4b08edd4-7cc3-4a8b-87ee-79ef1df02c46 · Kauno apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-268-540/2015              Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07078-2015-2                  Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4., 2.14. (S)                                                                                       KAUNO APYLINKĖS TEISMAS                                              N U T A R I M A S                                                       2015 m. spalio 29 d.

                                                                  Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui J. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo J. K. skundÄ institucijai, paskyrusiai nuobaudÄ , - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-38469888-15 panaikinimo   n u s t a t ė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-38469888-15 J. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 5 d. 173 Eur bauda su specialiosios teisės-teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėn. už tai, kad 2015 m. balandžio 26 d. 8.54 val. Prienų r., kelias Mauručiai-Vinčai-Puskelniai 3,10 km J. K. vairavo, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, transporto priemonę Subaru Legacy, v. n. (duomenys neskelbtini), ir esant leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 99 km/h, leistinÄ greitį virÅ¡ijo 46 km/h ir tuo pažeidė KET 129 p. SkundÄ padavęs asmuo J.

K. skundu praÅ¡o 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Savo skundÄ grindė tuo, kad 2015 m. balandžio 26d. ryte nutarime nurodyto automobilio jis nevairavo ir juo nevažiavo. Automobilis priklauso jo seneliui A. M., kuris yra miręs 2014 m. gruodžio 25d. Teismo posėdžio metu skundÄ padavęs asmuo J. K. paaiÅ¡kino, kad jis sužinojo, kad greičio matuoklis yra nufotografavęs tokio paties modelio bei valstybinio numerio automobilį, koks buvo jo senelio, kuris 2014 m. gruodžio 25d. yra miręs. Po senelio mirties jo automobilis iki Å¡iol stovi namų, kuriuose gyveno senelis ir Å¡iuo metu gyvena jo močiutė, mama bei jis, jo brolis ir sesuo, kieme.

Nuo senelio mirties automobiliu niekas nesinaudoja, nes dar niekas nesusitvarkė senelio turto palikimo dokumentų. Kur yra automobilio dokumentai, J. K. nežino. Automobilio rakteliai turėtų bÅ«ti kur nors senelio kambaryje. J. K. po senelio mirties automobiliu nėra važinėjęsis, kaip ir juo nevažiavo 2015 m. balandžio 26d. Kas tÄ dienÄ galėjo vairuoti automobilį, nežino. Kas galėjo vairuoti, J. K. aiÅ¡kinosi ir namuose su Å¡eimos nariais bei klausinėjo draugų, gal kuris buvo paėmęs automobilį, tačiau kas galėjo vairuoti automobilį, iÅ¡siaiÅ¡kinti nepavyko.

Kai pas juos į namus buvo atėjęs dėdė A. M., J. K. sutiko su juo nueiti į policijÄ , nes jautėsi kaip ir atsakingas už jų kieme laikomÄ automobilį bei policijoje pripažino, kad jis tÄ dienÄ vairavo, tačiau tuo pačiu policijoje paaiÅ¡kino, kad savo kaltę pripažino tik todėl, kad jautėsi atsakingas už tÄ automobilį, todėl galvojo, kad vis tiek kažkas turi atsakyti.             Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudÄ â€“ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į pateiktÄ skundÄ nurodė, jog su pateikto skundo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2014 m. gruodžio 25d. mirus jo tėvui, A. M. pasiėmė automobilio techninį pasÄ , o automobilis liko stovėti tėvų kieme. Kol kas paveldėjimo dokumentų nėra susitvarkę, todėl A. M. automobiliu nesinaudojo. Jis retai nueina į tėvų namus, todėl nežino, kas galėjo 2015 m. balandžio 26d. tėvo automobilį vairuoti. Kai gavo iÅ¡ policijos praneÅ¡imÄ dėl užfiksuoto greičio virÅ¡ijimo, nuvažiavo į tėvų namus ir įkalbino sesers sÅ«nų J.

K. kartu su juo vykti į policijÄ , nes tik jis vienas iÅ¡ tėvų namuose gyvenančių asmenų turi teisęs vairuoti transporto priemones. Su J. K. jie mažai bendrauja, todėl A. M. konkrečiai nesiaiÅ¡kino ar tikrai J. K. vairavo automobilį. J. K. jam minėjo, kad jis tuo keliu, kur buvo užfiksuotas greičio virÅ¡ijimas, nėra važiavęs. Nuvykus į policijÄ , pareigÅ«nė jiems abiems davė paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimus ir tik tuomet A. M. sužinojo, jog A. M. parašė, kad jis automobilio nevairavo, tik jautėsi atsakingas už automobilį.

