metu užduotus klausimus asmuo pateikė trumpus ir neišsamius atsakymus. Be to, pareiškėjo pasakojimas apie jo pašalinimą iš universiteto dėl opozicinės veiklos nėra patvirtintas jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais (nepateikė sulaikymo dokumentų, protokolų, nuotraukų). Pareiškėjas pateikė tik studento bilietą ir universiteto įskaitų knygelę, kurios patvirtina, kad asmuo buvo įstojęs į (duomenys neskelbtini), tačiau niekaip nepagrindžia jo pasakojimo apie opozicinę veiklą. Taip pat pareiškėjas negalėjo pagrįsti, kad iš universiteto jis buvo išmestas būtent dėl savo opozicinės veiklos, ir negalėjo detaliai paaiškinti, kodėl taip mano. Atsižvelgęs į nustatytus pasakojimo trūkumus, šios pasakojimo dalies Departamentas nevertino prieglobsčio prašymo nagrinėjimo kontekste.

19. Departamentas akcentavo, kad nebuvo rasta jokių duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) būtų vykusi kokia nors protesto akcija, o pareiškėjas negalėjo pateikti protesto nuotraukų ar kitų jo dalyvavimą mitinge pagrindžiančių įrodymų. Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad pateiktas ligoninės išrašas savaime neįrodo kada, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių pareiškėjas patyrė nurodytus sužalojimus, todėl medicinos išrašą vertino kaip turintį žemą įrodomąją galią. Departamentas papildomai pažymėjo, kad ligoninės išraše teigiama, jog pareiškėjui buvo diagnozuota nauja liga, jam buvo atlikti įvairūs sveikatos tyrimai, o apie galimai smurtinius sumušimus tik užsimenama, todėl, tikėtina, kad pareiškėjas ligoninėje gulėjo ne dėl patirtų traumų, o norėdamas išsitirti sveikatą.

20. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas jokių su teismais ar baudomis susijusių dokumentų negalėjo pateikti, priešingai, jis pateikė (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos pasirašytus dokumentus, kuriuose teigiama, kad pareiškėjas neturi teistumo ir tik vieną kartą (duomenys neskelbtini) gavo administracinę baudą už (duomenys neskelbtini) pažeidimą. Atsižvelgęs į tai, kad įprastai (duomenys neskelbtini) opozicijos aktyvistai yra oficialiai baudžiami, dėl jų dalyvavimo protestuose vyksta teismai, kurie yra kruopščiai uždokumentuoti, Departamentas teigė, kad pareiškėjo pasakojimas apie slaptus grasinimus ir dokumentų, kuriuose teigiama, kad jis neturi administracinių nusižengimų susijusių su protestais ar opozicine veikla, pateikimas, skatina abejoti pareiškėjo pasakojimo realistiškumu.

21. Departamentas laikėsi pozicijos, kad visos pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių savo kilmės valstybėje jis tariamai gali susidurti su persekiojimu, tyrimo metu buvo atmestos dėl patikimumo stokos ir yra nevertintinos sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo. Tyrimo metu Departamentas nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

22. Departamentas paaiškino, kad pagal ESTT praktiką grėsmė yra vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“ tada, kai kilmės valstybėje yra konstatuojamas beatodairiškas smurtas, tačiau (duomenys neskelbtini) tokia situacija nėra konstatuota. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamą persekiojimą buvo atmestas dėl patikimumo stokos, jo prieglobsčio prašymo motyvų nepatvirtino ir surinkta kilmės valstybės informacija, t. y. priešingai, nei teigiama skunde, kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjo pasakojimo apie grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kylančias grėsmes.