Kas galėjo vairuoti automobilį, nepavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kiek A. M. žinoma, tėvų namuose be J. K., į namus kartais grįžta nakvoti jo brolis, kartais bÅ«na sesuo su draugu, bet jie turi savo automobilį.              Skundas tenkintinas visiÅ¡kai, nutarimas panaikintinas ir byla nutrauktina.Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

IÅ¡ J. K. paaiÅ¡kinimo, esančio administracinio teisės pažeidimo byloje( b. l. 7), matyti, kad jis pripažino, jog jis 2015 m. balandžio 26d. 8-54 val. vairavo automobilį Subaru Legacy ir virÅ¡ijo leistinÄ greitį, tačiau paaiÅ¡kinime taip pat nurodė, jog „kadangi neturi įrodymo, kas automobiliu važiavo, ir yra fiziÅ¡kai atsakingas už šį automobilį, todėl prisiima atsakomybę už Å¡iÄ transporto priemonę“. Teismo posėdžio metu J. K. patvirtino, kad kai pas juos į namus buvo atėjęs dėdė A.

M., J. K. sutiko su juo nueiti į policijÄ , nes jautėsi kaip ir atsakingas už jų kieme laikomÄ automobilį bei policijoje pripažino, kad jis tÄ dienÄ vairavo, tačiau tuo pačiu policijoje paaiÅ¡kino, kad savo kaltę pripažino tik todėl, kad jautėsi atsakingas už tÄ automobilį, todėl galvojo, kad vis tiek kažkas turi atsakyti. IÅ¡ liudytojo A. M. parodymų matyti, kad jam nepavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad tik J.

K. iÅ¡ name gyvenančių asmenų turi vairuotojo pažymėjimÄ , jį įkalbėjo kartu su juo nueiti į policijÄ , tačiau jam J. K. nebuvo patvirtinęs, kad tikrai jis vairavo automobilį. IÅ¡ liudytojo A. M. parodymų matyti, kad tėvų namuose be J. K. kartais nakvoja ir J. K. brolis bei bÅ«na sesuo su draugu. IÅ¡ byloje esančio Kelių eismo pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-29758684-15 matyti, kad 2015 m. balandžio 26d. 8.54 val. užfiksuotas automobilio, kurio v/n (duomenys neskelbtini), greitis 99km/h, kai kelyje Prienų r. sav., kelias 230, Mauručiai-Vinčai-Puskelniai, 3,10 km leistinas važiavimo greitis 50 km/h bei fotonuotraukoje užfiksuotas tolstantis automobilis, todėl vairuojančio asmens bruožų nematyti.

Jokių kitų objektyvių ir patikimų įrodymų, jog greičio virÅ¡ijimo užfiksavimo metu automobilį Subaru Legacy, v. n. (duomenys neskelbtini), vairavo J. K., byloje surinkta nebuvo.Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , daroma iÅ¡vada, kad byloje nesurinkta vienareikÅ¡miÅ¡kų ir neginčytinų įrodymų, jog 2015 m. balandžio 26d. 8.54 val. protokole minimoje vietoje automobilį Subaru Legacy, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavo ir greitį su juo, pažeisdamas KET, virÅ¡ijo bÅ«tent J.

K.. Atsižvelgus į tai, kad nors teismui ir kyla abejonių dėl J. K. iÅ¡keltos versijos, tačiau įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma iÅ¡vada, kad byloje esančių įrodymų nepakanka J. K. kaltei pagrįsti, o visos abejonės aiÅ¡kinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų J. K. kaltę padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 5 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , ir nematant galimybės surinkti byloje naujų įrodymų, kurie arba patvirtintų, arba paneigtų J.

K. kaltę dėl Å¡io pažeidimo, konstatuojama, kad yra pagrindas administracinę bylÄ J. K. atžvilgiu nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1d. 1 p. pagrindu. Byla nutrauktina. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-38469888-15 naikintinas ir byla J. K. atžvilgiu nutrauktina. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas  n u t a r ė :

   SkundÄ tenkinti visiÅ¡kai.    Panaikinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-38469888-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ J. K. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 5 d. įvykio ir sudėties. Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                Violeta Miceikienė Â