23. Departamentas pažymėjo, kad, priimant Sprendimą, buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

24. Departamentas pabrėžė, kad įvertino objektyvius duomenis, t. y. kad pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais ir nėra patvirtintas jokiais objektyviais įrodymais (arešto orderiais, nuotraukomis iš protestų ir pan.). Pareiškėjas apklausos metu ne kartą teigė, kad jis buvo sulaikytas ir jam buvo paskirtos baudos už jo tariamą opozicinę veiklą, kas kartu lėmė ir jo pašalinimą iš universiteto, tačiau paties pareiškėjo Departamentui pateikti dokumentai liudija priešingai – pagal jo pateiktus dokumentus, jam buvo paskirta bauda tik vieną kartą ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl pareiškėjo teiginiai pagrįstai buvo vertinami kritiškai.

II. 25. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmetė.

26. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, pareiškėjo apklausas ir kitus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas akcentuoja tai, jog į kilmės šalį negali grįžti dėl gresiančio persekiojimo, kuris, jo teigimu, vykdomas dėl jo aktyvios pilietinės pozicijos reiškiant viešą nesutikimą egzistuojančiu (duomenys neskelbtini).

27. Teismas vadovavosi Konvencijos 1 straipsnio A dalimi, Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, apžvelgė teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose, analizavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, detalizuojančias tyrimo dėl prieglobsčio prašymo atlikimo tvarką, prašymo vertinimo kriterijus.

28. Teismas nurodė, kad pareiškėjas akcentavo, jog jo opozicinė veikla prasidėjo prieš (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apie įsitraukimą į šią politinę kompaniją, teismas sprendė, kad jis nėra nuoseklus, nedetalizuojamos aplinkybes, pasakojimas yra paviršutiniškas, jį galima įvertinti kaip valstybės politinio gyvenimo aktualijų žinojimą vien dėl gyvenimo toje šalyje ir įvykių sekimą per televiziją ir spaudą, nebūtinai aktyviai joje dalyvaujant.

29. Teismas nustatė, kad apklausų metu pareiškėjas nurodė, jog jokiai organizacijai nepriklausė, bet padėjo savo draugui (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu savanoriavo, tačiau negalėjo nurodyti, kokioje organizacijoje savanoriavo jo draugas, taip pat pareiškėjas negalėjo paaiškinti, iš kur gaudavo skrajutes, kurias dalijo gatvėse, ir teigė to neprisimenantis. Paklaustas apie tai, kodėl jis palaikė šį kandidatą į prezidentus, kokios konkrečios jo siūlomos reformos patiko, nurodė abstrakčius atsakymus, negalėjo įvardyti konkrečių (duomenys neskelbtini) politinių pažadų ar įsitikinimų, pasakė tik tiek, kad šis kandidatas buvo kilęs iš to paties miesto kaip ir jis (prieglobsčio prašytojas) ir pasisakė už žodžio laisvę. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šio pasakojimo abstraktumas lemia tai, jog Departamentas šio pasakojimo dalies nelaikė patikimu dėl esminių jo trūkumų – abstraktumo, konkretumo, šaltinių patvirtinančių faktines aplinkybes, nebuvimo.

30. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) vykdytą opozicinę veiklą buvo nedetalus, pareiškėjas nenoriai ir neišsamiai atsakinėjo į užduotus klausimus, pateikė bendro pobūdžio atsakymus, nepateikė jokių opozicinę veiklą pagrindžiančių įrodymų, pripažino, kad ši pareiškėjo pasakojimo dalis pagrįstai Sprendime įvertinta kritiškai bei nelaikytina patikimu įrodymu, pagrindžiančiu prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų tikrumą.

31. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo kariniame biliete yra įrašyta, jog jam diagnozuotas asmenybės sutrikimas, teiginį, kad ši liga pareiškėjui buvo diagnozuota, teismas vertino kaip patvirtintą, tačiau nurodė, kad tai nesuponuoja prielaidos, kad šis sutrikimas jam buvo diagnozuotas neteisingai, bandant susidoroti dėl jo politinių įsitikinimų. Teismas pareiškėjo pasakojimą apie jo ginčus su karininkais karo tarnybos metu įvertino kritiškai, o pasakojimą, kad asmenybės sutrikimas jam buvo nustatytas dėl jo opozicinių minčių išsakymo karo tarnybos metu, Departamentas pagrįstai pripažino turinčiu žemą įrodomąją vertę.

32. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo pašalinimą iš universiteto dėl opozicinės veiklos nėra patvirtintas objektyviais ir patikimais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jo pasakojimą galinčių pagrįsti įrodymų (nepateikė sulaikymo dokumentų, protokolų, nuotraukų), pareiškėjas pateikė tik studento bilietą ir universiteto įskaitų knygelę, kurios tik patvirtina, kad asmuo buvo įstojęs į (duomenys neskelbtini), tačiau niekaip nepagrindžia jo pasakojimo apie opozicinę veiklą. Teismas taip pat įvertino, kad pareiškėjas negalėjo pagrįsti, jog iš universiteto jis buvo pašalintas būtent dėl savo opozicinės veiklos ir negalėjo detaliai paaiškinti, kodėl taip mano. Atsižvelgęs į pareiškėjo pasakojimo trūkumus, teismas sprendė, kad šią pasakojimo dalį Departamentas pagrįstai vertino kaip nepatikimą.

33. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ligoninės išrašas savaime neįrodo kada, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių pareiškėjas patyrė nurodytus sužalojimus, todėl medicinos išrašas Sprendime pagrįstai įvertintas kaip turintis žemą įrodomąją galią.

34. Atsižvelgęs į situaciją (duomenys neskelbtini), teismas pabrėžė, kad įprastai (duomenys neskelbtini) opozicijos aktyvistai yra oficialiai baudžiami, dėl jų dalyvavimo protestuose vyksta teismai, kurie yra kruopščiai uždokumentuoti Pareiškėjas jokių su teismais ar baudomis susijusių dokumentų pateikti negalėjo, todėl jo pasakojimas pagrįstai Sprendime pripažintas mažai tikėtinu. Teismas konstatavo, kad tyrimo metu nebuvo patvirtinta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dalyvavo mitinge ir jo metu buvo sumuštas milicininkų.

35. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai patys savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjo paaiškinimai apie dalyvavimą protestuose buvo abstraktūs, nedetalūs, nenuoseklūs, vaidmuo juose neaiškus. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nedetalizavo savo aktyvios politinės veiklos išraiškų, saviraiškos laisvės ribojimų, o vien faktas, kad pareiškėjas dalyvavo proteste, nėra pakankamas pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti.

36. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

III. 37. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

38. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino jo (pareiškėjo) pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos.

39. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis (duomenys neskelbtini) yra persekiojamas dėl politinių motyvų. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nėra demokratijos, neginamos pilietinės žmogaus teisės ir laisvės. (duomenys neskelbtini) politiniai oponentai ir kritikai yra persekiojami, mušami ir kalinami. Pareiškėjas už valdžios kritiką, reiškiamus savo politinius įsitikinimus taip pat patyrė įvairias režimo naudojamas susidorojimo priemones – pareiškėjas neteko darbo, buvo atleistas iš karo tarnybos, vėliau pašalintas iš universiteto, buvo priverstinai gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, buvo sulaikytas, mušamas, jam buvo sužalota (duomenys neskelbtini).

40. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo nurodytos aplinkybės apie patirtą smurtą ir persekiojimą bei kilmės šalies informacija visiškai sutampa ir patvirtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gali būti sužalotas, nužudytas ar prarasti laisvę. Pareiškėjas neturi galimybių teisinėmis priemonėmis apginti savo teisių, nes kilmės šalyje teismai ir kitos institucijos gina diktatorių, o ne (duomenys neskelbtini) piliečius.

41. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, taip pat visapusiškos ir naujausios informacijos. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją sutrinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

42. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43. Departamentas nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu, pažymi, jog pareiškėjas 2022 m. birželio 20 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Departamento vertinimu, šiais veiksmais pareiškėjas patvirtina, kad jam negresia persekiojimas kilmės valstybėje ir paneigia savo apeliacinio skundo argumentus dėl jam kylančių grėsmių kilmės šalyje. 2022 m. birželio 22 d. buvo priimtas Departamento sprendimas Nr. 22S87105 dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Bylos dalykas – atsakovo Departamento 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 22S33449, kuriuo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus, dėl kurių jo gyvybei (duomenys neskelbtini) kyla pavojus ((duomenys neskelbtini)), byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, teigdamas, kad Sprendimas turi būti panaikintas, nurodo, jog jis (pareiškėjas) (duomenys neskelbtini) yra persekiojamas dėl politinių motyvų, kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra demokratijos, neginamos pilietinės žmogaus teisės ir laisvės, (duomenys neskelbtini) politiniai oponentai ir kritikai yra persekiojami, mušami ir kalinami. Pareiškėjo teigimu, jis už valdžios kritiką, reiškiamus savo politinius įsitikinimus taip pat patyrė įvairias režimo naudojamas susidorojimo priemones, t. y. neteko darbo, buvo atleistas iš karo tarnybos, vėliau iš universiteto, buvo priverstinai gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, buvo sulaikytas, mušamas, jam buvo sužalota (duomenys neskelbtini); pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gali būti sužalotas, nužudytas ar prarasti laisvę, jis neturi galimybių teisinėmis priemonėmis apginti savo teisių, nes kilmės šalyje teismai ir kitos institucijos gina (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) piliečius. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta ir jis atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pareiškėjo persekiojimas dėl Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių yra pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma.

47. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

48. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

49. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

50. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

51. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į:

a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;

b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą;

c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala;

d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala;

e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.). Kiek tai susiję su persekiojimo veiksmų apibrėžimu kilmės valstybėje, Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio (persekiojimo veiksmai) 1 dalyje nurodyta, jog tam, kad veiksmas būtų laikomas persekiojimo veiksmu pagal Konvencijos 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti:

a) pakankamai rimtas pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuri yra pakankamai sunki, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta a punkte.

52. Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad persekiojimo veiksmai pagal 1 dalį gali, inter alia (be kita ko), pasireikšti tokiomis formomis: a) fizinio ar psichologinio smurto veiksmai, įskaitant seksualinį smurtą; b) teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant; c) neproporcingas ir diskriminuojantis persekiojimas ar baudimas; d) atsisakymas teismine tvarka atlyginti žalą, kuris yra neproporcingas ar diskriminuojantis baudimas; e) persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą konflikto metu, kai atliekant tokią tarnybą reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, kuriems taikomi 12 straipsnio 2 dalyje nustatyti nesuteikimo pagrindai; f) veiksmai, pagal pobūdį tiesiogiai susiję su asmens lytimi arba su tuo, kad asmuo yra vaikas. Direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagal 2 straipsnio d punktą turi būti ryšys tarp 10 straipsnyje nurodytų priežasčių ir persekiojimo veiksmų, apibrėžtų pagal šio straipsnio 1 dalį arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimo.

53. Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio (persekiojimo priežastys) 1 dalies e punkte nurodyta, kad valstybės narės, vertindamos persekiojimo priežastis, atsižvelgia į šiuos veiksnius: politinių pažiūrų sąvoka visų pirma apima turimas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą tam tikru klausimu, susijusiu su 6 straipsnyje minėtais galimais persekiojimo vykdytojais ir jų politika ar metodais, nesvarbu, ar prašytojas pagal tas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą ėmėsi veiksmų. Direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vertinant, ar prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar prašytojas iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, su sąlyga, kad tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas.

54. Kiek tai susiję su sprendimo, ar pareiškėjas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų, priėmimu, Direktyvos 2011/95/ES 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4854-415/2019).

55. Vadovaujantis Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 3 dalimi, turi būti sąsaja tarp jos 10 straipsnyje minimų persekiojimo priežasčių (inter alia (be kita ko) politinių įsitikinimų) ir šio persekiojimo veiksmų.

56. Kaip jau minėta, politinių įsitikinimų sąvoka yra paaiškinta Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio 1 dalies e punkte.

57. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro rengiamose gairėse (https://www.unhcr.org/publications/legal/5ddfcdc47/handbook-procedures-criteria-determining-refugee-status-under-1951-convention.html) nurodoma, jog „politinių įsitikinimų“ sąvoka kaip pagrindas pripažinti asmenį pabėgėliu, turėtų būti aiškinama plačiai, kaip apimanti bet kokią nuomonę klausimais, kuriais užsiima valstybė, valdžios institucijos, visuomenė. Ši sąvoka peržengia susitapatinimo su konkrečia politine partija ar pripažinta ideologija ribas ir gali apimti, pavyzdžiui, nuomonę apie lyčių vaidmenis. Pats faktas, jog asmuo turi politinius įsitikinimus, kurie skiriasi nuo valdžios institucijų, savaime nesudaro pagrindo prašyti pabėgėlio statuso. Esminis klausimas yra ar pareiškėjas turi – arba yra tikima, jog jis turi – įsitikinimus, kurie valdžios ar visuomenės yra netoleruojami, nepriklausomai nuo to, ar dėl šios priežasties asmuo turi pagrįstą persekiojimo baimę.

58. Vertinant pareiškėjo išsakytą baimę, kad (duomenys neskelbtini) jis gali būti sužalotas, nužudytas ar prarasti laisvę dėl politinių motyvų, sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ši pareiškėjo išsakyta baimė nelaikytina pagrįsta ir dėl to jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

59. Atsakovas šiuo aspektu surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo nurodomą opozicinę veiklą bei politinius įsitikinimus ir jų reiškimą, nustatė, jog pareiškėjo pasakojimas apie jo tariamą opozicinę veiklą bei persekiojimą nepasižymi detalumu, informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Atsakovas detaliai įvertino kiekvieną pareiškėjo pateiktą įrodymą, kuriuo jis grindė jo persekiojimą dėl politinių motyvų ((duomenys neskelbtini)).

60. Sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai ir jo paaiškinimai atsakovui nepatvirtina, jog pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) metų dalyvavo aktyvioje opozicinėje veikloje ir buvo persekiojimas dėl jo politinių įsitikinimų ir opozicinės veiklos, t. y. būtent dėl šių įsitikinimų ir veiklos jam neteisingai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, jis buvo pašalintas iš universiteto, o dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) proteste buvo sumuštas ir sulaikytas. Akcentuotina, kad pareiškėjas negalėjo nurodyti, kada (duomenys neskelbtini) metais vyko mitingai, dėl ko buvo protestuojama, nepateikė jokių detalių apie jo sulaikymą; jokiais duomenimis nepagrįstas pasakojimas apie jo pašalinimą iš universiteto dėl aktyvios jo opozicinės veiklos; pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) vykusią (duomenys neskelbtini) protesto akciją nėra pagrįstas kilmės valstybės informacija. Byloje taip pat įvertinti duomenys apie pareiškėjo psichikos sveikatą ir nepaneigta, kad pareiškėjui tarnaujant kariuomenėje neteisingai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas detaliai įvertino kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) valdžios taikomas represijas protestuojantiems piliečiams, jų vykdomą persekiojimą.

61. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, yra pagrįstos ir teisėtos.

62. Pareiškėjas argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis jam nesuteikta ir papildoma apsauga.

63. Taigi nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, teisės aktus, reglamentuojančius pabėgėlio statuso ir papildomos garantijos suteikimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

64. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus ir netenkino skundo, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

65. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas kilmės šalyje patirs elgesį, kuris prilyginamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui, nes tokios aplinkybės konstatacijai nepateikti įrodymai, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją.

66. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

67. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

68. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi jis norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

69. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

70. Teismų praktikoje, vadovaujantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

71. Įvertinusi bylos medžiagą, teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Pareiškėjas kitų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė